Asta Rubinaitė, nesiorentuojantiems Lietuvos įstatymuose, Alytaus teisėsaugai išaiškina jų  viršenybę

Nuotraukoje Alytaus apylinkės teismo teisėjų šaika

Asta Rubinaitė, nesiorentuojantiems Lietuvos įstatymuose, Alytaus teisėaugai išaiškina jų  viršenybę.

Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas tęsia pokalbį su disidente tapusia ASTA RUBINAITE

– Gerbiama Asta, ne tik man, tie jūsų represantai, kelia jau šleikštulį. Berods, už aukšesnius prokurorus, jiems išaiškinote Lietuvoje galiojančius įstatymus, tačiau jie tebeaiškina, kad tai yra tik Jūsų nuomonė. Gal galite trumpai papasakoti apie paskutinį teismo posėdį?

– Be abejo. Paskutinis teismo posėdis, susidedantis iš 3 teisėjų, 2022–03-31 d. įvyko Kauno apygardos teisme. Kuris nagrinėjo, Alytaus apylinkės teismo, akivaizdžiai šališką teismo sprendimą, kurį surašė Alytaus teisininkų šaikos teisėja Vilma Dapkevičienė. Kadangi, per apskundimo laikotarpį, iškilo naujos, man grėsmę keliančios, ne tik sveikatai bet ir gyvybei, naujos aplinkybės, prašiau Kauno apygardos teismo prijungti video medžiagą, kurioje matosi kaip du nepažįstami vyriškiai, ieškodami manęs, bando patekti į privačias mamos valdas. Ankstesnių banditų pasikėsinimų veiksmų video įrašai, buvo pateikti Alytaus apylinkės teismui. LR CPK 314 str. numato galimybę, pateikti apeliaciniam skundui papildomus įrodymus, kurie atsirado vėliau. Šiuo atveju, vėliau tai po Alytaus apylinkės teismo skundžiamo teismo sprendimo. Kauno apygardos teismo posėdyje, dalyvavo ir valsybinė kaltintoja, žinoma maklerė – prokurorė Raimonda Jančiauskienė, aiškiai neskaičiusi 10 tomų prirašytų paistalų, lyg iškritui iš obels, teismo paprašė, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, atsiradusias naujas aplinkybes, atmesti. Ką teismas ir padarė. Nors esu kalinama psichine liga, nesiorentuojanti aplinkoje, noriu šiai prokurorei  priminti LR Prokuratūros įstymo 3 str., prokuratūros veiklos teisinius pagrindus: tamsta prokurore Raimonda Jančiauskiene, suprantu, kad valstybės paskirtas prokuroras, kaip ir teisėjas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs, nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Gerbiamoji prokurorė Raimonda Jančiauskienė, mano atžvilgiu, pasielgė nusikalstamai, pateiktus duomenis apie mano atžvilgiu tęsiamą nusikaltimą, teismui patarėte atmesti, o savo šaikos paistalus, be jokių faktų, nagrinėti.

Kauno apygardos teimo teisėjai, pasitarę, mano faktinius įrodymus, video medžiagą atmetė, ką reiškia, kad teisingas bylos išnagrinėjimas yra neįmanomas. Sprendimą rašytine tvarka, nutarė paskelbti 2022-04-27 d.

– Man, studijavusiam ne tik baudžiamąją, civilinę teisę, labai krenta į akis iki kokio plintuso nusirito Lietuvos visa teisėsauga.  Ir tai galima pateisinti. Teisingumo ministre dirba bakalaurą baigusi, tatuiruota krūtine moteriškė Evelina Dobrovolska. Pagal išsilavinimą, pati negalinti būti net advokate, tikrina advokatų žinias ir patvirtina licencijas. Galimai todėl tokios kaip Jūs, su ženkliai pranašesniu teisiniu išsilavinimu  esate tąsoma po prokuratūras ir teismus.

