Pirmoji kregždė : teisėjai kyla prieš teisėjų mafiją ir įstatymų ignoravimą

D.Grybauskaitė pati paskyrė Aukščiausio teismo pirmininką A.Norkų. Po šio paskyrimo Vilniaus apygardos teismas išteisino prezidentės patarėją D.Ulbinaitę

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė atsisakė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nurodymus, už ką jai buvo iškeltos dvi drausmės bylos ir antrą kartą Teisėjų garbės teismas teisėjai skyrė griežtą papeikimą.

R. Augustė kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą po to, kai konkurse į Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vietą ji buvo pašalinta po Teisėjų garbės teismo priimto sprendimo skirti griežtą papeikimą.

Skųsdamasi EŽTT R. Augustė nurodė, kad ši nuobauda jai buvo skirta „už principingą darbą, įstatymų laikymąsi, atsisakymą vykdyti neteisėtus apeliacinės instancijos teismo nurodymus“.

Teisėja įsitikinusi, kad iškėlus drausmės bylą ir skyrus nuobaudą buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. „Manau, kad mane baudžiant už sąžiningumą ir principingumą, už išsakytą nuomonę procesiniuose sprendimuose, priimtuose vykdant teisingumą pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, ginant žmogaus teises, buvo pasikėsinta į žmogaus pamatines vertybes, – nurodė R. Augustė. – Kol Klaipėdos apygardos teisme nebus paisoma įstatymų ir nebus vadovaujamasi suformuota vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalėsiu vadovautis ir aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais.“

Nemalonumus teisėja užsitraukė nagrinėdama gyventojams kreditus teikiančios bendrovės „Minibank“ ieškinius skolininkams – verslininkai nutarė nesitaikstyti su teisėjos darbu, kai ši atsisakė išduoti teismo įsakymą skolai išieškoti. Teisėjos nutartis vėliau buvo panaikinta, tačiau bylą iš naujo nagrinėjusi teisėja vėl priėmė tokį patį sprendimą.

„Tokiais teisėjos sprendimais sąmoningai ir sistemingai kliudoma greitai ir nedidelėmis sąnaudomis išspręsti ginčą, vilkinamas skolos grąžinimas, didinami nuostoliai, nepagrįstai pažeidžiama kreditoriaus teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokiu elgesiu pažeidžiama teisėjo etika“, – skunduose teisėjų etikos sargams nurodė „Minibank“ teisininkai.

Anot jų, dėl netinkamai taikomų teisės aktų R. Augustei jau kartą buvo iškelta drausmės byla, bet ji „toliau piktnaudžiauja savo statusu ir suteiktomis teisėmis, nepaiso ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarčių, bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimo, nepripažįsta padarytos klaidos“.

Teisėja R. Augustė kategoriškai nesutinka su bendrovės „Minibank“ priekaištais ir etikos sargams teisinosi, kad savo darbą atlieka „sąžiningai, laiku ir tinkamai, kiekvienoje byloje, kurių vidutiniškai per metus išnagrinėja virš tūkstančio, sprendimą priima tik įsigilinusi į bylos esmę, vadovaudamasi įstatymais, teisės doktrina, kasacinio teismo praktika ir aukštesniųjų instancijų teismų precedentais, neprieštaraujančiais Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Europos Sąjungos teisei, Europos Teisingumo Teismo sprendimams“.

teisėjų etikos ir drausmės komisijos nutarimas kelti R.Augustei drausmės bylą:

http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2015/04/tedk-sprendimas-del-r-augustes-2015-03-09-2.pdf

Teisėjų mafijai įstatymai ir Konstitucija negalioja

Kaip dirba teisėjų „garbės“ teismas, galime iliustruoti vienu pavyzdžiu – „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui Vilniaus miesto apylinkės teismas yra įvedęs cenzūrą – uždraudęs rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Vien už tai, kad nepaisė cenzūros, ir toliau pateikė dokumentus apie A.Sadecko dalyvavimą šios įmonės privatizavimą, A.Drižius buvo nuteistas aštuonis kartus, teismams kiekvieną kartą ignoruojant pateikiamus įrodymus.

Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”.

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus”.

Visus šios argumentus, Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zoja Monid pavadino „Deklaratyviais” irA.Drižiaus prašymą panaikinti cenzūrą atmetė. Skundą aukštesniam teismui išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais, ir įrašiusi žinomai melagingus duomenis, t.y. suklastojusi savo nutartį, taip pat A.Drižiaus prašymą atmetė.

A.Drižius padavė skundą į taip vadinamą teisėjų etikos ir drausmės komisiją, nurodydamas, kad teisėjai Z.Monid įstatymai tėra deklaracijos, tačiau šios komisijos laikinas pirmininkas Linas Žukauskas (beje, pats ne kartą nagrinėjęs A.Drižiaus skundus dėl cenzūros) nurodė, kad reikalingi „šiurkštūs ir akivaizdūs pažeidimai“. O tokių Zojos Monid veikloje nerasta. Tai kad įstatymai ir Konstitucija teisėjai Z.Monid tėra deklaracijos, ką ji ir deklaruoja, teisėjų etiškos ir drausmės komisija nemano, kad tai akivaizdus pažeidimas.