skip to Main Content
ukraine

 

LR Generalinei prokuratūrei N. Grunskienei

Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos                   2022-03-10 Vilnius

adresas korespondencijai: Lizdeikos g. 29, 10101 Vilnius

[email protected], 8-69875070

 

PAREIŠKIMAS dėl nusikalstamų veikų ištyrimo ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių veiksmų Ukrainoje

edyny
edyny

Prašau ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių veiksmus, padedant įvykdyti Rusijos karinę agresiją iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, kurių pasekoje Rusijos Federacijai pavyko perimti Baltarusijos valstybės valdymą ir panaudoti šios valstybės placdarmą Rusijos kariuomenės sutelkimui ir invazijai Ukrainos šiaurėje. Tai buvo pasiekta nepagrįstų sankcijų Baltarusijai inicijavimu Lietuvos Vyriausybės iniciatyva ir „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą nutraukimu, tokiu būdu paliekant Baltarusiją be esminių šios valstybės pajamų ir įtraukiant ją į Rusijos įtaką, sudarant galimybę Rusijai kontroliuoti ne tik 19% pasaulinės kalio trašų rinkos, bet ir perimti jos konkurentės „Belaruskalij“ 21% pasaulinės kalio trašų rinkos, t.y. bendrai 40% pasaulinės kalio trašų rinkos. Tai įvykdžiusi Rusija paskelbė stabdanti visam pasauliui gyvybiškai svarbių šių trašų eksportą. Tokiu būdu Rusija įgijo labai svarbią gyvybiškai svarbią ekonominio spaudimo prieš pasaulio valstybes spaudimo priemonę. Ši priemonė jau pradėta naudoti, sustabdžius visų trašų eksportą iš Rusijos, o tuo pačiu ir iš Baltarusijos. Apie šį būsimą Rusijos valstybės scenarijų Lietuvos Vyriausybė ir LR Valstybės saugumo departamentas buvo perspėti, tačiau tai buvo ignoruojama ir įgyvendinama Lietuvos Vyriausybės politika, kurios pasekoje Rusija prieš ilgai planuotą karinę operaciją prieš Ukrainą įgijo besąlygišką Baltarusijos valstybės paklusnumą. Konkrečią informaciją pateiksiu liudytojo apklausoje.

Lietuvos Vyriausybė tai padarė neteisėtais veiksmais, pažeisdama tarpvalstybines sutartis su Baltarusijos Respublika, tarptautines konvencijas ir Europos Sąjungos teisę, neatsakydama į Europos Komisijos reikalavimą pasiaiškinti.

Rusija siekė perimti „Belaruskalij“ kontrolę daugelį metų, dėl ko Lietuva, siekdama pririšti „Belaruskalij“ trašų tranzitą (11 mln. tonų arba 147 tūkst. vagonų per metus) prie Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto, 2012 m. leido „Belaruskalij“ įsigyti trečdalį „Biriųjų krovinių terminalo“ akcijų.

belarus

  1. Pirmas nepagrįstas ir neteisėtas Lietuvos Vyriausybės veikimas prieš Baltarusijos  Respubliką buvo įvykdytas po 2021-05-23 d. orlaivio Boeing-737, skridusio reisu „Ryanair 4978“ Atėnai-Vilnius ir nusileidusio Minske dėl sprogimo lėktuve grėsmės. Lietuvos Vyriausybė įslaptino šio įvykio tyrimą, jai pateiktą „Ryanair 4978“ tyrimo medžiagą, kreipėsi į ICAO, kad būtų įslaptinta ir ICAO tyrimo medžiaga, ir tuo pagrindu inicijavo tarptautines sankcijas Baltarusijos Respublikai. Pagrįstai manau, kad to priežastis yra ne tik siekis nuslėpti informaciją, kad Vilniaus aerouostas neleido šiam lėktuvui leistis Vilniuje, bet ir Lietuvos visuomenei nepaaiškintas Lietuvos Vyriausybės siekis žinomai melagingu pretekstu kreiptis į kitas valstybes dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai įvedimo dėl šio orlaivio tariamo privertimo nusileisti Minske. 

