Aukščiausias teismas : „Už tai, kad pasiskundė, jog jo BMW pagrobė ir sudaužė Klaipėdos apygardos teismo teisėjos D.Kursevičienės sūnus, A.Kalasiūnas sėdės kalėjime 9 metus

Aurimas Drižius

Vakar buvau Aukščiausiame teisme (LAT) ir mačiau, kaip muistėsi šio teismo teisėja Audronė Kartanienė, skelbdama nuosprendį – ji tik pasakė, kad „kolegijos nuomonė“ tokia, kad kaunietis Andrius Kalasiūnas turi 9 metus sėdėti kalėjime.

Kodėl? Nes „kolegija“ (Audronė Kartanienė, Tomas Šeškauskas (nuotr. viršuje su V.Adamkumi) ir Artūras Ridikas) nusprendė, kad A.Kalasiūnas bandė „nužudyti“ savo draugę Rimkevičiūtę – vairuodamas BMW, bandė ją išmesti pro duris (tokie nukentėjusios parodymai, nors minėto modelio BMW konstrukcija tokia, kad durų neįmanoma atidaryti, automobiliui važiuojant, tačiau teismas, žinoma, į tai nekreipė jokio dėmesio). Matyt, ne veltui minėta kolegija neleido A.Kalasiūnui į posėdį išsikviesti jo pasamdyto advokato, o nurodė, kad jį atstovauti turi valstybės paskirtas advokatas, kuris per visą procesą nerado laiko atvažiuoti į pataisos namus susitikti su savo klientu. Taip LAT padarė esminį BPK pažeidimą.

Nuotr. Audronė Kartanienė (dešinėje) – ramiai siunčia nekaltus žmones mirti (nes 9 metai kalėjimo prilygsta mirčiai), paskui rūpinasi savo vaikais ir ramiai užmiega. Įdomu, ką tokios kartanienės pasakytų, jeigu jas pačias pasiųstų į kalėjimą iki gyvos galvos?

Nuotr. teisėjas Artūras Ridikas – pasiųsti į kalėjimą 9 metams nekaltą žmogų – vieni juokai, tiesiog banalu

Pats A.Kalasiūnas tikino, kad tai tebuvęs paprastas buitinis konfliktas su savo drauge Rimkevičiūte, Ji buvo kažkur dingusi su svetima kompanija, vėliau jis ją surado, mergina išplūdo jį paskutiniais žodžiais, ir A.Kalasiūnas jai trinktelėjo per žandą, įsisodino į savo BMW ir nusivežė namo.

Tačiau LAT kolegija nusprendė, kad „antausis“ sugyventinei buvo „pasikėsinimas nužudyti“, kuris nepavyko dėl „nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių“.

LAT nutartis buvo transliuojama tiesiogiai kolonijoje esančiam Andriui Kalasiūnui. Žmogus stengėsi tramdyti emocijas

Kaip „smulkus chuliganizmas“ virto „pasikėsinimu nužudyti“

LAT kolegija nė žodžio nepasisakė dėl šios bylos esmės, ir kodėl A.Kalasiūnas jau keturi metai kalėjime ir sėdės dar penkis – mat iškarto po konflikto jis buvo sulaikytas policijas, jam pareikšti kaltinimai „smulkiu chuliganizmu“.

Dažniausiai dėl tokių kaltinimų įtariamasis kitą dieną paleidžiamas iš areštinės, ir atsiperka bauda. A.Kalasiūnas dėl tokių kaltinimų praleido kalėjime daugiau nei pusę metų. Išėjęs į laisvę, sužinojo, kad jo automobilis BMW, kurį policija turėjo nugabenti į saugomų automobilių aikštelę, buvo nežinomu būdu paimtas buvusios Kauno apylinkės teismo, dabar – Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Dalios Kursevičienės sūnaus Darius Kursevičius. Pastarasis dirba policijoje, ir kažkaip sugebėjo Kaune sudaužyti svetimą, A.Kalasiūnui priklausantį automobilį.

Kaltę dėl šios avarijos bandė prisiimti D.Kursevičiaus tėvas, buvęs prokuroras Romas Kursevičius, norėdamas padėti sūnui išvengti atsakomybės – atėjęs į kelių policiją, pareiškė, kad „įvykį rašykite ant manęs“. Generalinė prokuratūra baudžiamąją bylą dėl A.Kalasiūno automobilio vagystės numarino (tiesiog pradangino nukentėjusiojo A.Kalasiūno skundus).

Kai išsiaiškino, kad prie šio nusikaltimo prikišę nagus ir „teisėsaugos“ atstovai, A.Kalasiūnas buvo nedelsiant sugrūstas atgal į kalėjimą ir „teismas“ KGB stiliumi jam skyrė psichiatrinę ekspertizę.

„Tada ir supratau, kodėl Kauno apylinkės teismas mane laikė uždarytą kalėjime taip ilgai, – pasakojo A.Kalasiūnas, – išėjęs sužinojau, kieno tai darbas. Tada mane vėl iš karto uždarė ir laiko iki šiol“.

Kai A.Kalasiūnas (nuotr. ) ėmė rašyti skundus, ir policija ėmė tirti bylą dėl automobilio vagystės, A.Kalasiūnas vėl iš karto atsidūrė kalėjime – neva darė poveikį liudininkei (kažkas apmėtė kiaušiniais „nukentėjusios“ automobilį, ir į kalėjimą vėl buvo įkištas A.Kalasiūnas).

Kol sėdėjo kalėjime, A.Kalasiūnas sužinojo, kad teismas pakeitė jo nusikaltimo kvalifikaciją – vietoj buvusio smulkaus chuliganizmo jis buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti savo sugyventinę.

A.Kalasiūnas pripažįsta, kad konflikto metu į keiksmų laviną iš buvusios sugyventinės jis delnu pliaukštelėjo jai per žandą. Tačiau jokio pasikėsinimo ar bandymo nužudyti nebuvo. Nors įrodymų daugiau jokių nebuvo, tik nukentėjusios parodymai, Kauno apygardos teismas pasiuntė A.Kalasiūną į kalėjimą 9 metams ir padarė iš jo „siaubūną“.

2017 m. rudenį Apeliacinis teismas perkvalifikavo A.Kalasiūno padarytą nusikaltimą į „nesunkų sveikatos sutrikdymą“, ir už tokį nusikaltimą jam skyrė ketverius metus kalėjimo (maksimali bausmė už tokį nusikaltimą, nes teismai, matydami, kad žmogus neklatas, visada jam skiria tiek, kiek jis sėdėjo iki teismo – kad nekiltų noras bylinėtis su valstybe dėl padarytos žalos. Autoriaus. pastaba).

Apeliacinis teismas pripažino, kad „A. Kalasiūnas buvo neteisėtai atėmęs Mildai laisvę (kai vežė ją automobuiliu namo), su ja nepagarbiai elgėsi mašinoje, tačiau jo tie smurtiniai veiksmai merginai tik nesunkiai sutrikdę sveikatą. Šis teismas dar akcentavo, kad KAT patikėjo pagrindinio liudytojo, vairuotojo Valdo, parodymais, esą Mildai mašinoje buvo suduota apie 100 smūgių. Bet juk ekspertas nustatęs kitaip – merginai likusios žymės po „tik“ 24 trauminių poveikių. Anot LApT, „objektyvių duomenų apie merginos gyvybei sukeltą pavojingą būklę nerasta“.

Tačiau vakar, birželio 19 d., LAT gudručiai paskelbė, kad Apeliacinis teismas suklydo, perkvalifikuodamas straipsnį, ir kad A.Kalasiūnui paliekama 9 metų kalėjimo bausmė.

„Apie tai, kad prokuratūra skundė šią nutartį, sužinojau likus savaitei iki teismo, ne daugiau, – pasakojo A.Kalasiūnas, – mano advokatas Gudašius pavirtino, kad jam skambino iš teismo, klausė, ar aš turiu sutartį su juo, tačiau posėdžio vis tiek neatidėjo“.

A.Kalasiūnas prieš nuosprendžio paskelbimą man paskambino ir paklausė, kaip jam elgtis. Žmogus nežinojo, ką daryti, nes tiesiog bijojo tų vadinamųjų „teisėjų“.

Tačiau po nuosprendžio paskelbimo A.Kalasiūnas LL redakcijai sakė, kad nieko kito iš LAT ir nesitikėjo – mat minėta kolegija net atsisakė dalyvauti LAT kolegijos posėdyje A.Kalasiūno advokatui, taip parodydama, kad jo likimas nulemtas.

„Nieko kito ir nesitikėjau, nes esu įsitikinęs, kad gavau 9 metus kalėjimo vien todėl, kad pasiskundžiau, kad teisėjos sūnus sudaužė mano automobilį, – sakė A.Kursevičius, – visi teisininkai, su kuriais kalbėjau, sutinka, kad tai absurdas. Nė vienas advokatas man nedavė nė menkiausios tikimybės, kad LAT gražins šią bylą į pirmą instanciją. Dabar suprantu, kad reikėjo atsiprašyti tų Kursevičių, kad jie pagrobė ir sudaužė mano automobilį, ir jiems jį dovanoti, dar ir atsiprašyti. Jie atėmė mano gyvenimą, tačiau aš už tą automobilį dar turėjau jų atsiprašyti. Tiesiog atsiprašyti, kad tie Kursevičiai padarė nusikaltimą. Tik dabar supratau, kad jie labai galingi žmonės. Po nuosprendžio paskelbimo skambinau gal 8 advokatams, ir visi jie negali paaiškinti tokio LAT sprendimo, ir sutinka su mano nuomone, kad tai kerštas. Teisėjų gauja daro ką nori – virš jų tiktai dangus, ir nieko daugiau. Tačiau dabar galvoju, kaip man toliau elgtis – maniau, kad kviesiu žiniasklaidą ir viską jiems papasakosiu, tačiau dabar suprantu, kad tada baigsiu savo dienas kalėjimo „triumuose ir karceriuose“. Net neabejoju, kad mane izoliuos nuo visko, ir jeigu toliau kalbėsiu, teismai „padės kryžių“ ant mano lygtinio paleidimo. Tuo net neabejoju. Nes čia, pataisos namuose, vien už tai, kad žmonės skundžiasi, juos uždaro į karcerius metams ar pusei metų. Reikia įsivaizduoti, kokio galingumo yra ta jūsų įvardinta teisėjų mafija, jeigu ji taip elgiasi net Aukščiausiame teisme. Tai apie ką čia bekalbėsi? Bijau apie teismus dabar apskritai kalbėti, nes reikia dar pagalvoti apie tai, kad man skirta kalėjimo bausmė yra ilga, ir taip aš užkirsiu sau kelią bet kokiam lygtiniam paleidimui. Nors tas kryžius mano bylose ir taip uždėtas. Nežinau, ką dar daryti, nes jokių lėšų advokatams aš nebeturiu. Manau, kad LAT specialiai neatidėjo posėdžio, kad negalėčiau išsikviesti advokato, nes rugpjūtį sueina keturi metai, kai aš sėdžiu kalėjime, ir rugpjūtį mane būtų paleidę. Jeigu LAT būtų atidėję posėdį, būčiau spėjęs išeiti į laisvę, ir tada pradėčiau garsiai šūkauti, kovoti už tiesą. Todėl LAT ir ėmėsi tokių žingsnių – pažeidžiant bet kokias kodekso normas, išnagrinėti bylą nedalyvaujant mano gynėjui“.

