Aurimas Drižius

Nepraėjus nė mėnesiui po to, kai kreipiausi į gen. prokuratūrą dėl vadinamojo aukšiausiojo teismo teisėjo Armano Abramavičiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba (Armanavičius mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnlaistiką, pritaikęs Konstitucijoje už draustą cenzūrą), teisėjas pats „panoro“ į pensiją. Prezidentas Nausėda pasirašė dekretą dėl šio teisėjo atleidimo iš LAT. Dekrete nurodoma, kad 58 metų teisėjas būtų atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Atleidimą inicijuoja LAT, vadovaudamasis Teismų įstatymu, BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Teismų įstatymas numato, kad atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienus metus teisėjas serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per pastaruosius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas.  A.Abramavičius Aukščiausiajame Teisme dirba nuo 2011 metų. Prieš tai ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo, prezidento patarėjo, teisingumo ministro padėjėjo pareigas.

Teisėjas Armanas Abramavičius (nuotr. su didžiausiu pilvu) – itin žiaurus banditas, pasiuntęs į kalėjimą daugybę nekaltų žmonių. Dėl savo nenusakomo ėdrumo ir gyvenimo būdo teisėjas paskutiniais metais sunkiai galėjo vaikščioti

Vienas tokių – kaunietis aklas žmogus Raimondas Ivanauskas, kuris neva padėjo Drąsiui Kedžiui „žudyti velnius“. Vienintelis įrodymas, kad žudė Drąsius Kedys – tai recidivisto Mindaugo Žalimo melagingi parodymai.

Garliavos pedofilijos bylą nagrinėjo LAT kolegija, kurios pirmininkas Armanas Abramavičius, pasak spaudos, galimai pats turėjo „seksodromą“ užsienyje

Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija, kurios pirmininkas Armanas Abramavičius, paskelbė, kad vadinamąją Kauno pedofilijos ir žudynių bylą nagrinės išplėstine septynių teisėjų kolegija.

Itin ironiška, kad šios kolegijos pirmininku paskirtas jau minėtas buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas teisės klausimais Armanas Abramavičius, kuris prieš kelis metus turėjo tiek daug nenustatytos kilmės pinigų, kad pirko net po kelis butus užsienio kurortuose.

Pvz., savaitraštis „Ekstra“ paskelbė, kad du buvę V.Adamkaus patarėjai – A.Armanavičius ir Albinas Januška Latvijoje, Liepojos kurorte ant jūros kranto 2006 m.  pirko nekilnojamojo turto.

Kaip rašė „Ekstra“, buvusius V.Adamkaus patarėjus sieja ir turtas Latvijoje. Liepojoje, prestižiniame name, A.Januška yra pirkęs vieną butą, A.Abramavičius įsigijęs du – vieno ir trijų kambarių butus. Kas tai – konspiraciniai butai, „seksodromas“ ar paprasčiausia verslo investicija į nekilnojamąjį turtą?

„Tai paprasčiausias atsitiktinumas. Nuvažiavome į Latviją, pasitaikė proga ir nusipirkome. Buvo toks laikas, kai butai pigiai kainavo“, – „Ekstrai“ sakė dabar Konstitucinio teismo teisėjas A.Abramavičius, paklaustas, kokios aplinkybės lėmė, jog kartu su A.Januška įsigijo butus užsienyje. Anot Konstitucinio teismo teisėjo, praėjusiais metais butai Liepojoje kainavo „pigiau grybo“, jis už kambario butą sumokėjęs „gal 3,5 tūkstančio latų“ (apie 17 tūkst. Lt).

