Daug nužudymų pridengęs ir pedofilijos bylą sužlugdęs A.Valantinas keikia Seimą, jam antrina UAB „Teisėjų taryba“
Valantinsuadmakumi
Daug nužudymų pridengęs ir pedofilijos bylą sužlugdęs A.Valantinas keikia Seimą, jam antrina UAB „Teisėjų taryba“
Po to, kai Seimas nepatvirtino atvirai mafijai tarnaujančios Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės S.Rudėnaitės šio teismo pirmininke, sujudo sukruto visas šis dumblas, kuris save vadina UAB „Teisėjų taryba“. Kodėl S.Rudėnaitė atvirai dirba mafijai? Nes pasirašė dokumentą, kad Lietuvoje cenzūra legalizuota, ir kad cenzūra neva neprieštarauja jokiems teisės aktams. Matyt, ponia nežinojo, kad cenzūrą draudžia net Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau Rudėnaitę, teismo nutarime parašiusią, kad spaudos laisvė Lietuvoje apribota ir spaudos persekiojimą už savo darbą leidžia įstatymai, nuo kaltinimo dokumento klastojimo išgelbėjo ta pati gauja – Rudėnaitės parankiniai nusprendė, kad aukščiausiojo teismo nutartis nėra procesinis dokumentas.
Šio UAB pirmininkas yra toks garsus teisėjas Algimantas Valantinas, kuris sėdėjo ausis suglaudęs savo kabinete apeliaciniame teisme, kai STT sėmė visus jo kolegas, ir išsivedinėjo su antrankiais – tada A.Valantinas kažkaip išsisuko, nors STT išsivedė garsų tokį A.Valantino kolegą ir kaimyną teisėją Viktorą Kažį.
Šio žmogaus nusikaltimams aprašyti neužtektų jaučio odos – vien ko vertas automobilių meistro Romo Balevičiaus, kuris remontavo V.Kažio antikvarinį automobilį „Volgą“ ir vietoj pinigų buvo pasiųstas V.Kažio ir jo gaujos į kalėjimą. Meistras atsisakė atiduoti „Volgą“, kol jam nebus sumokėtas atlyginimas, ir teismas nusprendė, kad tai yra „svetimo turto pasisavinimas“.
Dar įdomiau, kad teisme V.Kažio naudai liudijo garsūs Alytaus kontrabandininkai Marius Mickevičius ir Deividas Balkevičius, kuriems matyt mainais už šiuos melagingus liudijimus V.Kažio kolega Kauno apygardos teismo teisėjas Urbšys skyrė minimalią bausmė ir net nekonfiskavo automobilio, kuriuo buvo vežamos cigaretės.
Dar juokingiau, kad kai teisme iš šių „liudininkų“ ėmė tyčiotis net teisėja, sakydama, kad jie ketvirtą kartą „liudija“ ir kiekvieną kartą – skirtingai, tada „prokuratūra“ suklastojo R.Balevičiui dar vieną bylą – kad jis neva daręs spaudimą tiems banditams. Ir spėkite, kas paliudijo apie mechaniko darytą poveikį banditams – taigi tas pats garsusis bedantis budulis Robertas Barkauskas, kuris buvo nufilmuotas grįžtantis į Lietuvą keltu ir apie kurį premjeras pasakė, kad tokių tipažų net negalima pavadinti žmonėmis.
https://www.youtube.com/watch?v=vnFbyRAkyTs&feature=emb_logo
Ir ką jūs sau manote – šis budulis R.Barkauskas teisme liudija, kad R.Balevičius darė „poveikį“ tiems banditams, ir garbūs teisėjai juo patiki, ir siunčia R.Balevičių į kalėjimą.
Ar galima dar labiau sukompromituoti visą vadinamąją „teismų sistemą“, nei šis atvejis – žmogus siunčiamas į kalėjimą už tai, kad reikalauja pinigų už atliktą darbą iš savo kreditoriaus teisėjo, o šis pasitelkia įvairiausius banditus tam, kad įkišti savo kreditorių į kalėjimą.
Beje, tas pats V,Kažys daug metų buvo teisėjų tarybos narys, ir kartu su A.Valantinu nagrinėjo bylas, kuriuose išsukdavo žudikus nuo atsakomybės. „Nes tik teismas turi teisę vertinti įrodymus“.
