skip to Main Content
Rubinaite1

Lietuvos   teisėsauga   formuoja   antikonstitucinius   įpročius

 

Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas kalbina nusikalstamos landsberginės chuntos auką, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Juozo Juškevičiaus, Bernardo s. anūkę ASTĄ  RUBINAITĘ.

– Skaitytojų skatinamas, vykdau pažadą, stebėti kaip be visiškos kaltės,  jau ketvirti metai esat tąsoma Alytaus nusikalstamos teisėsaugos susivienijimo  po teismus, psichiatrines ligonines ir t.t. gal trumpai priminkime skaitytojams, nuo ko viskas prasidėjo?

– Viskas prasidėjo, kai telšiškė Zita Andruškienė paviliojo mano tėvą Algimantą Rubiną. Tuo metu gyvenau ir dirbau atsakingose pareigose Šveicarijoje. Sklido kalbos, kad Zita Andruškienė prieš tai pakorė savo vyrą, todėl tėvui sakydavau: „pakorė vyrą, pakars ir tave“. Jiems gyvenant, Zita pardavė tėčiui dalį savo turto, jis pastatė namą. Pradėjo jų gyvenimas griūti. Tėtis viešai pareiškė, kad išsiparduos turtą ir skirsis su Zita. Deja nespėjo. Tėtis rastas namo palėpėje pakartas, ten kur ir buvęs Zitos vyras. Kodėl pakartas? Todėl, kad palaikiau su tėčiu pastoviai telefoninius ryšius, apie savižudybę nebuvo net minčių. Jis buvo labai darbštus, planavo gyvenimą toliau. Kraujyje rasta 2 promilės alkoholio, kūnas nusėtas mėlynėmis, nuo sumušimų sutinęs veidas. Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad velionis pasikoręs dvejose pozicijose. 

– Pasikorimo versija kelia abejonių ir dėl sugyventinės Zitos Andruškienės dokumentų klastojimo?

Zita, savo ranka, tėčio vardu parašė testamentą, neva visą turtą palieka jai. Pagal laiką porą mėnesių prieš pakariant. Visą laiką, netgi teismuose, padėjusi ranką ant konstitucijos teigė, kad tai tėčio ranka rašyta. Teisėjai, prokurorai, advokatai visi buvo Zitos pusėje. Teko samdytis rašysenos ekspertus. Šešių ekspertų, trijų ekspertizių, po du ekspertus išvadomis, prispausta Zita pripažino, kad testamentą suklastojo, t.y. kad parašė ne tėtis savo ranka, o ji pati. Rašiau prokurorams, kad Zita ne kartą, teisėjų, prokurorų akivaizdoje padėjusi ranką ant Konstitucijos piktybiškai melavo, tai šie išsigimėliai, vietoje apkaltos Zitai, ėmė ją ginti, neva Zita nežinojusi, jog po tėčio pakorimo, savo ranka, atbuline data, negalėjusi jo vardu rašyti testamento. Nežinojusi, kad padėjus ranką ant Konstitucijos, negalima meluoti. Lyg šiol to nežino ir nenori žinoti netgi Lietuvos teisėjai ir prokurorai.

– Gal turite įtarimų, kas galėjo pakarti Jūsų tėtį?

– Po tėčio pakorimo, buvau susiradusi, pas Zitą dirbusį Antaną Jonaitį, gyv. Skuodo raj., Barstyčių k. Zitos  vadinamu Antanėliu. Jis, kaip ir tėtis, paaiškino, kad tėtis labai bijojo Zitos sūnaus Egidijaus Andruškos. Jam atvažiavus, iš kart užsirakindavo dirbtuvėse ar kitose patalpose. Po tėčio pakorimo, Antanėlis yra skambinęs ir grasinęs, jeigu kelsiu tėvo pakorimo versiją, atsidursiu miške, kur prisieis pačiai išsikasti ir duobę. Rašiau pareiškimą policijai, deja lyg šiol jokio atsakymo nesu gavusi. 

 

Moteris nufilmavo, kaip aplink jos namus slankiojo Zitos Andruškienės sūnus Egidijus Andruška.

– Tai šis košmaras tęsiasi nuo 2017 metų? 

– Tikrai taip. Kur yra akivaizdūs nusikaltimai niekas nieko netiria, kur iš vis nėra net nusikaltimo požymių, Alytaus prokuroras Arūnas Juknevičius prikūrė net 10 tomų bylą. Visose bylose kaltinimai grindžiami „galėjo “. Kadangi, po užpuolimo, buvau užėjusi į Alytaus m. Dzūkijos TV paprašyti paskambinti policijai, sufabrikavo baudžiamąją bylą pagal LR BK 154 str. 2 d., viešas šmeižimas. Kadangi jokio viešo šmeižimo nebuvo, parašė, kad „galėjo“ būti paviešinta. Alytaus teismas nuteisė pusei metų ambulatorinį gydymą, kaip psichiniam ligoniui. Kas pusmetį perteisimai.  Nenuvyksi, stacionaras garantuotas. Kartą, už neteisėtą sulaikymą, ir uždarymą jau sukišau 5.900 eurų, daugiau išsigimėliai negausit nei cento. Riekitės šakalai, kiek kuriam kliuvo, tik nepasprinkit. Faktas, kad uoliausiems policininkams nekliuvo nei cento.

