Civilinė byla Nr. 2YT-9348-991/2020
Pareiškėjas:
Rimantas Petrikas
Lietuvininkų g. 33a, LT-99134 Šilutė. r.petrikas18@gmail.com
Suinteresuoti asmenys:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Vasario 16-osios g. 14, 01514 Vilnius, El. p. vmi@vmi.lt
Antstolė Santa Selezniovienė.
S. Daukanto g. 13A-14, 92235 Klaipėda.
Atskirasis skundas
2020-10-14 Šilutė.
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-06 nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (toliau – Teisėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rimanto Petriko (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolė Santa Selezniovienė (toliau – antstolis) ir 2020-10-06 nutartimi nutarė: Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad nutartis per septynias dienas (nutartis gauta 2020-10-09) skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą. Nepraleisdamas numatyto terminio Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismui teikia šį atskirąjį skundą (toliau – Skundas), nurodydamas, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-06 nutartis (toliau – skundžiama nutartis) nepagrįsta valstybės įstatymais, valstybėje įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl naikintina vadovaujantis sekančiais motyvais:
Lietuvos Respublikos Prezidentūra susipažinusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos: 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolio 2019-08-20 raštu Nr. S1d-31177 skirtu Pareiškėjui, kurių pagrindu galimai suklastota milžiniška 231 tūkstančio 984 eurų suma, kai tuo tarpu Teisėjų kolegijos nenuginčyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi Pareiškėjui priteista tik 12 eurų bauda. Prezidentūra 2020 raštu Nr. (1D-3122)-2D – Dėl galimai nusikalstamos antstolio Santos Selezniovienės veikos klastojant oficialių Lietuvos valstybės dokumentus, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl antstolio galimai apgaulės būdu pateiktų duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei Pareiškėjui. Šių galimai apgaulės būdu pateiktų antstolio duomenų pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – Sodra) išdavė: 2020-02-20 pažymą Nr. FV-12-41 ir pažymą Nr. FV-12-42, kuriose nurodyti duomenys prieštarauja duomenims antstolio pateiktiems Pareiškėjui skirtame 2019-08-20 rašte Nr. S1d-31177. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentūra konstatuodama Sodros 2020-02-20 pažymoje Nr. FV-12-41 ir pažymoje Nr. FV-12-42, bei antstolio 2019-08-20 rašte Nr. S1d-31177 akivaizdžiai matomą antstolio apie 6 metus vykdytą galimai nusikalstamą veiką, perdavė Pareiškėjo pareiškimą Generalinei prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Klaipėdos apylinkės prokuratūros Klaipėdos PK viršininkas Gintautas Mačiulaitis 2020-07-10 dokumentu Nr. IBPS-S-365508-20 informavo, kad vadovaujantis GP 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (LR GP 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija, patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 30 punktu, persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti, bei proceso sprendimui priimti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai gautą pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (medžiaga Nr. M-2-04-00228-20), nes tikslinga patikslinti aplinkybes nurodytas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymoje Nr. FV-12-41 ir pažymoje Nr. FV-12-42, bei Pareiškėjui skirtame 2019-08-20 dokumente Nr. S1d-31177) atliekant veiksmus, numatytus BK 168 str.
Lietuvos Respublikos Prezidentūros kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl antstolio galimai nusikalstamos veikos, buvo perduotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-jo veiklos skyriaus tyrėjai A. Girdenienei, kuri priima 2020-07-21 nutarimą (toliau – PK nutarimas), atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-04-00228-20, kuriame nė vienu motyvų, nė vienu sakiniu, ne vienu žodžiu, neaptariami minėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumentai. PK nutarimą Pareiškėjas apskundė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kazys Grigaitis priėmė 2020-08-04 nutarimą Nr. M-2-04-00228-20 – netenkinti Pareiškėjo skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo tiriama nusikalstama veika vadovaujantis BK 228 str. 1 d. ir BK 229 str. ir paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-jo veiklos skyriaus tyrėjos A. Girdenienės 2020-07-21 nutarimą, kuriame absoliučiai nenagrinėjami pateikti duomenys, lyg Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymos Nr. FV-12-41 ir pažymos Nr. FV-12-42 nebūtų, (galimai byloje ir nėra šių dokumentų). Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-08-04 nutarimą Pareiškėjas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Eugenijus Antanauskas 2020-08-17 nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė, todėl Pareiškėjas šią nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė priėmė 2020-09-28 nutartį Nr. IBPS-V-2307783-20.
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-28 nutarties Nr. IBPS-V-2307783-20.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė priėmė 2020-09-28 nutartį, kurioje nutarė: Lietuvos Respublikos Prezidentūros 2020 rašto Nr. (1D-3122)-2D pagrindu paduotą Pareiškėjo skundą dėl antstolio galimai apgaulės būdu pateiktų duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei Pareiškėjui atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-17 nutartį, (kuri yra nusiųsta Prezidentūrai).
Teisėja Aurelija Sadauskaitė prirašiusi 5 puslapius motyvų neturinčių nieko bendro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymą Nr. FV-12-41 ir pažymą Nr. FV-12-42, bei Pareiškėjui skirtu 2019-08-20 raštu Nr. S1d-31177, Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-28 nutartyje (6 pus. 7 eil.) nustato: Nagrinėjamoje byloje Nr. IBPS-V-2307783-20 nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų gal būt padarytų nusikalstamų veikų požymius. Teisėjas nustato, kad byloje Nr. IBPS-V-2307783-20 galimai nėra pateiktų oficialių Lietuvos Respublikos valstybės dokumentų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymos Nr. FV-12-41 ir pažymos Nr. FV-12-42, bei Pareiškėjui skirto 2019-08-20 rašto Nr. S1d-31177. (gal prokuratūra su byla Nr. IBPS-V-2307783-20 nėra pateikusi minėtų dokumentų teismui? Iškyla klausimas – kokios aplinkybės buvo nagrinėtos?)
