Ar VSD toliau žudys žmones pedofilijos byloje?

Aurimas Drižius

Prieš dvi savaites raštu kreipiausi į generalinę prokuratūrą, kad būtų išslaptinta informacija apie tai, kas nužudė Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą. Iki šiol negavau jokio atsakymo.

Apie tai, kad šie du žmonės nužudyti, o ne, kaip aiškina prokuratūra, mirė natūralia mirtimi, Šiaulių apygardos teismo posėdyje viešai papasakojo buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, neabejotinai turėjęs teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiais dokumentais.

A.Matulevičius paliudijo, kad informacija apie tai, kas nužudė Lietuvos Respublikos piliečius Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą, yra įslaptinta valstybės tarnybų.

Tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta. Informacija apie žudikus, kurie veikė valstybės vardu, negali būti įslaptinta – priešingai – žmonių nužudymas yra labai sunki veikla, o prokuratūra, kuri žino, kas tai padarė, ir sąmoningai slepia, pati daro labai sunkų nusikaltimą.

Nors apie tai, kad Drąsius Kedys buvo nužudytas, o ne mirė „užspringęs skrandžio tūriniu“, savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ papasakojo pati Neringa Venckienė:

Drąsiaus nužudymas

Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00459-10 dėl mano brolio Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių nustatymo.

Atliekant nurodytą ikiteisminį tyrimą buvo surašyta specialistų Jono Mindaugo Paliulio, Romo Raudžio, Sigitos Bielevičienės, Leono Gogelio, Jolantos Majauskaitės Čobot_ išvada Nr. M 589/10 (01). Specialistams buvo pavesta atsakyti į 27 užduotyje suformuluotus klausimus. Šios išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1) Drąsius Kedys mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais

– žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu. Tai patvirtina sausas žolės (švendrės) lapas kvėpuojamojoje gerklėje, skrandžio turinys kvėpavimo takuose, visiškai užpildęs pagrindinius, segmentinius ir smulkius plaučių bronchus bei kiti mechaninės (obturacinės) as- fikcijos požymiai; 2) D. Kedžio lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele (mažesne nei 1 cm skersmens) kraujosruva dešiniajame paakyje. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Šie sužalojimai padaryti po mirties, į tai nurodo sužalojimų lavone nebuvimas jo apžiūros radimo vietoje metu ir priešmirtinės reakcijos nebuvimas sužalotuose veido audiniuose. Todėl šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo mastą nekvalifikuojami. Nedidelis randas kairės rankos nykštyje yra nemažiau kaip metų senumo, jokio ryšio su mirtimi neturėjo; 3) D. Kedys mirė maždaug prieš 1-1,5 paros iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2010-04-17 14.00 vai.). Į tai nurodo ankstyvųjų lavoninių reiškinių (lavoninio atvėsimo, lavondėmių, lavoninio sustingimo) pasireiškimo laipsnis lavono apžiūros jo radimo vietoje ir lavono tyrimo VTMT patalpose (2010-04-21) metu su prasidėjusios lavono vidaus organų autolizės požymiais lavono skrodimo metu ir kalio jonų koncentracija iš lavono skrodimo metu paimtame akies stiklakūnyje; 4) Prieš mirtį D. Kedys buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų ir mirė alkoholio eliminacijos stadijoje, nes jo lavono kraujyje rasta 2,90 – 3,07 % etilo alkoholio, stiklakūnyje 3,33 – 3,46 % ir šlapime 3,65 % etilo alkoholio. Esant tokiai didelei etilo alkoholio koncentracijai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose D. Kedžiui galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Toks didelis girtumas galėjo sąlygoti uždusimą, užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais; 5) D. Kedžio lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žarna bei kepenyse su inkstu) ir skrandžio turinyje rasta bromazepamo bei pėdsakai diaze pamo ir oksazepamo. Kraujyje rasta bromazepamo, diazepamo ir nordazepamo. Šlapime rasta pėdsakai lorazepamo. Tų pačių benzodiazepinų ir papildomai temazepamo, alprazo lamo bei zolpidemo ir zopiklono rasta nuo lavono galvos tyrimui nukirptuose plaukuose. Tiek lavono vidaus organuose, tiek jo kraujyje, tiek ir galvos plaukuose rastos raminančių benzodiazepino grupės ir migdomųjų vaistų koncentracijos nėra toksinės, kas rodo, kad vaistai galėjo būti vartojami nerimui slopinti ir nemigai gydyti. Ir skirtingos trukmės veikimo bei skirtingų pavadinimų raminančių ir migdomųjų vaistų radimas galvos plaukuose per visą jų (iki 10 cm.) ilgį su didėjančia koncentracija laike rodo, kad visą laikotarpį, kol galvos plaukai užaugo iki 10 cm (apie 7-12 mėn.) buvo vartojami įvairūs pirazolono grupės raminantys bei kiti nustatyti (migdomieji) vaistai, galimai dideliais kiekiais. Injekcijų žymių lavone nerasta; 6) J šį klausimą atsakyta išvados pirmame punkte; 7) Į šį klausimą atsakyta išvados pirmame punkte; 8) D. Kedžio lavone rasti tik pomirtiniai mechaniniai sužalojimai, todėl pats sau jų pasidaryti negalėjo; 9) Priešmirtinių sužalojimų D. Kedžio lavone nerasta, tuo pačiu nerasta ir pėdsakų, kurie galėtų būti vertinami kovos, savigynos pėdsakais; 10-12) D. Kedžio lavone rasti sužalojimai padaryti po mirties; 13) D. Kedžio sužalojimai padalyti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais; 14) Sužalojimai (veido ir rankos nubrozdinimai) buvo padaryti skirtingais bukais ir briaunas turinčiais daiktais, Į ką nurodo jų pobūdis, forma, lokalizacija; 15) Medicininių duomenų, kurie leistų spręsti apie daiktų ar įrankių formą, matmenis nenustatyta; 16) Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į šį klausimą, nėra; 17) Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima; 18) Drabužiuose pažeidimų nerasta; 19) Medicininių duomenų, kad po D. Kedžio mirties jo lavono padėtis iki radimo būtų keista, nėra; 20) Prieš mirtį D. Kedys buvo valgęs daug maisto, kurio sudėtyje buvo žalių žirnelių, morkų, mėsos ir galimai žuvies, bulvių. Nuo paskutinio valgymo iki mirties galėjo praeiti 1-4 vai.; 21) D. Kedžio lavono kraujo grupė O (I); 22) D. Kedžio lavono ilgis 183 cm., pasinis amžius 37 m; 23) D. Kedžio dantų būklė detaliai nurodyta šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje; 24) D. Kedys sirgo nežymiai išreikšta segmentine širdies vainikinių arterijų ateroskleroze; 25) D. Kedžio lavone buvusių operacijų ir kitokių chirurginių intervencijų požymių nekonstatuota. Kairės plaštakos nykščio naginėje falangoje rastas nedidelis senas apynagę deformuojantis randas. Nugaros dešinėje pusėje prie peties konstatuota rusva pigmentinė dėmė, apaugusi plaukais; 26) Lavono dubens šonuose ir pilvo apačioje yra plati spalvota tatuiruotė, vaizduojanti išsižiojusią žuvį ir į tigrą panašaus žvėries nasrus. Kada ir keliais etapais ji padaryta nustatyti negalima; 27) Griuviminei traumai būdingų sužalojimų nekonstatuota.

Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika 2010-07-15 prašė atlikti papildomą D. Kedžio lavono tyrimą pagal turimus duomenis ir atsakyti į klausimus:

Ar nustatyti D. Kedžio sužalojimai galėjo atsirasti jam gulint kniūbsčiam, jei taip. tai kokiu būdu ir kurie sužalojimai?
Ar nustatyti D. Kedžio pomirtiniai sužalojimai galėjo būti padaryti jo apžiūros metu įvykio vietoje, jei taip, kokiu būdu ir kurie sužalojimai?
Ar nustatyti D. Kedžio pomirtiniai sužalojimai galėjo būti padaryti jo transportavimo metu, jei taip, kokiu būdu ir kurie sužalojimai?