Jei Lietuvos Vyriausybė neturėtų, ką slėpti (faktinę medžiagą ar veikimą ne Lietuvos Respublikos interesais), tai ji būtų viešai paskelbusi šio įvykio tyrimo medžiagą, nes tai padaryti įpareigoja ir ICAO reikalavimai. Tai padarė Baltarusijos Vyriausybė, kuri ne tik 2021-05-24 d. viešai paskelbė jos turimą informaciją ir 2021-05-28 d. pateikė ICAO visą jos prašomą informaciją, bet ir viešai paskelbė jos turimą informaciją, matydama Lietuvos Vyriausybės vengimą ištirti šį įvykį ir nebendradarbiavimą, kuris būtinas ir Lietuvos aviakeleivių saugumui užtikrinti. 

Lietuvos Vyriausybės vengimas bendradarbiauti ir to priežastys turi būti ištirti, vertinant ir galimai nusikalstamą neveikimą ir/ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei oficialiais įgaliojimais, veikimą kitų valstybių naudai ir prieš Lietuvos valstybės interesus. 2021-06-14 d. Baltarusijos URM spaudos konferencijoje (https://www.youtube.com/watch?v=_PmMxQCIJ_c) paskelbta informacija apie šį skrydį turi būti Lietuvos Vyriausybės paneigta, pateikiant konkrečius duomenis, arba turi būti pripažinta, kad ši Baltarusijos Vyriausybės paskelbta informacija yra teisinga. Būtina viešai paskelbti ir dėl nepaaiškintų priežasčių slepiamą ICAO tyrimo medžiagą, nes tai yra skrydžių saugumo ir Lietuvoje klausimas. 

Baltarusijos Vyriausybės paskelbta medžiaga apie šį skrydį patvirtina, kad šis „Ryanair“ orlaivis į Baltarusiją įskrido 11800 m. aukštyje 828 km/h greičiu, o tariamai jį persekiojęs (anot Lietuvos Vyriausybės skelbtos informacijos) malūnsparnis MI-24 Baltarusijos – Lenkijos pasienyje skrido 700 m aukštyje 199 km/h greičiu. „Ryanair“ orlaiviui priskridus Lydą, t.y. iki Lietuvos sienos likus 30 km, kuomet šis lėktuvas jau turėjo leistis Vilniaus aerouoste, šis orlaivis tačiau nesileido, bet paprašė Minsko aerouosto leidimo leistis Minske, tebeskrido 11900 m aukštyje 788 km/h greičiu, kas patvirtina, kad lėktuvas neketino leistis Vilniuje arba jam lesitis Vilniuje nebuvo duotas sutikimas. Tuo metu pasienyje patruliavęs Baltarusijos malūnsparnis MI-24 skrido 1200 m aukštyje 208 km/h greičiu. Lėktuvui pasiskus į Minską, kuriame jam buvo leista nutūpti, ir likus skristi iki Minsko 130 km, šis keleivinis lėktuvas buvo nusileidęs iki 1800 m aukščio ir skrido 396 km/h greičiu. Malūnsparnis MI-24 tebeskrido pasienyje 1100 m aukštyje 144 km/h greičiu, o iš Baranovičių (Baltarusijos pietuose) pakilęs naikintuvas MIG-29 skrido 130 km atstumu nuo šio Boeing 737. Prieš lėktuvui leidžiantis, prie Minsko jo greitis buvo 230 km/h, skrendant 300 m aukštyje. Tuo metu 6200 m aukštyje 698 km/h greičiu skridęs naikintuvas MIG-29 buvo 55 km atstumu nuo šio keleivinio lėktuvo, o malūnsparnis MI-24 skrido 216 km/h greičiu 800 m. aukštyje. Todėl Lietuvos Vyriausybė, jei ji neturi ką slėpti ir yra sąžininga, privalo elgtis teisėtai ir atsakingai, išlaptinti jos turimą informaciją bei „Rainair“ tyrimo ataskaitą. Lietuvos Vyriausybė yra atsakinga ir už skrydžių organizavimą Lietuvoje, todėl ji neturi teisės slėpti informaciją apie tarptautinių skrydžių vykdymą į Lietuvą ir iš Lietuvos. Toks Lietuvos Vyriausybės neveikimas ir/ar piktnaudžiavimas pareigomis turi nusikalstamų veikų, atitinkančių BK 228 str. ir 229 str. nurodytus požymius, nes sudaro pagrindą manyti, kad Baltarusijos Vyriausybės pasklebti duomenys apie šio lėktuvo skrydžio aplinkybes yra teisinga.