Kaip Aukščiausiojo teismo teisėjas A.Abramavičius užsienio kurorte du butus „pigiau grybo“ pirko. Ar – tai „seksodromas?“

https://www.alfa.lt/straipsnis/76106/bendras-darbas-prezidenturoje-bendras-turtas

A.Abramavičiaus ir A.Januškos investicijos užsienio kurorte sutapo su CŽV kalėjimo statybomis Lietuvoje, už kurį šį užsienio žvalgybos organizacija Lietuvos pareigūnams sumokėjo milijonus dolerių kyšių. Šį faktą patvirtino ir JAV Senato Žvalgybos komitetas, tačiau Lietuvos generalinis prokuroras E.Pašliis iki šiol dengia šią nusikalstamą veiklą ir daro viską, kad šie nusikaltimai nebūtų išaiškinti.  Neaišku, ar kyšiai atiteko  V.Adamkaus patarėjams, tačiau kaip tik tuo metu Abramavičius ir Januška investavo į užsienio kurortus dideles sumas ir dabar galima tik ironiškai vertinti Abramavičiaus kalbas apie tai, kad butai Liepojoje, prabangiame name, per pačią nekilnojamojo turto brangimo karštligę jam kainavo „pigiau grybo“.

Brangius kotedžus kaip tik tuo metu Turniškėsė įsigijo ir dar du V.Adamkaus patarėjai – E.Bagdonas ir R.Muraška. Vėliau prezidentūroje kuravęs užsienio politiką bei koordinavęs visų patarėjų korpuso darbą E.Bagdonas gavo URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams postą.  R.Muraška grįžo į VSD.

Juos vienija KGB ir žydrumas?

Kaip žinia, VSD pareigūnas Vytautas Pociūnas buvo išsiųstas dirbti į Baltarusiją ir nužudytas, kai ėmė domėtis istorija, kaip Lietuvoje atsirado CŽV kalėjimas ir kurie pareigūnai gavo už tai kyšius.

„Tačiau V.Pociūnas ėmė kalbėti ir apie tai, kad nupirktas visas Lietuvos Valstybės saugumo departamentas, – „Laisvam laikraščiui“ pasakojo buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis, –  V.Pociūnas buvo išskirtinai idėjinis žmogus, ir jam nereikėjo tų pinigų, kuriuos susižėrė jo viršininkai. Jis pradėjo kalbėti, kad atvažiavo amerikiečiai ir visą VSD nupirko. Koks čia saugumas, jeigu užsieniečiai atveža maišą dolerių, ir visus nuperka? V.Pociūnas to nenorėjo suprasti, ir sakė, kad to negalėjo būti mūsų valstybėje. Buvo ir kita istorija – amerikiečiai per Lietuvą finansavo Baltarusijos opoziciją, ir nemažai tų dolerių atsidūrė VSD, kuris ir organizavo visą šį darbą. Lietuva dabar lenda visur, kuri tik galima, kad tik uždirbti amerikiečių pinigus, tai ir VSD pasišovė būti tarpininku tarp JAV ir Baltarusijos opozicijos. Juk ir dabar Lietuva nori būti tarpininkė, ir pradavinėti Ukrainai ginklus iš JAV. Tačiau aš manau, kad pirmas dalykas, kurį V.Pociūnas būtų paviešinęs, tai būtų A.Paulausko fokusai. Apie šia A.Paulausko operaciją su Jarmalavičiumi ir Burokevičiumi, ir kad ši operacija buvo atlikta ne už ačiū. Aš tik vieno dalyko nesuprantu – V.Pociūnas jau žinojo, kad eina pinigai Baltarusijos opozicijai, ir kad visa Lietuvos VSd yra nupirkta. Jis žinojo ir tai, kad jis nėra nupirktas, tačiau man neaišku, kodėl jis nesisaugojo ir nepradėjo kalbėti apie šį reikalą, kaip amerikiečiai atvežė maišą dolerių ir čia nupirko visą VSD. Todėl Valdas Adamkus ir pareiškė, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje yra Amerikos vidaus politikos reikalas, ir leidžia mums suprasti, kad nėra mums čia ko tirti visų šių reikalų. Ką tai reiškia? Kad Lietuva parsidavė Baltarusijai tam, kad atgautų Burokevičių ir Jermalavičių, o dabar parsiduoda JAV, kad ši galėtų čia pastatyti kalėjimą. Žodžiu, Lietuva parsidavinėja kaip prostitutė“.