„Toliau sėdžiu kalėjime, – LL dar 2017 m. viduryje pasakojo redakcijai paskambinęs A.Kalasiūnas, – dėl automobilio vagystės ir sudaužymo jau niekam nebesiskundžiu, nes nebematau prasmės rašyti. Pavargau visiems skųstis – vis tiek jokio rezultato. Mano balsas niekur į dangų neina. O bankas, už kurio paskolą buvau pirkęs butą, dabar tą butą iš manęs atiminėja, nes nemoku įmokų – tris metus sėdžiu kalėjime. Taip, teismas man buvo paskyręs psichiatrinę ekspertizę, tačiau nustatyta, kad aš sveikas ir pakaltinamas. Kitaip ir negalėjo būti – viskas su manimi yra gerai. Kodėl teismas man skyrė psichiatrinę ekspertizę? To pačio galėčiau paklausti ir jūsų. Nei aš, nei mano advokatas nesuprantame, kodėl buvo skirta ta ekspertizė. Gal būt, norėjo mane dar palaikyti kalėjime“.

A.Kalasiūnas atsakė į LL klausimus:

– Tai kas ten nutiko?

– Kai 2014 m. liepos mėn. įvyko konfliktas su mano sugyventine, ir aš buvau sulaikytas, mano automobilis – 2009 m. pagamintas BMW – buvo uždarytas į Kauno saugomų automobilių aikštelę. Iš areštinės buvau perkeltas į tardymo izoliatorių. Mano suėmimas smarkiai užsitęsė paslaptingomis aplinkybėmis, o pati byla iš oro pūtėsi ir pūtėsi iki neregėtų aukštumų. Galiausiai Apeliacinis teismas 2015 m. vasario mėn. paleido mane iš suėmimo, nes Kaune teismai buvo akivaizdžiai šališki, ignoravo visus dokumentus. Žodžiu, pernai vasario 12 d. mane paleido, ir nuvykau pasiimti savo automobilio. Radau, kad jis yra nepataisomai sudaužytas. Pradėjau aiškintis, kaip saugomoje aikštelėje buvęs automobilis atsirado sudaužytas, įsigilinau iki tiek, kad sužinojau, kad mano automobilį sudaužė Kauno teisėjos Dalios Kursevičienės sūnus Darius Kursevičius, dirbantis Kauno policijoje. Sužinojau, kad mano automobilį pavogė policininkas D.Kursevičius, ir būdamas girtas, jį sudaužė. Kai sudaužė, norėjo avarijos vietoje, griovyje, jį sudeginti, slėpdamas nusikaltimo įkalčius. Kai nepavyko, išsikvietė tėvą, teisėjos Dalios Kursevičienės vyrą, buvusį prokurorą Romą Kursevičių, kuris išėjęs į pensiją. Tada abudu išsikvietė policijos traliuką, išsitraukė sudaužytą BMW, nugabeno į Garliavą, paslėpė garaže, kuris priklauso to pačio Dariaus Kursevičiaus sesei, t.y. teisėjos dukrai, kuri taip pat dirba policijos mokykloje vyr. specialiste. Ten tą mano automobilį virino, iš gabalų sulipdė, suklijavo tiek, kad jis vėl stovėtų ant keturių ratų. Tada vėl jį numetė atgal į saugomą aikštelę, lyg nieko nebūtų nutikę. Tai sužinojęs, kreipiausi į policiją, Kelių policiją ir dar eilę visokių įstaigų. Skundas Generalinėje prokuratūroje atsimušė kaip į sieną. Policija numarino ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, byla teismą pateikė tik dėl Administracinio teisės pažeidimo – Darius Kursevičius, būdamas neblaivus, svetimu automobiliu sukėlė autoįvykį ir nuslėpė šį nusikaltimą. Apylinkės teismo teisėjos Violetos Musteikienės 2015-09-05 sprendimu D.Kursevičius nubaustas bauda 869 eurų, trims metams atimta teisė vairuoti. D.Kursevičiaus tėvui iškelta byla dėl melagingų parodymų, o dar vienam D.Kursevičiaus draugui, taip pat policininkui, kuris sėdėjo automobilyje avarijos metu, taip pat iškėlė bylą dėl melagingų parodymų. Abu apskundėme šią nutartį, nes D. Kursevičiui skirta minimali bausmė, o jis policijos pareigūnas, ir visa kita. Kas vyksta toliau? Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas mano skundo net nenagrinėja be jokių motyvų, o Kursevičiaus skundas patenkintas iš dalies. Jo tėvas, buvęs prokuroras Romas Kursevičius, visur, ir kelių policijoje, prisipažino, kad jis neva ir pasiėmė ir vairavo vogtą BMW. Tėvas bandė sūnų ištraukti iš bėdos, kad jo neatleistų iš darbo policijoje. Į klausimą, kas jam leido pasiimti svetimą BMW, atsakė, kad niekas neleido, tiesiog atsisėdo į mano automobilį, ir jį sudaužė. Kelių policijoje R.Kursevičius atvirai taip ir pasakė, kad reikia daryti viską, kad sūnus darbo neprarastų, reikia jį ištraukti. Tačiau pasitaikė principingi kelių policininkai, jį taip ir prigavo. Tai vieninteliai nekorumpuoti policininkai visoje šioje grandinėje pasitaikė. Jie tiesiog surašė tarnybinius pranešimus, kad pas juos atėjo toks ir toks pilietis su sūnumi, pareiškė, kaip reikia tvarkyti avariją, ir kad ją apskritai reikia nuslėpti, kad nebūtų jokių problemų. Visi dokumentai tai įrodo. Tada D,Kursevičiaus tėvui iškėlė bylą dėl melagingų parodymų. Kauno apygardos teismas mano skundo nenagrinėjo, o D.Kursevičiaus skundą patenkino iš dalies, gražino bylą nagrinėti iš naujo. Advokatai mano, kad tai stebuklas. Kaip žinia, Kauno apylinkės teisme ilgą laiko Dariaus Kursevičiaus motina Dalia Kursevičienė. Būtent Kauno apylinkės teismo sprendimais aš pusę metų buvau suimtas.

– Bet už ką, ką jūs ten tokio pridirbote?

– Buvau suimtas už tai, kad neva grasinau sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei, vėliau tas kaltinimas pasikeitė į pasikėsinimą nužudyti. Nors buvo tik konflikto metu pasakyti atitinkami žodžiai. Apie mane galite paskaityti ir ‚Lietuvos ryte“, nors ten objektyvios tiesos labai mažai. Daviau interviu ir LNK žinioms, tačiau viską iškirpo. Ten iš manęs padarė didžiausią nusikaltėlį, tačiau tik todėl, kad nuslėpti tai, apie ką aš ir kalbu. Turiu visus įrodymus, net ir Generalinės prokuratūros raštus, kaip prokuroras Alinskas pradangino skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl automobilio vagystės. Nes automobilio vagystę Kursevičiams prokuratūra užglaistė – joje pradingo dokumentai ir mano skundai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Paliko tik atsakomybę dėl administracinės bylos.

– L.rytas rašo, kad jūs neva plaukus plėšėt savo draugei ir panašiai?

– Tarp manęs ir mano sugyventinės buvo konfliktas, tačiau jokių plaukų aš neplėšiau ir nieko nemušiau, tik pliaukštelėjau delnu per žandą, kad nusiramintų. Turiu visą bylą atsišvietęs – jeigu kas nors norėtų į tai įsigilinti, ir parašyti nors kiek tiesos, galite mane aplankyti Kauno tardymo izoliatoriuje. Berods delfi.lt rašė, kad prokuratūrą bandė nuslėpti šį nusikaltimą, nes Dalia Kursevičienė kažkada dirbo Kauno apygardos prokuratūroje. Esmė tokia – ar jūs norite į tai gilintis?

– Taip, o tai ilgai jūs ten dar laikys?