Tie patys, prieš tai įvardinti specialistai ikiteisminio tyrimo metu surašė dar vieną specialisto išvadą Nr. M12/10 – M 589/10 (01). Jos rezoliucinėje dalyje atsakydami į užduotyje suformuluotus 3 (tris) klausimus, nurodė, remdamiesi specialisto išvadoje Nr. M589/10 (01) detaliai aprašytais D. Kedžio lavono teismo medicininio tyrimo ir papildomų tyrimų duomenimis. Atsižvelgdami į jo lavono apžiūros įvykio vietoje duomenis, atsakė į papildomai pateiktus klausimus:

Kedžiui nustatyti paviršiniai nedideli odos išorinio sluoksnio pažeidimai nuo spaudimo žymių ir pergamentinių dėmių iki nubrozdinimų, kurių dauguma yra linijiniai įvairių krypčių odos įbrėžimai veide ir linijinis nubrozdinimas – įbrėžimas dešiniajame rieše bei nedidelė poodinė kraujosruva dešiniajame paakyje, nesant juose nei makroskopinių, nei mikroskopinių (histologinių) priešmirtinės audinių reakcijos požymių, D. Kedžiui padaryti po mirties, kaip tai buvo nurodyta specialistų išvadoje Nr. M589/10 (01), juo labiau, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu jų nebuvo konstatuota ir fotonuotraukose nematyti. Spaudimo žymės, pergamentinės dėmės veide galėjo atsirasti gulinčiam lavonui veidu remiantis į ant žemės buvusius nendrių ar kitų žolinių augalų stiebus, medžių šakas, kitus bukus, bukabriaunius, nelygiu paviršiumi daiktus. Taip pat negalima atmesti ir nubrozdinimų, kraujosmvų, pergamentinių dėmių atsiradimo galimybės vartant lavoną apžiūros įvykio vietoje metu, įpakuojant pervežimui, transportuojant ir apžiūrinėjant. Pažymėtina, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu paviršiniai veido odos pažeidimai galėjo būti labai neryškūs ir nepastebimi, nes besisunkiantį iš jų kraują (lavonui gulint kniūbsčiam) galėjo sugerti šlapia žemė. Gi lavoną atvertus, kraujas nebuvo sugeriamas; suspaustos, nubrozdintos odos vietos apdžiūvo-parusvėjo ir pasidarė aiškiai matomos. Tuo pačiu tenka konstatuoti, jog kai kada priešmirtinės kūno audinių reakcijos gali nebūti ir kai sužalojimai atsiranda mirties metu, mirties momentu, kaip kartais galimas ir priešingas variantas, kai akivaizdžiai pomirtiniuose sužalojimuose aptinkami priešmirtinės audinių reakcijos požymiai. Todėl neatmetama, kad D. Kedžiui nustatyti sužalojimai (ar bent dalis iš jų) galėjo atsirasti ir agonijos ar mirties metu.

2010 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje iš Generalinės prokuratūros buvo gautas 2010-08-13 raštas Nr. 17.2.-14564, kuriame nurodyta, jog siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo objektyvumą ir išsklaidyti kylančias abejones, nuspręsta pradėti Drąsiaus Kedžio teismo medicininės ekspertizės, kurią atliktų ne Lietuvos ekspertai, skyrimo procedūras ir kad mama L. Kedienė gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertams, dėl konkrečių ekspertų ar ekspertinės įstaigos skyrimo, pateikti papildomą medžiagą ekspertizei.

Analizuojant prieš tai nurodytas specialistų išvadas Nr. M 589/10 (01) irNr. M12/ i 0 – M 589/10 (01), kurias pasirašė specialistai: Jonas Mindaugas Paliulis, dr. Romas Raudys, Sigita Bielevičienė, Leonas Gogelis ir Jolanta Majauskaitė-Čobot ir ruošiant klausimus užsienio ekspertams, kilo daug neaiškumų, kadangi nurodytose specialistų išvadose nėra tinkamo jų pagrindimo, o kai kurie sužalojimai, tyrimai ar jų rezultatai išvis neaprašyti.

Tam, kad tinkamai būtų galima realizuoti nukentėjusios procesines teises ir suformuluoti esminius klausimus užsienio ekspertams, mano mama 2010-09-10 buvo priversta prašyti, prieš kreipiantis į užsienio ekspertus, specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir Nr.M12/10 – M 589/10 (01) surašiusiems specialistams: Jonui Mindaugui Paliuliui, dr. Romui Raudžiui, Sigitai Bielevičienei, Leonui Gogeliui ir Jolantai Majauskaitei-Cobot papildo¬mai atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