Ir kada visos šios mantijomis pasipuošusių banditų gaujos vadas A. Valantinas užsipuola Seimą, kad tas nepaskyrė mafijos kandidatės aukščiausiojo teismo teisėja, tai tik parodo, kad ši gauja jau perėjo ir paskutinę ribą.
T.y. Seimo balsavimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrosios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“, sako Teisėjų tarybos pirmininkas ir Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas.
„Teisinėje valstybėje valdžia sprendimus turėtų priimti viešumo ir skaidrumo sąlygomis. Teisėjų taryba išreiškė savo pasitikėjimą ir palaikymą prezidento pasiūlyta Lietuvos LAT pirmininkės kandidatūra – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke S. Rudėnaite. Šiandien priimtu Seimo nutarimu buvo paneigta Teisėjų tarybos valia, žongliruojant dviejų teisinių veiksmų, atleidimo ir paskyrimo, atskyrimu“, – BNS perduotame komentare sako A. Valantinas.
Seimas antradienį teisėjos S. Rudėnaitės nepaskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir atleido ją iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlė S. Rudėnaitę atleisti iš LAT skyriaus vadovės pareigų ir paskirti šio teismo pirmininke. Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmajam siūlymui parlamentarai pritarė, o antrąjį atmetė.
„Suprantama, kad skyrimas į tokias pareigas išimtinai susijęs su politine valia, tačiau atleidimas iš pareigų, nesant nė vieno iš Konstitucijoje ar Teismų įstatyme įtvirtintų pagrindų, nesant prašymo juos taikyti, paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę ir jos bandymus visus sprendimus grįsti pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais. Neigdami juos – neigiame savo Valstybę“, – situaciją komentuoja A. Valantinas.
Už S. Rudėnaitės atleidimą antradienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, 17 susilaikė. Tuo metu už jos skyrimą LAT vadove buvo 52 Seimo nariai, 46 – prieš ir 23 susilaikė. Po šio balsavimo S. Rudėnaitė dirbs paprasta LAT teisėja.
Antradienį per svarstymo procedūrą Seimo nariai kandidatei neišsakė nei kritikos, nei pastabų.
Pagal Konstituciją, LAT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.
Nuo to laiko S. Rudėnaitė laikinai eina šio teismo pirmininkės pareigas.
Teismų įstatymas numato, kad laikinuoju LAT vadovu gali būti skiriamas tik didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis skyriaus pirmininkas. Tai reiškia, kad reikės ieškoti ir naujo LAT Civilinių bylų skyriaus vadovo, ir naujojo laikino vadovo, kol bus paskirtas nuolatinis.
Kas tas Algimantas Valantinas?
Visi pamename, kad Seimo komisija buvo sudariusi komisiją, kuri įvertino A.Valantino, kaip gen. Prokuroro darbą vadinamoje Garliavos pedofilijos byloje – šios išvados patvirtina, kad gen. prokuratūra nepadarė nieko, kad ištirti šiuos nusikaltimus, o priešingai, padarė viską, kad jie nebūtų ištirti.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364433?
Tada A.Valantinas buvo išleistas į atsargą, tačiau nematoma plaukuota ranka vėl jį ištraukė jį į paviršių ir šiandien jis vėl vadovauja šiai gaujai.
Aš iki šiol neįsivaizduoju – nejaugi tarp tų šimtų Lietuvos teisėjų neatsiranda nė vieno, kuris nemato, kas darosi su „teisngumu“, ir kokie banditai jam vadovauja? Nejaugi patys teisėjai negali pasakyti – gana, mums jau užtenka šio „bespriedelo“, ir mes norime tarnauti žmonėms, o ne banditams? Alio, teisėjai, atsibuskite, kas jums darosi? Ar jūs taip įpratote prie savo neliečiamybės už bet kokius nusikaltimus, kad nemanote, kad tam kažkada ateis galas?
Apie tai, kad Valantinas dar seniau buvo aklas banditų įrankis, LL ne kartą rašė:
Dar įdomiau, kad vadinamojo Teisėjų taryba, kuri net nesutiko, kad jos narys V.Kažys būtų atleistas iš pareigų net tada, kai STT jį susėmė korupcijos byloje, https://www.teismai.lt/lt/naujienos/teismu-sistemos-naujienos/teiseju-taryba-isnagrinejo-prezidento-dekretus-del-teiseju-atleidimo/6942 šiandien drasko akis Seimui: kaip jūs drįstate nepaskirti Rudėnaitės?