Šių neteisėtų ir galimai nusikalstamų Lietuvos Vyriausybės narių veiksmų pasekoje ir iniciatyva prieš Baltarusijos Respubliką buvo paskirtos tarptautinės sankcijos. Pradėjus taikyti Baltarusijai sankcijas ir uždraudus Baltarusijos orlaivių skrydžius, Lietuvos Respublika patyrė didelę žalą ir dėl netrukus sulaukto pabėgėlių antplūdžio iš Baltarusijos pusės. Pagrįstai manua, kad tokiu būdu sąmoninga Lietuvos Vyriausybės provokacija prieš Baltarusijos valstybę dėl 2021-05-23 d. Ryanair 4798 skrydžio išprovokavo ir šiuos papildomus nuostolius Lietuvos Respublikai.

Kadangi dėl šių aplinkybių Generalinė prokuratūra taip pat vykdė tyrimą, prašau šio tyrimo medžiagą prijungti prie šio ikiteisminio tyrimo medžiagos ir ištirti atsakingų asmenų veikas.

 

  1. Ruošiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, Rusijai būtina buvo paklusni ir ekonomiškai neįgali Baltarusija, visų pirma, dėl to, kad galėtų dislokuoti Rusijos kariuomenę Baltarusijos pietuose – prieš Ukrainos sostinę Kijevą ir Baltarusijos pietvakariuose prieš Lvovą. Tam būtina buvo palaužti Baltarusiją ekonomiškai, sutrukdant Rusijos konkurentui Baltarusijoje „Belaruskalij“ eksportuoti kalio trašas per Lietuvą ir padarant Baltarusiją ekonomiškai, o tuo pačiu ir politiškai visiškai priklausomą nuo Rusijos politikos. Lietuvos Vyriausybė ir LR VSD, būdami perspėti ir žinodami apie tai iš anksto, ne tik neužkardino šių Rusijos ir jos specialiųjų tarnybų veiklos, bet ir padėjo tai įgyvendinti, beatodairiškai ir paskubomis pažeisdama tarpvalstybines sutartis su Baltarusija, ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas. Šio skubėjimo, visų pirma, reikėjo Rusijos valstybei, bet ne Lietuvos, Europos Sąjungos ir JAV interesams. Šioms valstybėms „Belaruskalij“ trašos yra gyvybiškai būtinos, beje, taip pat ir Lietuvos valstybei. JAV Vyriausybė šias trašas yra įtraukusi į JAV Vyriausybės strateginių prekių sąrašą. Šį planą įgyvendinti Rusijai buvo būtina iki karinės operacijos prieš Ukrainą pradžią. 

Padedant įgyvendinti šiuos strateginius Rusijos valstybės tikslus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis be pagrindo paskelbė, kad būtina vykdyti JAV sankcijas „Belaruskalij“ ir nutraukti šių trašų tranzitą per Lietuvą. Tačiau atsakydamas į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2021-12-17 paklausimą, ministras G. Landsbergis 2021-12-22 LR užsienio reikalų ministerijos atsakymu Nr.(21.2.19E)3- (priedas 1) patvirtino, kad šios JAV sankcijos nėra privalomos Lietuvos Respublikai ir visai Europos Sąjungai. Ir tai yra suprantama, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrsįtai nuo 2021 m. gruodžio 8 d. dėl JAV sankcijų Baltarusijai nesustabdė „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą, nes, visų pirma, 2021 m. gruodžio 3 d. JAV Vyriausybė įmonei „Beloruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) išdavė naują licenciją, galiojančią iki 2022 m. balandžio 1 d. 2021 m. sausio mėn. JAV analitikos centras prie NATO „Atlanto taryba“ (Atlantic Council) rekomendavo JAV Prezidento Administracijai netaikyti sankcijų „Belaruskalij“. JAV įmonės vykdė baltarusiškų kalio trašų pardavimus ne tik JAV, bet ir Lotynų Amerikos, Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose. Tačiau Lietuvos Vyriausybė, raštu patvirtinusi, kad neprivalo vykdyti šias JAV sankcijas, taip pat gavusi Europos Komisijos paklausimą, kodėl nori nutraukti Baltarusijos kalio trašų tranzitą per Lietuvą, taip pat ir į Euopos šalis, ir nepaaiškinusi, kodėl reikia nutraukti „Belaruskalij“ trašų tranzitą per Lietuvą, tai padarė, o tuo pačiu nusprendė dirbtinai ir neteisėtai sužlugdyti ne tik Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą, bet ir Baltarusijos valstybės ekonominį pagrindą, įstumti šią valstybę į visišką Rusijos valstybės pavaldumą. Teisiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės planuojami įvykdyti pažeidimai buvo išsamiai viešai aprašyti dar 2021 m. gruodyje (https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/igoris-udovickis-5-mitai-apie-baltarusisku-trasu-tranzita-ir-sankcijas.d?id=88939653&fbclid=IwAR0IHU9cG0360X2KIp5FJ2pSXrArc_HYWj0VANFxW8lu2JGmaVibej6LeL8#cxrecs_s ). 

Lietuvos Vyriausybė šias galimai nusikalstamas veikas įvykdė, ignoruodama ES teisę, nes JAV sankcijos, nepriklausomai nuo to, kokioms įmonėms jos būtų taikomos, neturi teisinės galios ES teritorijoje, įskaitant ir Lietuvą. Tai reguliuoja ir Reglamento (EB) Nr. 2271/96, 2018 m. birželio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2018/1100 nuostatos, kurio 2 punktu pripažįstama, jog sankcijų ekstrateritoriniu taikymu pažeidžiama tarptautinė teisė. Todėl Lietuva negalėjo vienašališkai blokuoti baltarusiškų prekių tranzito per savo teritoriją, nes Sutarties dėl ES veikimo 26 str. draudžia ES dalyviams įvesti vienašališkus ribojimus laisvam prekių judėjimui ES viduje, tarp jų ir iš trečiųjų šalių. Baltarusiškos trašos per Klaipėdos uostą vežamos ir į Europos šalis. Direktyva (ES) Nr. 2015/1535 draudžia ES valstybėms narėms įvesti techninius ribojimus laisvam prekių judėjimui be išankstinės Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kontrolės. Lietuva, norėdama stabdyti baltarusiškų prekių tranzitą, privalėjo kreiptis dėl to suderinimo į EK, po kurio būtų aktyvuota procedūra, trunkanti 2 – 6 mėnesius, per kuriuos bet kuri kita ES valstybė narė gali pateikti prieštaravimus, į kuriuos privaloma atsižvelgti. Dėl baltarusiškų trašų tranzito stabdymo Lietuvos Vyriausybė privalėjo aktyvuoti ir tiesioginių užsienio investicijų patikros procedūrą (Reglamentas Nr. 2019/452), informavusi EK apie numatomų ribojimų poveikį „Birių krovinių terminalo“ Klaipėdos uoste veiklai, po kurios EK ir kiekviena valstybė narė turėjo įvertinti galimą Lietuvos numatomų priemonių poveikį ES interesams. EK rekomendacijos, pagal nurodytą ES reglamentavimą, taip pat yra privalomos vykdyti Lietuvai. 

