„Žalias” Seimas paliko valstybę valdyti Dalios Grybauskaitės klanui

0rokasmasiulis
„Žalias” Seimas paliko valstybę valdyti Dalios Grybauskaitės klanui
Atrodo neįtikėtina, tačiau tai tiesa – „žaliųjų valstiečių” dominuojamas Seimas pritarė Gitano Nausėdos veto – Kelių direkcijos valdyboje liks „nepriklausomi” nariai. „Nepriklausomus” narius valstybės įmonėms parenka Andriaus Kubiliaus sukurtas Baltijos korporatyvinio valdymo institutas (BKVI), kuris išugdė ir tokį talentą, kaip buvęs Dalios Grybauskaitės favoritas Rokas Masiulis, sugebėjęs už 250 mln. dolerių vertės „Independence” laivą suploti daugiau nei vieną milijardą mokesčių mokėtojų pinigų. Nuo to laiko visa ši Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio gvardija pasklido po visas valstybines įmones, perimdama jų valdymą, ir plaudama milijonus biudžeto lėšų, panašiai kaip per legendinę „Independence” aferą.
Nors vienas „žaliasis”, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Ąžuolas siūlė pakeisti valstybės įmonių valdymo tvarką, kad jos valdybas sudarytų valstybės tarnautojai, tačiau prieš balsavo ne tik konservatoriai, liberalai, bet ir patys „valstiečiai”.
„Valstiečiai” bandė perimti ir perduoti valstybės valdymui valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, peržiūrą ir plėtrą vykdančią biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Ši didžiulį biudžetą turinti struktūra buvo pertvarkyta į valstybės įmonę, o jos valdybos daugumą turėjo sudaryti valstybės tarnautojai.
Gitanas Nausėda toliau atkakliai dirba ne Lietuvos naudai
Tačiau tam kategoriškai pasipriešino „ekscelencija” Gitanas Nausėda : neva tokia tvarka „neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų formavimo taisyklės, pagal kurią daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti asmenys, todėl ją pasiūlyta išbraukti iš įstatymo”.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė nepritarti šalies vadovo veto.
„Pagrindiniai motyvai, kaip ir svarstymo stadijoje, kad Kelių direkcija turi vykdyti Vyriausybės programą, todėl ir valdyboje atitinkamai turi atstovauti 50 proc. valstybės tarnautojŲ. Iš tikrųjų net ir turime analogijos, kaip yra EBPO reikalavimai, tai išanalizavus EBPO, dažniausiai taikoma praktika. Tai EBPO šalyse narėse yra taikoma 30 proc. nepriklausomų valdybos narių, o kiti nariai yra valstybės tarnautojai arba valstybės atstovai“, – komiteto poziciją išsakė jo pirmininkas Valius Ąžuolas.
Už pasiūlymą priimti grąžintą įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais balsavo 107, prieš – vienas, susilaikė 13 Seimo narių (įstatymas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių).
Tuo negalėjo patikėti vienintelis Seimo narys Artūras Skardžius : „Klausau ir savo ausimis netikiu, kad kalbama apie tai, kad kadencijos pabaigoje bandoma ką nors sukišti ir padaryti politinius paskyrimus. Prašom atsiversti, gerbiami kolegos, kurie taip kalbate, pavyzdžiui, pagrindinių valstybės valdomų įmonių valdybas. „Lietuvos geležinkeliai“ – R. Švedas, Prezidentės rinkimų štabo vadovas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas – štabo vadovas, aukščiausio rango politikės D. Grybauskaitės štabo vadovas, tik, aišku, kitos kadencijos. N. Udrėnas – taip pat vyriausiasis patarėjas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. SGD terminalas – A. Molis. „Ignitis“ įmonėje tuos šiukšlių fabrikus, deginimo gamyklas stato N. Razburskis.
Apie ką mes galime kalbėti, gerbiamas Razma? Kaip buvo paskirtas D. Tučkus? Jūsų pono V. Landsbergio ginklanešio A. Tučkaus sūnus buvo paskirtas vadovauti „Litgas“, jaunas vaikinukas. Politinis paskyrimas plius 30 mln. kiekvienais metais mums kainuoja dabar jo, D. Tučkaus, ir R. Masiulio sudaryta sutartis. Ir niekas tos bambagyslės nenukerpa.
https://www.youtube.com/watch?v=kmCxaQzL_fk&feature=emb_logo
Pirmininke, pridėkite laiko, J. Razma man trukdo. Gerbiamas Razma, palaukite! Atsiverčiame Konstitucijos 46 straipsnį – Lietuvos ūkis: valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Kaip dabar savininkas negali turėti įtakos savo valdomų įmonių, už kurias jis atsakingas, rezultatams? Bet kokiomis rinkos sąlygomis tai neįmanomas dalykas. Aš nemanau, kad kuris nors čia sėdintis Seimo narys, turintis savo verslą, pavestų kokiam nors nepriklausomam valdyti jo įmonę, jo turtą. Primenu, kad Valstybės ir savivaldybių valdymo turto įstatyme aiškiai parašyta: turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė ir Seimas. Tai yra du subjektai, nesvarbu, kokiu būdu.
Dabar pažiūrėkime dėl skaidrumo, kaip elgiasi įmonės. Seimas atliko parlamentinį tyrimą, bandė išsiaiškinti korupcinius aspektus dėl valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ sudarytos sutarties su „Hoegh LNG Limited“ dėl laivo nuomos, to „Independence“ laivo, kuris mums kainuos 1 mlrd. plius. Tai yra ištaškyti pinigai. Atsakymai buvo iš STT ir FNTT. Kadangi ta įmonė nėra savivaldybės, kai yra ne valstybės įmonė, nesvarbu, kad ji valdoma per akcijas ir valstybė turi 70 % akcijų. Antikorupcinis vertinimas neatliekamas. Vyriausybė instrumentų neturi, Seimas instrumentų neturi, antikorupcinis vertinimas neatliekamas, įmonės, tos, į kurias sukišti politinio pasitikėjimo žmonės, mano išvardinti, nevykdo įstatymų, Kur 5 % kapitalo grąža? Kur investicinė grąža? Nėra. Jinai išplaunama į tokius projektus, kaip, štai paskaitysiu visai neseną pranešimą. „Klaipėdos nafta“ į SGD projektus ketina investuoti 140 mln. eurų. Žinote, kur tie projektai? Tie projektai yra Brazilijoje Acu uoste, Brazilijos Acu uoste. Tai tas juridinis asmuo, valstybės valdoma įmonė, kurios kaštai socializuoti ir kainuoja 100 mln. kiekvienais metais mums išlaikyti, investuoja, pinigus ruošiasi plauti socializuota įmonė, įmonė socializuotais kaštais 140 mln. per Brazilijos keturis uostus. Tai investicija į trečiąsias valstybes, į trečiąsias valstybes kišami mūsų pinigai. Tokių paradoksų, nežinau, kurioje valstybėje gali būti.
Dabar, pažiūrėkite, yra tokia šilta vietelė – Vilniaus šilumos tinklai, ten sulindusi visa Roko Masiulio komanda, neseniai ten prisijungė ir P. Martinkus. P. Martinkus, susisiekimo viceministras, kuris aktyviai veikė, kad būtų atleistas Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus. Pasirodo, tas P. Martinkus yra Baltijos korporatyvinio valdymo instituto narys, o šis institutas, tai privatus institutas, atrinkinėja vadovus, juos moko ir taip plauna pinigus per šitas įmones. Štai tokia situacija turi būti nedelsiant keičiama”.
Seimo narys Ąžuolas sutiko : „Iš tikrųjų įstatymo tikslai gal ir nebuvo blogi – nepriklausomi nariai, atrankos komisijos, visa kita, bet, kaip prieš tai kolega sakė, labai abejotinai atrodo tos sukurtos įstaigos, kurios atrenka nepriklausomus narius, o jie priklauso tam tikroms jėgoms. Deja, bet pasitvirtino mūsų lietuviškas variantas, kai teoriškai nepriklausomi, praktiškai priklausomi. Kas atsitinka toliau? Valdybos nariai, pavyzdys, trijų narių valdyba, du nepriklausomi nusprendžia parduoti valstybei priklausantį verslą „Mezon“, verslą, kuris generuoja dideles pajamas, neša pelną, nusprendžia, kad jį reikia parduoti. Vadinasi, tęsiant tokią pat praktiką, kiekvienoje valstybės įmonėje galima. „Geležinkeliuose“ galima parduoti krovinių vežimo verslą, nes valdyba taip nusprendė. Pašte galima siuntų išnešiojimo verslą parduoti, nes nepriklausoma valdyba taip nusprendė. Tai visur ta praktika gali atsitikti tokia, kad valstybės pelningus verslus mes paprasčiausiai išparduosime.
Kaip atsitiko anksčiau, kai Prezidentas vetavo „Problematikos“ ir Kelių priežiūros įstatymą, kad jas reikia parduoti, jos iš esmės nereikalingos. Praėjus metams virš 1 mln. „Problematikos“ uždirbtas pelnas sumokėtas į valstybės biudžetą. Ar valstybei nereikia pajamų? Turbūt reikia. Reikia atsiminti, kad tai yra vis tiek visų mūsų žmonių turtas valstybės įmonės. Pacituosiu tą pačią Vokietijos praktiką, kaip tokių įmonių kaip „Kelių priežiūra“, Kelių direkcija, visos kitos yra sudaromos valdybos. Tenai netgi yra įrašomi asmenys. Pavyzdžiui, Finansų ministerija atstovas, nes jis atsakingas, kadangi yra skiriami finansai keliams, atsakomybė, kad tie finansai panaudojami. Susisiekimo ministerijos atstovas, nes atsakingas už kelius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas, nes yra atsakinga, kad lėšos patektų ekonomikai ir taip būtų kuo greičiau sukamas ekonomikos variklis. Ir netgi yra savivaldybių atstovas, nes savivaldybėms taip pat yra svarbūs keliai. Tai jie netgi yra sudėlioję ir konkrečiai surašę, kokie turi būti atstovai, pats darbuotojų atstovais, nes darbuotojams taip pat turi rūpėti jų įmonės veikla. Tai klausimas, ar mes eisime kitu keliu, ar eisime senu demokratijos pramintu keliu ir jau pasiteisinusiu.
O kas dabar atsitiko? Šiuo metu atsitiko taip, kad mes neprivatizuojame įmonių, bet sudarome galimybes privatizuoti valdymą. Ką reiškia turėti daugiau kaip 50 %? Vadinasi, visi sprendimai faktiškai privatizuojami ir tu gali labai greitai nuspręsti parduoti pelningus verslus. Kolegos, siūlau nepalaikyti Prezidento veto ir jį atmesti”.
A.Skardžius stebisi, kad „kažkoks privatus subjektas, kažkoks Baltijos korporatyvinio valdymo institutas, pastaraisiais metais sukūręs įtakos tinklą, atrinkinėja vadovus į valstybės valdomas įmones ir per valdymą bando neteisėtais keliais privatizuoti valstybės valdomas įmones. ”
Taip pat tas pats institutas moko savo atrinktus asmenis, bet, kaip aš jau kalbėjau tribūnoje, kaip matote, kažkodėl visi tie asmenys yra buvę politinio pasitikėjimo, aukštų valstybės pareigūnų deleguoti, ėję labai atsakingas politines pareigas, – mano Skard-žius, – taip išeitų, kad valstybė ir jos vykdomoji valdžia, atlikdamos valstybės savininko funkcijas, neturi jokios įtakos tokioms įmonėms, kai negali jų valdyti per valdybą, o atsakomybė už valstybės turtą ir jo valdymą išlieka, įmonės veikia tiesiog tendencingai investicinės grąžos neduodamos į biudžetą, o dar siurbdamos iš jo, kaip, pavyzdžiui, geležinkeliai: iš karto sukūrus naują valdybą, kiekvienais metais reikalavo 32 mln. iš valstybės biudžeto dengti savo nuostolius dėl keleivių vežimo. To nebuvo faktiškai nuo nepriklausomybės. Bet štai – toks pinigų plovimas. Greičiausiai dar pareikalaus ir dėl infrastruktūros. Todėl manau, kad uodega negali vizginti šuns, tai yra prieš gamtą”.
Seimo narys, buvęs A.Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas pripažino, kad Andrius Kubilius „dalyvavo kuriant minėtą institutą : „Baltijos šalių sukurtas geros valdysenos institutas, kuris buvo sukurtas daugiau nei prieš dešimtmetį, jį kuriant dalyvavo premjeras A. Kubilius, jo konferencijose dalyvavo premjeras A. Butkevičius. Dabar kaltinama, kad jis plauna pinigus? Kaltinama, kad siurbia valstybės įmonių lėšas? Tokie pareiškimai, mano supratimu, ne tik kad prasilenkia su realybe, bet ir tiesiog paprastai šmeižikiški…mokesčių mokėtojų turtą turi valdyti ne valstybės tarnautojai, ne pagal partiškumą atrinkti žmonės, o tiesiog profesionalai – nepriklausomi žmonės, kuriems įtakos nedarytų politikai nutiesti vieną ar kitą kelią, kurie priimtų sprendimą”.
Petras Gražulis negalėjo tuo patikėti : ” ponas M. Majauskas atskleidė – aš galvojau, kas yra įkūrėjas to instituto, kuris atrenka į valstybines įmones valdybos narius. O pasirodo, steigėjai – konservatoriai, priešakyje su A. Kubiliumi. Aš suprantu konservatorių poziciją, kodėl jie prieštarauja ir taip žemina, ir niekina valstybės tarnautojus, kad jie buki, nemoka valdyti, beraščiai ir negali dalyvauti įmonių valstybės valdyme. Aš suprantu, kad jiems labai patogu, ir ne kartą pasakiau, ir tą patį kartą kartojau – valstiečius išrinko į Seimą, o valstybę valdo konservatoriai per įmonių valdybas, per savo teisėtvarkos, ikiteisminių tyrimų įvairiausias institucijas. Šiandien valstiečiai, deja, tik pačioje pabaigoje kadencijos kol kas tik vienoje įmonėje bando keisti situaciją. Per vėlai suprato.
Bet man labai gaila Prezidento. Prezidentas metiniame pranešime lyg ir kritikuoja destruktyvią opoziciją, bet kadrų politiką nuolat vykdo konservatorišką. Ir kas yra? Kokių pažiūrų yra mūsų Prezidentas? Mes visi balsavome už jį, o šiandien jis tarnauja visiškai kitai pusei. Gerbiamas Prezidente, man atrodo, kadangi tikrai pagal reitingus prarandate įtaką, tai taip yra normalu, nes vieni žmonės už jus balsavo, bet dirbate tiems, kurie prieš jus balsavo. Taigi aš manau, kad visi turėdami gerą valią turime paremti įstatymą. Privatizuotas įmonių valdymas – tai faktiškai privatizuota įmonė, valstybinė įmonė! Prisisteigė visokių uabų, uabėlių ir šitaip šie valdybos nariai per savo giminaičius siurbia pinigus, šitaip išnaudoja valstybę! Tikrai paremkime, nepritarkime Prezidento veto”.
Eugenijus Genvilas sutiko, kad jau seniai reikėjo reorganizuoti Lietuvos kelių direkciją : „Dėl pačios įmonės. Aš sutinku, kad šią įmonę reikia reorganizuoti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Tikrai yra toks poreikis. Tačiau tam, kad atleistumėte V. Andrejevą, tikrai nebuvo reikalinga reorganizacija. Reorganizacija yra reikalinga ir išliks poreikis tokios reorganizacijos dėl efektyvesnės įmonės veiklos, dėl skolinimosi galimybių, galų gale dėl geresnių specialistų pritraukimo mokant jiems geresnius atlyginimus, dėl „E-tolling“ sistemos įvedimo Lietuvoje. Žinau, kad šiuo įstatymu siekiama atleisti įmonės vadovą V. Andrejevą. Žinau, kad jį norima atleisti dėl to, kad jis yra R. Masiulio draugas. Tačiau dar didesnis R. Masiulio bendražygis „Lietuvos geležinkelių“ direktorius M. Bartuška nesusilaukė dėmesio ir nesusilaukė kritikos dėl kai kurių veiksmų, kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo nepaisydami teismų sprendimo.
Mano manymu, tikslas šito priimto ir Prezidento pagrįstai vetuoto įstatymo nėra personalija. Tikslas yra pakeitus personaliją žengti toliau – žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais, paverčiant tuos žvyrkelius blizgančiu asfaltu. Mes matėme, kokią įtaką rinkimams daro Seimo narių, kitų politikų pastangos ir sugebėjimas užtikrinti gerą kelių kokybę – žvyrkelių asfaltavimą. Štai to ir siekiama, ne tik sulaužant Lietuvos įžadus EBPO ir priimtą praktiką, tai yra valstybės įmonių valdybų formavimo praktiką. Ir, beje, tai ne opozicija padarė. Atrodytų garbė S. Skvernelio Vyriausybei, kad, siekiant įstoti Lietuvai į EBPO, buvo prisiimta geroji valstybės įmonių valdymo praktika. Ponas V. Ąžuolas vis mėgsta kalbėti apie Vokietijos pavyzdį, bet juk jūsų Vyriausybė įdiegė šią praktiką. Kai įstojome į EBPO, jau nusispjauname, nes atsiranda labai pragmatiniai, sakyčiau, smulkiaburžuaziniai interesai – reikia pasiekti, kad mano apygardoje būtų išasfaltuotas vienas, kitas ar trečias žvyrkelis. Štai tam reikia pasodinti naują vadovą labai skubiai, nepaisant to, kad nebeįmanoma atrinkti nepriklausomų valdybos narių per tokį trumpą laiką. Tai, atrodo, ir nedarysite tų atrankų į nepriklausomus valdybos narius, norite valdybos nariais paversti valstybės tarnautojus. Nebus konkurso į generalinio direktoriaus pareigas. Pasinaudosite kitų įstatymų nuostatomis, leidžiančiomis pirmiesiems metams priimti direktorių į pareigas be konkurso”.