Teisėja Aurelija Sadauskaitė (6 pus. 9 eil.) konstatuoja: kad skunde išdėstytais PAREIŠKĖJO MOTYVAIS (neva – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolio Pareiškėjui skirtas 2019-08-20 raštas Nr. S1d-31177 yra Rimanto Petriko – MOTYVAI, o ne oficialūs Lietuvos Respublikos valstybės dokumentai), nėra jokio pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą nes nėra duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai yra darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūra minėtus galimai suklastotus oficialius valstybės dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai NEPAGRĮSTAI IR NETEISĖTAI ir šie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos: 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolio 2019-08-20 raštas Nr. S1d-31177 (jeigu minėti dokumentai yra byloje?) yra ne oficialūs dokumentai, o Pareiškėjo „motyvai“, kurių pagrindu antstolio galimai suklastota milžiniška 231 tūkstančio 984 eurų suma. Teisėjų kolegijos nenuginčyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi Pareiškėjui priteista tik 12 eurų bauda.
Skundžiamoje nutartyje prieštaraujant elementariai logikai yra įtvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-17 nutarties absurdas, kurioje teisėjas Eugenijus Antanauskas rašo:
„Kadangi iš Pareiškėjo pajamų išskaitomos nedidelės sumos, todėl skolos dydis pagal vykdomuosius dokumentus yra kintantis (tai yra ne mažėjantis, bet augantis nuo 26 567 eurų iki 205 460 eurų) ir „akivaizdu“ jog nebe-atitinka antstolio 2016-04-22 patvarkyme Nr. S1a-12056 ir 2016-04-29 patvarkyme Nr. S1a-125 nurodytų duomenų.
Nustatoma, kad per 6 išieškojimo metus pradiniai antstolio suklastoti duomenys padidėjo nuo 26 567 eurų iki 205 460 eurų.
Dėl skundžiamos nutarties bylos sprendimo civilinio proceso tvarka.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė skundžiamoje nutartyje šią antstolio galimai suklastotų dokumentų pagrindu pradėtą bylą Pareiškėjui „rekomenduoja“ spręsti civilinio proceso tvarka. Civiliniame kodekse numatoma atvirkščiai – CPK 300 str. 1 d. nurodomi teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams – JEIGU BET KURIOJE CIVILINIO PROCESO STADIJOJE PAAIŠKĖJA, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
Pareiškėjo ir jo šeimos atžvilgių civilinio proceso tvarka civilinės bylos Lietuvos valstybėje YRA IŠSPRĘSTOS PILNAI IŠ ESMĖS ir vadovaujantis jomis – Pareiškėjas NĖRA SKOLININKAS, todėl nebereikalingas joks civilinis procesas, reikalinga – Teisėjui, bei antstoliui teisingai, nešališkai ir tiksliai perskaityti tai ką Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis nutarė (CPK 18 str.) ir jas vykdyti tiksliai taip, kaip nutarta ir neliks motyvo teismui spręsti bylas civilinio proceso tvarka, neliks motyvo prieš Pareiškėją ir jo šeimą vykdyti 20 metų trunkantį teisinį persekiojimą.
Primintina, nors Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-28 nutartimi Nr. IBPS-V-2307783-20 nepradėtas ikiteisminis tyrimas, bet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolio Pareiškėjui skirtas 2019-08-20 raštas Nr. S1d-31177 šiuo metu galioja, niekur nedingo ir vėliau ar ankščiau Lietuvos valstybė privalės išspręsti klausimą, dėl jų pagrindu priimtų antstolio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų teisėtumo.
Pažymėtina, ne tik Pareiškėjas, bet Lietuvos valstybės atsakingos institucijos – Teismas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija privalo kreiptis į valstybės prokuratūrą DĖL PAKARTOTINO IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMO, kuris nutrauktų antstolio galimai suklastotų dokumentų naudojimo ir realizavimo neteisėtą procesą vykdomą Lietuvos Respublikos valstybėje.
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-06 skundžiamos nutartis Nr. 2YT-9348-991/2020.
Skundžiamoje nutartyje (3 pus. 47 eil.) klaidinančiai rašoma: „Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis Pareiškėjui yra paskirtos ne VIENKARTINĖS BAUDOS, O PERIODINĖS – UŽ KIEKVIENĄ NEVYKDYMO DIENĄ“, tai yra Teisėjas, galimai sąmoningai skundžiamoje nutartyje PRALEIDŽIA esminę aplinkybę – kad Pareiškėjui baudos paskirtos ne – UŽ KIEKVIENĄ NEVYKDYMO DIENĄ, bet Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis Pareiškėjui baudos paskirtos – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ, tai yra už paties antstolio numatytas ir teismo patvirtintas konkrečias – 2 antstolio reikalavimo neįvykdymo dienas. Minėtomis teismo nutartimis Pareiškėjui buvo paskirta viso – 330 eurų baudą.
