Bandymo nužudyti LL redaktorių byloje – ekspertas Edgar Sokolovskij pripažino, kad bijo atlikti ekspertizę, nes tada praras licenciją

Aurimas Drižius

Lietuvos „teisingumo“ sistema vis nepaliauja manęs stebinti – keli ekspertai, pamatę šią bylą, be komentarų atsisakė tirti avarijos, kurios metu prieš du metus mano automobilį „Twingo“ taranavo vilkikas, aplinkybes. Tiesiog pasakė, kad nesiims šios bylos, nes turi „per daug darbo“. O vienas geriausių šios srities specialistų, Vilniaus Gedmino technikos universiteto Transporto inžinierijos fakulteto prodekanas Edgar Sokolovskij atvirai pripažino, kad negalės prasitęsti savo licencijos, jeigu jo padaryta išvada skirsis su valdiško Teismo ekspertizės centro išvadomis.

nuotr. VGTU prodekanas E.Sokolovskij atvirai pripažino, kad gali turėti problemų su licencija, jeigu jo išvados skirsis nuo Teismo ekspertizės centro

„Jūs supraskite, kaip aš galėsiu prasitęsti savo kvalifikacijos pažymėjimą, kurį išduoda tas pats Teismo ekspertizės centras, jeigu mano padaryta išvada skirsis nuo jų“, – man sakė E.Sokolovskij. Jis visaip mane atkalbinėjo nuo papildomos ekspertizės, sakydamas, kad vis tiek nieko nepasieksiu, o ta valdiška Teismo ekspertizės centro išvada ir taip man buvo palanki.

Galėčiau sutikti su tokia traktuote, jeigu ne kelios aplinkybės – šią avariją, kurios metu tik per stebuklą likau gyvas, tyręs Teismo ekspertizės centro specialistas Vytautas Šakėnas sąmoningai suklastojo savo tyrimą, visiškai nevertindamas kelių jo išvadai nepalankių aplinkybių.

nuotr. – Twingo buvo taranuotas į šoną

V.Šakėnas savo išvadoje nurodė, kad : „Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Sunkvežimio „Volvo FL 7“, vairuotojas M. Levulis važiuodamas apie 75 km/h greičiu link Vilniaus, dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės, žyminčios kelio Panevėžys-Vilnius važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos ir greitėjimo juostos susiliejimo vietą, kairiojo krašto ir, esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė. Stabdomas sunkvežimis, judėdamas apie 70 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkė į ant nukreipimo salelės stovėjusio, arba labai lėtai judėjusio, A. Drižiaus automobilio „Renault Twingo“, galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė j į nuo kelio Panevėžys-Vilnius sankasos jos dešinėje pusėje.

Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad sunkvežimio „Volvo FL 7“, valst. Nr. ZSR 391, vairuotojas M. Levulis pravažiuodamas pro skiriamoje salelėje sustojusį, ar lėtai važiavusį A. Drižiaus automobilį „Renault Twingo“ nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus“.

Kitaip tariant, „ekspertas“ V.Šakėnas nurodė, kad aš neva kažkodėl stovėjau ant greitkeklio „nukreipimo salelės“. Policijos tyrime buvo nurodyta, kad neva yra liudininkų, kurie dar matė, kad aš stovėdamas dar su kažkuo ir plepėjau. Vėliau visi šie liudininkai iš bylos dingo, policija nebandė jų surasti ir apklausti.

Tačiau aš puikiai žinau, kaip viskas vyko – vilkikas, važiuodamas antra juosta, sąmoningai pasuko vairą į dešinę, taikydamas į mano „Twingo“ ir smūgiu į šoną jį taranavo. Tai yra pats paprasčiausias būdas nužudyti bet ką, ir išvengti dėl nužudymo bet kokios atsakomybės.