Lietuvos Vyriausybė negalėjo uždrausti „Belaruskalij“ tranzito ir dėl kitų tarptautinių įsipareigojimų. Visų pirma, JTO Jūrų teisės konvenciją, priimtą 1994 metais ir ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo, (https://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/gatt47_01_e.htm), nes tranzitas yra procedūra, kurią reglamentuoja daug tarptautinių susitarimų, kurie nustato, kad tranzitas negali būti uždraustas arba apribotas (išskyrus nedidelį kiekį išimčių). Lietuva yra net keleto tranzito tarptautinių susitarimų dalyvė. JTO Jūrų teisės konvencija taip pat yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis. Šios Konvencijos 125 straipsnis nustato tranzito laisvę neturinčioms prieigos prie jūros valstybėms. Siekiant įgyvendinti šios Konvencijos nuostatas tranzito dalyje, 2001 m. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės Susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19838). Šį susitarimą taip pat ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, t.y. jis taip pat yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis. Susitarimo 4 straipsnis nurodo, kad Susitariančiosios Šalys padeda įgyvendinti tranzito laisvės principą ir susilaiko nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti tarptautinių transporto ryšių plėtrai. Pagal šį susitarimą Lietuva neturėjo teisės vienašališkai nutraukti tranzitą, o atskirais atvejais, susijusiais su saugumu, gali tik imtis priemonių siekiant pervežimų kontrolės. Bet koks Lietuvos apeliavimas į nacionalinio saugumo interesus kaip pretekstą riboti tranzitą tarptautinės teisės aktuose aiškinamas labai siaurai. Tai yra, Lietuva turėjo įrodyti, kad baltarusiški vagonai su kaliu savaime kelia grėsmę saugumui, nors 27 metus šis krovinys buvo transportuojamas per Lietuvos teritoriją, nekeldamas grėsmės, per tą laiką buvo pervežta daugiau nei 50 mln. tonų kalio trašų. Tačiau po 2021 m. gruodžio 8 d. dėl įslaptintų priežasčių, o faktiškai dėl pagalbos Rusijos valstybei perimti šių visam pasauliui svarbių strateginių taršų srautą, tas pats krovinys ir tie patys vagonai pradėjo kelti tariamą grėsmę. 

Lietuvos Vyriausybė neturėjo teisės taikyti JAV sankcijas Lietuvoje, nes ji pripažįsta, kad Lietuva yra  Europos Sąjungos narys. JAV sankcijos, nepriklausomai nuo to, kokioms įmonėms jos būtų taikomos, neturi teisinės galios ES teritorijoje, įskaitant ir Lietuvą. Tai reguliuoja ir Reglamento (EB) Nr. 2271/96, 2018 m. birželio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2018/1100 nuostatos, kurio 2 punktu pripažįstama, jog sankcijų ekstrateritoriniu taikymu pažeidžiama tarptautinė teisė. 

Lietuvos Vyriausybės sprendimas dėl „Belaruskalij“ tranzito nutraukimo ne tik neteisėtas, bet ir amoralus. 2021 m. birželio 28 d. G20 šalys-dalyvės priėmė Materos deklaraciją, kurioje visos pasaulio šalys raginamos suvienyti jėgas pasaulinės maisto krizės grėsmės akivaizdoje. Visos šalys, įskaitant Lietuvą, kviečiamos dalyvauti Materos deklaracijoje. 2021 m. rugsėjo 17–18 d. Florencijoje G20 žemės ūkio ministrai priėmė komunikatą vystant Materos deklaracijos nuostatas, kuriame viso pasaulio šalys raginamos kuo labiau prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. „Belaruskalij“ produkcija, tiekiama į daugiau nei 100 pasaulio šalių, sudaro 21% pasaulio šių trąšų eksporto. Daugelio šalių ir tautų gerovė, milijardų žmonių aprūpinimas maistu Žemės planetoje priklauso nuo stabilaus ir patikimo visų transporto grandinių veikimo, įskaitant tranzito kelią per Lietuvą. Pasaulio šalys-lyderės stangiasi įveikti bado grėsmę, o Lietuva veikia priešinga kryptimi, naudinga Rusijos Federacijai, kurią Lietuvos VSD ir AOTD prie LR KAM jau daugelį metų skelbia pagrindine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, visapusiškai pasitvirtino, kad Lietuvos Vyriausybė, taip paskubomis ir be teisinio pagrindo sustabdžiusi „Belaruskalij“ trašų tranzitą per Lietuvą, veikė Rusijos politikos naudai, o neatstatydama šio tranzito, padeda įgyvendinti Rusijos strateginius, jau viešai paskelbtus tikslus – sustabdyti 40% kalio trašų eksporto pasaulio šalių rinkoms.