Koks svetimkūnio – žolės lapo patekimo j Drąsiaus Kedžio kvėpuojamąją gerklę būdas ir mechanizmas?
Kokią tiesioginę reikšmę D. Kedžio uždusimui turėjo rastasis kvėpuojamojoje gerklėje lapas?
Kaip paaiškinamas labai gilus skrandžio turinio patekimas Į kvėpavimo takus ir plaučius, kai skrandžio turinio nerasta gerklose, ryklėje, nosiaryklėje, burnoje bei D. Kedžio suradimo vietoje ir ant jo rūbų?
Kaip paaiškinama skrandžio turinio aspiracija gulint kniūbsčiam?
Kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta asfiksijų diferencinė diagnostika?
Ar tikėtina, kad asfiksija dėl skrandžio turinio aspiracijos įvyko D. Kedžiui esant sąmoningam? Jei ne – tai kokios yra galimos komos priežastys bei kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta jų diferencinė diagnostika?
Kokios galimos vėmimo priežastys bei kokie yra jų diferenciniai-diagnostiniai motyvai?
Kokie duomenys ir motyvai leidžia atmesti skrandžio turinio aspiraciją kaip agoninį fenomeną?
Kokia kraujosruvų dešinės akies obuolio junginėje kilmė?
Jei kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje yra trauminės kilmės, tai koks jų padarymo mechanizmas ir laikas?
Koks kraujosruvos dešiniame paakyje padarymo laikas pagal jos histologinį vaizdą?
Kodėl D. Kedžio liežuvio sužalojimas (perpiešimas) užfiksuotas pridedamoje fotonuotraukoje Nr. 1, neužfiksuotas ir neaprašytas nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 ~ M 589/10 (01)? Koks jo padarymo mechanizmas ir laikas?
Kodėl D. Kedžio dešinio žando gleivinės kirstinė žaizda, užfiksuota pridedamoje foto-nuotraukoje Nr. 2, esanti toje pačioje vietoje, kaip ir išorėje fiksuota spaudimo žymė. neužfiksuota ir neaprašyta nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), nei specialisto išvadoje Nr. M12/10-M 589/10 (01)? Koks jos padarymo mechanizmas ir laikas?
Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01) neužfiksuotos ir neaprašytos, pridedamoje fotonuotraukoje Nr. 3, aiškiai matomos injekcijų žymės ant D. Kedžio dešinio šono? Koks jų padarymo laikas?
Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10-M 589/10 (01) neužfiksuota ir neaprašyta pridedamoje foto nuotraukoje Nr. 4 aiškiai matoma injekcijų žymė ant D. Kedžio dešinės kojos? Koks jos padarymo laikas?
Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01) neužfiksuota ir neaprašyta pridedamose fotonuotraukose Nr. 5 ir Nr. 6 aiškiai matoma cilindro formos kraujosruva D. Kedžio kairėje kojoje, šalia tos vietos, kur pašalinta kairės kojos kaulo dalis? Koks jos padarymo mechanizmas ir laikas?
Kas sąlygojo skirtingą D. Kedžio lavono vyzdžių dydį, atitinkamai 0,3 ir 0,5 cm?
Ar D. Kedžio lavono smegenų masė (1565 g.) nėra padidėjusi? Jei taip, tai kas tai sąlygojo?
Kaip galima paaiškinti specialisto išvados Nr. Nr. M 589/10 (01) teiginius, jog nuo D. Kedžio lavono nosies, įstrižai nosies šaknies ir kaktos kairio smilkinio kryptimi yra 16 cm ilgio, 0,5 cm. pločio nutekėjusio kraujo takelis, tai yra kraujo bėgimas į „kalną“, jeigu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis D. Kedžio lavonas surastas, gulintis veidu į žemę ?
Kuo vadovaujantis ir/ar kieno nurodymu D. Kedžio lavone (kvėpuojamojoje gerklėje) surastas svetimkūnis (žolės lapas), skirtingai nei kiti papildomiems tyrimams siųsti objektai (kraujas, šlapimas, skrandžio turinys ir kt.), buvo perduotas betarpiškai ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, o ne tiesiogiai nurodytą svetimkūnį tyrusiems specialistams?