Kaip žinia, V.Adamkus, prieš kelis metus gavęs „Laisvės“ premiją, dėjo visas pastangas, kad tik nebūtų išaiškintas V.Pociūno nužudymas. Dar 2006 m. V.Adamkus kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT) prašydamas išaiškinti šio teismo nutarimą, susijusį su Seimo laikinosiomis komisijomis. Paklausime iškeliama abejonių, ar pagrįstas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) noras iš esmės ištirti ne tik buvusio aukšto saugumo pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybes Baltarusijoje, bet ir išsiaiškinti, kas ir kodėl privertė VSD vadovybę imtis kardinalių kadrų permainų, kai buvo atsisakyta kompetentingų pareigūnų paslaugų.

NSGK taip pat siekė išsiaiškinti, kiek tiesos yra informacijoje, jog buvusį, neseniai atsistatydinusį, Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Albiną Janušką, VSD direktoriaus pavaduotoją Darių Jurgelevičių ir net patį VSD vadovą Arvydą Pocių sieja glaudūs ryšiai su Rusijos „Gazprom“ bendrovės vietininku Lietuvoje, „Dujotekanos“ savininku Rimandu Stoniu.

„Esktra“ rašė, kad vienas šio skandalo herojų – A.Januška gali tikėtis KT supratimo. Mat šiame teisme – geras A.Januškos pažįstamas, bendražygis, Konstitucinio teismo teisėjas Armanas Abramavičius, su kuriuo sieja ne tik bendras darbas Prezidentūroje – abu buvo prezidento V.Adamkaus patarėjai, bet ir bendras ar drauge įgytas turtas. Gerai prezidento patarėjai uždirba, jeigu gali atliekamas lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Ekstra“ jau rašė, kad A.Januška, būdamas V.Adamkaus patarėjas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais, Zarasų rajone, Duburaičio kaime, yra pirkęs 36 hektarus žemės, kur pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, iškasė tvenkinių, įregistravo valstiečio ūkį ir gauna išmokas iš Europos Sąjungos. Lietuvos Šveicarija vadinamame ežeringame krašte 1 ha žemės kainuoja apie šimtą tūkstančių litų. Šią sodybą, kurioje 40 metų gyveno už tautos genocidą nuteistas „stribas“, A.Januškai nurodė iš šių kraštų kilęs prezidento patarėjas teisės klausimais A.Abramavičius, kuris prisipažįsta, kad vieną hektarą žemės pirkęs iš A.Januškos. Šiandien tame sklype stovi laikinas poilsio namelis.

Dabar A.Abramavičius vadovauja Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijai, kuri turi nuspręsti aklo žmogaus Raimundo Ivanausko likimą.

Kaip žinia, iki šiol nėra išaiškinta, kas teisėjo Jono Furmanavičiaus, mažametės mergaitės motinos Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikai.

Prokuratūra, kuri nuo pat pradžių slėpė žudikus, paskelbė, kad žudikas yra D.Kedys ir jam neva „padėjęs“ Raimundas Ivanauskas.

Kokie įrodymai? Juos dabar ir turi vertinti jau minėta Abramavičiaus vadovaujama teisėjų kolegija.

Tačiau įrodymai remiasi Lietuvos prokuratūros suklastotais įrodymais – vienintelis „liudininkas“ yra Mindaugas Žalimas, patologinis nusikaltėlis, kuriam mainais už „reikiamus“ parodymus prokuratūra nutraukė bylą už tai, kad jis vos ne iki sąmonės netekimo primušė vieną baltarusį.

Nors auka kaip savo mušeiką atpažino R.Iavnauską, tačiau prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų, ir galiausiai Žalimą išsuko nuo kalėjimo.

Į kurį jis būtų tikrai sėdęs, nes prieš tai jau buvo sėdėjęs už tai, kad suluošino savo aukas

Apie šį liudininką jau rašė Myra Kovalski:

„LIUDININKAS“ M.ŽALIMAS – ŠALTAKRAUJIS BANDITAS, KAIMO SENUKŲ SIAUBAS, SULUOŠINĘS IKI INVALIDUMO SAVO AUKAS, DĖL MENKAVERČIŲ DAIKTŲ AR SKURDŽIOS PENSIJOS, APVOGĘS NET JĮ GYNUSĮ KUNIGĄ

Kas yra šis linksmas vaikinas iš Plungės rajono, kur besisukantis ten sukeliantis įvykių verpetą? Laidose ir Lietuvos ryto publikacijose -tai labai doras pilietis, nenoromis įpainiotas į Kauno žudynių istoriją dviejų anot jo žodžiais tariant žulikų- R. Ivanausko ir D. Kedžio. Kaip padorus žmogus M. Žalimas kreipėsi į policiją, bandydamas užkirsti kelią žudynėms spalio 5 dieną, 2009. Jo jautrią ir švelnią lyg ėriuko vilna siela sužeidė brutalus D. Kedžio pasiūlymas padovanoti milijoną litų už pagalbą likviduojant J. Furmanavičių, A. Ūsą, L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę, Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį, Agurkinių gaujos lyderį S. Velečką-Agurką bei šviesiaplaukį verslininkėlį, vardu Aidas. Pastarojo nežinojo nei pavardės nei adreso nei detalios išvaizdos – bet sušaudyt planavo…

Primename, kad tuometinė  VTAT kontrolierė R. Šalaševičiutė taip pat buvo taikinyje. Jai netgi buvo skirta valstybės apsauga 6. 45 min, spalio 5, 2009.   Kažkodėl vėliau R. Šalaševičiutė iškrito iš ratų ir uždulkėjo užmaršties dulkėse.  Pasimiršo, lyg tai  būtų buvęs koks gandas, o ne rezonansinė, Lietuvą sudrebinusi, byla. Tad nuo ko VTAT kontrolierei buvo skiriama valstybės apsauga? Kam buvo taškomi pinigai? Kas kitas galėjo kėsintis į pareigūnę, jei dabar ji jau iškritusi iš D. Kedžio žudynių plano? Ar tai neegzistuojančio pedofilų klano ranka taip siekė užčiaupti VTAT kontrolierę, nes D. Kedys ją pristūmė prie pat klano iršvos?

Klausimas lieka atviras ir opus. Nors ir primirštas. Primiršta ir tai, kad M. Žalimo brolis kali už pedofiliją.

,,Mindaugo Žalimo brolis Algirdas Daukša 2006 m. buvo nuteistas 11 metų kalėti už mažametės prievartavimą. Jo motinai bei broliui ir po nuosprendžio atrodė, jog šis nusikaltimas tėra jų šeimos reikalas.Žagintojo poelgis atrodo dar kraupesnis žinant, kad nukentėjusioji – specialiosios mokyklos mokinė.

Taigi, pedofilija M. Žalimo šeimos aplinkoje nėra svetima ar itin smerktina. Beje tais pačiais metais M. Žalimas ir išdygo R. Ivanausko  bei D. Kedžio gyvenimo kelyje. Sutapimas?