Su tuo sutiko ir mano kalbintas docentas E.Sokolovskij : „taip, iš tikrųjų, apie tai nepagalvojau, tačiau esmė ta, kad žmogų avarijoje nužudęs vairuotojas gauna tik kalėjimo lygtinai, tačiau paprastai už tai nesėda. Nes teismas žiūri, kad tai neva netyčinis nusikaltimas“.

O aš esu įsitikinęs, kad tai tyčinis nusikaltimas – kaip kitaip suprasti tą vilkiko vairuotojo Levulio veiksmą – posūkį į dešinę, taikant į mano lengvąjį automobilį?

Numanau, kas tai galėjo organizuoti, ir tą mano nuomonę patvirtina ir policijos ir Teismo ekspertizės centro eksperto darbas.

Dar įdomiau, kad šią bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, staiga pasikeitė teisėjų kolegija, ir teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Angelė Ikasalienė staiga apskritai išėjo iš darbo teisme, ir ją pakeitė teisėja Leonarda Gurevičienė. Teisėjai A. Ikasalienei šioje byloje vieninteliai kilo įtarimų, kad ekspertizė yra suklastota – to ji klausė ir liudininkės Daivos Guobienės. Kiti kolegijos nariai – neaišku ar prisipažinęs KGB rezervininkas teisėjas Stasys Punys ir buvusio VSD šefo, taip pat KGB rezervininko A.Pociaus žmona Regina Pocienė – sėdėjo kaip ausis suglaudę, neuždavinėdami jokių klausimų.

Tai va, gal ir aš būčiau patikėjęs, kad tai nelaimingas atsitikimas, jeigu nebūčiau pamatęs įvykio vietos nuotraukų.

šioje nuotraukoje matosi plačios vilkiko padangos pėdsakas (plona linija – dešinioji Twingo rato žymė) – ji įrodo, kad vilkikas, pasukęs vairą, irgi išlėkė iš kelio, tačiau vėliau ištiesino vairą, ir išvažiavo ant kelio. Eksperto Šakėno išvadose apie tai – nė žodžio

Šiose nuotraukose matosi, kad kelio šalikėlėje, šalia sudaužytos „Twingo“ eina plati vilkiko padangos žymė – ji eina į šoną, paskui vilkiko vairuotojas ištiesina vairą, ir išvažiuoja į kelią, palikdamas ilgą platų pėdsaką žolėje. Tai įrodo, kad vilkikas, važiuodamas apie 75 km. Greičiu, staiga pasuko vairą, numušė „twingo“, lėkė į griovį, nes tokiu greičiu važiuojant sunku vilkiką sustabdyti, tačiau paskui ištiesino vairą, ir vėl išvažiavo ant kelio. Stebuklas, kad vilkikas šioje situacijoje neapsivertė, tačiau teisme klausiamas, kodėl šis vilkiko pėdsakas niekaip nepaveikė V.Šakėno „ekspertizės“ – joje apie šį pėdsaką nepasakyta nė žodžio, V.Šakėnas tik guščiojo pečiais – ką aš žinau, iš kur tas pėdsakas atsirado.

Tačiau dar vienas eksperto atsakymas prajuokino – V.Šakėnas parašė, kad aš neva stovėjau ant salelės, nors byloje nuotraukose aiškiai matosi „Twingo“ padangos žymė, einanti į griovį iš pirmos eismo juostos. Ši nuotrauka paneigia V.Šakeno versija, kad aš stovėjau šalikelėje, nes akivaizdu, kad tai dešinės pusės „Twingo“ ratas. Gavęs gniuždantį vilkiko smūgį į vairuotojo pusę, „Twingo“ nulėkė į dešinę, palikdamas pėdsaką dešiniuoju ratu. Jeigu dešinio rato pėdsakas eina iš pirmos juostos, akivaizdu, kad kairė pusė buvo pirmoje juostoje, t.y. automobilis važiavo pirma juosta, kai į jį trenkėsi antra juosta važiavęs vilkikas.