Tie patvs specialistai Jonas Mindaugas Paliulis. Romas Raudys. Sigita Bielevičienė. Leonas Gogelis. Jolanta Maįauskaitė – Čobot 2010-09-30 surašė išvadą Nr.M25/10-M 589/10 101). kurioje neva atsakė į mano mamos pateiktus klausimus:

Žolės lapas į Drąsiaus Kedžio kvėpuojamąją gerklę galėjo patekti šiam patekus į burną ir po to jį įkvėpus. Aplinkybių, kuriomis tai galėjo įvykti nustatymas neatitinka specialių medicininių žinių.
Jei lapas į kvėpavimo takus pateko anksčiau nei skrandžio turinys, jis dirgindamas kvėpavimo takus galėjo išprovokuoti, sukelti vėmimą ir aspiraciją. Jei lapas pateko į kvėpavimo takus jau prasidėjus vėmimui, jo buvimas kvėpuojamojoje gerklėje esminės įtakos mirčiai neturėjo. Nustatyti, kada lapas pateko į kvėpavimo takus – iki vėmimo pradžios, jo metu ar vėliau, pvz., agoninio kvėpavimo metu – negalima, nes nėra apie tai leidžiančių spręsti medicininių duomenų.
Skrandžio turinys giliai į kvėpavimo takus pateko dėl antiperistaltinių skrandžio susitraukimų, stumiančių skrandžio turinį link ryklės ir gilių kvėpavimo judesių Drąsiui Kedžiui esant gyvam. Viršutiniuose kvėpavimo takuose skrandžio turinio žymiai daugiau nei smulkesniuose bronchuose paprastai būna tada, kai skrandžio turinys į kvėpavimo takus patenka po mirties ar agonijos metu. Remiantis tik medicininiais duomenimis negalima paaiškinti, kodėl skrandžio turinio nerasta Drąsiaus Kedžio suradimo vietoje ir ant jo rūbų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad lavono radimo vietoje darytose nuotraukose ir tiriant lavoną aplink burną matėsi skrandžio turinį primenantys sutepimai, o gerklėje kartu su žolės lapu rasta ir skrandžio turinį primenančių dalelių.
Skrandžio turinio aspiracija gulint kniūbsčiam gali būti paaiškinama rijimo ir kvėpavimo refleksų sutrikimu alkoholinės intoksikacijos fone (lavono kraujyje rasta 2,90-3,07 procentai etilo alkoholio, stiklakūnyje 3,33-3,46 procentai ir šlapime 3,65 procentai etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ir galėjo sukelti vėmimą, sąmonės sutrikimą), kai stemple šalinamas skrandžio turinys pakeliui iš ryklės įkvepiamas Į gerklę ir plaučius. Pažymėtina, kad medicininiai duomenys neleidžia nustatyti kūno padėties, kurioje įvyko aspiracija (kniūbsčias, aukštielninkas ar kt.).
Mechaninė asfiksija aspiravus skrandžio turinį buvo nustatyta todėl, kad buvo akivaizdūs mirties nuo šios asfiksijos rūšies požymiai, ir nebuvo kitokios asfiksijos rūšies ar mirties dėl kitokios priežasties požymių.
Nustatyti, kokia konkrečiai Drąsiaus Kedžio sąmonės būklė buvo vėmimo ir aspiracijos metu negalima, tačiau aišku, kad jam esant sunkaus girtumo būklėje ir dėl benzodiazepinų vartojimo sąmonė buvo sutrikusi, o tuo pačiu sutrikę ir rijimo bei kvėpavimo refleksai. Medicininių duomenų, leidžiančių spręsti apie kitos kilmės sąmonės sutrikimo priežastis, nenustatyta.
Vėmimas galėjo būti išprovokuotas ir sukeltas kaip tiesiogiai alkoholiui dirginant vėmimo centrą smegenų kamiene ar refleksiškai per skrandžio gleivinės sudirginimą, kaip sąveikoje su panaudotais vaistais, taip ir be jų, arba į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui – žolės lapui, arba dėl kitų nenustatyti} priežasčių. Tačiau bet kuriuo atveju vėmimą sąlygojo alkoholis.
Agonijos metu skrandžio turinys taip giliai į kvėpavimo takus ir plaučius paprastai nepatenka, o labiau užpildo viršutinius kvėpavimo takus. Be to, tokiais atvejais būna kita mirties priežastis, o šiuo atveju kitokios mirties priežasties požymių nebuvo.