Skundžiamoje nutartyje (3 pus. 48 eil.) darkant elementarią logiką rašoma: „Priešingai nei teigia Pareiškėjas, paskirtos baudos skaičiuojamos NE UŽ 2 DIENAS, o už kiekviena antstolio patvarkymo nevykdymo dieną“. KEISTAI SKAMBA, bet PAREIŠKĖJAS TAIP IR TEIGIA, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimispaskirtos baudos skaičiuojamos už 2 paties antstolio patvarkyme numatytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis patvirtintas dienas.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUI TEISINGAI PERSKAIČIUS IR TEISINGAI SKUNDŽIAMOJE NUTARTYJE UŽRAŠIUS TAI KĄ NUTARĖ: Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis, ši skundžiama nutartis, dalyje dėl kitų jos 6 puslapiuose išdėstytų motyvų, taptų beprasmiška,
NES IŠ ESMĖS TEISINGAI UŽRAŠIUS, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis Pareiškėjui baudas paskyrė už paties antstolio reikalavime numatytas 2 reikalavimo nevykdymo dienas, tai yra antstolis reikalavo per 2 dienas perduoti turtą ir dokumentus, o kadangi Pareiškėjas per 2 dienas neperdavė turto ir dokumentų, tai dėl 2 dienų termino pažeidimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartimis ir priteisė baudas už 2 dienų termino pažeidimą.
Skundžiamos nutarties (3 pus. 37 eil.) teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo Teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartis Nr. 2S-423-613/2016, (toliau – Teisėjų kolegija), kuri CPK – 18 str. pagrinduįteisinta KAIP TIK KONKREČIAIdėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucija 31 str. 5 d. įtvirtintam principui non bis in idem – NESUKURIA TEISINIO PAGRINDO peržiūrėti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių IKI TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2016-03-09 NUTARTIES PRIĖMIMO DIENOS. Tai yra iš esmės Teisėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos 31 str. 5 d. įtvirtintas principas non bis in idem „NEGALIOJO“ iki Teisėjų kolegijos 2016-03-09 priėmimo dienos, o Teisėjų kolegijai priėmus 2016-03-09 nutartį Lietuvos Respublikos Konstituciją ir jos 31 str. 5 d. įtvirtintas principas non bis in idem „VĖL PRADĖJO GALIOTI“ – absurdas.
Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojo iki ir po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių priėmimo. Sąmoningas Konstitucijos pažeidimas sukuria ne tik teisinį pagrindą konstatuoti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys yra Teisėjų kolegijos 2016-03-09 sprendimu nuginčytos dalyje dėl pakartotinų baudų skyrimo, bet Konstitucijos pažeidimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę numatytą BK 122 str. – tyčinis veikimas prieš Konstituciją, veiksmas tiesiogiai nukreiptas prieš Lietuvos Respublikos valstybę, sąmoningas veiksmas prieš įstatymą, prieš Teisėjų kolegijos valstybėje įtvirtintas nuostatas. Konstitucijos sąmoningas pažeidimas tai, neteisėtai naudojamas psichologinis smurtas prieš Reginos, Rimanto, Mindaugo, Lino Petrikų šeimą, prieš kurią vykdomas teisinis persekiojimas bendrininkaujant, neturint tam teisinio pagrindo. Pareiškėjo šeima nežino, kodėl yra persekiojama, nors per 20 persekiojimo metų iškelta ne šimtai, bet tūkstančiai bylų įskaitant ir šią – skundžiamą nutartį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartis, privalėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. suformuluotu Konstitucijos tiesioginio taikymo principu reiškiančiu: Lietuvos Respublikos Konstitucija – teisės normų aktas, kuris besąlygiškai galioja, kurį privalu taikyti tiesiogiai, kurio reikalavimų privalo paisyti visi teisinių santykių subjektai.
Teisėjų kolegija 2016-03-09 nutartyje Nr. 2S-423-613/2016, (4 pus. 3 eil.) ĮVERTINUSI MOTYVŲ VISETĄ daro neginčijamą išvadą: kad antstolis Santa Selezniovienė priverstinai vykdomuosius dokumentus vykdo pakankamai neilgą laiko tarpą, (4 pus. 4 eil.) ir konstatuoja: Rimanto Petriko veiksmas (dokumentų ir turto neperdavimas) yra tęstinis tuo pačiu laikotarpiu atliekamas pažeidimas, o (4 pus. 12 eil.) daro nekvestionuojamą išvadą:Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartimis paskirdamas baudas Rimantui Petrikui už pakartotinus antstolio patvarkymus dėl to pačio priešingo teisei veiksmo – dokumentų ir turto neperdavimą – 2015-11-06 nutartimi bausdamas 3 kartą; 2015-11-13 nutartimi bausdamas 4 kartą ir 2016-01-04 nutartimi bausdamas 5 kartą, BAUDAS SKYRĖ NEPAGRĮSTAI pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys, dalyje dėl pakartotinų baudų skyrimo, yra Teisėjų kolegijos nuginčytos, o Teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartį Nr. 2S-423-613/2016 gali kvestionuoti, ginčyti, aiškinti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepanaikintų
įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų negaliojimo dalyje,
kurią žemesnės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi (CPK 18 str.) pripažino prieštaraujančia Lietuvos valstybės įstatymams.
Ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir Lietuvos Respublikos valstybėje įsiteisėjęs žemesnio teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi Teismui, tai yra valstybės institucijai, savivaldybėm, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. (CPK 18 str.)
Teismo sprendimai, nutartys įsakymai, nutarimai yra įteisinti iš šiuose SPRENDIMUOSE ESANČIŲ TEISMO APTARTŲ ATSKIRŲ DALIŲ, kuriomis nustatoma ir patvirtinama viena ar kita atskira aplinkybė, o jų visetas ir yra – Lietuvos valstybėje įsiteisėjusi teismo nutartis (CPK 18 str.). Kada sekantis įsiteisėjęs teismo sprendimas panaikina vieną iš dalių esančią kito teismo įsiteisėjusiame sprendime, tai dėl šios – sekančio teismo įteisintos dalies, taip pat galioja CPK 18 str. reikalavimai. Tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepanaikinta įsiteisėjusi nutartis valstybėje galioja tose dalyse, kurių neaptarė ir nepanaikino sekantis, kad ir žemesnės instancijos teismas. Šiuo atveju bylose, kuriose ginčas vyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ATSIRANDA NAUJOS APLINKYBĖS, kurioms taip pat galioja įsiteisėjusios nutarties (CPK 18 str.) reikalavimai. Tai yra tapačiose bylose sekančia įsiteisėjusia teismo nutartimi įtvirtinta nauja aplinkybė yra privaloma Teismui – valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šios aplinkybės nėra jokio reikalo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių, kurių dalis, konkrečiai – DĖL PAKARTOTINŲ BAUDŲ SKYRIMO jau yra aptartos ir pripažintos neteisėtomis apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo Teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartimi Nr. 2s-423-613/201.
DĖL KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO TEISĖJŲ KOLEGIJOS
2016-03-09 NUTARTIES NR. 2S-423-613/201.
Teisėjų kolegija2016-03-09 nutartyje pasisako KONKREČIAI dėl antstolio Santos Selezniovienės neteisėtų 6 (šešių) pakartotinų kreipimųsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir konstatuoja (3 pus. 34 eil.), kad niekas valstybėje, negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teisėjų kolegija rašo: Konstitucijos 31 str. 5 d. nustatyta, kad niekas (tame tarpe ir Pareiškėjas) negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Kolegija nustato: (3 pus. 35 eil.) Konstitucinis Teismas aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07; 2001-10-02; 2005-11-10; 2008-01-21; 2009-06-08 nutarimai) pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti asmenį Rimantą Petriką antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Teisės pažeidimas, Pareiškėjui neatliekant veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atliekant veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukiant kitokio pažeidimo, civilinėje teisėje įvardinamas tęstiniu (CK 1.127 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja: (3 pus. 43 eil) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ar nebuvo pažeistas principas non bis in idem, būtina nustatyti pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos sankcijos trukmę, nes du kartus bausti už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą asmuo Rimantas Petrikas negali būti baudžiamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-04 nutartis Nr. 3K-3-148/2012.)
Kolegija įvertinusi, (4 pus. 3 eil.) kad antstolė Santa Selezniovienė priverstinai vykdomuosius dokumentus vykdo pakankamai neilgą laiko tarpą, konstatuoja (4 pus. 4 eil.) Rimanto Petriko veiksmas (dokumentų ir turto neperdavimas) yra tęstinis tuo pačiu laikotarpiu atliekamas pažeidimas.
Kolegija nustato: (4 pus. 6 eil.) atsižvelgiant į tai, kad vykdomieji dokumentai priverstinai vykdomi neilgą laiko tarpą, į tai, kad Rimanto Petriko atliekamas priešingas teisei veiksmas (dokumentų ir turto neperdavimas) yra tęstinis, kad Pareiškėjui už to veiksmo neatlikimą jau yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi paskirta 12 eurų bauda, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą ir Konstitucinio Teismo išaiškintą, bei Aukščiausiojo Teismo šio principo išplėtojimą teismų praktikoje nustato: Du kartus už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą Pareiškėjas negali būti baudžiamas.
Kolegija konstatuoja:(4 pus. 17 eil.) „Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi, kuria Pareiškėjui paskirta 12 eurų bauda, nepasiekęs tikslo, antstolis Santa Selezniovienė teismo sprendimo įvykdymui (kad nepažeistų Konstitucijoje įtvirtinto principo non bis in idem) turėjo imtis kitų (teisėtų) CPK 615 str. numatytų būdų“,tai yra įeiti į LUAB „Rusnės tvenkiniai“ patalpas ir įvykdyti teismo sprendimą – paimti iš patalpų juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus, tai yra„paimti“ LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkei – Lietuvos Respublikos valstybei ir jos bendrasavininkiams priklausantį didelės vertės turtą įregistruotą Nekilnojamojo turto registruose – nonsensas, CPK 366 str. 1 d. 9 p.
Teisėjų kolegija įvertinusi motyvų visetą daro išvadą: (4 pus. 12 eil.), Paskirdami baudas Pareiškėjui už pakartotinus antstolės patvarkymus dėl to pačio priešingo teisei veiksmo: dokumentų ir turto neperdavimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimi bausdamas 3 kartą; 2015-11-13 nutartimi bausdamas 4 kartą ir 2016-01-04 nutartimi bausdamas 5 kartą baudas skyrė nepagrįstai – pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem.
Teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų:
Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja) Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio nustatė – Klaipėdos miesto apylinkės teismo žemiau išvardinti teisėjai pažeidė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintą principą non bis in idem.
1. Neringa Ruibytė – Karimžanova 2015-10-12 nutartimi Nr. 2-14292-991/2015, 2 kartą už tą pačią priešingą teisei veiką bausdama Rimantą Petriką 30 eurų bauda, už antstolio 2015-07-21 patvarkyme Nr. S1-20450 numatytas 2 reikalavimo nevykdymo dienas, t. y. per 2 dienas perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus Gražinai Šestak. (Patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-28 nutartimi).
2. Lina Giedrė 2015-11-05 nutartimi Nr. 2-15218-838/2015, 3 kartą už tą pačią priešingą teisei veiką bausdama Rimantą Petriką 35 eurų bauda už antstolio 2015-09-29 patvarkyme Nr. 1S-25895 numatytas 2 reikalavimo nevykdymo dienas, t. y. per 2 dienas perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus Gražinai Šestak. Nutartis apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, bet ar išnagrinėta informacijos nėra.
3. Erika Tamošaitienė 2015-11-06 nutartimi Nr. e2-16001-965/2015, 4 kartą už tą pačią priešingą teisei veiką bausdama Rimantą Petriką 50 eurų baudauž antstolio 2015-10-13 patvarkyme Nr. S1-27089 numatytas 2 reikalavimo nevykdymo dieną, t. y. per 2 dienas perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus Gražinai Šestak. Nutartis apskųsta Klaipėdos apygardos teismui ir galimai palikta neišnagrinėta – nepatvirtinta, negaliojanti, bet jos pagrindu antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/16/00173 ir Pareiškėjui nuo 2015-11-06 iki 2019-05-15 neteisėtai priskaičiuota 63450 eurų skola).
4. Erika Tamošaitienė 2015-11-13 nutartimi Nr. e2-16618-965/2015, 5 kartą už tą pačią priešingą teisei veiką bausdama Rimantą Petriką 55 eurų bauda už 2 antstolio 2015-10-28 patvarkymo Nr. S1-28394 reikalavimo nevykdymo dieną – per 2 dienas perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus Gražinai Šestak. Nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-04 nutartimi palikta nepakeista.
5. Rasa Augustė 2016-01-04 nutartimi Nr. e2-629-769/2015, 6 kartą už tą pačią priešingą teisei veiką bausdama Rimantas Petrikas 60 eurų bauda už 2 antstolio 2015-11-10 patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo nevykdymo dieną – per 2 dienas perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus Gražinai Šestak. Nutartis apskųsta, kad būtų Klaipėdos apygardos teismo patvirtinta, informacijos nėra.
Klaipėdos apygardos teismo Teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartimi nustatyta:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai, bei šių pagrindu antstolio vykdomosios vykdomosios bylos Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintam principui non bis in idem, Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimams (konstitucinio teismo 2001-05-07; 2001-10-02; 2005-11-10; 2008-01-21; 2009-06-08 nutarimai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-04 nutartis Nr. 3K-3-148/2012.
Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytais motyvais Klaipėdos apygardos teismą prašom: nutraukti nuo jų vykdymo pradžios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių pagrindu antstolio vykdomas vykdomąsias bylas: Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657.
DĖL TEISMO PROCESINIŲ SPRENDIMŲ PRIVALOMUMO JUOS VYKDYTI TIKSLIAI TAIP, KAIP KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMO 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 NUTARTIMIS NUTARTA.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys Teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartimi yra pripažintos DALYJE DĖL PAKARTOTINŲ BAUDŲ SKYRIMO, netekusiomis galios (CPK 18 str.), BET NEŽIŪRINT Į TAI –
Pareiškėjas šiomis nutartimis priteistą viso – 330 eurų sumą yra sumokėjęs Lietuvos valstybei ir todėl NĖRA SKOLININKAS, nes nėra nutarties, kuria Pareiškėjui būti priteista didesnės nei 330 eurų suma.Teisėjų kolegijos nenuginčyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi Pareiškėjui priteista 12 eurų bauda, taip pat sumokėta.
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė 2015-11-06 nutartimi (2 pus. 22 eil.) nutarė: Paskirti R. Petrikui už antstolio reikalavimo nevykdymą 50 eurų baudą už 2015-10-13 patvarkymo Nr. S1-27-089 nevykdymą – UŽ KIEKVIENĄ ANSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ, skaičiuojant nuo 2015-11-06 nutarties priėmimo dienos. Antstolis 2015-10-13 patvarkyme Nr. S1-27-089 įpareigojo fizinį asmenį Rimantą Petriką (neturintį teisės atstovauti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“) PER 2 DIENAS įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomojo rašto reikalavimus, tai yra perduoti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus „likvidatoriai“ Grąžinai Šestak. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimi (1 pus. 37 eil.) nustatė: nuo patvarkymo įteikimo dienos SKOLININKAS (fizinis asmuo R. Petrikas nėra skolininkas, nes juridiniam asmeniui LUAB „Rusnės tvenkiniai“ neskolingas) LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turto pagal balansą ir visų dokumentų „likvidatoriai“ Gražinai Šestak nepateikė ir „nepranešė apie nepateikimo priežastis“. Teisėja Erika Tamašaitienė vadovaudamasi PROTINGUMO, TEISINGUMO, SĄŽININGUMO PRINCIPAIS, (kad fizinis asmuo „turi teisę“ perduoti juridinio asmens turtą ir dokumentus) NUSTATĖ, kad R. Petrikas PER 2 DIENAS neįvykdė antstolio reikalavimo – todėl už 2 dienas trukusį antstolio reikalavimo pažeidimą paskyrė po 50,00 eurų dydžio baudą – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ. Vykdomojoje byloje Nr. 0184/16/00173 nuo 2015-11-06 iki 2019-05-15 antstolio „asmeniškai sugalvotais“ – fiksuotais terminais, neteisėtai priskaičiuota 63450 eurų skola. Teismo vykdomajame 2016-02-18 rašte Nr. e2-16001-965/2015 nenurodytas fiksuotas ar kitoks neapibrėžtas terminas baudos skaičiavimui, o nurodytas pačios antstolės numatytas ir teismo patvirtintas konkretus 2 dienų terminas reikalavimui įvykdyti, už kurio neįvykdymą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimi skyrė R. Petrikui konkrečią baudą po 50 eurų už dieną, tai yra viso 100 eurų baudą ir nenumatė fiksuoto, neapibrėžto, vienkartinio, periodinio, nekonkretaus ar kitokio 50 eurų baudos skaičiavimo termino. Bauda 100 eurų sumoje išieškota. Nutartis apskųsta bet Klaipėdos apygardos teisme palikta nenagrinėta, tai yra neįsiteisėjusi -neteisėta.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ta pati teisėja Erika Tamašaitienė 2015-11-13 nutartimi (2 pus. 27 eil.) nutarė: Paskirti R. Petrokui už antstolio reikalavimo nevykdymą 55 eurų baudą – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ, skaičiuojant nuo 2015-11-13 nutarties priėmimo dienos. Antstolis 2015-10-28 patvarkymo Nr. S1-28394 įpareigojo fizinį asmenį Rimantą Petriką (neturintį teisės atstovauti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“) PER 2 DIENAS įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomojo rašto reikalavimus, tai yra perduoti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus „likvidatoriai“ Gražinai Šestak. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi (2 pus. 19 eil.)vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, (kad fizinis asmuo „turi teisę“ perduoti juridinio asmens turtą ir dokumentus) NUSTATĖ,kad R. Petrikas per 2 dienas neįvykdė antstolės reikalavimo – todėl už 2 dienas trukusį antstolio reikalavimo pažeidimą paskyrė po 55 eurų baudą – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ. Vykdomojoje byloje Nr. 0184/16/00656 nuo 2015-11-13 iki 2019-05-15 antstolio „asmeniškai sugalvotais“ – fiksuotais terminais, Pareiškėjui neteisėtai priskaičiuota 69410 eurų skola. Teismo vykdomajame 2016-02-11 rašte Nr. e2-16618-965/2015 nenurodytas fiksuotas ar kitoks neapibrėžtas terminas baudos skaičiavimui, o nurodytas pačios antstolės numatytas ir teismo patvirtintas konkretus 2 dienų terminas reikalavimui įvykdyti, už kurio neįvykdymą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi skyrė R. Petrikui konkrečią baudą – po 55 eurus už dieną, tai yra viso 110 eurų baudą ir nenumatė fiksuoto, neapibrėžto, vienkartinio, periodinio, nekonkretaus ar kitokio 55 eurų baudos skaičiavimo termino.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė 2016-01-04 nutartimi (3 pus. 1 eil.) nutarė: Paskirti R. Petrokui už antstolio reikalavimo nevykdymą 60 eurų baudą – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEĮVYKDYMO DIENĄ, skaičiuojant nuo 2016-01-04 nutarties priėmimo dienos. Antstolis 2015-11-10 patvarkyme Nr. S1-29281 įpareigojo fizinį asmenį Rimantą Petriką (neturintį teisės atstovauti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“) PER 2 DIENAS įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomojo rašto reikalavimus, tai yra perduoti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus „likvidatorei“ Gražinai Šestak.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-04 nutartimi (2 pus.33 eil.) NUSTATĖ, kad R. Petrikas per 2 dienas neįvykdė antstolės reikalavimo – todėl už 2 dienas trukusį, antstolio reikalavimo pažeidimą paskyrė po 60 eurų baudą – UŽ KIEKVIENĄ ANTSTOLIO REIKALAVIMO NEVYKDYMO DIENĄ.Vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0184/16/00657 nuo 2016-01-04 iki 2019-05-15 antstolio „asmeniškai sugalvotais“ „fiksuotais terminais“ Pareiškėjui neteisėtai priskaičiuota 72600,00 eurų skola.Teismo vykdomajame 2016-01-20 rašte Nr. e2-629-769/2016 nenurodytas fiksuotas ar kitoks neapibrėžtas terminas baudos skaičiavimui, o nurodytas pačios antstolės numatytas ir teismo patvirtintas konkretus 2 dienų terminas reikalavimui įvykdyti, už kurio neįvykdymą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-04 nutartimi skyrė R. Petrikui konkrečia baudą – po 60 eurų už dieną, tai yra viso 120 eurų baudą ir nenumatė fiksuoto, neapibrėžto, vienkartinio, periodinio, nekonkretaus ar kitokio 60 eurų baudos skaičiavimo termino. Bauda išieškota.
Dėl vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 naikinimo vadovaujantis CPK 632 str. 1 p.; CPK 632 str. 1 d. 3 p.; CPK 629 str. 1 d. 6 p. bei
Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 19 str., 37 str.
Teismo prašome panaikinti skundžiamą nutartį, bei antstolio minėtas vykdomąsias bylas ir vadovaujantis CPK 632 str. 1 p. kur nurodoma: antstolio vykdomosios bylos Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 laikomos baigtomis visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus: 1) 2016-02-18 vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015, 2) 2016-02-11 vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015, 3) 2016-01-20 vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016.
Kad valstybei sumokėtą 330 eurų teismo priteistą sumą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir pažyma Nr. FV-12-42.
Klaipėdos apygardos teismą prašom: nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 vykdymą nuo jų vykdymo pradžios ir vadovaujantis CPK 629 str. kur nustatytas baigtinis vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų sąrašas. CPK 629 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad vykdomųjų bylų vykdymas nutraukiamas 2019-05-15 likvidavus juridinį asmenį LUAB „Rusnės tvenkiniai“, kai negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Fizinis asmuo Rimantas Petrikas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 19 str., 37 str. neturi teisės būti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ teisių ir pareigų vykdytojas, perėmėjas, neturi ir neturėjo teisės nei realios galimybės disponuoti nei Bendrovės turtu nei dokumentais. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ yra 2019-05-15 likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o antstolio vykdoma byla Nr. 00184/15/01018 pradėta Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-17 nutartimi dėl Pareiškėjo įpareigojimo per 15 dienų perduoti Bendrovės turtą ir „visus“ dokumentus yra nutraukta antstolio 2019-09-26 patvarkymu Nr. S-19-184-5772 ir grąžinta Klaipėdos apygardos teismui. Fiziniam asmeniui Rimantui Petrikui nebuvo ir nėra galimas Bendrovės teisių ir pareigų nei vykdymas, nei perėmimas, o antstolio vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 pagrindas ir buvo 2019-09-26 antstolio nutraukta vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018, todėl galioja CPK 629 str. 1 d. 6 p. numatyta nuostata, kad vykdomųjų bylų vykdymas nutraukiamas likvidavus juridinį asmenį LUAB „Rusnės tvenkiniai“, kai negalimas teisių ir pareigų perėmimas. A. Selezniovo ir S. Selezniovienės antstolių kontora 2019-09-26 patvarkymu Nr. S1d-36365 užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 00184/45/01018 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-453-479/2013 gražino Klaipėdos apygardos teismui. Vadovaudamasi CPK 632 str. 1 d. 3 p. kur nurodoma: Vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nutraukus vykdomąją bylą, kuria Pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti fiziniam asmeniui neįmanomus, neteisėtus veiksmus.
Prašom: vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 6 p. nutraukti užbaigtos vykdomosios bylos Nr. 00184/45/01018 pagrindu vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 vykdymą nuo jų vykdymo pradžios, kadangi fizinis asmuo Rimantas Petrikas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 19 str., 37 str. neturi teisės būti juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ teisių ir pareigų vykdytojas bei perėmėjas, neturi ir neturėjo teisės nei realios galimybės disponuoti nei Bendrovės turtu nei dokumentais.
Dėl LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 2015-12-21 ir 2016-04-18
perdavimo – priėmimo aktų, kuriais fizinis asmuo Rimantas Petrikas perdavė
juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir visus dokumentus.
Pareiškėjas antstolei yra pateikęs: Juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ (toliau – Bendrovė) oficialius dokumentus – LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 2015-12-21 ir 2016-04-18 perdavimo – priėmimo aktus, kuriais Rimantas Petrikas Gražinai Šestak perdavė VISUS, kokius tik turėjo,o Gražina Šestak šiuose 2015-12-21 ir 2016-04-18 perdavimo – priėmimo aktuose PASIRAŠĖ IR PATVIRTINO ANTSPAUDU, kad 2015-12-21; 2016-04-18 dienaiPERIMA – LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir „VISUS“ dokumentus.
Rimantas Petrikas antstolei nurodė, kad daugiau jokių Bendrovės dokumentų nebeturi ir Teisėjų kolegijos nurodymu, antstolė gali įeiti į Bendrovės patalpas esančias Lietuvininkų g. 33A, Šilutė ir pasiimti VISĄ Lietuvos valstybei – Bendrovės akcininkei ir jos bendra-savininkams R. R. M. L. Petrikams nuosavybės teisėmis priklausantį turtą įregistruotą Nekilnojamojo turto registruose. Tai yra LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 2015-12-21 ir 2016-04-18 dienai perdavimo – priėmimo aktais Rimantas Petrikas perdavė Gražinai Šestak visą LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą ir dokumentus ir po šios 2016 m balandžio 18 dienos bei (prieš šią dieną) nei LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turto, nei esminių dokumentų nebeturėjo.
Antstolis vykdomąją bylą Nr. 0184/15/01018 vykdė nuo 2015-07-17 iki 2019-09-26, tai yra, Gražinai Šestak pasirašius 2016-04-18 perdavimo – priėmimo aktą ir patvirtinus antspaudu, kad perimą visą LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą bei dokumentus, antstolis dar iki 2019-09-26, tai yra dar apie 3 metus, Pareiškėjo reikalavo juridinio asmens LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turto ir visų dokumentų, kai tuo tarpu LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkės – Lietuvos Respublikos valstybės ir jos bendrasavininkių turtas jau buvo išgrobstytas ir išsidalintas.
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaujamos viršininkėsEditos Janušienės galimai suklastoto
2016-11-24 sprendimo Nr. (23.31-08)467-252005).
Pažymėtina, kad Gažinai Šestak perėmus LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkės – Lietuvos Respublikos valstybės ir jos bendrasavininkių turtą, Bendrovė neturėjo jokių skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei kreditoriams ir šį faktą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutartimi pasibaigusioje byloje Nr. 2-1691-513/2018 esantys dokumentai.
Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutartyjeginčas vyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir skundžiamoje nutartyje, kaip ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06; 2015-11-13, 2016-01-01 nutartyse. Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20, kaip pirmos instancijos teismo nutarties byloje yra pateiktas ir neišspręstas klausimas – dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosvadovaujamos viršininkėsEditos Janušienės galimai suklastoto 2016-11-24 sprendimo Nr. (23.31-08)467-252005) (toliau – Sprendimas). Sprendimo pagrindu neatsiskaičius su didžiausia privačios Bendrovės akcininke – Lietuvos Respublikos valstybe už jos nuosavybės teisėmis valdytas 195231 LUAB „Rusnės tvenkiniai“ paprastąsias vardines akcijas, Gražina Šestak pasinaudojusi Valstybinės mokesčių inspekcijos galimai suklastotu 2016-11-24 sprendimu Nr. (23.31-08)467-252005), galimai išgrobstė ir išsidalino didelės vertės valstybės akcinį turtą.
Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra suinteresuotas asmuo ir sugrąžinant Lietuvos valstybei, tai yra visiems valstybės piliečiams jų galimai išgrobstytą turtą, vadovaujantis CPK 300 str. 1 d., kur nurodomi teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tai yra JEIGU BET KURIOJE CIVILINIO PROCESO STADIJOJE PAAIŠKĖJA, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui – Klaipėdos apygardos teismo prašytina: prijungti Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutartimi pasibaigusią bylą Nr. 2-1691-513/2018 prie skundžiamos nutarties ir išreikalaus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-24 sprendimą Nr. (23.31-08)467-252005) ir perduoti jį valstybės prokuratūrai.
Pažymėtina, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-24 sprendimas Nr. (23.31-08)467-252005) surašytas prieš 12 metų likviduotai UAB „Rusnės tvenkiniai“, (toliau – Bendrovė) kuri likvidavimo metu neturėjo jokių skolų nei valstybei, nei kreditoriams. Sprendimas surašytas mažiausiai 5 metus nepateiktų Bendrovės deklaracijų pagrindu, surašytas praleidus Mokesčių administravimo įstatyme 68 str. numatytą Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo imperatyvą – senatis. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-24 sprendimas Nr. (23.31-08)467-252005) surašytas absoliučiai ignoruojant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 2005-06-07 įstatymą Nr. X-233, kuriame nurodoma: Nekilnojamojo turto įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nurodo: Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas Lietuvos valstybės ar savivaldybės turtas. Sprendimu apmokestintas Bendrovėje esantis ir Lietuvos valstybei priklausantis turtas. Nekilnojamojo turto įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. nurodo: Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas aplinkos apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą 2005-12-22 sąrašą Nr. 1395 – Saugomų teritorijų hidrotechniniai įrenginiai ir statiniai užtikrinantys optimalų hidrologinį rėžimą.
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutarties Nr. 2-1606/2014
nuostatų realizavimo valstybėje dalyje dėl LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriaus.
Priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių bylose Pareiškėjas teismui yra pateikęs Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartį Nr. 2-1606/2014. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje (6 pus. 17 eil.) rašoma – Kaip nustatyta byloje, o (6 pus. 34 eil.) NUSTATYTA:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi paskyrus LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriumi Gražiną Šestak 2014 m. vasario 9 d. (t.1, b. l. 175-176) LUAB „Rusnės tvenkiniai“ visuotiniame akcininkų susirinkime Gražina Šestak atleista iš LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriaus pareigų. Apie tai informuotas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo viešasis registras.
2. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties įsiteisėjimo, kuria buvo pripažintas negaliojančiu 2009 m. vasario 28 d. akcininkų susirinkimo nutarimas, LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkai R. R. M. L. Petrikai 2013 m. gegužės 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė analogišką nutarimą – išrinko Bendrovės likvidatoriumi Rimantą Petriką ir apie tai informavo viešąjį registrą.
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorius Darius Žilius savo 2017-07-28 rašte Nr. (1.18.)7R-6175 konstatuoja: LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 2013 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. vasario 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai NEBUVO LIETUVOS VALSTYBĖS TEISĖS AKTŲ NUSTATYTA TVARKA PRIPAŽINTI NETEISĖTAIS, tai yra – Bendrovės minėti nutarimai įgiję senatį – teisėti, galiojantys, nėra ginčo objektas. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorius nuo 2013-05-07 yra R. Petrikas.
Pažymėtina, kad antstolės vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173; Nr. 0184/16/00656; Nr. 0184/16/00657 pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutarčiai Nr. 2-1606/2014, DALYJE DĖL LUAB „RUSNĖS TVENKINIAI“ LIKVIDATORIUS, nes nuo 2013-05-07 LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorius – Rimantas Petrikas ir vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 19 str., 37 str. neturėjo teisės perduoti nei LUAB „Rusnės tvenkiniai“ didžiausios akcininkės – Lietuvos Respublikos valstybės nei jos bendra-savininkų akcininkų – Reginos, Rimanto, Mindaugo, Lino Petrikų nei turto, nei dokumentų.
GERB. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMĄ PRAŠOM,
vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais:
1. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-06 nutartį.
2. Atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus: 1) 2016-02-18 Nr. e2-16001-965/2015; 2) 2016-02-11 Nr. e2-16618-965/2015; 3) 2016-01-20 Nr. e2-629-769/2016 dalyje dėl pakartotinų baudų skyrimo ir nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 vykdymą.
4. Vadovaujantis CPK 300 str. 1 d. perduoti prokuratūrai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymą Nr. FV-12-41 ir Nr. FV-12-42, bei antstolio 2019-08-20 raštą Nr. S1d-31177). Minėtuose valstybės oficialiuose dokumentuose akivaizdžiai matomas antstolio dokumentų galimo klastojimo faktas.
Pridedami: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-02-20 pažymos Nr. FV-12-41 ir Nr. FV-12-42, bei antstolio Pareiškėjui skirtas 2019-08-20 raštas Nr. S1d-31177). 2 atskirojo skundo nuorašai. Atskirojo skundo 3 nuorašai.
Su pagarba, Rimantas Petrikas:
