Ar Viešųjų pirkimų tarnybos šefės Sigitos Jurgelevičienės advokatė teismą išvadino pigiu viešnamiu?

Liaudies išmintis byloja – varnas varno nekapoja.

Dėl advokatės Viktorijos Čivilytės akibrokšto Lietuvos Respublikos advokatų taryba sprendimą dėl drausminės bylos priėmė dar 2015 ųjų gruodžio 3-iąją. Kokį sprendimą šiuo klausimu priėmė Vilniaus apygardos teismas, skaitykite publikacijos pabaigoje.

Kaip žinia, advokatė Viktorija Čivilytė civilinėse bylose gina atsakovės – Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos – Sigitos Jurgelevičienės pagal ieškovo Zigmanto Šegždos teismui pateiktus tris ieškinius.

Pagal rangą antrasis asmuo nuo LR Vyriausybės Ministro Pirmininko A.Butkevičiaus – Sigita Jurgelevičienė yra galimai susijusi su Seimo nario, Seimo nacionalinio saugumo šefo Artūro Paulausko vadovaujama nuteistojo V.Uspaskich‘o Darbo partija, nes minėtos valstybės tarnautojos interesus keliose baudžiamosiose bylose gina Artūro Paulausko sūnaus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko vadovaujama įstaiga.

Vilniaus apygardos teismui, Gedimino pr. 40/1, 01501 Vilnius

APELIANTAS Pareiškėjas: Zigmantas Šegžda

Institucija, priėmusi nutartį: Trakų rajono apylinkės teismas

APELIACINIS SKUNDAS

dėl 2016-01-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutarties (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.87-AT-00701-15)

2016-01-17, Kaunas

1. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

2015-11-02 pateikiau pareiškimą Vilniaus apskrities VPK viršininkui dėl to, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės prie LR Vyriausybės Sigitos Jurgelevičienės pasamdyta advokatė Viktorija Čivilytė, mano nuomone, viešai žodžiu pažemino teisingumą vykdančius teisėją, Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Neringą Švedienę bei Vilniaus apygardos teismą dėl jų veiklos, tuo galimai padarydama nusikaltimą, numatytą LR BK 232 straipsnyje – nepagarba teismui.

2015-11-19 gavau Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato tyrėjo Arūno Zarembos 2015-11-11 nutarimą Nr. 10-S-285185/10.22-10-87 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-At-00701-15. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Okuškienė 2015-12-11 nutarimu Nr. 2.S-(208722)-69780 atmetė mano 2015-11-19 skundą ir nepanaikino Trakų rajono policijos komisariato tyrėjo Arūno Zarembos 2015-11-11 nutarimo, motyvuodama tuo, kad advokatė Viktorija Čivilytė tiesiog išsakė nuomonę apie susiklosčiusią situaciją bei priimtą Vilniaus apygardos nutartį.

2016-01-11 Trakų rajono apylinkės teismas (toliau – Pirmos instancijos teismas) atmetė mano 2015-12-13 skundą dėl 2015-12-11 Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės nutarimo Nr. 2.S-(208722)-69780 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad būtų gautas nagrinėjančio bylą teisėjo Ričardo Prašmunto pareiškimas prokuratūrai dėl advokatės Viktorijos Čivilytės elgesio.

Su šia Pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinku, kaip nepagrįsta ir naikintina, ir toliau pateikiu savo argumentus.

2. Apeliacinio skundo argumentai

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą, teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas, todėl valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Minėtą valstybės pareigą saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai vykdydami teisingumą ir tinkamai taikydami įstatymus

Iš LR baudžiamojo kodekso 232 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.

1. Manau, kad Pirmos instancijos teismas nepateikė duomenų, paneigiančių advokatės Viktorijos Čivilytės galimai padarytą nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad advokatės klientė civilinėje byloje yra Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, nesuteikia teisės advokatei reikšti nepagarbą teismui. Mano nuomone, teismas neįrodė, kad Viktorija Čivilytė neturėjo tikslo, motyvo padaryti nusikalstamą veiką. Kita vertus, manyčiau, kad teismas nepateikė ir jokios teisinės argumentacijos tam, kad apgintų garsios advokatų kontoros „Budvytis ir Čivilis“ savininko dukters Viktorijos Čivilytės interesus.

2. Manau, kad Pirmos instancijos teismas pripažino loginę advokatės Viktorijos Čivilytės žodžių seką ir prasmę, kad pastarosios išsakytas žodžio „bardakas“ lietuviškas atitikmuo yra pigus viešnamis, jovalas – pašaras kiaulėms.

