Aukščiausiame teisme – proto užtemimas, tie patys teisėjai tai panaikina, tai legalizuoja cenzūrą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, vasario 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo Aurimo Drižiaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

nuotr. : LAT teisėjas Gediminas Goda

A.Drižius buvo nuteistas už tai, kad nepaisė teismo įvestos cenzūros kriminalizuoti bet kokius A.Drižiaus straipsnius apie A.Sadecko sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, ir „Laisvame laikraštyje“ parašė straipsnius, kuriuose buvo tokie teiginiai:

<…> „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos” privatizavimo klausimus…

<…> Tapo akivaizdu, kad A.Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, pagaliau yra pripažintas. O tai reiškia, jog A.Sadeckas melavo, teikdamas prevencinį ieškinį bei liudydamas teismuose, kad NIEKAIP privatizavime nedalyvavo.

<…> A.Drižius tada džiaugėsi, kad pagaliau jam pavyko įtvirtinti faktą jog A.Sadeckas VISGI kažkaip dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.

<…> aprašomas A.Sadecko vaidmuo „Mažeikių naftos“ privatizavime…

<…> A. Sadeckas asmeniškai gaudavo už tas konsultacijas po 300 litų per valandą…

<…> sužinojus, kad Alvydas Sadeckas dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose..

<…> ieškovas A. Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime…

<…> A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau ir praktiškai vadovavo visiems AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo etapams nuo 2000 iki 2006 m.

<…> A.Sadeckas vadovavo „Mažeikių naftos“ privatizavimui…

<…> A. Sadeckas buvo asmeninis „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo projekto rengėjas…

<…> A. Sadeckas ne tik asmeniškai dalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, jam vadovavo, bet ir asmeniškai teikė įstatymo, pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, pakeitimus… <…> A. Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo – tuo pačiu metu A.Sadeckas buvo AB „Mažeikių nafta“ akcininku, o tai reiškia, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A. Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui, nes pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta” privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m. A. Sadeckas taisė įstatymo projektą…

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Striaukas už šiuos teiginius nuteisė A.Drižių pusantrų metų kalėjimo lygtinai, o tą nuosprendį paliko ir garsusis pedofilijos bylos herojus, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas. Nors apie pastarojo darbelius, nagrinėjant pedofilijos bylą, teisiamasis A.Drižius parašė ne mažiau 20 straipsnių, tačiau A.Cininas nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo ir ją „objektyviai“ išnagrinėjo – vien už profesinę veiklą paliko A.Drižiui pusantrų metų kalėjimo lygtinai bausmę.

Nors Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pernai spalio 1 d. visiškai išteisino A.Drižių analogiškoje byloje dėl cenzūros, nurodydama, kad negalima kriminalizuoti savaime teisėtos veiklos, šį kartą Aukščiausias teismas nusprendė kitaip – neva A.Drižiaus skundas „neatitinka įstatymo reikalavimų“. Dar pernai LAT (tie patys teisėjai – Goda ir Bajerčiūtė) nurodė, kad cencūra yra neteisėta, nes „prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus“, o dabar nusprendė, kad „vsio zakonno“.

LAT nuosprendyje rašoma : „Iš pareiškimo išplaukia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartis, kuria analogiška byla dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo jo atžvilgiu buvo nutraukta. Pareiškime cituojamas minėtos nutarties motyvuojamosios dalies tekstas ir nurodoma, kad ginčijamas nuosprendis yra analogiškas tam, kuris buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavus, kad informacijos skleidimas nėra nusikalstama veika. Pareiškėjas teigia, kad nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi būti taikoma ir laikoma prejudiciniais faktais bei naujomis aplinkybėmis, nes priimta tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl tų pačių klausimų.

Nuteistojo Aurimo Drižiaus pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas…

Nuteistojo pareiškime konkrečiai nenurodoma, kuriuo iš minėtų BPK 451 straipsnyje nurodytų pagrindų byla turėtų būti atnaujinta, o iš pareiškimo turinio matyti, kad bylą prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindai ir procesas (procedūra) yra reglamentuoti BPK XXXIII skyriuje. Šiuo pagrindu pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduodami prokurorui“.

A.Drižius kreipėsi dėl šios bylos atnaujinimo ir į generalinį prokurorą Darių Raulušaitį, tačiau šis dar pernai atsisakė atnaujinti šią bylą. O LAT nurodinėja, kad šiuo pagrindu reikia kreiptis į generalinį prokurorą, kuris, pažeisdamas bet kokius įstatymus, pareiškėją pasiuntė ant trijų raidžių.

Toliau nutartyje rašoma : „Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis (kreipiantis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą), gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią įstatymo taikymo klaidą. Akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra be papildomo tyrimo ir vertinimo aiški nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms. Pareiškime dėl konkrečios baudžiamosios bylos atnaujinimo tūri būti nurodomi aiškūs teisiniai argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo būtent toje byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistojo Aurimo Drižiaus pareiškime iš esmės tik cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015. m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, tačiau pareiškime nepateikti teisiškai pagrįsti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo konkrečioje byloje, dėl kuriuos atnaujinimo jis kreipėsi. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nėra pagrindas ją atnaujinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai remiasi prejudicinių faktų taikymo taisyklėmis civilinėse bylose, kur prejudicinė reikšmė suteikiama įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Šioje baudžiamojoje byloje toks prejudicinių faktų taisyklės taikymas negalimas, be to, nėra pateikta duomenų, kad ir šioje, ir ankstesnėje byloje pareiškėjas būtų nuteistas už tą pačią konkrečią veiką (padarytą tuo pat metu tais pačiais veiksmais ir pan.)“.