2009 m. spalio 28 d. Lietuvos Vyriausybė pripažino ypatingos svarbos projektu „Rytų-Vakarų“ transporto koridorių, kuris užtikrina laisvą tranzitą per Lietuvos teritoriją. Įgyvendinant šį projektą iš ES specialiųjų fondų buvo pritraukti milijardai eurų moderniai infrastruktūrai, sudarančiai geriausias sąlygas prekių tranzitui iš Rytų į Vakarus, taip pat ir į ES šalis, sukurti. Natūralu, kad kalio trąšos, kurios sudarė apie 28 proc. visos Klaipėdos uosto krovinių apyvartos, buvo pagrindinis tranzitinis krovinių srautas, užtikrinantis Lietuvos Vyriausybės ypatingos svarbos projektą. Staigus Lietuvos politikos atsigręžimas nuo daugiau nei 20 metų formavusio šalies tranzito statuso stiprinimo prie tranzito blokavimo yra ne tik milžiniškas reputacijos sužlugdymas. Tai yra tiesioginis ypatingos svarbos Projekto neįgyvendinimas, taip pat situacijos, kurioje Lietuva turės aiškinti Europos Sąjungai kokiu pagrindu ji išleido tiek daug ES lėšų, vykdydama ES politikai prieštaraujančią politiką transporto koridorių plėtros srityje, sukūrimas. 

„Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą neatstatymas po Rusijos paskelbimo, kad stabdo trašų eksportą, tapo tiesioginiu Lietuvos veikimu prieš Europos Sąjungos šalis ir NATO šalis bei jų strateginius interesus, visų pirma, apsirūpinti maistu. Šis Lietuvos Vyriausybės neveikimas yra tiesioginė ir atvira Lietuvos valstybės išdavystė, veikimas Rusijos Federacijos, bet ne Lietuvos, Eurpos Sąjungos ir NATO  šalių naudai. 

Pragaištingą Lietuvos Vyriausybės politiką tranzitui per Lietuvą ir Lietuvos valstybės žlugdymą patvirtino ir Lietuvos konfliktas su Kinija dėl Taivanio, ko pasekoje Konijos prekių tranzitą per Lietuvą perėmė Lenkija. 

Dėl nutrauktos sutarties su AB Lietuvos geležinkeliai Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau nagrinėjamas „Belaruskalij“ skundas prieš Lietuvos geležinkelius ir Lietuvos Vyriausybę. Pagrįstai manau, kad tai – tik milžiniškų nuostolių priteisimo iš Lietuvos valstybės pradžia. 

 