Kuo ypatingas  dar M. Žalimas šioje rezonansinėjė byloje? Visų pirma tuo, kad įvardintas kaip patologinis melagis, asmuo pliauškia teismo salėje, kas jam ant liežuvio užėjo. Neretai nušneka negudriai ir visiškai į lankas. Gruodžio 5 liudijimuose M. Žalimas liudija apie tai, kad D. Kedys, neva pardavęs butą Kauno mieste gavo milijoną litų ir šį milijoną pažadėjo M. Žalimui už pagalbą žudant. Patiksliname, kad ne D. Kedys kažkada buvo pardavęs butą Kauno mieste, L. Kedienė. Tiesa, tai buvo apie 2001 metus, kai nei  jokia pedofilija, nei Žalimu net nekvepėjo. Ir dviejų kambarių butai Kauno senamiestyje tikrai milijono nekainuodavo. Toks liudijimas tokios pat vertės, kaip girdėjo, kad kažkur zvon, no niznajet gde on. Kaip porina šis slaptas liudininkas -jo milijonas nesuviliojo. Nors pono, paniekinančiai žvelgiančio į milijoną praeitį puošia apiplėšimai ir senukų žalojimai iki neįgalumo dėl kelių pensijinių litų.

Kam skamba įtikinimai, kad šaltakraujis banditas, kaimo senukų siaubas, suluošinęs iki invalidumo savo aukas,  dėl menkaverčių daiktų ar skurdžios pensijos, apvogęs net jį gynusį kunigą, staiga ims ir atsisakys milijono? Kalbinti vietiniai ne tik tuo netiki, bet ir priduria, kad už tokius pinigus, taip teismų vertintas ir spaudos liaupsintas liudininkas, genocidą visoje europoje padarytų. Be skrupulų.

Tarsi iš fantastikos srities skamba ir pati žudymo pagalbos kaina. Milijonas litų -eiliniam plūgui iš Žemaitijos, kai nusikalstamame pasaulyje profesionalaus snaiperio kaina yra apie 20 000 dolerių…  Dažniausiai tai būna kileriai iš Rusijos, nepaliekantys po savęs jokių pėdsakų. Taigi 20 000 dolerių kainuoja likviduoti mafijos vadeivą, apsistačiusį keliais apsauginiais, o paprastą žmogų, kokie ir buvo išvardintieji – iki 10 000 litų. M. Žalimo paminėtas milijonas skamba labai kvailai  ir nerealiai. Dar neįtikinamiau skambėtų tik tai, kad tas snaiperis dar buvo aklas. Ar pasisiseks prastumti šitą patologinio melagio pasakojimą teismams už gryną pinigą?  O gal abu? Ar  ir vėl pasitikėjimas teisėsauga smuktels dar kartą, lyg kelnės be gumos?

Ponas liudininkas, nevengia paatvirauti teisme, kad savo liudijimuose yra  ir primelavęs. Na, kad ir dėl V. Račkausko, kurį šiaip buvo įvėlęs į savo kaltinimų laviną.

,,Beje, Mindaugas Žalimas laikosi tvirtos linijos, jog esą jį kažkas vertė duoti parodymus prieš V.Račkauską. Tuo sunku patikėti, nes visus savo parodymus M.Žalimas, kaip teigia, davė laisva valia, niekieno neverčiamas, po to, kai jam esą Vitalij Vitkovskij nepadėjo „susitvarkyti“ vienoje muštynių byloje, ir dar neva pridūręs, jog „springsi ir tu skrandžio turiniu, kaip tavo draugas Drąsius Kedys“.

Kai vienas gynėjų paprašė pakomentuoti šį tariamo bendravimo su Vitalij Vitkovskij epizodą, MindaugasŽalimas gana emocingai paaiškino: “Žinai, vaikšto legendos, kad kriminalistai patys ten Kedį… tai ir kreipiausi į žurnalistą“.

Peršasi išvada, kad pats svarbusis liudininkas M. Žalimas yra kažkieno tampoma marionetė. Kodėl M. Žalimas papuolė į šią nepavydėtiną situaciją? Kieno krauju dar yra suteptos šio plungiškio rankos? Iš spaudos žinome, kad kažkokių senukų Žemaitijoje, baltarusio Vilniuje. O kiek dar nežinome?Mįslingos tiek D. Kedžio, tiek A. Ūso, tiek V. Milinio mirtys.

