A.Širinskienė : „Seimas nesikiša į mafijos užvaldytų teismų darbą, nes mafija nepriklausoma”
Troika1-1
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Širinskienės atsakymas į masinius sunkius nusikaltimus teismų sistemoje, kuriuos įvyko mantijomis pasipuošę nusikaltėliai:
Paskutinis įspėjimas Seimui ir prezidentui – tramdykite teismuose siautėjančią banditų gaują
Aurimas Drižius
LR Seimui ir taip vadinamam LR prezidentui G.Nausėdai
Pakartotinai kreipiuosi į LR Seimą. Jau kreipiausi į Seimą dėl teismų sistemoje siautėjančios organizuotos nusikalstamos teisėjų gaujos nusikaltimų ir nurodžiau, kad šita gauja veikia nebaudžiama, nepaisant jokių įstatymų, tęsia savo sunkią nusikalstamą veiklą, nuteisdama nekaltus LR piliečius už teisėtą veiklą.
Gavau LRS atsakymą, kad turėčiau sulaukti teismo atsakymo dėl minėtos teisėjų gaujos nusikaltimų įvertinimo :
Ir ką jūs manote – gavau gal jau 50 –mą atsakymą, kad „vsio zakonno“. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis (nuotr. viršuje) savo 20202-06-06 nutartyje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų gaujos nusikaltimų man nurodė, kad „nėra jokių objektyvių duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės veikoje nėra nustatyta jokių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ir 229 str. (piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimas) požymių“. Pridedu teisėjo P.Karvelio nutartį ir atkreipiu dėmesį, kad minėtas teisėjas P.Karvelis jau ne kartą buvo pagautas klastojantis savo nutartįs, įrašantis į jas žinomai melagingus duomenis, tačiau ta pati teisėjų gauja „nustatė“, kad nusikaltimus jis padarė „netyčia“. Nors kaip žinia, įstatyme parašyta, kad dokumento klastojimas visada įvyksta tyčia, tačiau teisėjo Karvelio atžvilgiu tai negalioja. Žiūrėti visą teisėjo Karvelio nutartį:
Kaip žinia, teisėjas Petras Karvelis jau buvo pagautas suklastojęs savo nutartį tam, kad atsakomybės išvengtų korupciniais nusikaltimais įtariamas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys
Todėl paskutinį kartą kreipiuosi į LR Seimą ir tą vadinamąjį prezidentą. Jūs esate Konstitucijos garantai, ir privalote rūpintis, kad įstatymų laikytųsi tie, kurie Lietuvoje „vykdo teisingumą“ – t.y. visa Lietuvos vadinama „teisinė sistema“, kuri jau seniai virtusi organizuota mafijos grupuotė. Jūsų pareiga priversti laikytis įstatymų ir kontroliuoti šią teisinę sistemą, o ne palikti viską taip, kaip yra – neva „teismai nepriklausomi“.
Bėda ta, kad teismai jau seniai nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų, ir virto organizuota banditų gauja.
Savo skunde teismui nurodžiau, kad minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija mane nuteisė už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.
Visas nuosprendis čia:
T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
Tokiu būtu piliečiai M.Striaukas, mane nuteisęs apylinkės teisme, ir A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis – nuteisę apygardos teisme, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
T.y. byloje Nr. Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“.