3. Mano manymu, kad Pirmos instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad Viktorija Čivilytė nepadarė nusikalstamos veikos, nes prokuratūroje nebuvo gautas nagrinėjančio bylą teisėjo Ričardo Prašmunto pareiškimas dėl advokatės Viktorijos Čivilytės veikos. Nagrinėjančio bylą teisėjo Ričardo Prašmunto pareiškimo nepateikimas prokuratūrai nepaneigia aplinkybės, kad Viktorija Čivilytė galimai padarė nusikalstamą veiką, t.y. galimai pareiškė nepagarbą Vilniaus apygardos teismui ir paniekino teisingumą vykdančią teisėją.

4. Manau, kad pats Pirmos instancijos teismas netiesiogiai pripažino aplinkybę, kad Viktorija Čivilytė galbūt tiesiogine tyčia pareiškė nepagarbą teismui, galimai pavadindama teismą ir teisėją pigiu viešnamiu ir jovalu, nes nurodė, kad taip pasielgusi advokatė išsakė nepasitenkinimą Vilniaus apygardos teismo veiksmais, dėl to, kad teismas priėmė neskundžiamą nutartį.

5. 2015-09-14 dieną 14 val. įvyko Trakų rajono apylinkės teismo posėdis, kurio metu pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-2368-804/2015, kurioje ieškovas yra Zigmantas Šegžda.

Teismo posėdžio metu atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės advokatė Viktorija Čivilytė pareiškė prašymą nesivadovauti 2015-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir išskirti Vilniaus apygardos teismo sujungtas bylas. Maždaug 14 valandą 18 minučių Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas pateikė advokatei Viktorijai Čivilytei klausimą: „O kaip jūs įsivaizduojate, kai yra Vilniaus apygardos teismo nutartis, ir nutartis neskundžiama?“ Atsakydama į klausimą, advokatė Viktorija Čivilytė susierzino, savo pasipiktinimą išreiškė 2015-06-15d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Neringos Švedienės Nr. 2KT-55-567/2015 nutartį apibūdindama taip: „Iš tiesų, padarytas, nu, atleiskit, pasakysiu, padarytas procesinis bardakas“.

Manau, kad advokatė Viktorija Čivilytė pastaruoju pareiškimu viešai žodžiu pažemino teisingumą vykdančius teisėją, Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Neringą Švedienę bei Vilniaus apygardos teismą dėl jų veiklos, tuo galimai padarydama nusikaltimą, numatytą LR BK 232 straipsnyje – nepagarba teismui.

Pagal įvairių žodynų išaiškinimus, žodžio „bardakas“ tikroji reikšmė yra kilusi suvulgarinus žodį „bordelis“, t.y. pigus viešnamis – patalpa, kurioje prostitutės susitinka su klientais ir teikia sekso paslaugas. Tai vertimas iš Wikipedijos – „ From the French bordel, ca. 1200 „bordel“ sing. „prostitution place“. The French word bordel comes from the Old German word Bord, which means „board“. This word was used to describe the shacks made of boards in which prostitution occurred.“ Daugiau informacijos pateikta internetiniu adresu – https://en.wikipedia.org/wiki/Brothel.

Manau, kad Viktorija Čivilytė advokatė teisingumą vykdančius teisėją ir teismą vulgariai pavadino pigiu viešnamiu.

Atsakydamas į mano analogišką pareiškimą, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2015-10-28 atsakyme Nr.TR-771 apeliantui nurodė kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas dėl netinkamo advokatės Viktorijos Čivilytės elgesio.

6. Advokatų kontoros „Budvytis ir Čivilis“ advokatė Viktorija Čivilytė pasiaiškinimu policijai pripažino viešai išsakiusi nepagarbią frazę – „Iš tiesų, padarytas, nu, atleiskit, pasakysiu, padarytas procesinis bardakas“.

7. Advokatė Viktorija Čivilytė nurodė, kad pastarasis teiginys jai išsprūdo nesąmoningai, o tai įrodo, jog nesąmoningai reiškiamos mintys yra tada, kai žmogus yra kraštutinai susijaudinęs arba patyręs didelį stresą. Manau, kad, išgirdusi teisėjo Ričardo Prašmunto netikėtą klausimą, advokatė Viktorija Čivilytė nežinodama kaip atsikirsti, patyrė stresą, supyko, nesuvaldė savo emocijų ir, norėdama save reabilituoti proceso dalyvių akyse, žodžiu „bardakas“ užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją. Tai, kad advokatė buvo kraštutinai susijaudinusi, galima nustatyti iš jos balso intonacijos perklausius teismo posėdžio garso įrašą. Išsamiau šiuo klausimu galėtų pasisakyti specialistai – psichologai.

8. Viktorija Čivilytė policijos pareigūnui teisinosi, kad ji visiškai neturėjo omenyje, kad žodis „bardakas“ reikštų viešnamį ir kad taip ji vertina Vilniaus apygardos teismo teisėją ir Vilniaus apygardos teismą. Viktorija Čivilytė teisinosi, kad žodis „bardakas“ jai išsprūdo nesąmoningai. Advokatė teisinosi, kad išsakydama nepagarbią frazę – „Iš tiesų, padarytas, nu, atleiskit, pasakysiu, padarytas procesinis bardakas“, turėjo omenyje procesinę netvarką, kuria advokatė apkaltino nutartį priėmusią teisėją, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Neringą Švedienę.

