Neringa Venckienė : Prisitaikėliškumas ir veidmainystė

Prisitaikėliškumas ir veidmainystė

Vytautas Sinkevičius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, kalbės tai, ko reikia esantiems valdžioje. Kiekvienai situacijai jis ras išvedžiojimus, kiekvieną kartą aiškindamas įstatymus vis kitaip.

Prisitaikėliškumas? Gėdos neturėjimas? Veidmainystė?

Šitas tarybiniais laikais teisę studijavęs veikėjas aiškino, kad Konstitucijos teksto, jos raidės negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia. V. Sinkevičiaus nuomone, suvokiant Konstituciją kaip joje įtvirtintų teisės normų ir principų visumą, kaip vieningą ir darnią sistemą, konstatuotina, kad Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų nuostatų nėra prieštaravimų.

Gal V. Sinkevičius paaiškintų, ar kiekvieną kartą, naujiems vėjams papūtus, jis jau gali aiškinti Konstituciją kitaip? Ką reiškia jo prieštaringos doktrinos?

Tokių teisės korifėjų paklausius, gėda pasidaro, kaip žemai nusiritusi Lietuvos teisinė sistema. Jeigu ne kyšių ėmimas, korupcija, tai tada iškyla kita problema – pataikavimas esantiems valdžioje.

Akivaizdu, kad štai tokie sovietinių laikų palikimai mums viešai aiškina Konstituciją ir įstatymus kaskart kitaip.

Susipažinkite su vienas kitam prieštaraujančiu V. Sinkevičiaus Konstitucijos aiškinimu dėl ministrų skyrimo.

2019 m. V. Sinkevičius aiškino:

„Prezidentas nėra notaras, kuris turi tik patvirtinti kandidatūrą, kurią pateikė premjeras. Prezidentė (D. Grybauskaitė), paskirdama ministrą, prisiima atsakomybę, moralinę atsakomybę už jo veiklą“.

2020 m. V. Sinkevičius aiškino:

„Nemanau, kad kol kas tie argumentai, kuriuos jis (G. Nausėda) sako – nepakankama kompetencija, neturi vadovavimo patirties (dėl kandidatės į Teisingumo ministrus E. Dobrovolskos), yra konstituciškai pagrįsti argumentai. Tai yra galios argumentai.“

Jei vis dėlto kandidatai būtų atmesti remiantis tokiais argumentais, V. Sinkevičius pareiškė: „Tada premjerė arba valdančioji dauguma galėtų kelti klausimą, ar prezidentas nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, ar jis juos tinkamai vykdo“.

Iškilus kažkokiems teisiniams dalykams, V. Sinkevičius kiekvieną kartą kaip ekspertas cituojamas propagandinėje žiniasklaidoje. Šių susmirdusių žiniasklaidos priemonių atstovams net nekyla klausimų, kad šio teisininko aiškinimai prieštaringi. Viskas puiku? Geriau užsidengti akis prieš tiesą? Klausytis „eksperto“, kurio „ekspertizės“ jau seniai nepatikimos?

Tikriausiai yra tiesa, kad blaiviai sugebančių žvelgti į pasaulį yra labai ne daug, tik keletas procentų. Tam, kad atskirtum tiesą nuo melo, reikia matyti visumą.

Tarybinio teisininko doktrinose prieštaravimų nepastebintys žurnalistai, politikai tik patvirtina, kad nuo tiesos kelio jie jau seniai nukrypę. Ir tikriausiai į tą kelią niekada jau nesugrįš.