– Manau, Jūsų paklausėjau,  teiginiuoe didelė dalis tiesos yra. Kiek per šiuos 4 metus teko bendrauti su Alytaus išsigimusia teisėsauga, pastebėjau, kad minėto sluoksnio žmonės, smerkia viską, kas pranoksta jų išmanymą. Daugelyje aspektų šios valstybės valdyme yra viskas apversta aukštyn kojom. Į atsakingas pareigas paskiriami savo klano, apverktini partiniai žmogeliukai. Per tą tąsymo laikotarpį, teko pastebėti, kaip neva rimtas teisininkas, nutaisęs rimtą veido grimąsą, ieško kodekse straipsnio, neradęs, ima kitą kodeksą.  Iš šono žiūrint, susidaro įspūdis, kad neskiria BPK nuo BK, gal galimai nuo labai “įtempto ir atsakingo darbo”? Gal nuo sunkaus ir įtempto darbo, skaitant 10 tomų prirašytų paistalų ir apsvaigsta momunėlis? Alytaus teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, be jokio teisinio pagrindo, paskyrė išsitirti sveikatą Utenos psichiatrinės ekspertizės skyriuje. Panaudojus banditiškus metodus, policijos parigūnai, pametę ant a/m grindų, sergančią,  nuboginta į minėtą psichuškę. Proto tyrėjai, davė pasirašyti, neva būsiu, kaip ir kiti, stebima koridoriuje ir lauke video kameromis. Kadangi turiu gerą supratimą, netgi apie mikro stebėjimo video kameras, pastebėjau, kad psichiatrai, netgi palatose, prikabinėję dūmų daviklių, kuriuose įmontuoos video kamero. Pabandyk proto bokštams savo pastebėjimus pasakyti, iš orentuotos tapsi nesioerentuojanti aplinkoje. Sėdint ir gulint šioje pichūškėje niekas jokių tyrimų neatlieka. Būdama ten parašiau šio savaitraščio redaktoriui Aurimui Drižiui, buvo straipnis. Puolė teirautis kas riša su šiuo laikraščiu ir t.t. Kiek pamenu skambinote daktarams ir tamsta. Neišlaikę net priklausiusio mėnesio, skubiai permetė į Rokiškio psichūškę, su prierašu dokumentuoe “labai, labai, labai skubiai”.

– Ten tebevadovauja šiai vadinamai ligoninei Algimantas Liausėda, kuris pagal suklastotus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisaro Dariaus Žukausko, dokumentus, už pranešimą apie narkotikų gamybą, myriop pasiuntė policijos veteranę Skaistą Rakauskienę.

– Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, tai jokia ligoninė. Maistas gyvuliškas, negalima pavadinti net maistu, tai pateikiamas ėdalas į metalines lėkštes, kad vienas kitam vienu smūgiu nepadarytum keturių skylių, valgoma tik šaukštais.  Netgi duonos trūkumas. Kas gauna siuntą, jo turinį dominuoja duona ir druska, nes maiste druskos kaip ir nėra. Pasiskūsti nėra kam. Kadangi aš nepanaši į tikrąją jų pacientę, man jokių vaistų nedavė. Kaip ir a.a. Skaitą Rakauskienę paguldė į tą pačią palatą su žmogžude Anuška. Ji buvo sukapojusi kirviu vyrą, už ką sėdėjo kalėjime, paleido anksčiau laiko. Grįžusi susipažino su ženkliai jaunesniu. Girtaujant susipyko, tai sukapojo ir šį. Vėl nuteisė kalėjiman, po ko nusprendė ir paguldė į Rokškio pichuškę. Įsivaizduokit, kaip rekia miegoti naktį dviese su knarkiančia žmogžude. 

Jeigu kas pasiskundžia dėl vaistų, ar nebeiškentęs parašo skundą vadovui A.Liausėdai, gauna papildomą doze vaistų, po kurių jaučiasi tarsi rojuje. Atsisakius vartoti, į pagalbą atskuba ir padeda sanitarai, kurių veideliai daug ką pasako. Nepaklusnius, suriša ir įmeta į tariamą lengvo rėžimo stebėjimo palatą, atsiprašau kamerą. Atėjus perteisimo laikui, sugrįšti į laisvę šansų jokių. Buvai baustas. Ten už pinigus ir velnias kazoką šoka. Man laisvė kainavo 5900 eurų. Matomai kažkam nekliuvo, tai vieną nurauktą bylą atnaujino, pridėjo prie kitos kurpiamos ir gavosi 10 tomų akivaizdaus šmeižto. Į bylą prirašė visokių paistalų. Netgi, neva ir mama parašė, kad aš esu su psichiniais nukrypimais, deja jos niekas net neapklausė. 

– Kiek žinau pirmoji Jus nuteisusi teisėja yra Alytaus teismo rūmų teisėja bendravardė Asta Jakučiūnienė?

– Taip, vieni šaikos nariai pradeda iš lubų kurpti, jų terminu “baudžiaką”, kiti stengiasi padėti. Isivaizduokit, prokuroras Arūnas Juknevičius (žmona ten pat teisėjauja) bylą kurpė 3 metus, nors sakėsi ją galėjęs išspręsti per 3 dienas, dėl mano “nekalbėjimo” užsitęsė. Manyčiau žodį “nekalbėjimo”, turėjau suprasti kitaip pvz.: “nesusipranti”, “nieko nesiūlanti” ar pan.