– Taip, laikys, nes šita instancija man davė devynis metus kalėjimo. Tai absurdų absurdas, net visi samdyti advokatai tą patį sako. Mane čia laiko jau du su puse metų, nors manęs net laikyti čia nebuvo už ką – tik už tai, kad žodžiais apsikeitėme su mano drauge.

– Tai o kokie įrodymai?

– Ten tik nukentėjusios parodymai, tačiau klausimas, kokiu būdu jie buvo išgauti.

– Tačiau spaudoje rašoma, koks jus baisus ir sadistas?

– Taip, nors aš pats ir kreipiausi į spaudą, konkrečiai į ‘Kauno dieną“. Kai mane paleido iš suėmimo, per savo pažįstamą žurnalistą Vidą Mačiulį paklausiau, ar galėtų spauda man padėti – norėjau papasakoti, kaip buvo pavogtas ir sudaužytas mano automobilis, o byla sunaikinta. Nes dėl automobilio vagystės aš iš pradžių net bijojau kreiptis į policiją – reikia suprasti, kokie ten dirba žmonės. nes kai policijoje papasakojau istoriją, kad mano mašiną pavogė ir sudaužė girtas policininkas, jie net atsisakė priimti mano pareiškimą. Tik tada, kai nuėjau pas komisariato viršininką, jo pavedimu policininkai ėmėsi konkrečių veiksmų. Vėliau teisme išsiaiškinome, kaip buvo sudaužytas mano automobilis – juo buvo važiuojama apie 120 km. per valandą greičiu Vilijampolėje, t.y. Kauno mieste. BMW trenkėsi į stulpą ir jį nulenkė – vėliau ekspertizė nustatė, kad ant to stulpo liko mano automobilio dažų. Tačiau policininkai tam, kad neliktų įrodymų, tą stulpą net nupjovė ir paslėpė. Todėl ir norėjau rasti žurnalistų, kurie įsigilintų ir parašytų objektyviai, kas įvyko. Mačiulis man davė „Kauno dienos“ žurnalistės Dianos Krapavickaitės numerį. Buvau su ja susitikęs, kalbėjomės gal pusantros valandos, ji taip pat buvo už galvos susiėmusi. Tačiau vėliau paaiškėjo, koks ‘Kauno dienos“ vaidmuo šioje istorijoje – kaltinimą man palaiko prokuroras, konkrečiai susijęs su Kursevičių šeima, daro man poveikį nuolatos. Tai va, teismo išvakarėse paskambinau žurnalistams Krapavickaitei ir Dargiui, sakau, kad ateikite rytoj, paviešinsiu kelis dokumentus, bus įdomu. Kitą dieną prokuroras teisme sako: „Va, Kalasiūnas iš kalėjimo skambina žurnalistams, juos kviečia į teismo posėdį“. Pagalvojau – iš kur jis žino. Nemanau, kad Dargis su juo ryšį palaiko, tai belieka tik ‘Kauno diena“. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš kreipiausi į „Kauno dieną“ pagalbos, o sulaukiau…visiškai priešingo rezultato. Todėl ir nebežinau, su kuo iš žurnalistų bendrauti ir kuo pasitikėti.

– Tai koks ten konfliktas įvyko su jūsų drauge?

– Paprastas buitinis konfliktas. Taip, grasinimų buvo iš abiejų pusių. Ji man prisakė eilę negražių dalykų, aš – jai. Puikiai atsimenu, kad du kartus delnu trenkiau jai per ausį ir žandą, kad nusiramintų. O iš viso to padarė didžiausią kriminalą. Yra medikų išvados, kad jai padaryta 11 trauminių poveikių, įskaitant nubrozdinimus, o nuosprendyje parašyta, kad aš jai padariau jau 24 trauminius poveikius. Kaip tik dabar rengiu skundą.

Vienintelis sąžiningas pareigūnas šioje istorijoje – Kauno kelių policijos inspektorius Egidijus Indriūnas, kuris surašė šį tarnybinį prnašeimą, kad teisėjos D.Kursevienės vyras pasisiūlė „pasiimti šį autoįvykį ant savęs“ :