Arūnas Pukelis : Kelios mano mintys apie bailius ir melą (matyt, apie Skirmantą Malinauską)
pukelis
„Kelios mano mintys apie bailius ir melą.
Bailiai dažniausiai meluoja iš bailumo. Bijodami pripažinti, kad jie bailiai. Melas jiems padeda pasijausti drąsesniais. Susikurti laikiną iliuziją apie tariamą drąsa. Bet tai tik savęs apgavystė.
Drąsa reikalinga tam kas yra stiprus savo vidumi. Drąsa reikalinga tam, kas spinduliuoja vidinę ramybę. Bailiams drąsos nereikia. Jų skydas yra melas.
Blogai, kai meluoji apie save. Bet dar blogiau, kai meluoji apie kitus. Ir tai darai ne tik iš bailumo, bet ir dar siekdamas sau vienkartinės naudos.
Ir dar tą melą akiplėšiškai vadini tiesa. Tai ciniškas šulerio elgesys.
Panašūs aferistai dar visai neseniai gydydavo žmones prie televizorių stiklainiais vandens arba vien tik pirštų pagalba atlikdavo sudėtingas chirurgines operacijas, neva ištraukdami iš žmogaus kūno auglius.
Visada atsirasdavo žmonių, kurie melagiais patikėdavo. Bent trumpam. Vėliau labai jais nusivildavo ir galėjosi, kad taip magiškai buvo apgauti.
Šiuolaikiniai melagiai meluoja gudriau. Pasitelkdami naujas technologijas. Mulkina ir manipuliuoja žmonėmis galimai nusikalstamais metodais. Traukdami iš apdulkėjusių lentynų senas, niekam nebereikalingas gandų suvestines, kurios jau seniai turėjo pagal įstatymus būti sunaikintos. Bet matyt, vis dar kai kam praverčia, sviestui ant duonos užsidirbti.
Pasirodo iš tokių fantazijų galima vyti virvę, kaitinti visuomenę nebūtais dalykais. Kad tik būtų sekėjų. Kad tik būtų eurų naujam miegamajam nusipirkti.
Toks informacinis teroras yra akivaizdžiai už įstatymo ribų. Ir vienintelė galimybė nuo jo apsiginti yra teisinis kelias. Kažkas Lietuvoje pagaliau turi pasakyti stop nežabotam siautėjimui viešoje erdvėje, ciniškam šmeižtui ir parodyti visuomenei kas yra tikrasis melagis.
Tauta turi žinoti savo herojus.
Aš labai džiaugiuosi, kad žingsnis po žingsnio, diena po dienos, žmonių akys palaipsniui atsimerkia. Atsiranda vis daugiau asmenų, kurie pradeda kritiškai vertinti nuolat kartojamą melu persunktą propagandą. Kurie vis garsiau ima klausti, ar gali susireikšminęs melagis kaltinti teisėsaugą ir teismus, kad jie nedirba taip, kaip jis nori? Ar čia nėra peržengtos visos ribos?
Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad yra tik du begaliniai dalykai: Visata ir kvailystė. Nors dėl Visatos nesu tikras.
Genijus labai tiksliai apibūdino kvailystę. Tačiau kai su ja susiduri akis į akį, vis tiek turi ją sustabdyti. Nes kvailystės ir melas klesti ten, kur yra abejingumas”.
Šitą Arūno Pukelio nuomonę, matyt, kad sukėlė buvusio premjero Skirmanto Malinausko kūrybą apie Arūną Pukelį : Atėjo laikas kalbėti ne tik apie Arūną Pukelį, bet ir apie žmones aplink jį – politikus, verslininkus, pareigūnus, teisėjus, žurnalistus. Tai pirma šio ciklo dalis.
Facebook komentarai