Aš, dalinai pateisinu teisėją Astą Jakučiūnienę, neišlaikiusią žmogiškojo faktoriaus egzamino, bet išlaikiusią ištikimybę savo šaikai. Galit įsivaizduoti, šaikos narys prokuroras Arūnas Juknevičius perduoda bylą, savo žmonos teisėjos Snaigės Juknevičienės bendradarbei teisėjai Astai Jakučiūnienei, o ši, nusižengdama šaikos papročiams ar įžadams, kolegės vyro, tris metus kurptą 10 tomų bylą, paverčia kliurkine. Manau prokuroras A. Juknevičius per 24 val. būtų atsisveikinęs su kėde. Dar būdamas vyriausiuoju prokuroru, galimai blaivas, darbo vietoje, buvo sužalojęs savo pavaldinį, kuris buvo praradęs netgi darbingumą, nešiojo kaklo įtvarą. Man, nieko nesužalojusiai ar iškoneveikusiai, nebaustai, šis urodas priklijuoja etiketę, kad esu pavojinga visuomeneje. Kad aš esu sveika, byloje yra aibės įrodymų, o apie jo psichinę būklę nei vieno. Klausimas, kuris ir kam esame pavojingesnis?

– Kad išsaugoti postą ir prasmirdusią prokuroro A. Juknevičiaus prakaitu sukurptą Jums bylą, teisėja Asta Jakučiūnienė, Jus gerbiamoji, nuteisė pusei metų gydytis ambulatoriškai, neva nesiorentuojates aplinkoje ir keliate pavojų aplinkiniams.

– O kas jiems beliko? Dabar egzaminą laiko Kauno apygardos trys teisėjai, kurie peržiūri apeliacinį skundą. Gerai orentuojantiems aplinkoje ir nekeliantiems pavojaus aplinkiniams, norėčiau priminti Teisėjų etikos kodekso 5 str., kuris numato pagrindinius teisėjų elgesio principus: 1) pagarba žmogui; 2) pagarba ir lojalumas valstybei; 3) teisingumas ir nešališkumas; 4) nepriklausomumas; 5) konfidencialumas; 6) skaidrumas ir viešumas; 7) sąžiningumas ir nesavanaudiškumas; 8 ) padorumas; 9 ) pavyzdingumas; 10 ) pareigingumas; 11) solidarumas; 12 ) profesinės kvalifikacijos kėlimas.

Taip pat 6 str. Vadovaudamasis pagarbos žmogui principu, teisėjas privalo laikytis šių taisyklių: 1) gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 2) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 3) pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis, kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; tačiau teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams; 4) laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis; 5) atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, jokia forma ar būdu neskatinti jų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti.

Tiek visuomenė, tiek teisėjų savivaldos institucijos, vertindamos teisėjo elgesį etikos aspektu vadovaujasi ypač aukštais teisėjo elgesiui keliamais standartais – noblesse oblige (aukšta) padėtis įpareigoja. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, kad teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims. Keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

– Gerbiamoji, pagal Jūsų pateiktą ir išaiškintą Teisėjų etikos kodeksą, vargiai rasime šioje teisinio nihilizmo pertvinkusioje, vadinamoje nepriklausomoje teisinėje Lietuvoje, šiuos kriterijus atitinkantį teisėją(jus).  

– Mano atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pačio nusikaltimo fakto, negana to, buvo pažeisti patys pagrindiniai baudžiamojo proceso kodekso principai; teisingumo, proprcingumo, rungimosi principai. Taip pat Alytaus apylinkės teismo tesėja Vilma Dapkevičienė, neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti iš prokuroro Arūno Juknevičiaus kaltinamąjį aktą, be pačio nusikaltimo fakto. Teisėja privalėjo prokurorui Arūnui Juknevičiui jį grąžinti arba vadovaujantis LR BPK 235 str. 1 d. baudžiamąją bylą nutraukti.

Nešališkumas yra labai svarbus tinkamam teisėjo pareigų vykdymui. Šis principas taikytinas ne tik sprendimui, bet ir sprendimo priėmimo procesui. Teisingumas ir teisingumo įvaizdis yra svarbūs visam teisėjo veiklos įgyvendinimui. Taikymas: 4.9 p. teisėjas negali naudotis arba leisti kitiems naudotis jo padėtimi, siekiant asmeninės, savo šeimos narių ar kitų asmenų naudos. Teisėjas taip pat negali sudaryti įspūdžio ar leisti kitiems asmenims sudaryti įspūdį apie jį, kad atitinkamos padėties asmenys gali daryti netinkamą įtaką teisėjo pareigų vykdymui.