Kraujosruvos (smulkių dėmelių pavidalo) dešinės akies obuolio junginėje galėjo atsirasti ir nuo mechaninio akies junginės sudirginimo.
Akies junginė galėjo būti sudirginta neilgai prieš mirtį, arba ir mirties metu ar netrukus po jos veidu ir akimi kontaktuojant su žemės paviršiuje esančiais daiktais (augalų liekanomis), tarp jų ir nubrozdinimo bei kraujosruvos paakyje padarymo metu.
Minkštuose audiniuose iš dešinės akies histologiškai nustatyta dalinė autolizė, įyški pilnakraujystė; jungiamajame audinyje perivaskulinės ir infiltruojančios kraujosruvos šviežios be ląstelinės reakcijos, vietomis audiniai persisunkę baltymingu skysčiu su gausia eritrocitų priemaiša. Įvertinus visus duomenis, dalytina išvada, kad kraujosruva galėjo atsirasti ne tik po mirties, bet ir agonijos metu ar mirties momentu.
Liežuvis iš Drąsiaus Kedžio lavono buvo išpjautas tyrimo metu, išimant vidaus organų kompleksą, ir aprašytas „Liežuvio paviršius padengtas gana storu rusvu apnašu, jo raumenyse kraujosruvų nėra11. Fotonuotraukoje Nr. 1 matomas užfiksuotas burnos dugno audinių kraštas, likęs po liežuvio išpjovimo ir išėmimo iš burnos.
Fotonuotraukoje Nr. 2 matoma ne žaizda, bet audinių pjūvis, padarytas mirusiojo autopsijos metu atseparuojant (atpjaunant) veido minkštuosius audinius nuo veido kaulų.
Pateiktoje fotonuotraukoje Nr. 3 ant Drąsiaus Kedžio dešinio šono matomos smulkios rausvos ir rusvos dėmelės gali būti pigmentinės dėmelės ar kraujagyslinės kilmės dariniai, bet tai nėra injekcijų žymės. Vien tik iš fotonuotraukų šių odos pokyčių kilmės nustatyti negalima. Injekcijų žymių lavone nerasta. Be to, pateiktoje nuotraukoje analogiškų dėmelių matyti ir kitose mirusiojo pilvo bei krūtinės vietose.
Kad pateiktoje fotonuotraukoje Nr. 4 šlaunyje matoma taškinė dėmelė yra injekcijos žymė, patvirtinančių požymių nėra. Tai gali būti kaip taškinis šašeliu padengtas nubrozdinimas, taip pat prilipęs apdžiūvęs kraujas. Injekcijų žymių lavone nerasta.
Tokių „kraujosruvų“, kokios rodomos pateiktose fotonuotraukose Nr. 5 ir Nr. 6, nei mirusiojo Drąsiaus Kedžio šlaunyse, nei kitose kūno srityse tyrimo metu nebuvo. Tą patvirtina ir lavono tyrimo metu darytas vaizdo įrašas. Tai, kas matoma šiose nuotraukose, gali būti tik sutepimai juosvais, į suodžius panašiais dažais, galimai daktiloskopavimui naudojamomis dulkėmis.
Skirtingą vyzdžių plotį galėjo sąlygoti netolygus galvos smegenų pabrinkimas.
Ištyrus Drąsiaus Kedžio lavoną tiek makroskopiškai, tiek ir mikroskopiškai konstatuotas nedidelis galvos smegenų pabrinkimas ir pilnakraujystė, todėl smegenų masė padidėjo. Tačiau kiek ji padidėjo, nustatyti negalima, nes nežinoma, kokia jo smegenų masė buvo esant gyvam. Nedidelį galvos smegenų pabrinkimą ir pilnakraujystę savo ruožtu sąlygojo apsinuodijimas etilo alkoholiu ir kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse mirties metu.
Minimas kraujo nutekėjimo Drąsaus Kedžio lavono veide „takelis“ atsirado ne gulint kniūbsčiam jo radimo vietoje (kraujo ant veido nematyti ir nuotraukoje, padarytoje radimo vietoje po lavono atvertimo ant nugaros), bet vėliau, kai lavonas gulėjo aukštielninkas kiek nuleista ir / ar atlošta galva.
Botaniniai tyrimai Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje (VTMT) neatliekami, todėl iš lavono kvėpuojamosios gerklės išimtas svetimkūnis – žolės lapas, kaip daiktinis įrodymas buvo atiduotas lavoną tiriant dalyvavusiam prokurorui. Tuo tarpu mirusio žmogaus kūno audiniai, skysčiai ir išskyros tiriami VTMT laboratorijose.

