Teismas ėmė nagrinėti bylą dėl policijos teroro prieš „Laisvą laikraštį“ ir laisvą spaudą

Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi nagrinėti „Laisvo laikraščio“ ieškinį Policijos departamentui dėl teroro prieš laisvą spaudą ir grėsmės spaudos laisvei.

Tai yra teismui pateikti įrodymai, kad Policijos departamentas terorizavo vadinamas „hostingo“ bendroves, kad jos išjungtų serverius, palaikančius nepriklausomus portalus, tarp jų ir www.laisvaslaikrastis.lt. Pabūgę policijos teroro, daugelis hostingo bendrovių išjungė šiuos serverius. Priemename policijos pareigūnams, kad vykdyti nusikalstamus nurodymus, duotus, matyt, tiesiogiai VRM ministrės Agnės Bilotaitės, yra nusikaltimas ir tai BK įvadijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“. Sprendimą sustabdyti visuomenės informavimo priemonę iki šiol gali priimti tik teismas dėl daugkartinių Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų.

Teismas priėmė nagrinėti mūsų ieškinį ir įpareigojo Policijos departamentą pateikti atsiliepimą:

Administracinė byla Nr. I2-3655-816/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01088-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 55.2

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 24 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Teisme 2022 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas, pateiktas elektroniniu paštu (pasirašytas elektroniniu parašu). 2022 m. kovo 14 d. paštu gautas pareiškėjo pasirašytas skundas.
Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. apsispręsti, ar jis administracinėje procedūroje ir atitinkamai administraciniame ginče dalyvauja kaip šalis ar kaip UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atstovas (vadovas); patikslinti atsakovą, aiškiai nurodyti, kokio dydžio patyrė turtinę žalą (pagrįsti jos dydį įrodymais), taip pat konkrečiai įvardinti neturtinės žalos dydį; nurodyti teismui, kokią įtaką būsimas teismo sprendimas turės Synergy Servers Ltd (įmonė įregistruota Airijoje) teisėms ir pareigoms; pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; patikslinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Teisme gautas UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ patikslintas skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 45 tūkstančius eurų turinės žalos atlyginimą ir 7 tūkstančius eurų neturinės žalos atlyginimą.
Susipažinus su po trūkumų šalinimo su pateiktu skundu, darytina išvada, kad pareiškėja UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ iš esmės pašalino teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Pareiškėjos 2022 m. kovo 17 d. patikslintas skundas atitinka esminius ABTĮ 24, ir 25 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.
Pareiškėja įpareigotina iki 2022 m. balandžio 11 d. pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėja teismo taip pat prašo apklausti teismo posėdyje Synergy Servers Ltd administratorių Tomą Čepaitį. Nurodo, kad jis gali paliudyti, kad buvo neteisėtai „prievartaujamas“ atsakovo atlikti neteisėtus veiksmus. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjas nurodo Synergy Servers Ltd. Dėl šių procesinių klausimų įpareigoti pasisakyti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šie klausimą spręstini kitose proceso stadijose.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
Pareiškėja skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones („laikinąsias apsaugos priemones“): nurodyti atsakovui laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir nedelsiant sustabdyti savo neteisėtus veiksmus – tai yra nustoti „prievartauti“ hostingo bendroves atjunginėti serverius. Taip pat prašo įpareigoti Synergy Servers Ltd ir toliau jiems teikti paslaugas pagal sutartis.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Pareiškėjo suformuluotas procesinis prašymas neatitinka ABTĮ 70 str. numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir apskritai tokio pobūdžio procesiniams prašymams keliamų formulavimo reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Teismas pastebi, kad, nepaisant to, kad teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartyje atkreipė pareiškėjos dėmesį pateikti tinkamai parengtą prašymą taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones arba kaip ji pati nurodo laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo vieno iš būtinų reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo elementų, jog, netaikius byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja patirs tikėtiną neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra siejamas su byloje pareikštu pareiškėjos reikalavimu. Pažymėtina, kad per reikalavimų užtikrinimo priemonių institutą negalima išnagrinėti bylos iš esmės ir kelti savarankiškų reikalavimų. Be to, dalis reikalavimo užtikrinimo priemonių susiję su privačių asmenų tarpusavio civiliniais santykiais (pvz., reikalavimas įpareigoti Synergy Servers Ltd teikti pareiškėjai paslaugas pagal sutartis), kas nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas taikyti byloje pareiškėjos nurodomas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsniu, 67 straipsniu, 71 straipsniu, 107–108 straipsniais, 152 straipsniu

n u t a r i a :

I. Priimti pareiškėjos UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ 2022 m. kovo 17 d. patikslintą skundą.
Įpareigoti pareiškėją UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ iki 2022 m. balandžio 11 d. pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
Išsiųsti pareiškėjos patikslinto skundo kopiją atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir įpareigoti jį per 14 kalendorinių dienų nuo patikslinto skundo gavimo pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir visą turimą su skundu susijusią medžiagą. Taip pat pasisakyti dėl pareiškėjos pateiktų procesinio pobūdžio prašymų. Teikiant teismui procesinius dokumentus elektroniniu būdu privaloma naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyra.
Nutarties dalis neskundžiama.

II. Netenkinti pareiškėjos UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nutarties dalis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė