Teisėja F.Vitkienė nurodė, kad neverta tirti nusikaltimų, kuriuose ji dalyvavo

Aurimas Drižius

Vadinamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau krečia juokelius, darydamas įvairius nusikaltimus.

Tai yra 2022 m. balandžio 11 d. šio teismo teisėja Fausta Vitkienė (nuotr. viršuje dešinėje su kita dokumentų klastotoja teisėja Vegeliene) priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą nagrinėti.

Ji nagrinėjo mano skundą dėl vadinamojo gen. prokuroro G.Ivanausko „raštelio”, kuriuo šis atsisakė tirti sunkius teisėjų ir prokuorų nusikaltimus. Nurodžiau, kad BPK aiškiai nurodo, kad prokuratūra, gavusi skundą dėl sunkių nusikaltimų, priima nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau minėtas prokuroras G.Ivanauskas sugalvojo naują formą (tiksliau, prokuratūra jau seniai ją naudoja) – parašė „raštelį”, kad jokių nusikaltimų nėra ir nebuvo, visa tai mano fantazijos. „raštelio” negali skųsti teismui, prokuroras tai žino ir naudoja „raštelį” sunkiems nusikaltimams slėpti.

Skundas G.Nausėdai dėl jo paskirto vyr. prokuroro pav. G.Ivanausko įtariamų nusikaltimų

Tada paprašiau administracinio teismo panaikinti minėtą Ivanausko „raštelį” kaip neteisėtą ir prieštaraujantį prokuratūros funkcijoms.  Teisėja Fausta Vitkienė nusprendė, kad generalinės prokuratūros vengimas atlikti savo pareigas ištirti sunkius nusikaltimus, rašinėjant neskundžiamus „raštelius”, ir tokiu būdu slepiant sunkias nusikalstamas veiklas, yra tinkamas pareigų atlikimas.
Žinoma, kad tai eilinės teismų ir ypač teisėjos Vitkienės, kuri mano bylose ne kartą pati klastojo dokumentus, todėl apskritai negalėjo būti prileista prie mano skundų nagrinėjimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdys. Teisėja Vitkienė toliau naudojasi tą ydinga teismų praktika, kai teisėjai savivaliauja, nevykdo savo pareigų, tačiau už tokius veiksmus niekaip neatsako, nes „yra nepriklausomi nuo įstatymų”.

Organizuota teisėju gauja su teisėju V. Petraičiu priešakyje

Savo skunde nurodžiau, kad vadinamos Generalinės prokuratūros pavaduotojas Gintas Ivanauskas savo rašteliu Nr. 17.2-1066 atsisakė vykdyti savo pareigas tirti sunkius nusikaltimus. G.Ivanauskas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie teisėjų ir prokurorų padarytus nusikaltimus mano atžvilgiu. Nurodžiau, kad tokiu būdu G.Ivanauskas toliau dengia ir slepia sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Visi tie faktiniai duomenys yra aiškiai išdėstyti mano skunde prokuratūrai, kuris yra pridedamas. Todėl tų faktų nekartosiu, o tik pabandysiu apibendrinti : Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petraitis mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, ją pavertęs sunkiu nusikaltimu, ir įvedęs cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Tokiu būdu teisėjas Petraitis ir kiti apygardos teismo teisėjai, atmetę mano skundą, padarė sunkų nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų. Visi šie nusikaltimai yra daug metų dengiami visos prokuratūros ir teismų sistemos, nes ji veikia kaip viena organizuota nusikalstama grupė.

Prokuratūra turi pareigą ištirti nusikaltimą. BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad : „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika”.

BPK 3 straipsnis nurodo, kad procesas negali būti pradedamas, jeigu nėra nusikaltimo arba jam suėjusi senatis.

Šiuo atveju yra padarytas akivaizdus nusikaltimas – prokuratūra sufabrikavo baudžiamąją bylą už teisėtą veiklą, o teismas mane nuteisė už teisėtą veiklą. Tiek prokuratūra, tiek ir teismai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, neatliko savo pareigos vykdyti teisingumo ir teismo nutartis priimti tik pagal galiojančius įstatymus. Teisėjams, kuriuos aš prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nusikaltimams taip pat negalima taikyti senaties, kadangi visi jie tiek nusikaltimo padarymo momentu, tiek ir dabar turėjo imunitetą. 95 str. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nurodo, kad :
„5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto”.

