Ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas legalizavo finansinius nusikaltimus, išaiškės po FNTT patikrinimų

Zigmantas Šegžda

„To nei žydų knygose nerasi,“ – sako lietuvių liaudies patarlė.

Norėdamas to ar ne, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, manau, galėjo sukurti pavojingą precedentą, galintį sukelti dar neregėtą finansinių nusikaltimų bangą. Būtų darbo VMI, FNTT ir prokuratūrai.

2017-ųjų birželio 30 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo vilnietės medikės iškeltą bylą užsienio kapitalo bendrovei. Bylos numeris 3K-3-306-248/2017. Ieškovė pasiskaičiavo ir mano, kad užsieniečiai nesumokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio. 2016 metais ji su ieškiniu kreipėsi į darbo ginčų komisiją Vilniuje, o paskui – ir į trijų instancijų teismus. Medikės pavardė ir bendrovės pavadinimas teksto autoriui yra žinomi.

Autorius atliko teismų priimtų sprendimų analizę, tad toliau reiškia savo vertinimus ir nuomonę, kuri kai kam gali būti ypač neparanki. „Teisybės yra akys išbadytos,“ – dalijasi išmintimi mūsų bočiai.

Iš turimų duomenų galima daryti išvadą, tad autorius mano, kad minėtos bylos atveju nuo 16 tūkstančių eurų sumos yra nesumokėti mokesčiai valstybei. Jei patikėsime užsienio bendrovės reklama internete, jos įmonėse įvairiose šalyse darbuojasi nuo 200 iki 400 medikų. Taigi, žinant, kad nuo išmokėto darbo užmokesčio sumos kas mėnesį reikia sumokėti ne mažiau kaip 56 procentus įvairių mokesčių valstybei, nesumokėtus mokesčių dydžius padauginusi iš darbuotojų skaičiaus kiekvienais metais, Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų suskaičiuoti, kiek užsieniečiai iš to uždirbo bei kiek valstybės biudžetas pradirbo.

2016-03-15 ieškinyje pareikštame Klaipėdos miesto apylinkės teismui medikė pagrindė savo nuomonę, kad užsienio bendrovė pažeidžia Europos Sąjungos Direktyvos 96/71 /EB iškeltus tikslus ir nuostatas, savo darbuotojams moka sumažintą darbo užmokestį, nemoka valstybei visų su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių, teikdama paslaugas Švedijoje, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. 2017-02-13 kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui medikė įrodinėjo, kad byloje nėra duomenų, jog užsienio bendrovė mokėjo į Švedijos valstybės biudžetą mokesčius nuo jos gautų pajamų.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Janina Januškienė (teisėjų kolegijos pirmininkė), Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski nusiplovė rankas atsikirsdami, kad „su papildomomis garantijomis susiję mokestiniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.“ Autorius galvoja, kad medikės iškeltoje byloje teismai nesprendė mokestinių klausimų, bet priėmė vien tik privačiai bendrovei naudingą nutartį. Iš teismų medžiagos matyti, kad užsieniečiai pateko į keblią padėtį, savo darbuotojai vietoje darbo užmokesčio mokėdami dienpinigius. Autorius įtaria ir turi pagrindą manyti, kad buvo dedamos pastangos originaliu būdu išsisukti nuo mokesčių mokėjimo valstybei, kadangi į tarnybinę komandiruotę siunčiamiems darbuotojams sumokėti dienpinigiai nėra apmokestinami. Gi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-30 nutartimi konstatavo, kad medikė pagal su darbdaviu sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo. Taigi, darbuotoja negalėjo būti komandiruojama iš Lietuvos į Švediją.

Už „revoliucinės“ kasacinio teismo praktikos formavimą LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus turėtų pareikšti „padėką“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai (teisėjai Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski), Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai (teisėjų kolegijos pirmininkė teisėja Aušra Maškevičienė, teisėjai Raimonda Andrulienė ir Alvydas Žerlauskas) bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Kristinai Serdiukienei.

„Velnio nenušausi, šešėlio – nesugausi,“ – ragina valdžią patarlėje bočiai lietuviai.

Zigmantas Šegžda