2022 m. vasario 23 d. 10 tomų, sudėtos ir nutrauktos bylos, nagrinėjo Kauno apygardos teisme. Sprendimas bus skelbiamas kovo 31 d. 13:30 h

– O Jūs dėl prokuroro A.Juknevičiaus ir kitų gaujos narių ar kreipėtės į aukštesnes instancijas?

– Taip. Rašiau netgi asmeniškai pačiai Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei Nidai Grunskienei. Iš jos jokio atsakymo lyg šiol negavau, nors kreipiausi tris kartus. Kas šauna į galvą, tam ir nusiunčia tirti. Tie prirašo paistalų kratinius ir atsirašo.

 – Tai Jūsų senelis yra buvęs tikras anos Lietuvos kariuomenės kūrėjas? Kaip Jūs žiūrite, į šiandieną, kai tarybinis profesorius – kolaborantas vasario 16-ąją lipa į balkoną?

– Dar galėtų pateisinti, jeigu liptų į balkoną kovo 11 d. , dabar dėl suprantamų priežasčių, daugiau nekomentuosiu.

Senelis, iš mamos Aldonos pusės, Juozas Juškevičius, Bernardo s., gim.1899 m. gruodžio 27 d. iš tikro buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris (1918 – 1923 m.).  1928 m. lapkričio 14 d. buvo apdovanotas žymiu apdovanojimu, liudijimas Nr. 1315.

Už nuopelnus Lietuvai buvo gavęs žemės. Pastatė namą, kuriame dabar gyvename. Kol vieną dieną, atvažiavo landsberginė policija, apgauti gaisrininkai, be teismo sprendimo išpjovė metalinę tvorą, išplėšė namo duris, mane turinčią širdies ligą, kaip nusikaltėlę pametę ant a/m grindų, išvežė į Utenos psichuškę. Kiek man kainavo, jų savivalė, jau sakiau. Įdomiausia, kad išsipirkus bilietą į laisvę, Rokiškio psichiatrai nurodė, kad mane, kaip ligonę, nesiorientuojančią aplinkoje, atiduos tik tokią dieną, tokiu laiku, ir tik mamai. Yra įdomi detalė. Kad dieną prieš tai, apie mūsų namus slankiojo Zitos sūnus Egidijus Andruška, tikrino vartų užraktus ir t.t. Prieš tai ant vartų buvo pakabinti trys skeletai pakaruokliai. Yra Antanėlio parodymai (įrašai), kad šis Egidijus yra labai geras teisėsaugininkų draugas, kartu žvejoja, medžioja ir t.t.   

– Man, stebinčiam Jūsų atžvilgiu baudžiamosios bylos drastiškų klastojimų, kyla minčių, kad yra įsivėlusios kokios tai šnipų gaudymo tarnybos. Buvęs advokatas A.Pliauga, Alytaus teismuose tai akcentuodavo.

– Manau neatmetama ir ši versija. Dar advokataudamas A.Pliauga teismuose pabrėždavo, kad aš esu šnipė ir turiu būti nuteista, nesvarbu už ką. Kad užtenka pažiūrėti į mano pasą, kur yra pridėta įvairių valstybių vizų spaudai, tame tarpe ir Baltarusijos, Rusijos. Kad važinėdavau verslo klausimais, niekam neįdomu. Už vairo važinėjau po įvairias užsienio valstybes, laisvai susikalbu jų kalbomis, grįžus į Lietuvą tampu nesiorientuojanti aplinkoje, psichiniu ligoniu, galinčiu sukelti  grėsmę aplinkiniams. Nerandu žodžių. Pjaunant duris ir tvorą, nevykėliai policininkai prasitarė, kad vykdo užsakymą iš aukščiau. Kaip žinia Algirdas Paleckis teisiamas už šnipinėjimą, nekaip jiems sekasi su tais šnipais.      

– Kad paneigti tėčio rašyseną, prireikė net šešių rašybos ekspertų. Nors įrodyta, tačiau už dokumentų klastojimą Zitai nei plaukas nenukrito. Jūs pateikėt ne mažiau psichiatrų pažymų, kad esate visiškai psichiškai sveika, jie laikosi savų klastočių?

– Šiaip per tuos metus, sugebėjau įtikinti save, jog privalau išmokti nebesijaudinti, antraip nerimas išsekins gyvybines jėgas ir nepasieksiu norimo rezultato. Mano šiandienos kredo: „Niekas manęs nenugalės. Manęs neįmanoma įveikti. Tęsiu kovą, kad ir kas nutiktų“.

Kovo 31 d. tikiuosi, kad Kauno apygardos teismo teisėjai priims man palankų sprendimą ir galbūt galėsiu praverti duris į naują gyvenimo etapą. 

 – Atsisveikinant norisi Jums pasakyti keletą išmintingų pastebėjimų: – sunkūs laikai sukuria stiprius žmones. Stiprūs žmonės sukuria gerus laikus. Geri laikai sukuria silpnus žmones. Silpni žmonės sukūrė sunkius, JUMS ASTA RUBINAITE, laikus. 

p.s Asta Rubinaite, jeigu koks prokuroras Juknevičius, ar Pliauga kalbės apie psichiatrinę, neskubėkit įsižeisti, galimai jie patys ten susiruošė.   

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));