Teismo posėdžio metu V.Šakėnas, paklaustas, kas paliko šią ploną liniją, atsakė, kad gal būt, Twingo dugno detalė, arba kairės pusės ratas.

M.Levulio advokatas Vylys įtikinėjo, kad šalia sudaužyto „Twingo“ aiškiai matoma vilkiko padangos žymė atsirado traukiant „Twingo“ iš griovio. Tuo metu policijos darytame vaizdo įraše, kuriame „Twingo“ dar riogso griovyje, ir jo niekas neketina trauktis, to pačio vilkiko paliktos vėžės aiškiai matomos.

Ekspertizę atlikęs ekspertas Šakėnas negalėjo pasakyti, iš kur atsirado tos vilkiko vėžės ant žolės šalia „Twingo“, jeigu M.Levulis sakė važiavęs tiesiai, niekur nesukiojęs ir numušęs „ant greitėjimo salelės“ neva stovintį A.Drižiaus automobilį.

Teisme pasakojau, kad važiavau pirma juosta greitkeliu maždaug 80 km per valandą greičiu, kai mane pasivijo antra juosta važiavęs M.Levulio vilkikas, kuris staiga pasuko vairą ir taranavo mano automobilį. Šis nuo smūgio nulėkė į griovį. Tačiau greitai važiavusį vilkiką, staiga pasukusi į šoną, M.Levuliui nepavyko iš karto suvaldyti – tarnavęs A.Drižiaus automobilį, jis irgi išlėkė į šalikelę, ant žolės, paliko plačias padangų pėdsakus žolėje, tačiau M.Levulis sugebėjo vairą ištiesinti, ir vilkikas, palikęs žolėje ilgą pėdsaką, vėl išvažiavo į kelią.

Tačiau ekspertas Šakėnas savo išvadose surašė, kad A.Drižiaus automobilis neva stovėjo arba lėtai važiavo ant „stovėjimo salelės“. Jis niekaip negalėjo paaiškinti, iš kur tada atsirado plona ilga „Twingo“ padangos žymė, einanti iš pirmos juostos.

Teisme apklausiamas ekspertas Šakėnas sakė, kad tą pėdsaką neva paliko Twingo kairės pusės ratas. Tačiau tai neatitikėtina – Twingo ir gavo triuškinantį vilkiko smūgį į vairuotojo pusę, Twingo kairės pusės ratas net galima buvo pakilęs į orą nuo tokio smūgio, ir visas automobilio svoris teko dešinei pusei. Tokias aplinkybės ir aiškino teisme A.Drižius, stebėdamasis, kaip tokie „ekspertai“ gali rašyti tokias išvadas.

Būtent tas ilgas Twingo pėdsakas, einantis iš pirmos juostos, ir įrodo, kad Twingo susidūrimo metu buvo važiuojamojoje dalyje, ir vilkikas galėjo trenktis į Twingo tik jį lenkdamas antra juosta.

Tai įrodo ir vilkiko palikti pėdsakai ant žolės, kurių teisėjų kolegija nepanoro matyti.

Kovo 30 d. įvykusio posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusio Aurimo Drižiaus teisininkė Daiva Guobienė:

– Kas jums yra žinoma apie šį autoįvykį?

-2013 m. gegužės pabaigoje aš turėjau susitikti su A.Drižiumi pasitarti dėl tolimesnių teisinių veiksmų, nes turėjau su juo sudariusi notariškai patvirtintą teisinės pagalbos sutartį, pagal kurį galėjau atstovauti jį tiek civilinėse, tiek ir administracinėse bylose. Net ir baudžiamosiose, jeigu jis būtų nukentėjęs. Tačiau tą dieną man nepavyko jam prisiskambinti, ir tik vėlai vakare aš sužinojau, kad A.Drižius pateko į autoįvykį ir buvo išvežtas į ligoninę. Iš karto apsilankiau Greitosios pagalbos ligoninėje, mes pakalbėjome apie tą autoįvykį, ir aš buvau paprašyta kiek įmanoma surinkti įrodymus, atlikti savo savarankišką tyrimą, pasinaudojant specialistų pagalba. Iš karto po to nuvažiavau į autoįvykio vietą. Buvau ne viena, mes važiavome dviem mašinomis, su manimi buvo ir kriminalistai, ir ekspertai. Padariau įvykio nuotraukas, jose akivaizdžiai matosi, kad tapatūs automobilio stabdymo ženklai, kurie yra pažymėti baudžiamojoje byloje, ir matėsi ženklai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Susirinkome tam tikras detales, buvusias autoįvykio vietoje, kadangi jos buvo paliktos be jokio dėmesio policijos pareigūnų, kurie tyrė tą įvykio vietą. Tada pradėjome savo tyrimą.

Mes buvome įspėti asmenų, kurie norėjo, kad šis tyrimas būtų atliktas objektyviai, kad šis tyrimas nebus atliekamas objektyviai. Todėl savo iniciatyva pradėjome aiškintis, ir jau kitą dieną gavome informaciją, kas padarė šį autoįvykį, ir kam priklauso automobilis. Paskambinau ir nuteistajam, jis paaiškino, kad su manimi susisieks jo advokatas. tada kreipėmės skubos tvarka į prokurorą, kad leistų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes buvo aišku, kad bus skiriama ekspertizė. Mes abejojome, kad ta ekspertizė bus objektyvi, todėl tą dieną avarijos vietoje atidžiai filmavome ir fotografavome visus pėdsakus, ypatingai tą pėdsaką, kuris rodo, kad M.Levulio mašina nulėkė iki pat griovio krašto stabdydama. ir pagal tą pėdsaką jis niekaip kitaip negalėjo iš ten išvažiuoti. Matėsi išartos vėžės. Teko pabendrauti ir su netiesioginiais liudininkais, kadangi ten yra kavinė. Jos šeimininkai gruzinai man taip papasakojo – iš pradžių buvo tokia informacija, kad lygtai kažkoks žmogus stovėjo šalikėlėje, ir lyg A.Drižiaus mašina buvo sustojusi, ir jie kalbėjo. Kada aš tų gruzinų paklausiau, ar jie patys tai matė, jie tai kategoriškai paneigė, ir pranešė, kad jiems tai pasakė policijos pareigūnas, kuris norėtų, kad mes tai paliudytume. Policininkas sakė, kad jie nustatė, kad tikrai toks įvykis buvo, ir kad šitie parodymai yra užfiksuoti. Tada aš įspėjau, kad mūsų pokalbis įrašinėjamas, ir kad jeigu jie duos melagingus parodymus po to, ką man sakė, tai aš be abejo paviešinsiu juos ikiteisminio tyrimo metu, ir geriau jiems nemeluoti. Jie pasakė, kad matė tik tiek, kad stovėjo dvi mašinos, ir kad į įvykio vietą nubėgo tada, kai išgirdo triukšmą lauke. Jau tada buvo aišku, kad ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas objektyviai, todėl paprašėme prokurorų susipažinti su byla. Atsakymą gavome tik po dviejų savaičių, kad prokuroras skubiai perdavė bylą ekspertizei, ir mums atsakė, kad negali mums duoti susipažinti. Tada savo keliais gavome įvykio vietos schemą ir nuotraukas, kurios perduotos ikiteisminiam tyrimui. Matėme ir neatitikimų tarp nuotraukų ir įvykio vietos schemos – vieni dalykai neatspindi kitų, arba prieštarauja vienas kitam. Savo ruožtu kreipėmės į Vokietijos ekspertų grupę, kuri atlieka ekspertizes, ir paprašėme atlikti tyrimą. gavome tos išvados kopijas ir mums buvo aiškiai pasakyta, kad ekspertizę atlikęs ekspertas negalės tinkamai paaiškinti daugelio duomenų, nes pirminiai duomenys paimti nežinia iš kur, ir tai neatsispindi tiriamojoje dalyje. Taip pat – kad ekspertas, turintis prieštaraujančius duomenis, negalės paaiškinti, kodėl vieną kartą rėmėsi vienais, kitą kartą – kitais. Trečias dalykas – pažeidžiant Europos Sąjungos būtinąsias ekspertizės atlikimo taisykles, ekspertas vertino įrodymus, kurie turėjo būti pateikti originaliame pavidale, o ne kopijoje. Kalba eina apie topografinį diskelį, kuris fiksuoja sunkvežimio judėjimo pagrindinius įvykius. Man akivaizdžiai matėsi, kad tas ikiteisminis tyrimas nevyko objektyviai ir profesionaliai. Atsižvelgiant į tai, kad mano parodymai gali turėti įtakos įrodymų tyrimui, buvo apsiribota tuo, kad aš duosiu parodymus šioje byloje kaip liudininkė.

