LL redakcijos komentaras : visi Vytauto Landsbergio gaujos nariai, padarę labai sunkius nusikaltimus, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės. Vienas šiurpiausių pavyzdžių – Panevėžio gimnazisto Deivydo Laurecko nužudymas 1997-ųjų gegužės 23-iąją apie 18.45 val. Panevėžio centre. Panevėžio konservatorijos moksleivio nužudymą (peilį į širdį jam, matant visai klasei, suvarė toks vietinis banditas Darius Lungys) paskutinio skambučio šventės metu matė apie 40 bendramokslių, tačiau nusikaltimas prokuratūros taip ir liko neišaiškintas. Nors Deivido tėvas Zenonas Laureckas pats išsiaiškino, kas nužudė jo sūnų, prokurorų jis neįtikino. Vietoj padėkos jam buvo pažadėta, kad už trukdymą tyrimui pats bus nužudytas arba pasodintas į kalėjimą.

Zenonas Laureckas (nuotr. viršuje lenda į akis magnolijai, reikalaudamas ištirti sūnaus nužudymą) , paskaitęs „Laisvo laikraščio“ straipsnį apie tai, kad Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso nužudymas yra įslaptinta Lietuvos valstybės paslaptis https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10116;teismas-valstybe-gali-slapta-zudyti-savo-piliecius&catid=2&Itemid=203, neišlaikė ir paskambino LL redaktoriui: „perskaitęs straipsnį „Valstybė gali slapta žudyti savo piliečius“, noriu papasakoti, kad prokuroras Vilimavičius man tiesiai šviesiai pasakė, kad mano sūnaus nužudymas yra įformintas kaip „valstybės paslaptis“ ir aš nieko nepasieksiu, o prokuroras Žukauskas, kai aš jo paklausiau, kodėl jūs man meluojate ir kišate melagingas versijas, o tikrojo žudiko Dariaus Lungio nekaltinate, atsakė, kad „aš nieko negaliu padaryti, aš gaunu nurodymus, kaip reikia dirbti su mano byla“. Paklausiau, iš kur jis gauna tuos nurodymus, prokuroras atsakė, kad „iš Vilniaus“, tačiau konkrečiai kas duoda tuos nurodymus, taip ir nepasakė“.

Mat D.Lungio dėdė tuo metu buvo toks tuo metu Teisės instituto direktoriaus pareigas ėjęs Antanas Dapšys. Dar blogiau, kad paaiškėjo, kad tas A.Dapšys yra labai artimas nepriklausomybės „patriarchui“ Vytautui Landsbergiui, pastarorojo apdovanotas Gedimino ordinu. A.Dapšys nuo jaunystės buvo V.Landbergio draugas, o V.Landsbergis, būdamas Seimo pirmininku ir faktiniu valstybės vadovu (pats Nausėda sako, kad Landsbergis buvo pirmasis Lietuvos prezidentas, nors tai melas – V.Landsbergio niekas nerinko, jis pralaimėjo visus rinkimus, kuriuose dalyvavo – aut. pastaba), paskyrė A.Dapšį į Vyriausiąją tarnybinės etikos komsiją
(Antanas Dapšys – Nuo 2000 m. kovo mėn. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmosios sudėties, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo, narys (delegavo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis)[3].
Bent tuzinas moksleivių matė, kaip D.Laureckui peiliu į širdį smogia toks jaunikaitis Darius Lungys, tuometinio Teisės instituto direktoriaus Antano Dapšio sūnėnas, tačiau prokuratūrai niekaip nepavyko „nustatyti“ žudiko. Tiesa, prokuratūra per 15 metų jaunuolio nužudymu buvo apkaltinusi bent dešimtį nekaltų žmonių, kai kuriuos jų ilgai laikė kalėjime, tačiau teisme Deivydo žudikas taip niekada ir nebuvo nuteistas.
Galiausiai prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes suėjo senatis. „Jie 15 metų klastojo įrodymus, tačiau nieko neištyrė, nepavyko manęs apgauti dėl klaidingos nužudymo versijos, todėl jiems nieko daugiau neliko, kaip tik nutraukti bylą dėl senaties“, – sakė Zenonas Laureckas LL.

Vienas tokių neliečiamųjų Vytauto Landsbergio gaujos narių – jau minėtas V.Landsbergio mokinys Sigitas Kaktys. Lėkdamas daugiau nei 150 km. per valandą greičiu ir sutraiškęs namo grįžtantį pirmokėlį, minėtas pilietis atleistas nuo atsakomybės.

Tiesa, įstatymai aiškiai nurodo, kad už tokį nusikaltimą atsakomybė – tik laisvės atėmimas:

BK 281 straipsnis.     Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tiesa, kitais atvejais KET pažeidimai, kurie sukėlė žmogaus mirtį, yra traktuojama kaip tyčinis nužudymas.

Aukščiausiojo teismo nutartis įpareigoja vadovautis daugeliu aplinkybių vertinant, ar tai nužudymas, ar tiesiog nelaimingai pasibaigusi avarija. Pasirodo, kad norint vairuotoją teisti už nužudymą jis turi padaryti visą eilę KET pažeidimų.

„Kai minimas Utenos gyventojas buvo nuteistas už trijų asmenų nužudymą, kiek pamenu, jis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir viena iš centrinių miesto gatvių, esant intensyviam eismui, važiavo didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę KET pažeidimų“, – kodėl M.Šironas buvo teisiamas už nužudymą, paaiškina advokatas V.Dziegoraitis.

Panašaus turinio nuosprendžių priimta nedaug, tačiau jų yra. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo nuteistas asmuo, kuris neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, demonstruodamas šoninio slydimo įgūdžius Vilniuje perėjoje nužudė pėsčiąjį ir sužalojo kelis žmones. Jam teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, būtent už nužudymą. Dar viena garsi byla buvo nagrinėjama Kaune. Teismas kaltu pripažino asmenį, kuris miesto centre, lėkdamas dideliu greičiu, susidūrė su kitu automobiliu. Tuo metu viena keleivė žuvo, o kitas žmogus buvo sužalotas. Už tai vairuotojui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.