  1. 2022-01-16 raštu (priedas 2) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę dėl viešai paskelbtos tariamai slaptos informacijos, jog AB „Lietuvos geležinkleių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašydamas pateikti 2022 m. sausio 12 d. Lietuvos Vyriauusybės sprendimą, kuriuo patvirtinta 2021 m. gruodžio mėn. priimta Strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvada, jog ši sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, dėl ko buvo nutraukta nuo 2022 m. vasario 1 d., panaikinti 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą pritarti šios sutarties nutraukimui. Tačiau LR Vyriausybės kanceliarija (priedas 3) atsisakė pateikti šią informaciją, pakeisti Lietuvos Vyriausybės nutarimą, priimti signatarą Zigmą Vaišvilą. Lietuvos Vyriausybės šios nusikalstamos veikos, atitinkančios LR BK 118 straipsnio (padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką  – tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų) ir LR BK 123 straipsnio (piktnauodžiavimas oficialiais įgaliojimais – tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos), požymius, akivaizdžia jų įvykdymo ir tęsimo tyčią. Jei šios tyčios nebūtų, tai Lietuvos Vyriausybė privalėjo ne žlugdyti AB „Lietuvos geležinkelius“ ir Klaipėdos uostą bei jame veikiančias Lietuvos įmones, tačiau sudaryti sąlygas ir inicijuoti naujos, Lietuvos nacionalinių saugumo interesų nepažeidžiančios, sutarties su „Belaruskalij“ sudarymą. Tačiau Lietuvos Vyriausybė to tyčia nepadarė ir sąmoningai tęsia šias nusikalstamas veikas, sukelainčias didžiullę grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šio tyčia ir sąmoningai įvykdyto ir tęsiamo nusikaltimo tikslai – veikimas prieš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir NATO šalių stateginius interesus Rusijos valstybės naudai.
uostas
uostas
  1. Po to, kai Lietuvos Vyriausybė be teisinio pagrindo ir nepaaiškintos priežasties nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukė su Rusijos „Uralkalij“ ir „Eurochim“ konkuruojančios „Belaruskalij“ trašų tranzitą per Lietuvą, šią įmonę gelbėjo Ukrainos Vyriausybė, nedelsiant leidusi „Belaruskalij“ trašų tranzitą per Ukrainą į Nikolajevo uostą. Tačiau prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, ir šis tranzitas nutrūko, „Belaruskalij“ beliko tik Rusijos rinka. Tokiu būdu dėka Lietuvos Vyriausybės veiksmų, įvykdytų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Rusijos naudai, „Belaruskalij“, tiekusios 21% deficitinės pasaulyje kalio trašos, būtinos augalų šaknims, pateko į visišką ir visapusišką Rusijos, kurios įmonės „Uralkalij“ ir „Eurochim“ kontroliuoja 19% pasaulinės šios strateginės prekės rinkos, įtaką. 

Tokiu būdu perėmusi 40% šios strateginės prekės pasaulinės rinkos į savo rankas, Rusija ne tik sukėlė jos kainas, bet ir ką tik paskelbė stabdanti šių, taip pat ir azoto trašų eksportą. Sustabdytas ir grūdų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos. Abejotina, kad Ukrainoje šį pavasarį įvyks sėja. Tokiu būdu Rusija pradėjo diktatą ne tik dujų ir naftos, kitose strateginėse srityse, bet ir maisto srityje, kuri yra pati jautriausia žmonių gyvybės prasme. Todėl ne vieno dešimtmečio Rusijos pastangos perimti Baltarusijos ekonomikos pagrindą „Belaruskalij“ įvyko dėka Lietuvos Vyriausybės neteisėtų ir atvirai nusikalstamų veiksmų dėka, beatodairiškai skubant šias veikas atlikti iki Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą pradžios. 

Tai sudarė sąlygas Rusijai grąsinti pasaulio šalims pasauline maisto krize ir chaosu pasaulyje, diktuoti savo politinius ir ekonominius reikalavimus. Kitos kalio trašas ekspotuojančios šalys (Kanada, Jordanija, Izraelis) neturi galimybių artimiausiu metu pakeisti šį Rusijos ir dabar jau bendrą su Baltarusija kalio trašų sustabdytą eksportą. Kalio trašų šachtos statyba trunka 8-10 metų. Pavyzdžiui Petrikovskio šachta Baltarusijoje buvo įrenginėjama 8 metus, tai kainavo 1,6 mlrd. JAV dolerių, iš jos išgaunama 1,5 mln. tonų trašų per metus. 

Jei dujų ir naftos alternatyvos pasaulyje yra nemažai, tai kalio trašų alternatyvos nėra.