– Jūsų darytose nuotraukose nesimato storos padangos žymės, kuria remiasi ekspertas Šakėnas, ir kuri matosi iš byloje esančių nuotraukų?

– Galiu kategoriškai pareikšti, kad tos žymės nebuvo, ir štai kodėl. Net jeigu būtų galima pagalvoti, kad tą žymę kažkas nutrynė, ar dar kažką, visi kiti pėdsakai, kurie matosi mano nuotraukose, sutampa su ikiteisminio tyrimo nuotraukomis. Ir tos žymės tikrai nėra. Aš tikrai dariau nuotraukas kitą dieną po avarijos, apžiūrėjome visą įvykio vietą 100 metrų spinduliu. Buvo fiksuojami bet kokie pėdsakai, o šios žymės tikrai nebuvo. Pagal meteorologines sąlygas galiu pasakyti, kad lietus lijo tik trečią dieną po avarijos, tai kad toks pėdsakas dingti tikrai negalėjo. Jo ten nebuvo. Ką čia galima pasakyti? Galimai kažkam reikėjo, kad tas pėdsakas atsirastų. Ir tam tikros nuolaužos, rastos įvykio vietoje ir kurios yra esmingos net tiriant sunkvežimio buferio sulaužymo mechanizmą, visos tos detalės buvo paliktos įvykio vietoje, net nebuvo paimtos.

– Spalvotoje nuotraukoje akivaizdžiai matosi sunkvežimio vėžės, kurios eina link Vilniaus. Kieko tie pėdsakai?

– Aš atsakysiu, kaip aš mačiau tą pėdsaką. negaliu pasakyti, kad ten važiavo Volvo, nes pėdsakas neidentifikuojamas pagal mašinos markę. Galiu pasakyti, kad kaip jau neginčijamai nustatyta byloje, paskui tą siaurą Twingo padangos pėdsaką, sekė kitas pėdsakas, matėsi, kad tai sunkvežimio pėdsakas, kuris eina šalia siauro pėdsako, eina link griovio ir miškelio. tas akivaizdžiai matėsi, kad tie pėdsakai atsirado tuo pačiu metu, ir pagal tai, kaip išmėtytos mašinos detalės, aiškiai matėsi, kad tai avarijos pėdsakai. Mes nesuabejojome, kad tai avarijos pėdsakai. Tik labai keista, kad tie pėdsakai nesimato įvykio vietos schemoje. Toks nepriklausomas tyrimas gal ir nebūtų atliekamas, jeigu mes nematytume, kaip tie duomenys yra netinkamai ir neteisėtai fiksuojami. Įvykio vietoje net nėra parodyta jokio sunkvežimio stabdymo kelio. Nupiešti tik neva Twingo stabdymo keliai, kurie yra nelygiagretūs, priešingų krypčių. Įspūdis toks, kad Twingo ne stabdė, bet skraidė.

– Kodėl įvykio vietos planas sudarytas 15.46, o policija pranešimą apie avariją gavo 15.47. Įvykio vietos planas buvo sudarytas anksčiau, nei policija gavo pranešimą apie avariją. Kaip čia taip galėjo būti?