LR CPK 34 str. 5 d., numato, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Mano atveju, kai kreipiausi dėl šališkumo raštu į Alytaus apylinkės teismą, dėl prokuroro Arūno Juknevičiaus nušalinimo, kadangi byla buvo teisminga teismui kuriame dirba jo žmona teisėja Snaigė Juknevičienė, ir mano bylos iniciatoriaus, exadvokao  A.Pliaugos dukra teisėja Živilė Janavičienė, visus skundus, teisėjos Vaidutė Stangvilienė ir Asta Jakučiūnienė, kategoriškai atmetė, nesivadovaudamos LR CPK 34 str. 5 d., ir teigdamos, kad tai tik mano subjektyvi nuomonė.

– Teisingumo ir nešališkumo principai yra bene svarbiausi principai, kurie gali būti laikomi teisminės valdžios pagrindu, gal pakalbam apie tai? 

– Šiems principams yra skiriama daug dėmesio nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu – 1994 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija ,, Dėl teisėjų nepriklausomumo, efektyvumo ir vaidmens‘‘, Visuotinė teisėjų chartija, Europos Tarybos chartija ,,Dėl teisėjų statuso“. Teisingumo samprata buvo išplėtota daugelyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų. Visų pirma, Konstitucinis Teismas teisingą teismą prilygina tinkamam bei sąžiningam procesui:,,tinkamas“ procesas, ,,sąžiningas“ procesas ir ,,teisingas“ procesas laikytini sinonimais.

 Antra, pagal Konstitucinį Teismą teisingas procesas – tai toks procesas, kurio metu gerbiamos visų proceso dalyvių (šalių) teisės, garantuojama šalių lygybė įstatymui, laikomasi kitų baudžiamojo proceso principų.

Ir trečia, pagal Konstitucinį Teismą teisingo bylų išnagrinėjimo sąlyga yra proceso subjektų funkcijų atskyrimas, bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumui ir nešališkumo užtikrinimas. TEDK preziumuoja, jog vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų yra reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, taip pat CPK 21 straipsnyje bei atitinkamuose Teismų įstatymo straipsniuose. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo šališkumo (nešališkumo) klausimas sprendžiamas pagal du kriterijus – subjektyvųjį ir objektyvųjį (Indra v. Slovakia; 1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-389/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Subjektyvusis nešališkumo aspektas reiškia, kad nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Nepaisant jokių LR įstatymų, Konstitucijos, Teisėjų etikos kodekso ir t.t., veikdama neteisėtai ir pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, Alytaus apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, neturėdama Kauno teismo psichiatrinio skyriaus išvados, už akių, nepranešus apie teismo posėdį ir nesuteikus galimybės jame dalyvauti, dėl nusikaltimo kurio net nėra, 2019-12-31 priėmė nutartį, dėl patalpinimo į Utenos psichiatrinį ekspertinį skyrių. Vėliau 2021-02-15 neturėdama Utenos psichiatrinio ekspertinio skyriaus ekspertizės akto, nutarė įkalinti mane į Rokiškio psichiatrinį kalėjimą. Tik profesionalių advokatų ir teisėjų dėka, Kauno apygardos teismo nutartimi, pavyko ištrūkti iš Rokiškio psichiatrinio kalėjimo, kuriame buvau neteisėtai įkalinta (negydyta).

Dėl neteisėtų, šališkų Alytaus apylinkės teismo teisėjų Vaidutės Stangvilienės (už a/m vairavimą girtai, sukėlusiai autoįvykį, prarado teisėjos regalijas), Astos Jakučiūnienės, Vilmos Dapkevičienės veiksmų, buvo vykdomas nusikalstamas baudžiamasis persekiojimas nuo 2018-10-10.

– Teisėja Asta Jakučiūnienė, jau yra pagarsėjusi savo teisiniu mažaraštiškumu ir pedofilijos byloje, gal keletą žodžių apie ją? 

Galiu netgi pacituoti Kristinos Apanavičiūtės pastebėjimus viešoje erdvėje. “Uolioji Alytaus apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė tiek galimai stengėsi įtikti kažkam, jog sprendimą priėmė net nekreipdama dėmesio į tai, jog tariamam Audronės Skučienės pažeidimui yra suėjusi absoliutaus administracinės atsakomybės taikymo senatis, kuri yra dveji metai, ir save gerbiantis teisėjas turi tai žinoti. O jeigu nežino, galėtų į Vilnių tiems, kurie vadovauja visoms pedofilijos byloms, pasiskambinti.