 Šiuo atveju nors nuo teisėjų nusikaltimų praėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau nusikaltimo senatis jiems negali būti taikoma, nes jie turėjo imunitetą. Prokuratūra turėjo kreiptis į Seimą arba prezidentą dėl teisėjų imuniteto panaikinimo, tačiau prokuratūra toliau atkakliai slepia ir dengia šiuos nusikaltimus. Tuo labiau, kad kaip ir nurodo prokuroras G.Ivanauskas, per tuos dešimt metų aš daug kartų kreipiausi dėl teisingumo vykdymo, tačiau visus kartus prokuratūra, bendrininkaujant teismui, atmetė mano prašymus.

Todėl aš iki šiol lieku nuteistas už teisėtą veiklą, o mano šeimos turtas buvo parduotas varžytinėse. Nors mano jau minėtas BPK kategoriškai nurodo prokuratūrai tirti nusikaltimus, ji iki šiol vengia tai daryti ir rašo „neskundžiamus raštelius”, kuriais atsisako tirti šiuos savo nusikaltimus.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus); Šiuo atveju minėtas prokuroro G.Ivanausko raštelis yra pasityčiojimas iš teisingumo, ir prokuratūros neveikimo pavyzdys, nusikaltimo dangstymas.

Prokuratūrai pateikti įrodymai, kad aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, ir teisėjai, mane nuteisę, tiesiogiai taikė cenzūrą, kuri uždrausta LR Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo. Tokiu būdu teisėjai ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba, ir BPK man nurodo vienintelį kelią pasiekti teisingumo šioje byloje – tai yra teisme įrodyti, kad minėti teisėjai piktnaudžiavo tarnyba. Tada būsiu išteisintas. Jokio kito išteisinimo kelio įstatymas nenumato.

Teisėja Vitkienė savo nutartimi kažkodėl nusprendė, kad skundžiamas prokuroro Ivanausko raštas „yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, baudžiamosios bylos atnaujinimo”.

Su tokia traktuote niekaip negalima sutikti, kadangi aš neprašiau administracinio teismo priimti sprendimų dėl baudžiamosios bylos pradėjimo ir neprašiau spręsti ikiteisminio tyrimo klausimų, aš tik nurodžiau, kad minėtas prokuroro G.Ivanausko skundžiamas „raštelis” nėra tinkamas dokumentas.

Teisėja Vitkienė melagingai nurodo, kad aš „skųsdamas ginčijamą raštą, yra nepatenkintas ne jį priėmusio prokuroro veikla viešojo administravimo srityje, o yra nepatenkintas prokuroro veikla baudžiamojo proceso srityje”. Tai netiesa, nes visos mano pretenzijos yra dėl prokuroro Ivanausko nutarimo formos – tai yra „raštelio”, o ne nutarimo pradėti arba ne IT.

Atkreipiamas teismo dėmesys, kad šią savo nutartį priėmusi teisėja Fausta Vitkienė yra dalyvavusi mano minėtame persekiojime dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos kriminalizavimo. Tai yra teismas yra legalizavęs cenzūrą, uždraudęs man rašyti straipsnius apie Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime, ir nors aš pateikiu įrodymus, kad Sadeckas asmeniškai priėmė svarbiausius sprendimus dėl šios įmonės privatizavimo, teismas kiekvieną straipsnį traktuoja kaip nusikaltimą ir mane dėl to nuteisia. Mano prašymą panaikinti neteisėtą cenzūrą nagrinėjo ta pati teisėja Fausta Vitkienė, kuri atsisakė ją panaikinti ir nurodė : „apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti bylą Nr. 2-117-734-2009 (dėl įvestos cenzūros), nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis“. Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai dokumento klastojimas – jokie teisės aktai manęs neįpareigoja turėti pareigos „aktyviai ypatingai domėtis Seimo archyve esančia medžiaga“, o teisėja F.Vitkienė, negalėdama sugalvoti kitos labiau įtikinamos priežasties tiesiog suklastojo savo nutartį, įrašydama žinomai melagingus duomenis apie mano tariamą pareigą „domėtis Seimo archyvu“.

ABTĮ 44 straipsnis. Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas nurodo, kad : 1. Teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. 2. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą:

Šiuo atveju teisėja Vitkienė niekaip negalėjo prisiliesti prie mano skundo, nes ji jau yra priėmusi neteisėtas ir nusikalstams nutartis byloje, kurioje aš siekiu teisingumo (kad būčiau išteisintas dėl teisėtos veiklos). Iš esmės teisėja Vitkienė nagrinėja savo pačios nusikaltimus ir man sako, kad prokuratūros atsisakymas tirti teisėjos Vitkienės nusikaltimus parašant „raštelį” yra tinkamas dokumentas.

19. Minėtas teisėjos Vitkienės nutarimas pažeidžia dar ir visus Viešojo administravimo įstatym