Ar teisėja, naiviai o gal privalomai patikėjusi M. Žalimo paistalais bei nuteisusi greičiausiai visiškai nekaltus mažo  berniuko tėvus padarys visuomenę saugesnę? Nuteisusi pagal patologinio melagio, su ilgu kriminaliniu šleifu liudijimus, kurį kažkas tampo lyg marionetę. Ar nuteisus šią porą sumažės praskeltų baltarusiškų kaukolių? Ar bus saugūs Žemaitijos senoliai? Ar miške sumažės sumuštų, sulaužytom krūtinėm jaunuolių lavonų? Panašu, kad bele ką, dėl vaizdo, nuteisus visuomenė nebus saugesnė.

O kas jei M. Žalimas po metų ar kitų vėl išlys į ekraną ir plačiai šypsodamasis praneš: Tai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė nekalti. Aš primelavau, įkišau juos šiaip sau į šią istoriją. Na, kaip ir V. Račkauską. O, ką man dabar daryt? Verkti dėl to?

Myra Kovalski

laisvaslaikrastis.lt

Delfi pranešė, kad teisėjų kolegijos pirmininkas Armanas Abramavičius sakė, kad perduoti bylą išplėstinei kolegijai nuspręsta dėl to, jog tinkamas Baudžiamojo įstatymų normų įtvirtinimas ir įstatymų taikymas bendrininkavimo institute gali būti vertinamas kaip naujas teisės aiškinimas teismų praktikoje. O tai, anot teisėjo, gali būti svarbu vienodos teismų praktikos formavimui. Anksčiau žemesnės instancijos teismas yra konstatavęs, kad R. Ivanauskas padėjo D. Kedžiui rengtis nužudyti keturis žmones ir du iš jų nužudant.

R. Ivanauskui skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Tai minimali įstatyme numatyta bausmė už sunkų nusikaltimą. Šią bausmę R. Ivanauskas jau atlieka. Lietuvos apeliacinio teismo dar birželį priimtą nuosprendį kasacine tvarka skundė R. Ivanauskas. Jis prašė išteisinti arba atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos – esą regos problemos nebuvo kliūtis padaryti inkriminuotus nusikaltimus. „Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. Ivanauskas apako, – jo nuo atsakomybės neatleidžia“, – dar žemesnės instancijos teismo teisėjai nurodė, kad sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. Anksčiau kartu su R. Ivanausku buvo teisiama ir jo buvusi draugė Eglė Barauskaitė, tačiau Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu dėl kurstymo nužudyti du ir daugiau žmonių ir už padėjimą rengiantis nužudyti keturis asmenis ir du iš jų nužudant, moterį išteisino, nes nebuvo įrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismo sprendimu iš R. Ivanausko yra priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems – nužudyto teisėjo J. Furmanavičiaus seserims S. Uogintienei, R. Burneikienei, V. Variakojienei, A. Rastenienei, B. Čėplaitienei, N. Vilimienei – po 10 tūkst. Eur; nužudytos V. Naruševičienės tėvams S. Stankūnui ir T. Stankūnienei – po 20 tūkst. Eur; nukentėjusiesiems G. Sakalinskaitei-Ūsienei, A. Ūsienei ir A. Ūsui – kiekvienam po 10 tūkst. Eur. Nukentėjusiosios L. Stankūnaitės civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs visiškai ir jai buvo priteisęs visą prašomą sumą – 28 962 Eur – neturtinei žalai atlyginti. Bylą išnagrinėję teismai yra nustatę, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas šiuo metu valstybės saugomą liudytoją Mindaugą Žalimą, pokalbių metu jis buvo įkalbinėjamas padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, taip pat buvo išdėstyta, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką Andrių Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės. Dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus. Dėl to, kad neužkirto kelio žudynėms, anksčiau buvo teisiami ir Policijos departamento pareigūnai, tačiau teismuose nebuvo nustatyta jų kaltė.