– Kaip sakiau, atlikdami savo savarankišką tyrimą, mes žinojome, kad byloje duomenys yra fiksuojami netinkamai, neteisingai, klastojant laiką ir atspindinčius ženklus įvykio plane. Tas mus ir vertė objektyviau atlikti tą tyrimą ir fiksuoti visus tuos pažeidimus. Todėl mes ir vertinome – kad tas tyrimas buvo atliktas formaliai, topografo diskelis nebuvo pateiktas ir ištirtas. Galų gale tas faktas, kad niekas netyrė, kodėl sunkvežimis pakeitė judėjimo kryptį, kas yra nustatyta net ir to paties eksperto Šakėno išvadose. Juk jis aiškina, kad Levulio vairuojamas sunkvežimis staiga pasuko dešinėn, salelės link. Klausimas, kodėl būtent taip atsitiko, kodėl reikėjo pakeisti judėjimo kryptį, niekada nebuvo užduotas. Tokie momentai kelia didelių abejonių, kad tyrimo metu iš tiesų buvo siekiama nustatyti tiesą.

– (teisėja Ikasalienė) : Jūsų manymu, kad viskas čia buvo falsifikuota?

– Kaip viskas? Yra parodytos mašinos stovėjimo vietos, medžių išdėstymas, kelio plotis – jos atitinka schemą. Tačiau yra duomenų, kurie nepaneigtinai parodo, kad jie neatitinka tikrovės – avarijos laikas, stabdymo kelias, tam tikri momentai, kad buvo keičiama judėjimo kryptis. Kodėl nebuvo surinktos ypatingai svarbios detalės? Kodėl nebuvo perduotas sunkvežimio tachometro originalas ekspertui ištirti?

– Advokatas Justas Vilys (teisiamojo M.Levulio advokatas) : „Išreiškėte liudijimą, kad neva ekspertizės akte parašyta, kad sunkvežimis staiga pasuko dešinėn“. Sakykite, iš kur jūs darote tokią išvadą?

– Matote, advokate, atlikdami tyrimą, mes skaitome ne tik išvadas, bet ir dėstomąją dalį. Išvadose aiškiai parašyta, kad sunkvežimis užvažiavo ant nukreipimo salelės. Jūs turbūt suprantate, kad jeigu važiuoti tiesiai, ir ant kažko užvažiuoji, tai vadinasi krypties keitimu. jeigu ekspertas parašo, kad sunkvežimis užvažiavo ant greitėjimo salelės, reiškia, kad jis keitė kryptį. Tam turi būti logiškas paaiškinimas – kodėl vairuotojas pakeitė kryptį?

– Advokatas Justas Vilys : „sakykite, gal jūs turite kažkokią kvalifikaciją kaip eksperto?

– Tikėjausi šito klausimo. Savo laiku aš buvau baigusi Vilniaus universitetą, kaip ir gerbiami kolegijos teisėjai, ir mes tais laikais turėjome kriminalistikos ir ekspertizės pagrindų kursus. ekspertu tapdavo bet kuris studentas, išklausęs šiuos kursus.

– Bylos nuotraukose aiškiai matosi gilios provėžos ant žalios žolytės, einančios šalia kelio. ten tikrai ne Twingo pėdsakai. Kodėl dėl šitų pėdsakų nieko nepasisakė ekspertas Šakėnas?

– Galiu atsakyti tik savo nuomonę – atsižvelgiant į tai, kas yra fiksuotina nuotraukose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktose nuotraukose tam tikri duomenys neatsispindi įvykio vietos plane. Arba atvirkščiai – kas fiksuota įvykio vietos plane, nematoma nuotraukose. Nežinia kodėl ekspertas remiasi arba tam tikra duomenų grupe nuotraukose, tačiau nepaaiškina, kodėl tuo remiasi. Todėl pati išvada yra pasirinktinio pobūdžio. O kodėl jis taip daro – reikia paklausti pančio eksperto. Kodėl jis nereikalavo originalių duomenų, atlikdamas ekspertizę?

– Iš kur atsirado plona mėlyna linija per visą kelią? Ekspertas mano, kad ten Twingo kairės pusės ratas, arba dugno detalė?

– Įvykio vietos plane ir tose nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad tas ratas eina iš pirmos juostos. neabejotina, kad tai yra lengvojo automobilio dešinės pusės ratas, nes net mano apklausti ekspertai sakė, kad reikia iš tokių specialistų atimti licenciją, jeigu jie nusprendžia, kad nuo smūgio į kairę gniuždančiu smūgiu pėdsakas lieka dešiniojo rato. Nes faktiškai nuo smūgio į kairę pusę ta automobilio kairė pusė net pakyla, ir ji tikrai negali palikti jokio pėdsako. Gniuždoma dešinė pusė palieka visus pėdsakus. Tai matėsi ir pagal nuotraukas, ir įvykio vietoje tuo labiau.

–

PRAŠYMAS Baudžiamojoje byloje, kurį Vilniaus apygardos teismas atsisakė tenkinti

Remiantis 2012 08 03 d. suteiktu įgaliojimu (notarinio registro Nr.SK-6588) Daivai Guobienei, įgaliotinė atliko tyrimą dėl 2013 05 27 d. įvykusio autoįvykio, kurio metu aš nukentėjau. D.Guobienė perdavė man iš karto po įvykusios avarijos padarytas nuotraukas, įrodymus, patvirtinančius, kad tas nuotraukas ji asmeniškai darė bei paaiškino svarbias aplinkybes, pastebėtas autoįvykio vietoje.

Susipažinęs su naujai gauta medžiaga, pastebėjau netikslumus tam tikrose baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentus, į kuriuos prašau atkreipti teismo dėmesį.

Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 08 14 d. išvada Nr.l 1-1693(13) (toliau – Išvada), „sunkvežimio „Volvo FL 7“ tachometro registracijos lape(…) užfiksuota, kad apie 15 val. 37 min. Automobilio vairuotojas, važiuodamas apie 75 km/h greičiu, efektyviai stabdė sunkvežimį iki visiško sustojimo.“ (91 b.l.) Tuo tarpu Eismo įvykio vietos planas surašytas 2013 05 27 d. 15 val. 46 min., t.y. mažiau nei po devynių minučių. Akivaizdu, kad tai aiškus falsifikatas, nes tuo metu į eismo įvykio vietą dar nebuvo atvažiavusi policija.

Kadangi šio plano nepasirašiau, jo surašymo laikas kelia abejonių, tai ir jame sužymėti duomenys kvestionuotini ir turėtų būti vertinami naujai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plane (4, 6 ir 7 pozicijos) žymi tik „Renault Twingo“ slydimo pėdsakus, kas realiai nėra įmanoma, atsižvelgiant į tų pėdsakų pertraukiamumą ir skirtinga trajektorijas. Ir nors nėra nei vienos „Volvo FL 7“ slydimo ar stabdymo pėdsako, aukščiau paminėtoje specialisto išvada remiasi kažkokiais „Volvo FL 7“ slydimo pėdsakais, nors tokių Eismo įvykio vietos plane ir nėra pažymėta. Tiek byloje esančios nuotraukos, tiek nuotraukose gautose iš d.Guobienės užfiksuotos mašinų padangų žymės ir išartos žemės vieta akivaizdžiai neatitinka jų išsidėstymo Eismo įvykio vietos plane. Todėl neaišku, kuo remiantis specialisto teikia savo išvadą.

Nesuprantama, kodėl plane (6 ir 7 pozicijos) pažymėti „Renault Twingo“ slydimo pėdsakai nesimato nuotraukose, o nuotraukoje, kuria remiasi savo išvadoje specialistas, tariamai užfiksuotas „Volvo FL 7“ slydimo ar stabdymo pėdsakas neatsispindi Eismo įvykio vietos plane.