  1. Taikyti sankcijas “Belaruskalij“, t.y. padėti įgyvendinti strateginį Rusijos tikslą, aktyviai agitavo ir Svetlana Tichanovskaja, kuri ne tik 2016 m. drauge su jos vyru Sergejumi Tichanovskiu atvirai ir ne vienerius metus agitavo už Baltarusijos ir Rusijos valstybių susijungimą, 2016 m. lankėsi Kryme. Apie pavojų remti S. Tichanovskąją viešai Lietuvos Vyriausybę perspėjo ir du kartus buvęs LR VSD vadovas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus. Tačiau, Lietuvos Vyriausybė ne tik finansuoja S. Tichanovskajos veiklą Lietuvoje, bet ir padeda ją įgyvendinti. Rusijai aukščiau aprašytų veikų, įskaitant ir Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijos naudai, pasekoje perėmus „Belaruskalij“, o tuo pačiu ir kontrolę, pagrįstai manau, netrukus pavyks įgyvendinti Rusijos ir Baltarusijos valstybių sujungimą, kuriam ilgai priešinosi Baltarusijos Prezidentas Aleksndras Lukašenka.

Dėl nurodytų priežasčių prašau ištirti ir S. Tichanovskajos galimai nusiklastamas veikas veikiant Rusijos Federacijos naudai, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės veiklą finansuojant S. Tichanovskajos veiklą bei pačiai Lietuvos Vyriausybei padėjus Rusijos Federacijai perimti „Belaruskalij“ produkcijos kontrolę, o tuo pačiu karinės operacijos išvakarėse priversti Baltarusiją paklusti Rusijai ir leisti dislokuoti Rusijos kariuomenę Baltarusijos pietuose ir pietvakariuose, t.y. artimiausiu atstumu nuo Ukrainos sostinės Kijevo ir Lvovo.

 

  1. Kadangi apie nurodytas aplinkybes buvo perspėtas ir LR VSD, prašau ištirti ir LR VSD neveikimą.

 

  1. Dėl nurodytų aplinkybių Generalinės prokurorės prašau nedelsiant priimti mane, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą.

 

Priedai:

  1. 2021-12-22 LR užsienio reikalų ministerijos atsakymas Nr.(21.2.19E)3- 
  2. 2022-01-16 (priedas 2) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
  3. LR Vyriausybės kanceliarijos atsakymas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Zigmui Vaišvilai

 

Zigmas Vaišvila 

 

 

Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Daukanto a. 3, Vilnius

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

 

2022 m. kovo 10 d. Vilnius

 

Pateikiu Jums 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos pareiškimą LR Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei. 

Prašau Jus neatidėliotinai įvertinti nurodytas aplinkybes. 

Atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybė ir LR VSD buvo iš anksto perspėti apie būsimą scenarijų dėl jų veikimo Rusijos Federacijos valstybės naudai, tačiau tęsė nurodytas ir atvirai nusikalstamas veikas ir/ar neveikė pagal įstatymų reikalavimus, prašau nedelsiant inicijuoti atsakingų Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių atstatydinimą, visų pirma, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, vidasu reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, taip pat LR VSD vadovo Dariaus Jauniškio atstatydinimą.

Susidariusioje padėtyje turi būti neatidėliotinai sudaryta ne Lietuvos valstybę ir jos gyvybiškai svarbius interesus išdavusių politinių asmenų Vyriausybė, bet plačios Lietuvos visuomenės pasitikėjimą turinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 

Prašau neatidėliotinai inicijuoti  „Belaruskalij“ taršų tranzito per Lietuvą atstatymą.

Prašau neatidėliotinai nutraukti Svetlanos Tichanovskajos veiklos finansavimą Lietuvos valstybės lėšomis.

Prašau neatidėliotinai atkurti visapusiškus diplomatinius santykius su Kinijos valstybe.

 

Kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, dėl šių aplinkybių prašau Jus neatidėliotinai be eilės mane priimti.

 

 

Priedai – 2022-03-10 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos pareiškimas LR Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei, nurodyto pareiškimo priedai

 

 

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila 

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));