Mano mama 2010-10-29 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorui Aidui Mažeikai išsiuntė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir klausimų pateikimo užsienio ekspertams. Prašyme nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje gavo 2010-08-13 raštą Nr. 17.2.-14564, kuriame nurodyta, jog siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo objektyvumą ir išsklaidyti kylančias abejones, nuspręsta pradėti Drąsiaus Kedžio teismo medicininės ekspertizės, kurią atliktų ne Lietuvos ekspertai, skyrimo procedūras ir ji gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertams, dėl konkrečių ekspertų ar ekspertinės įstaigos skyrimo, pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Analizuojant prieš tai nurodytas specialistų išvadas Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M12/10 -M 589/10 (01), kurias pasirašė specialistai: Jonas Mindaugas Paliulis, dr. Romas Raudys, Sigita Bielevičienė, Leonas Gogelis ir Jolanta Majauskaitė-Čobot, ir ruošiant klausimus užsienio ekspertams, kilo daug neaiškumų, kadangi nurodytose specialistų išvadose nėra tinkamo jų pagrindimo, o kai kurie sužalojimai, tyrimai ar jų rezultatai išvis neaprašyti.

Tam, kad tinkamai galima būtų realizuoti nukentėjusios procesines teises ir suformuluoti esminius klausimus užsienio ekspertams, buvo priversta prašyti prieš kreipiantis į užsienio ekspertus pavesti specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) irNr. M12/10 – M 589/10 (01), surašiusiems specialistams: Jonui Mindaugui Paliuliui, dr. Romui Raudžiui, Sigitai Bielevičienei, Leonui Gogeliui ir Jolantai Majauskaitei-Čobot, papildomai atsakyti į mano 2010-09-09 prašyme pateiktus klausimus. 2010 m. spalio mėnesį buvau supažindinta su specialisto išvada Nr. M25/10-M 589/10 (01), kurioje pabandyta atsakyti įjuos.

Esant rimtam pagrindui abejoti specialisto išvadų pagrįstumu bei išsamumu, savo iniciatyva kreipiausi į Teismo medicinos gydytoją p. P. Petreikį, turintį aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-13896, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, prašydama įvertinti paminėtas specialistų išvadas bei su jomis susijusius dokumentus, ir atsakyti į tuos pačius, tai yra į visus nurodytose specialistų išvadose išdėstytus klausimus bei į papildomą klausimą: ar Drąsiaus Kedžio lavono padėtis jo suradimo metu būdinga lavonų, kuriuos mirtis ištiko dėl mechaninės asfiksijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais? Įvertinant tai, jog specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) konstatuota, kad medicininių duomenų, jog po Drąsiaus Kedžio mirties jo lavono padėtis iki radimo būtų keista, nėra. Teismo medicinos gydytojas p. P. Petreikis surašė konsultacinę specialisto išvadą, kurioje atsakė į visus nurodytus klausimus bei padarė išvadą, kad Drąsiaus Kedžio mirties priežastis yra asfiksiįa. uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Skrandžio turinio aspiracija yra agoninis fenomenas, kurį sukėlė asfiksijos uždarius kvėpavimo takus vandeniu, vystymasis. Skrandžio turinio aspiracija turėjo įtakos asfiksiįai (uždusimui), tačiau ši įtaka pasireiškė tik terminalinėje stadijoje, todėl skrandžio turinio aspiracija mirties priežastimi nevertinama.

Tokia specialisto p. P. Petreikio išvada prieštarauja specialisto išvadose ir Nr. M12/10-M 589/10 (01) duotai išvadai apie mano brolio Drąsiaus Kedžio mirties priežastį.

Be to, Teismo medicinos gydytojo p. P. Petreikio konsultacinėje specialisto išvadoje konstatuota, jog vemiant kniūbsčiam. nesusidaro sąlygos skrandžio turiniui kauptis gerklose. ryklėje, nosiarvklėje ir burnoje, taigi nesusidaro ir sąlygos vėmalų masių aspiracijai. Tai leidžia teigti, kad gulima kniūbsčiomis padėtis vra nebūdinga mirčiai nuo asfiksiios asniravus skrandžio turinį.

Atsižvelgiant Į šias aplinkybes Teismo medicinos gydytojo p. P. Petreikio konsultacinė specialisto išvada buvo pateikta Generalinei prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00459-10 medžiagos ir prašomąją pateikti užsienio (Švedijos) ekspertams.

Mano mama užsienio ekspertams prašė pateikti šiuos klausimus:

Koks svetimkūnio – sudžiūvusio augalo (galimai švendrės) lapo patekimo į Drąsiaus Kedžio kvėpuojamąją gerklę būdas ir mechanizmas? Ar tikėtina, kad specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) aprašytas, maždaug 14 cm. ilgio ir maždaug 1 cm. pločio, sudžiūvusio augalo (galimai švendrės) lapas į kvėpuojamąją gerklę pateko su įkvepiamu oru, ar lapui patekti buvo būtina papildoma jėga, kaip, pvz., į kvėpavimo takus tekančio skysčio (galimai vandens) srovė ?
Ar D. Kedžio kvėpuojamojoje gerklėje rastas sudžiūvusio augalo lapas neįrodo skysčio patekimo į jo kvėpavimo takus?
Ar papildomoje specialisto išvadoje Nr. M25/10 – M 589/10 (01) pakankamai motyvuotai paaiškintas gilus skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus bei skrandžio turinio aspiracija apskritai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai skrandžio turinio pašalinimo vemiant metu kvėpavimo judesiai nevyksta?
Kiek motyvuotas ir tikėtinas skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus mechanizmas ir būdas, aprašytas Teismo medicinos gydytojo p. P. Petreikio konsultacinėje specialisto išvadoje ?
Kiek pagrįstas yra papildomoje specialisto išvadoje Nr. M25/10 – M 589/10 (01) pasikartojantis teiginys, kad agonijos metu skrandžio turinys paprastai aspiruojamas tik Į viršutinius kvėpavimo takus ?
Ar Teismo medicinos gydytojo p. P. Petreikio konsultacinėje specialisto išvadoje išdėstyta vėmimo, kaip agoninio fenomeno, prielaida nėra vienintelis patikimas gilios skrandžio turinio aspiracijos paaiškinimas ? Jei ne, tai kokie kiti galimi paaiškinimai ?
Ar įmanoma skrandžio turinio aspiracija ir asfiksija, žmogui gulint kniūbsčiam ?
Ar įmanoma skrandžio turinio aspiracija ir asfiksija, žmogui esant sąmoningam ?
Ar D. Kedžio lavono tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija kraujyje pakankamai patikimai įrodo jo komą ?
Ar D. Kedžiui konstatuotina vienareikšmiškai priešmirtinių mechaninių sužalojimų ?
Ar pakankamai motyvuotai VTMT specialistų išvadose Nr. M589/10 (01), Nr. M12/10 – M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 — M 589/10 (01) paaiškinamas D. Kedžio veido odos nubrozdinimų padarymo mechanizmas, laikas bei pomirtinė dinamika ?
Kiek patikima yra Teismo medicinos gydytojo P.Petreikio konsultacinėje specialisto išvadoje suformuota prielaida, kad pomirtinė Kedžio veido odos nubrozdinimų dinamika (palaipsninis išryškėjimas) įrodo, kad D.Kedžio veidas nuo mirties iki kūno suradimo buvo vandenyje?

Kiek patikima ir motyvuota yra Teismo medicinos gydytojo p. P. Petreikio konsultacinėje specialisto išvadoje suformuluota prielaida, kad autopsijos, KT ir BMR tyrimų visumą (žolės lapą kvėpavimo takuose, gilią skrandžio turinio aspiraciją gulint kniūbsčiam, pomirtinę veido odos nubrozdinimų dinamiką (palaipsnį išryškėjimą), skystį kaukolės sinusuose) galima paaiškinti tik vandens patekimu į kvėpavimo takus, po to sekusia asfiksija, agonine skrandžio turinio aspiracija ir D. Kedžio veido buvimu vandenyje po mirties? Jei ši prielaida nepatikima, kokie argumentai ją neginčijamai paneigia?
Ar atliekant D. Kedžio lavono tyrimą, tai yra atseparuojant veido minkštuosius audinius nuo veido kaulų buvo daromas kelių centimetrų pjūvis dešinio žando gleivinėje, tai yra toje pačioje vietoje, kaip ir išorėje fiksuota spaudimo žymė ? Ar toks pjūvis aprašytas specialistų išvadose Nr. M589/10 (01), Nr. M12/10-M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01)?

Generalinei prokuratūrai taip pat buvo pateikta mano mirusio brolio 15 fotonuotraukų originalų ir diskas su 101 fotonuotrauka, kuriose užfiksuoti aiškūs smurto požymiai.