„Konstitucinės vertybės buvo pamintos Seimo sprendimu atleisti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas pasiūlytą Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nors tokiam sprendimui nebuvo jokio teisėto pagrindo“, – rašoma Seimo pirmininkui adresuotame teisėjų tarybos kreipimesi.
Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad Seimo priimami sprendimai turi būti skaidrūs ir atitikti Konstitucijoje įtvirtintus pilietinės visuomenės bei teisinės valstybės siekius ir teismų nepriklausomumo principus.
„Teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo turi būti paisoma ir procesuose, susijusiuose su teisėjų ir teismo pirmininkų skyrimu ar atleidimu iš pareigų“, – sakoma dokumente.
Pasak Teisėjų tarybos, atleisti S. Rudėnaitę nebuvo jokio teisinio pagrindo, o pačiame procese buvo nepaisomą teisinių principų.
„Teisėjo, teismo ar skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų galimas tik Konstitucijoje įtvirtintais pagrindais, kurių priimant Seimo nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų buvo nepaisyta. Šiame procese buvo ignoruoti ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai“, – teigiama pranešime.
Taip pat teisėjų tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad su siūlymu atleisti S. Rudėnaitę iš pareigų buvo sutikta tik jos paskyrimo eiti LAT pirmininkės pareigas kontekste, o dėl jos reputacijos ar kvalifikacijos abejonių niekada nebuvo kilę.
Dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl teisinio nihilizmo, o parlamentas yra raginamas prisiimti atsakomybę už savo sprendimą ir ištaisyti padarytą klaidą.
„Lietuvos Respublikos Seimas turi visus teisinius svertus, veikdamas greitai, tinkamai ir nuosekliai, atitaisyti padarytas klaidas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius prisiimti atsakomybę už savo priimamus sprendimus, neperkeliant valstybės institucijų klaidų taisymo naštos asmeniui, patyrusiam tokio sprendimo neigiamus padarinius“, – ragino teisėjų taryba.
Ginti šios gaujos stojo ir susivieniję konservatorių ir socdemų lyderiai, kurie jau 30 metų apsimeta, kad nemato, kas darosi „teisinėje sistemoje“
https://sc.bns.lt/view/item/340945
Seimo narių pranešimas: „Dėl galimai neteisėto Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo – inicijuojamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą“
2020 m. balandžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haasė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas parengė Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Antradienį, balandžio 21 d., Seimas, siekdamas atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke, slaptai balsavo 2 kartus dėl dviejų straipsnių, kuriais pirmuoju atveju pritarė atleidimui (balsavimo rezultatai: už 68, prieš 34, susilaikė 17), o antruoju balsavimu – nepritarė S. Rudėnaitės paskyrimui į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes (balsavimo rezultatai: už 52, prieš 46, susilaikė 23, sugadinti biuleteniai 5).
Anot parlamentarų S. Šedbaro, I. Haasės, V. Aleknaitės-Abramikienės ir J. Sabatausko, įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Seimas, skirdamas ir atleisdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir skyrių pirmininkus, yra ribojamas Konstitucijoje nustatytų valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo principų. Konstitucijos 115 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų sąrašas: kai teisėjas pats prašo būti atleistas iš pareigų, kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, kai teisėjo sveikatos būklė yra tokia, kad jis negali atlikti teisėjo pareigų, kai teisėjas jo sutikimu yra išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėjo teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis. Nė vieno iš šių pagrindų, atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, nebuvo“, – teigė S. Šedbaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai pažymi, kad Seimas, nesant konstitucinio pagrindo atleisdamas LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, taip sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio Teismo pirmininką gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Prezidento siūlomas pareigas.
Esant tokiai faktinei situacijai ignoruojamas teisėjų ir teismo nepriklausomumo principas, nes potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio Teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, kad be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
Taip pat pažymima, kad Seimas, be teisinio pagrindo atleisdamas S. Rudėnaitę, paneigė konstitucinė idėją, jog teisminė valdžia yra formuojama ne politiniu, o profesiniu pagrindu.
Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatoriai teigia, kad konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijoje nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas.
Anot projekto autorių, Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
