Vyriausybė parengė totalinį visų Lietuvos gyventojų sekimo planą, GP yra tik apšilimas

„17. Planuojama, kad ateityje viena iš priemonių paskatinti fizinius asmenis taupyti

energiją ir mažinti CO2 pėdsaką galėtų būti galimybė parduoti savo sutaupymus rinkoje

(Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos atitikmuo fiziniams asmenims). Tačiau

įgyvendinant šią priemonę, būtina užtikrinti, kad energijos sutaupymai ir CO2 pėdsakas yra

matuojamas tiksliai ir teisingai.

18. Todėl siekiant tinkamai išmatuoti kiekvieno asmens sutaupoma energiją ir

sukuriamą CO2 pėdsaką reikalingas skaitmeninis sprendimas. Jis turėtų leistų pamatuoti

kiekvieno asmens sukuriamą CO2 pėdsaką ir sutaupytą energiją transporto, būsto ir kitose

srityse, tuo pačiu užtikrinant šios informacijos patikimumą, objektyvumą ir atsekamumą. (…)

22. Sprendimas turi būti skaitmeninis.

23. Sprendimas turi būti skirtas mobiliesiems telefonams, turintiems Android ir iOS

operacines sistemas, arba pilnai integruotas naudojimui su mobiliaisiais telefonais, turinčiais

Android ir iOS operacines sistemas.

24. Sprendimas turi integruoti ne mažiau trijų sričių, kuriose asmens sukuriamas CO2

pėdsakas yra didžiausias: transportas, energetika (būstas), pirkiniai (maisto ir kitų prekių).

25. Sprendime būtina integruoti šiuos asmens vykdomus veiksmus ir naudojamas

paslaugas, tačiau šiuo sąrašu neapsiriboti:

25.1. Transportas;

25.2. Kelionės pėsčiomis:

25.2.1. Kelionės su dviračiu ar kitomis transporto priemonėmis, kurios yra varomos

asmens jėga;

25.2.2. Kelionės su elektriniu paspirtuku arba kitomis panašiomis transporto

priemonėmis, turinčiomis variklį;

25.2.3. Kelionės mieste viešuoju transportu;

25.2.4. Kelionės lengvuoju automobiliu jį dalinantis su kitais asmenimis;

25.2.5. Kelionės lengvuoju automobiliu, kai yra tik vienas keliautojas (į šią kategoriją

patenka kelionės taksi automobiliu);

25.2.6. Tarpmiestinės arba tarptautinės kelionės viešuoju transportu (traukiniais,

autobusais, laivais);

25.2.7. Tarptautinės kelionės oro transportu.

25.3. Energetika:

25.3.1. Elektros suvartojimas namų ūkyje;

25.3.2. Šilumos suvartojimas namų ūkyje: centrinis šildymas, šildymas dujomis,

elektra, kietu kuru, šildymas kitu kuru;

25.3.3. Kuro sunaudojimas namų ūkyje bendrosioms reikmėms;

25.3.4. Šalto vandens sunaudojimas namų ūkyje;

25.3.5. Šilto vandens sunaudojimas namų ūkyje

25.3.6. Pirkiniai:

25.3.7. Maisto vartojimas;

25.3.8. Kitų prekių pirkimas ir vartojimas;

25.3.9. Atliekos;

25.3.10. Namų ūkio sukaupiamas atliekų kiekis (jeigu pasirinktas mokėjimas pagal atliekų kiekį).

26. Sprendimo tikslas surinkti kuo daugiau objektyvios informacijos iš vartotojo apie

visus jo kasdienius veiksmus, todėl rekomenduotina neapsiriboti tik 25 punkte nurodytomis veiklomis.

27. Prioritetas teikiamas sprendimui, kuris kuo didesnį kiekį informacijos surenka automatiniu būdu iš tiesioginių šaltinių. Pavyzdžiai: elektros suvartojimas iš elektros tiekėjo, centrinio šildymo – iš šilumos tiekėjo, automobilio kelionės – iš navigacijos programėlės, kelionės viešuoju transportu – iš viešojo transporto programėlės ir pan.

28. Sprendimas taip pat gali turėti funkciją dėl informacijos įvedimo rankiniu būdu, ypač veikloms (pvz. maisto vartojimas), dėl kurių sudėtingą gauti pilnavertę informaciją automatiniu būdu. Tačiau sprendimas turi riboti vartotojo galimybes manipuliuoti tokia

informacija, siekiant specialiai sumažinti sukuriamą CO2 pėdsaką ir iškreipti surenkamą informaciją.”

Žodžiu, bus sukurta programėlė, kuri rinks informaciją apie mus – ką valgome, kur važiuojame, kaip kaupiame atliekas ir pan. Tada, remiantis ta informacija, mes būsime arba paskatinami, arba baudžiami.