Armonaitės legalizuotos kanapės sukelia jaunuolių priklausomybę ir šizofreniją

A.Armonaitės legalizuotos kanapės sukelia jaunuolių priklausomybę ir šizofreniją

Aurimas Drižius

Nuotr. dešinėje – kaip atrodo jaunuolis prieš ir po narkotikų priklausomybės

Seimo prieš Kalėdas priimtas bet kokių narkotinių medžiagų legalizavimo įstatymas buvo stumiamas „Laisvės partijos“ ir jos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, kuri propagavo „žolės“ arba kanapių rūkymą.

(iš delfi.lt straipsnio : Aušrinė Armonaitė. Kaip atrodytų Lietuva, kurioje legali kanapė? Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė 2020 m. balandžio 20 d. Balandžio 20-ąją mini viso pasaulio kanapių entuziastai. Lietuvoje taip pat jau kelerius metus iš eilės vyksta Kanapių kultūros diena. Istoriškai kanapė Lietuvoje turi gilias šaknis ir gerą reputaciją….)

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/ausrine-armonaite-kaip-atrodytu-lietuva-kurioje-legali-kanape.d?id=84086611

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/ausrine-armonaite-kaip-atrodytu-lietuva-kurioje-legali-kanape.d?id=84086611

Tiesa, prisidengiant kanapėmis, Seimas priėmė įstatymą, kad „bet kokių nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas“ užtraukia administracinę atsakomybę – įspėjimą arba bauda nuo 20 iki 100 eurų.

Tiesa, net ir kanapės yra mirtinai pavojingos, nes jų vartojimas sukelia priklausomybę ir galiausiai šizofreniją. Taip sako Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (PLSA) onsultantas Deividas Smailys. Jis atsakė į LL klausimus:

Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad kanapės neva nesukelia jokio pavojaus sveikatai? Kai kas sako, kad kanapių rūkymas gydo vėžį?
Kad kanapės išgydytų, tai tokio dalyko negirdėjau. Gal būt, žolės rūkymas po chemoterapijos kažkiek sumažina pasekmes, tačiau neišgydo. Kitas klausimas – kuri kanapių dalis – kanabinoidai ar tetrakanabinodai. Viena dalis kaip ir neturi svaiginančio poveikio, kita dalis turi. Viena dalis gydo, ir ji naudojama medicininiais tikslais, ir tai yra procesas, tą medžiagą reikia skirti. O kita dalis naudojama apsisvaiginimui. Įvairios kanapių rūšys turi nevienodus kiekius arba vienos, arba kitos medžiagos. Todėl atsakyti vienareikšmiškai sunku.
Tačiau jūs minėjote, kad prie kanapių priprantama. Taip nebūna, kad parūkęs žolės, lengvai gali atsisakyti to įpročio?
Tai be abejo. Sąžiningai pasakius, kanabinoidai priskiriami prie haliucinogeninių narkotikų rūšies, ir ši rūšis turi mažiausiai galimybių, kad nuo jos žmogus taps priklausomas. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kanapių žmogus netaps priklausomas. Jeigu teigti, kad kelis kartus parūkius „žolės“, išsivysto priklausomybė, tai matyt nemaža dalis šiuolaikinės Europos politikų turėtų iki šiol „sėdėti ant kanapių“. Nes jų jaunytėje, hipių laikais, „žolė“ buvo labai madinga. Tačiau žmonės paeksperimentavo, nes jaunimas dažnai linkęs eksperimentams. Tik gerai, jeigu viskas gerai baigiasi. O jeigu kanapės vartojamos kelis metus, išsivysto priklausomybė. Kada ši priklausomybė atsiranda? Kiekvienam žmogui skirtingai, užtenka kelių metų.
Tačiau blogiausia, kas gali nutikti nuo Žolės“, tai išsivystyti šizofrenija?
Taip, nuo ilgalaikio vartojimo išsivysto tokie labai panašūs simptomai, kaip šizofrenijos. Tačiau tai geriau apibūdintų psichiatrai.
Tačiau kodėl būtent kanapės sukelia šizofreniją, ar galėtumėte pakomentuoti?
Reikėtų mokslininkų klausti, koks kanapių poveikis smegenims, ir kas vyksta su smegenimis, kaip išsiskiria ferotoninas, ir kas atsitinka su smegenų mechanizmais. Tuos dalykus geriau paaiškintų mokslininkai.
Tačiau jūs taip pat minėjote, kad narkotikų lengvas prieinamumas paskatina vartojimą? Tuo labiau, kad dabar už narkotikų laikymą gresia tik įspėjimas arba bauda?
Apie lengvesnį narkotinių medžiagų prieinamumą būtų galima kalbėti, jeigu jomis būtų galima legaliai prekiauti, kaip tokioje Olandijoje. Tačiau dabar, kaip, aš suprantu, niekas nedaro taip, kad būtų galima legaliai įsigyti kanapių. Tačiau kas įvyksta? Dekriminalizacija tų nedidelių kiekių narkotinių medžiagų, kurias žmonės laiko sau, pliusas yra tai, kad žmogus truputį išeina iš kriminalinio šešėlio, mažiau bijo kreiptis pagalbos, ir nėra baudžiamas kaip kriminalinis nusikaltėlis. Todėl yra tikimybė, ypač jaunimui, kuris gal tik dar paeksperimentavo ir tikrai nėra priklausomas, kad ta gauta bauda paskatins jį pagalvoti, kad iš tiesų, man tai per brangiai kainuoja. Tačiau kai yra kriminalas, tai žmonės tai iki paskutinio lašo įsikabinę laikysis ir neigs, nes žinos, kuo jiems tai gresia. Tai žinodami, jie labai slėps tuos dalykus. Labai smarkiai situaciją mažinant narkotikų vartojimą, pagerino Portugalija, tai įvyko apie 1970 m., kai jie dekriminalizavo narkotikų vartojimą. Nes jie turėjo labai didžiulę bėdą dėl to, ir kai dekriminalizavo, tai išsprendė tą problemą. Tai nereiškia, kad narkotikų turėjimo dekriminalizavimas yra jų legalizavimas, tikrai ne.
Kaip paplitusios yra kanapės Lietuvoje, ypač jaunimo tarpe?
Ta statistika yra žinoma, užeikite į alkoholio ir narkotikų kontrolės departamento puslapį, rasite 2019 m. statistiką. Kanapės populiarėja, kas žinoma, nėra gerai. Tačiau Lietuvoje, palyginti su ES, narkotikų vartojimas nėra didelis.
O kokia jūsų nuomonė apie tą Seimo priimtą įstatymą dėl narkotikų laikymo dekriminalizavimą?
Mes manome, kad jis nėra blogas, tačiau šiame etape reikia, kad ekspertai pasakytų, kuris kokio narkotikų kiekis yra laikomas nedideliu. Ekspertai turi pasakyti, kokie narkotikai kaip veikia, ir koks nedidelio kiekio narkotikų poveikis. Jeigu imsime, pvz., fentanilį, tai ten dulkės dydžio kiekis padarys žmogui didžiulę žalą. (Fentanilis – sintetinis opioidas, naudojamas malšinti itin stiprų skausmą, tačiau veikiantis trumpą laiką. Šis vaistas yra stiprus µ-opioidinių receptorių agonistas). Paprastai kalbant, tai narkotikas, kuris naudojamas drambliams užmigdyti. Todėl labai didžiulė rizika jo perdozuoti, nes net nedideli kiekiai jo turi didžiulį poveikį, Manau, kad už kai kurių narkotikų net ir nedidelio kiekio turėjimą negalima bausti vien bauda. Aš kalbu apie fentanilį. Kaip mačiau įstatyme, ten pasiūlyta alternatyva – kreipimasis gydytis yra puiku, tačiau valstybė turi pagalvoti, kiek tai yra prieinama žmogui. Pakalbėjome su kolege, kuri mano, kad šalia baudų už narkotikų turėjimą žmogui turėtų būti skiriami viešieji darbai. Tiesiog reikia padaryti taip, kad žmogui turėjimas narkotikų būtų nemalonumas ir nepatogumas. Nes aš esu pats atidirbęs tris metus įkalinimo įstaigoje, reabilitacijoje. Todėl man gyvai teko matyti, kad tas įstatymas, kuris galiojo prieš tai, jis nesprendžia narkotikų vartojimo. Jis tiesiog sulaužo žmonių gyvenimus.
O tai kodėl toks įstatymas buvo priimtas, kad bet kokio kiekio narkotikų turėjimas užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę?
Tikrai nežinau, tačiau man teko Seime dalyvauti jį priimant, man atrodo, dar valdant socialdemokratams. Buvo suorganizuota konferencija, ir joje dalyvavo nemažai nevyriausybinių organizacijų ir specialistų. Ekspertai vos ne vienbalsiu pasakė, kad toks įstatymas yra žalingas, tačiau Seimui tai nebuvo įdomu. Toks įstatymas buvo patvirtintas, ir tiek žinių.
O kodėl, kaip jūs manote?
Nelabai gilinausi, tačiau manau, kad partijos pasidėjo politinį pliusą, nes parodė – pažiūrėkite, kaip mes kovojame.
Tai jūs norite pasakyti, kad pagal anksčiau galiojusį įstatymą už bet kokio kiekio narkotikų turėjimą žmonės buvo siunčiami į kalėjimą?
Nu taip. Nes pagalvokite – kažkokiame vakarėlyje jaunuolis atsinešė „žolės“, ir draugiškai pasiūlė ar davė parūkyti ir draugams. Juk toks „žolės“ nepeši vienas, paprastai kalbant. Už tai, kad pasidalino viena suktine, toks žmogus galėdavo gauti tris metus įkalinimo įstaigoje. O kalėjime žmonės tikrai nesikeičia, o ypač jauniems žmonėms tai gyvenimai laužomi baisiai.