Specialisto išvadoje (94 b.l.) teigiama, kad „… esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė“. Tačiau jokiose surinktose duomenyse neatsispindi to „efektyvaus11 stabdymo žymės. Priešingai, po susidūrimo sunkvežimis ne tik nustūmė mano automobilį į griovį, bet dar ir nuvažiavo link Vilniaus beveik 50 metrų (90 b.l.).

Pažymėtina, kad nebuvo tirta aplinkybė, ar sunkvežimis buvo pakrautas, kokio svorio krovinį galimai vežė, nes nuo sunkvežimio svorio priklauso jo stabdymo kelio ilgis. Jei tikėti specialisto išvada, kad „… esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė“, tai, remiantis žemiau pateikiama lentele, tokio atstumo sunkvežimio vairuotojui turėjo pakakti tam, kad išvengti susidūrimo.

(pagal ekspertą Z. Masliankevičių)

Greitis km/h Per Įsek. Stabdymo kelias metrais

nuvažiuotas sausas kelias m asfanasšlapias

asfaltas sniego

danga lijundra

j 5 1.39 [0.16 0.24 0.48 0.64

10 2.78 „jo.64 0.96 1.92 2.57

j 15 4.17 1.45 2.17 4.33 5.88

20 5.56 2.56 3.85 7.70 10.30

30 8.33 \5.80 8.66 17.30 23.40

i 11.11 j 10.30 15.40 30.80 41.60

50 13.89 [l6.40 24.00 48.20 64.20

70 19.44 (31.50 42.70 94.30 126.00

100 27.84 164.00

96.30192.70257.00

Teikiant specialisto išvadą, programa PC Crash v.9.0 išnaudota neefektingai, įvedant netikslius duomenis, panaudojant prieštaringą informaciją (nuotraukas, neatitinkančias Eismo įvykio vietos planą). Atsižvelgiant į padarytus automobilių sugadinimus bei naujai pateiktas nuotraukas, kuriose matosi, jog „Renault Twingo“ slydimo pėdsakas dėl smūgio gniuždymo ir poveikio iš kairės į dešinę pusę buvo padarytas automobilio dešinės pusės ratais. Tokiu būdu, atsižvelgiant, jog tas pėdsakas eina iš pirmos kelio juostos, „Renault Twingo“ kairės pusės ratai buvo taip pat pirmoje kelio juostoje. Todėl tinkamas eismo įvykio suprojektavimas, panaudojant programa PC Crash v.9.0, tik patvirtintų faktą, jog „Renault Twingo“ susidūrimo metu judėjo pirma kelio juosta, o ne, kaip teigiama išvadoje, stovėjo ar lėtai važiavo nukreipimo salelės kairiu pakraščiu, žiūrint Vilniaus krytimi.

„Volvo FL 7“ slydimo pėdsako ant baltos nukreipimo salelės (net ir abejojant jo tapatumu) bei tolesnio pėdsako ties kelio pakraščiu kryptis bei sunkvežimio sugadinimų jo dešinėje pusėje mechanizmas aiškiai parodo, kad sunkvežimis ne šiaip kabino mano automobilį, o jį tiesiog taranavo iš antros kelio juostos.

Atsižvelgiant į tai, kad būtina tiksliai įvardinti nuteistojo M.Levulio nusikalstamos veikos objektyvinę pusę, teisingai įvardijant įvykio aplinkybes, teismo prašau:

1. apklausti Daivą Guobienę liudytoja (jei bus tenkintas mano prašymas, šaukimą įsipareigoju įteikti asmeniškai);

2. iškviesti į apklausą specialistą, pateikusį 2013 08 14 d. išvadą Nr. 11-1693(13), bei po jo apklausos spręsti klausimą dėl autoįvykio ekspertizės paskyrimo.