9. Advokatė Viktorija Čivilytė savo pasiaiškinimu policijai nurodė, kad pavartodama frazę „procesinis bardakas“, ji turėjo omenyje jovalą, todėl manau, kad savo pasisakyme advokatė teisingumą vykdančius teisėją ir teismą rafinuota forma pavadino jovalu – pašaru kiaulėms. Manau, kad tuo advokatė dar kartą patvirtino, kad turėjo tikslą paniekinti teisingumą vykdančius teismą ir teisėją.

10. Advokatės Viktorijos Čivilytės argumentą, kad frazė „procesinis bardakas“ jai išsprūdo nesąmoningai, paneigia jos ilgametis praktikuojančios advokatės stažas, mentalitetas, kultūrinė šeimos tradicija, dešimtmečius puoselėjama nepriekaištinga advokatų kontoros „Budvytis ir Čivilis“ reputacija. Užaugusios teisininko, buvusio Lietuvos SSR prokuratūros raštvedžio, Lietuvos SSR ypatingų bylų tardytojo, advokatų tarybos nario šeimoje, Viktorijos Čivilytės viešojoje kalboje, jos žodyne apskritai neturėtų egzistuoti svetimybės ir žargonas, ypač, jei jie žemina, niekina teisingumą vykdančius teisėjus ir teismą.

11. Nepagarbos reiškimas teisingumą vykdančiai teisėjai ir teismui yra tyčinis nusikaltimas. Manyčiau, kad advokatė V.Čivilytė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri niekina teisėją ir teismą dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Mano manymu, advokatė, turėdama puikų universitetinį teisinį išsilavinimą, suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Tai, kad advokatė Viktorija Čivilytė galimai turėjo tikslą pareikšti nepagarbą teismui, įrodo dvi aplinkybės. Pirmoji. Veiką advokatė padarė savo klientės – Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės akivaizdoje, galbūt norėdama prieš ją pasirodyti, pasipuikuoti bei galimai trokšdama nurungti teismo posėdyje dalyvavusią kitą Sigitos Jurgelevičienės advokatę, savo konkurentę, Vaidą Genaitytę iš advokato Valdemaro Bužinsko kontoros. Be kita ko, advokatė Viktorija Čivilytė galimai pažemindama teismą, galbūt norėjo save išaukštinti ir tuo padaryti įspūdį teismo posėdyje dalyvavusiai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Čuchonskai, savivaldybei, kaip potencialiai advokatės klientei.

Antroji aplinkybė, įrodanti, kad veika galimai buvo atlikta tiesiogine tyčia, manau, yra ta, kad advokatei Viktorijai Čivilytei nepagarbi frazė ne išsprūdo, bet nepagarbią frazę „procesinis bardakas“ ji galimai išsakė sąmoningai, nes prieš išsakydama frazę advokatė padarė ilgą įžangą, paskui iš anksto atsiprašė už tai, ką ruošėsi pareikšti proceso dalyviams – „Iš tiesų, padarytas, nu, atleiskit, pasakysiu, padarytas procesinis bardakas“.

Manau, kad Pirmos instancijos teismas neturi ir specialių semiotikos ir lingvistikos eksperto žinių, kad galėtų daryti kvalifikuotą išvadą dėl advokatės paniekinančių žodžių, išsakytų esant konkrečioms aplinkybėms – reiškiant pasipiktinimą, nepasitenkinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65, 407, 408, 439, 440, 441 ir 442 straipsniais, LR BK 232 straipsniu,

T E I S M O P R A Š A U:

1. panaikinti 2016-01-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-AT-00701-15 kaip nepagrįstą.

2. priimti naują sprendimą – patenkinti Zigmanto Šegždos 2015-11-02 prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą Viktorijos Čivilytės atžvilgiu, patraukiant Viktoriją Čivilytę baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnį.

Apeliantas Zigmantas Šegžda

Dėl advokatės impulsyvaus elgesio teismai ir teisėjai neįsižeidė. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alenas Piesliakas 2016-02-08 nutartimi atmetė Zigmanto Šegždos apeliacinį skundą, padaręs išvadą, kad advokatės V.Čivilytės teismo posėdyje pasakyti žodžiai nėra tiek pavojingi, kad už jų pasakymą reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjo manymu, advokatės išsakytus žodžius galima vertinti kaip neetiškus, nevartotinus teismo posėdžiuose, sukeliančius administracinę atsakomybę.

Įdomu, kodėl Trakų rajono policijos komisariatas neįžvelgė advokatės elgesyje veikos, sukeliančios administracinę atsakomybę, ir pastarajai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo?