Gen. prokuroras E.Pašlis : „už valstybei padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė”

Šiandien konservatorių propagandiniai ruporai skelbia, kad mūsų išleistas leidinys „Neliečiamieji“ yra „juodosios“ technologijos.
Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių „Neliečiamųjų“ herojai darė valstybėje ką tik nori. Juodosiomis technologijomis galima vadinti ir tai, kad dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų. O „Neliečiamieji“ – viso labo vienas iš mūsų leidinių, skirtų Lietuvos žmonėms, kuriame pasakojame, kaip dešimtmečiais buvo valdoma valstybė ir kokią ją radome pradėję dirbti 2016 metais. Tie žmonės tyčiojosi iš žmonių, iš Lietuvos, o tuo metu interesų grupės kruopščiai kurpė ir tvirtinosi strateginius planus, kaip per statytinius-politikus valdys valstybę.

Supraskite, neliečiamiesiems labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės.

Vakar gavome laišką iš Lietuvos generalinės prokuratūros, į kurią kreipėsi Seimas savo nutarimu prašydamas ginti viešąjį interesą. Nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė A. Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė I. Šimonytė pasielgė kitaip – nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.

Taip pat pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.

Vadinasi, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. Eurų žala.

Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo?
Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones „Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė.“

Tad ir šis epizodas patvirtina, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų. Ir juos sustabdyti gali tik žmonės. Tą aiškiai pasako generalinė prokuratūra. Jeigu neliečiamiesiems bus leidžiama grįžti prie valstybės vairo, jie toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot …

O istoriją apie tai, kaip neliečiamieji valdė valstybę, bendravo su interesų grupėmis ir visada jautėsi bei tebesijaučia nebaudžiami, galite paskaityti čia: čia: https://www.lvzs.lt/images/…/LVZS_Nelieciamieji_EKRANUI.pdf…