Balandžio 12 d., svarstant Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo skir­ti Al­gi­man­tą Valan­ti­ną Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tą, Seimo nariai klausinėjo patį pretendentą.

Vytautas Algimantas Matulevičius uždavė tokį klausimą: „Nau­do­juo­si pro­ga ir no­riu už­duo­ti jums klau­si­mą, į ku­rį jau daug me­tų ne­at­sa­ko tei­sė­sau­ga. Aš turiu ome­ny Gar­lia­vos by­lą, ku­ri, de­ja, jums kai­na­vo ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro postą. Lig šiol D. Ke­dys lai­ko­mas žu­di­ku, ta­čiau mes ži­no­me, kad teis­mas A. Ūso po­mir­ti­nė­je gar­bės by­lo­je pa­nei­gė pe­do­fi­li­jos ver­si­ją kaip iš­gal­vo­tą. Kiekvie­nas žmo­gus su­vo­kia, kad po to­kio spren­di­mo ne­li­ko pa­grin­di­nio mo­ty­vo – žu­dy­ti, ta­čiau D. Ke­dys ir to­liau lai­ko­mas žu­di­ku, t. y. kaž­kas čia ne­su­ei­na, nesu­ei­na ga­lai aki­vaiz­džiai ir vi­suo­me­nei ne­pa­aiš­ki­na­ma nie­ko.“

A. Valantinas atsakė taip: „Su­dė­tin­gas jū­sų klau­si­mas, be jo­kios abe­jo­nės, bet jūs jau šiek tiek ir at­sa­kė­te. Jei­gu chro­no­lo­giš­kai tuos įvy­kius pa­dė­lio­tu­me, kada tas mo­ty­vas at­si­ra­do ar ka­da iš­ny­ko, ar ka­da teis­mas pa­nai­ki­no tą motyvą, tai mes ga­li­me vie­no­kias iš­va­das da­ry­ti, ar tuo me­tu, ka­da vy­ko tai, kas vy­ko, ar tas mo­ty­vas dar bu­vo teis­mo pri­pa­žin­tas kaip eg­zis­tuo­jan­tis, ar ne­bu­vo. Bet jūs pui­kiai su­pran­ta­te, kad ir man ši­ta te­ma yra skau­di ir skausmin­ga, aš, da­ly­va­vęs tuo­se pro­ce­suo­se, ne­tu­riu at­sa­ky­mo iš tik­rų­jų ir dabar. Bet pro­ce­sai yra to­kie, kad ta by­la yra nu­trauk­ta, nes nė­ra as­mens, jis yra mi­ręs, o ten me­džia­gos bu­vo su­rink­ta. Man at­ro­do, ta me­džia­ga yra vie­ša, pri­ei­na­ma. Jei­gu kam ky­la klau­si­mų, iš tik­rų­jų bū­tų ga­li­ma skai­ty­ti, su­sipa­žin­ti ir pa­da­ry­ti sa­vo iš­va­das. Iš tik­rų­jų ši­to­je by­lo­je pro­ble­ma­ti­ka bu­vo ta, kad mes nu­si­lei­do­me į ka­te­go­ri­ją ti­kiu–­ne­ti­kiu. O tei­si­nė kal­ba iš tik­rų­jų ši­to­mis kategori­jo­mis ne­ga­li ope­ruo­ti. Rei­ka­lin­gi fak­tai, rei­ka­lin­gi įro­dy­mai, o ti­kė­ji­mas ar ne­ti­kė­ji­mas yra jau ki­tos sri­ties ka­te­go­ri­jos.“

Po visų klausimų ir atsakymų V. A. Matulevičius dar išsakė repliką: „Ne­di­de­lė re­pli­ka po pre­ten­den­to pri­sis­ta­ty­mo. Po­ne Va­lan­ti­nai, jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad po­žiū­ris į Gar­lia­vos įvy­kius re­mia­si „ti­kiu – ne­ti­kiu“, ir pa­kvie­tė­te susipažinti su by­lo­mis, jūs pa­sa­kė­te, kad jos pri­ei­na­mos. Tai štai ką aš no­riu pa­sa­ky­ti. Aš ban­džiau tai pa­da­ry­ti. Pa­ra­šiau pra­šy­mą ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui ir man bu­vo at­sa­ky­ta, kad aš su šio­mis by­lo­mis ne­tu­riu tei­sės su­si­pa­žin­ti, nes nesu pro­ce­so ša­lis. Ati­duo­tos į ar­chy­vus ir ne­pri­lei­džia­ma, nors aš net neprivatus as­muo esu, aš esu rink­tas žmo­nių par­la­men­to na­rys, at­sto­vau­ju šiems žmo­nėms ir man pa­ro­do­ma špy­ga ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro. Tai koks čia priėji­mas prie in­for­ma­ci­jos? Man su­si­da­ro įspū­dis, kad kaž­kas sle­pia­ma to­liau. Ir P. Gy­lio at­me­ti­mas, ir is­te­ri­ja, ku­ri ki­lo, ir­gi, aš ma­nau, su­si­ju­si su tuo klausimu.“

Susiję:

Pedofilijos ir žudymų istorijos žinovai remia pečius: P. Gyliui tapus vidaus reikalų ministru jiems grėstų katastrofa