Tad dar kartą norėtųsi paklausti: kaip Dalia Grybauskaitė tikisi laimėti rinkimus, jeigu jos paskirti teisėjai iš viso nesigaudo elementarioje procesinėje ir materialinėje teisėje, nežino administracinės atsakomybės senaties terminų?

Beje, teisėjos Astos Jakučiūnienės galimai teisiniam mažaraštiškumui tai dar ne pabaiga: ji visus tris bylos kaltinamuosius apkaltino „bendrininkavus“, nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesugebėjo šitos savo galimai fantazijos perkelti į nuosprendžio svarbiausiąją dalį ir padalinti bendrininkams jų vaidmenis. (Bendrininkai skirstomi į organizatorius ir vykdytojus, padėjėjus.). Pažymėtina, jog nuteisiant pagal bendrininkavimo institutą, siekiant pabrėžti atsakomybės laipsnį, bendrininkavimo instituto baudžiamasis straipsnis pekeliamas į nuosprendžio rezoliucinę dalį. Tačiau teisėja net nežino, kuris straipsnis jį reglamentuoja, ir nuosprendžio tekste rašo ne LR BK 24 str., o LR BK 60 str. Vėliau taikydama atsakomybę, iš viso užmiršta, jog ką tik kaltino asmenis bendrininkavimu…savo pačių privačiuose namuose, antstolei savavališkai įsiveržus ir ne pagal proceso taisykles surengiant kažkokį vaiko traumavimo spektaklį, kurį nutraukė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, konstatavusi, jog vyksta vaiko teisių pažeidimas: smurtavimas vaiko akivaizdoje bei pats vaikas yra mušamas ir tąsomas išieškotojos, kuri imasi vaiko teisių skyriaus darbuotojos funkcijų- nes pagal LR CPK 764 str., vaiką dalvaujant policijos pareigūnams, paima ir išieškotojui perduoda vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas. Todėl iki galo neaišku, kur teisėja įžvelgė, jog iš viso vyko teisėti antstolio veiksmai, kai pati išieškotoja jėga plėšė vaiką iš senelių – o teismo sprendimo pagrindinė vykdytoja vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnautoja atsisakė tęsti neteisėtus veiksmus ir visus pažeidėjus išprašė iš namo: ir išprašė ji ne senelius, o būtent antstolę ir smurtavusiąją. Ir kodėl tuomet byla nekeliama ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai – juk ji ir sutrukdė vykdyti   sprendimą“?”

– Aš esu apakęs Jūsų teisiniu išprusimu. Jūs išaiškinote visiems daug įstatymų ir Alytiškiams nusikalstamiems teisėsaugininkams davėte eilę patarimų, bet nedavėt proto kaip jais naudotis.  Niekaip nebesuprantu kaip dabar atskirti durną nuo protingo?

– Kai visuomenėje ima dominuoti melas, tiesą sakantys vadinami išdavikais ir ekstramistais, vatnikais ir putinistais. Aiškini ir rodai įstatymą parašytą juodu ant balto, o šie sako, kad čia tėra tavo nuomonė, nors yra viskas atvirkščiai, jie savo paistalus pristato, kaip įstatymus.

– Kad neįžeisti čia aprašytųjų ir jų kolegų, pasuksiu ienas truputį į šoną ir atsakysiu Juozo Elicko žoddžiais. Durniui reikia parodyti rusą – durnas ims urgsti, šnypšti ir net pulti ant ruso.

Protingas gi ramiai praeis pro šalį. Neturint po ranka ruso, iš bėdos galima rodyti kina, arabą, čigoną.

– Atsisveikinant, ir skaitytojų vardu, įpatingai Vito, dėkoju už išsamų ir konkretų pokalbį, bei tuo pačiu leiskite pasveikinti su gimimo diena ir palinkėti, kad kuo rečiau tektų susitikti su riboto mąstymo žmonėmis, kurie paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų žinias ir išmanymą. 

Laisvo laikraščio kolektyvas, pasitaręs vietoje, kaip humaniškiausias Lietuvos teismas, priešakyje su jo redaktoriumi Aurimu Drižiumi, nutarėme Jus, gerbiamoji Asta Rubinaite, pakviesti  į savo darnų kolektyą vertėja  ir atstove spaudai  Alytuje. Ar sutinkat?

– Gimtadienio proga, šis netikėtas pakvietimas mane sujaudino. Kvietė mane ir represinės struktūos, atsakiau jiems NE, todėl Jums sakau TAIP.

– Širdingai dėkoju. Vieniems gyvenimas duoda sparnus, kitiems pendelius… Lyg tai skrenda visi vienodai, tik jausmai būna skirtingi. Iki susimatymo.