„Žalias” Seimas paliko valstybę valdyti Dalios Grybauskaitės klanui

„Žalias” Seimas paliko valstybę valdyti Dalios Grybauskaitės klanui

Atrodo neįtikėtina, tačiau tai tiesa – „žaliųjų valstiečių” dominuojamas Seimas pritarė Gitano Nausėdos veto – Kelių direkcijos valdyboje liks „nepriklausomi” nariai. „Nepriklausomus” narius valstybės įmonėms parenka Andriaus Kubiliaus sukurtas Baltijos korporatyvinio valdymo institutas (BKVI), kuris išugdė ir tokį talentą, kaip buvęs Dalios Grybauskaitės favoritas Rokas Masiulis, sugebėjęs už 250 mln. dolerių vertės „Independence” laivą suploti daugiau nei vieną milijardą mokesčių mokėtojų pinigų. Nuo to laiko visa ši Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio gvardija pasklido po visas valstybines įmones, perimdama jų valdymą, ir plaudama milijonus biudžeto lėšų, panašiai kaip per legendinę „Independence” aferą.

Nors vienas „žaliasis”, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Ąžuolas siūlė pakeisti valstybės įmonių valdymo tvarką, kad jos valdybas sudarytų valstybės tarnautojai, tačiau prieš balsavo ne tik konservatoriai, liberalai, bet ir patys „valstiečiai”.

„Valstiečiai” bandė perimti ir perduoti valstybės valdymui valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, peržiūrą ir plėtrą vykdančią biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Ši didžiulį biudžetą turinti struktūra buvo pertvarkyta į valstybės įmonę, o jos valdybos daugumą turėjo sudaryti valstybės tarnautojai.

Gitanas Nausėda toliau atkakliai dirba ne Lietuvos naudai

Tačiau tam kategoriškai pasipriešino „ekscelencija” Gitanas Nausėda : neva tokia tvarka „neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų formavimo taisyklės, pagal kurią daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti asmenys, todėl ją pasiūlyta išbraukti iš įstatymo”.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė nepritarti šalies vadovo veto.

„Pagrindiniai motyvai, kaip ir svarstymo stadijoje, kad Kelių direkcija turi vykdyti Vyriausybės programą, todėl ir valdyboje atitinkamai turi atstovauti 50 proc. valstybės tarnautojŲ. Iš tikrųjų net ir turime analogijos, kaip yra EBPO reikalavimai, tai išanalizavus EBPO, dažniausiai taikoma praktika. Tai EBPO šalyse narėse yra taikoma 30 proc. nepriklausomų valdybos narių, o kiti nariai yra valstybės tarnautojai arba valstybės atstovai“, – komiteto poziciją išsakė jo pirmininkas Valius Ąžuolas.

Už pasiūlymą priimti grąžintą įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais balsavo 107, prieš – vienas, susilaikė 13 Seimo narių (įstatymas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių).

Tuo negalėjo patikėti vienintelis Seimo narys Artūras Skardžius : „Klau­sau ir sa­vo au­si­mis ne­ti­kiu, kad kal­ba­ma apie tai, kad ka­den­ci­jos pa­bai­go­je ban­do­ma ką nors su­kiš­ti ir pa­da­ry­ti po­liti­nius pa­sky­ri­mus. Pra­šom at­si­vers­ti, ger­bia­mi ko­le­gos, ku­rie taip kal­ba­te, pa­vyz­džiui, pa­grin­di­nių vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­bas. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ – R. Šve­das, Pre­zi­den­tės rin­ki­mų šta­bo va­do­vas. Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas V. Va­si­liaus­kas – šta­bo va­do­vas, aukš­čiau­sio ran­go po­li­ti­kės D. Gry­baus­kai­tės šta­bo va­do­vas, tik, aiš­ku, ki­tos ka­den­ci­jos. N. Ud­rė­nas – taip pat vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas. SGD ter­mi­na­las – A. Mo­lis. „Ig­ni­tis“ įmo­nė­je tuos šiukš­lių fab­ri­kus, de­gi­ni­mo ga­myk­las sta­to N. Ra­zburs­kis.
Apie ką mes ga­li­me kal­bė­ti, ger­bia­mas Raz­ma? Kaip bu­vo pa­skir­tas D. Tuč­kus? Jū­sų po­no V. Land­sber­gio gin­kla­ne­šio A. Tuč­kaus sū­nus bu­vo pa­skir­tas va­do­vau­ti „Lit­gas“, jau­nas vai­ki­nu­kas. Po­li­ti­nis pa­sky­ri­mas plius 30 mln. kiek­vie­nais me­tais mums kai­nuo­ja da­bar jo, D. Tuč­kaus, ir R. Ma­siu­lio su­da­ry­ta su­tar­tis. Ir nie­kas tos bam­ba­gys­lės ne­nu­ker­pa.

https://www.youtube.com/watch?v=kmCxaQzL_fk&feature=emb_logo

Pir­mi­nin­ke, pri­dė­ki­te lai­ko, J. Raz­ma man truk­do. Ger­bia­mas Raz­ma, pa­lau­ki­te! At­si­ver­čia­me Kon­sti­tu­ci­jos 46 straips­nį – Lie­tu­vos ūkis: vals­ty­bė re­gu­liuo­ja ūki­nę veik­lą taip, kad ji tar­nau­tų ben­drai tau­tos ge­ro­vei. Kaip da­bar sa­vi­nin­kas ne­ga­li tu­rė­ti įta­kos sa­vo val­do­mų įmo­nių, už ku­rias jis at­sa­kin­gas, re­zul­ta­tams? Bet ko­kio­mis rin­kos są­ly­go­mis tai ne­įma­no­mas da­ly­kas. Aš ne­ma­nau, kad ku­ris nors čia sė­din­tis Sei­mo na­rys, tu­rin­tis sa­vo ver­slą, pa­ves­tų ko­kiam nors ne­pri­klau­so­mam val­dy­ti jo įmo­nę, jo tur­tą. Pri­me­nu, kad Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­dy­mo tur­to įsta­ty­me aiš­kiai pa­ra­šy­ta: tur­to sa­vi­nin­ko funk­ci­jas įgy­ven­di­na Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas. Tai yra du sub­jek­tai, ne­svar­bu, ko­kiu bū­du.

Da­bar pa­žiū­rė­ki­me dėl skaid­ru­mo, kaip el­gia­si įmo­nės. Sei­mas at­li­ko par­la­men­ti­nį ty­ri­mą, ban­dė iš­si­aiš­kin­ti ko­rup­ci­nius as­pek­tus dėl vals­ty­bės val­do­mos „Klai­pė­dos naf­tos“ su­da­ry­tos su­tar­ties su „Ho­egh LNG Li­mi­ted“ dėl lai­vo nuo­mos, to „In­de­pen­den­ce“ lai­vo, ku­ris mums kai­nuos 1 mlrd. plius. Tai yra iš­taš­ky­ti pi­ni­gai. At­sa­ky­mai bu­vo iš STT ir FNTT. Ka­dan­gi ta įmo­nė nė­ra sa­vi­val­dy­bės, kai yra ne vals­ty­bės įmo­nė, ne­svar­bu, kad ji val­do­ma per ak­ci­jas ir vals­ty­bė tu­ri 70 % ak­ci­jų. An­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas ne­at­lie­ka­mas. Vy­riau­sy­bė in­stru­men­tų ne­tu­ri, Sei­mas in­stru­men­tų ne­tu­ri, an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas ne­at­lie­ka­mas, įmo­nės, tos, į ku­rias su­kiš­ti po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo žmo­nės, ma­no iš­var­din­ti, ne­vyk­do įsta­ty­mų, Kur 5 % ka­pi­ta­lo grą­ža? Kur in­ves­ti­ci­nė grą­ža? Nė­ra. Ji­nai iš­plau­na­ma į to­kius pro­jek­tus, kaip, štai pa­skai­ty­siu vi­sai ne­se­ną pra­ne­ši­mą. „Klai­pė­dos naf­ta“ į SGD pro­jek­tus ke­ti­na in­ves­tuo­ti 140 mln. eu­rų. Ži­no­te, kur tie pro­jek­tai? Tie pro­jek­tai yra Bra­zi­li­jo­je Acu uos­te, Bra­zi­li­jos Acu uos­te. Tai tas ju­ri­di­nis as­muo, vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė, ku­rios kaš­tai so­cia­li­zuo­ti ir kai­nuo­ja 100 mln. kiek­vie­nais me­tais mums iš­lai­ky­ti, in­ves­tuo­ja, pi­ni­gus ruo­šia­si plau­ti so­cia­li­zuo­ta įmo­nė, įmo­nė so­cia­li­zuo­tais kaš­tais 140 mln. per Bra­zi­li­jos ke­tu­ris uos­tus. Tai in­ves­ti­ci­ja į tre­či­ą­sias vals­ty­bes, į tre­či­ą­sias vals­ty­bes ki­ša­mi mū­sų pi­ni­gai. To­kių pa­ra­dok­sų, ne­ži­nau, ku­rio­je vals­ty­bė­je ga­li bū­ti.

Da­bar, pa­žiū­rė­ki­te, yra to­kia šil­ta vie­te­lė – Vil­niaus ši­lu­mos tin­klai, ten su­lin­du­si vi­sa Roko Ma­siu­lio ko­man­da, ne­se­niai ten pri­si­jun­gė ir P. Mar­tin­kus. P. Mar­tin­kus, su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras, ku­ris ak­ty­viai vei­kė, kad bū­tų at­leis­tas Klai­pė­dos uos­to va­do­vas A. Vait­kus. Pa­si­ro­do, tas P. Mar­tin­kus yra Bal­ti­jos kor­po­ra­ty­vi­nio val­dy­mo ins­ti­tu­to na­rys, o šis ins­ti­tu­tas, tai pri­va­tus ins­ti­tu­tas, at­rin­ki­nė­ja va­do­vus, juos mo­ko ir taip plau­na pi­ni­gus per ši­tas įmo­nes. Štai to­kia si­tu­a­ci­ja tu­ri bū­ti ne­del­siant kei­čia­ma”.
Seimo narys Ąžuolas sutiko : „Iš tik­rų­jų įstatymo tiks­lai gal ir ne­bu­vo blo­gi – ne­pri­klau­somi na­riai, at­ran­kos ko­mi­si­jos, vi­sa ki­ta, bet, kaip prieš tai ko­le­ga sa­kė, la­bai abe­jo­ti­nai at­ro­do tos su­kur­tos įstai­gos, ku­rios at­ren­ka ne­pri­klau­so­mus na­rius, o jie pri­klau­so tam tik­roms jė­goms. De­ja, bet pa­si­tvir­ti­no mū­sų lie­tu­viš­kas va­rian­tas, kai te­oriš­kai ne­pri­klau­so­mi, prak­tiš­kai pri­klau­so­mi. Kas at­si­tin­ka to­liau? Val­dy­bos na­riai, pa­vyz­dys, tri­jų na­rių val­dy­ba, du ne­pri­klau­so­mi nu­spren­džia par­duo­ti vals­ty­bei pri­klau­san­tį ver­slą „Me­zon“, ver­slą, ku­ris ge­ne­ruo­ja di­de­les pa­ja­mas, ne­ša pel­ną, nu­spren­džia, kad jį rei­kia par­duo­ti. Va­di­na­si, tę­siant to­kią pat prak­ti­ką, kiek­vie­no­je vals­ty­bės įmo­nė­je ga­li­ma. „Ge­le­žin­ke­liuo­se“ ga­li­ma par­duo­ti kro­vi­nių ve­ži­mo ver­slą, nes val­dy­ba taip nu­spren­dė. Paš­te ga­li­ma siun­tų iš­ne­šio­ji­mo ver­slą par­duo­ti, nes ne­pri­klau­so­ma val­dy­ba taip nu­spren­dė. Tai vi­sur ta prak­ti­ka ga­li at­si­tik­ti to­kia, kad vals­ty­bės pel­nin­gus ver­slus mes pa­pras­čiau­siai iš­par­duo­si­me.
Kaip at­si­ti­ko anks­čiau, kai Pre­zi­den­tas ve­ta­vo „Pro­ble­ma­ti­kos“ ir Ke­lių prie­žiū­ros įsta­ty­mą, kad jas rei­kia par­duo­ti, jos iš es­mės ne­rei­ka­lin­gos. Pra­ėjus me­tams virš 1 mln. „Pro­ble­ma­ti­kos“ už­dirb­tas pel­nas su­mo­kė­tas į vals­ty­bės biu­dže­tą. Ar vals­ty­bei ne­rei­kia pa­ja­mų? Tur­būt rei­kia. Rei­kia at­si­min­ti, kad tai yra vis tiek vi­sų mū­sų žmo­nių tur­tas vals­ty­bės įmo­nės. Pa­ci­tuo­siu tą pa­čią Vo­kie­ti­jos prak­ti­ką, kaip to­kių įmo­nių kaip „Ke­lių prie­žiū­ra“, Ke­lių di­rek­ci­ja, vi­sos ki­tos yra su­da­ro­mos val­dy­bos. Te­nai net­gi yra įra­šo­mi as­me­nys. Pa­vyz­džiui, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja at­sto­vas, nes jis at­sa­kin­gas, ka­dan­gi yra ski­ria­mi fi­nan­sai ke­liams, at­sa­ko­my­bė, kad tie fi­nan­sai pa­nau­do­ja­mi. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas, nes at­sa­kin­gas už ke­lius, Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas, nes yra at­sa­kin­ga, kad lė­šos pa­tek­tų eko­no­mi­kai ir taip bū­tų kuo grei­čiau su­ka­mas eko­no­mi­kos va­rik­lis. Ir net­gi yra sa­vi­val­dy­bių at­sto­vas, nes sa­vi­val­dy­bėms taip pat yra svar­būs ke­liai. Tai jie net­gi yra su­dė­lio­ję ir kon­kre­čiai su­ra­šę, ko­kie tu­ri bū­ti at­sto­vai, pats dar­buo­to­jų at­sto­vais, nes dar­buo­to­jams taip pat tu­ri rū­pė­ti jų įmo­nės veik­la. Tai klau­si­mas, ar mes ei­si­me ki­tu ke­liu, ar ei­si­me se­nu de­mo­kra­tijos pra­min­tu ke­liu ir jau pa­si­tei­si­nu­siu.
O kas da­bar at­si­ti­ko? Šiuo me­tu at­si­ti­ko taip, kad mes ne­pri­va­ti­zuo­ja­me įmo­nių, bet su­da­ro­me ga­li­my­bes pri­va­ti­zuo­ti val­dy­mą. Ką reiš­kia tu­rė­ti dau­giau kaip 50 %? Va­di­na­si, vi­si spren­di­mai fak­tiš­kai pri­va­ti­zuo­ja­mi ir tu ga­li la­bai grei­tai nu­spręs­ti par­duo­ti pel­nin­gus ver­slus. Ko­le­gos, siū­lau ne­pa­lai­ky­ti Pre­zi­den­to ve­to ir jį at­mes­ti”.

A.Skardžius stebisi, kad „kažkoks pri­va­tus sub­jek­tas, kaž­koks Bal­ti­jos kor­po­ra­ty­vi­nio val­dy­mo ins­ti­tu­tas, pas­ta­rai­siais me­tais su­kū­ręs įta­kos tin­klą, at­rin­ki­nė­ja va­do­vus į vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes ir per val­dy­mą ban­do ne­tei­sė­tais ke­liais pri­va­ti­zuo­ti vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes. ”
Taip pat tas pats ins­ti­tu­tas mo­ko sa­vo at­rink­tus as­me­nis, bet, kaip aš jau kal­bė­jau tri­bū­no­je, kaip ma­to­te, kaž­ko­dėl vi­si tie as­me­nys yra bu­vę po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo, aukš­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų de­le­guo­ti, ėję la­bai at­sa­kin­gas po­li­ti­nes pa­rei­gas, – mano Skard-žius, – taip iš­ei­tų, kad vals­ty­bė ir jos vyk­do­mo­ji val­džia, at­lik­da­mos vals­ty­bės sa­vi­nin­ko funk­ci­jas, ne­tu­ri jo­kios įta­kos to­kioms įmo­nėms, kai ne­ga­li jų val­dy­ti per val­dy­bą, o at­sa­ko­my­bė už vals­ty­bės tur­tą ir jo val­dy­mą iš­lie­ka, įmo­nės vei­kia tie­siog ten­den­cin­gai in­ves­ti­ci­nės grą­žos ne­duo­da­mos į biu­dže­tą, o dar siurb­da­mos iš jo, kaip, pa­vyz­džiui, ge­le­žin­ke­liai: iš kar­to su­kū­rus nau­ją val­dy­bą, kiek­vie­nais me­tais rei­ka­la­vo 32 mln. iš vals­ty­bės biu­dže­to deng­ti sa­vo nuos­to­lius dėl ke­lei­vių ve­ži­mo. To ne­bu­vo fak­tiš­kai nuo ne­pri­klau­so­my­bės. Bet štai – toks pi­ni­gų plo­vi­mas. Grei­čiau­siai dar pa­rei­ka­laus ir dėl in­fra­struk­tū­ros. To­dėl ma­nau, kad uo­de­ga ne­ga­li viz­gin­ti šuns, tai yra prieš gam­tą”.

Seimo narys, buvęs A.Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas pripažino, kad Andrius Kubilius „dalyvavo kuriant minėtą institutą : „Bal­ti­jos ša­lių su­kur­tas ge­ros val­dy­se­nos ins­ti­tu­tas, ku­ris bu­vo su­kur­tas dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, jį ku­riant da­ly­va­vo prem­je­ras A. Ku­bi­lius, jo kon­fe­ren­ci­jo­se da­ly­va­vo prem­je­ras A. But­ke­vi­čius. Da­bar kal­ti­na­ma, kad jis plau­na pi­ni­gus? Kal­ti­na­ma, kad siur­bia vals­ty­bės įmo­nių lė­šas? To­kie pa­reiš­ki­mai, ma­no su­pra­ti­mu, ne tik kad pra­si­len­kia su re­a­ly­be, bet ir tie­siog pa­pras­tai šmei­ži­kiš­ki…mo­kes­čių mo­kė­to­jų tur­tą tu­ri val­dy­ti ne vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ne pa­gal par­tiš­ku­mą at­rink­ti žmo­nės, o tie­siog pro­fe­sio­na­lai – ne­pri­klau­so­mi žmo­nės, ku­riems įta­kos ne­da­ry­tų po­li­ti­kai nu­ties­ti vie­ną ar ki­tą ke­lią, ku­rie pri­im­tų spren­di­mą”.

Petras Gražulis negalėjo tuo patikėti : ” po­nas M. Ma­jaus­kas at­sklei­dė – aš gal­vo­jau, kas yra įkū­rė­jas to ins­ti­tu­to, ku­ris at­ren­ka į vals­ty­bi­nes įmo­nes val­dy­bos na­rius. O pa­si­ro­do, stei­gė­jai – kon­ser­va­to­riai, prie­ša­ky­je su A. Ku­bi­liu­mi. Aš su­pran­tu kon­ser­va­to­rių po­zi­ci­ją, ko­dėl jie prieš­ta­rau­ja ir taip že­mi­na, ir nie­ki­na vals­ty­bės tar­nau­to­jus, kad jie bu­ki, ne­mo­ka val­dy­ti, be­raš­čiai ir ne­ga­li da­ly­vau­ti įmo­nių vals­ty­bės val­dy­me. Aš su­pran­tu, kad jiems la­bai pa­to­gu, ir ne kar­tą pa­sa­kiau, ir tą pa­tį kar­tą kar­to­jau – vals­tie­čius iš­rin­ko į Sei­mą, o vals­ty­bę val­do kon­ser­va­to­riai per įmo­nių val­dy­bas, per sa­vo tei­sėt­var­kos, iki­teis­mi­nių ty­ri­mų įvai­riau­sias ins­ti­tu­ci­jas. Šian­dien vals­tie­čiai, de­ja, tik pa­čio­je pa­bai­go­je ka­den­ci­jos kol kas tik vie­no­je įmo­nė­je ban­do keis­ti si­tu­a­ci­ją. Per vė­lai su­pra­to.

Bet man la­bai gai­la Pre­zi­den­to. Pre­zi­den­tas me­ti­nia­me pra­ne­ši­me lyg ir kri­ti­kuo­ja de­struk­ty­vią opo­zi­ci­ją, bet kad­rų po­li­ti­ką nuo­lat vyk­do kon­ser­va­to­riš­ką. Ir kas yra? Ko­kių pa­žiū­rų yra mū­sų Pre­zi­den­tas? Mes vi­si bal­sa­vo­me už jį, o šian­dien jis tar­nau­ja vi­siš­kai ki­tai pu­sei. Ger­bia­mas Pre­zi­den­te, man at­ro­do, ka­dan­gi tik­rai pa­gal rei­tin­gus pra­ran­da­te įta­ką, tai taip yra nor­ma­lu, nes vie­ni žmo­nės už jus bal­sa­vo, bet dir­ba­te tiems, ku­rie prieš jus bal­sa­vo. Tai­gi aš ma­nau, kad vi­si tu­rė­da­mi ge­rą va­lią tu­ri­me pa­rem­ti įsta­ty­mą. Pri­va­ti­zuo­tas įmo­nių val­dy­mas – tai fak­tiš­kai pri­va­ti­zuo­ta įmo­nė, vals­ty­bi­nė įmo­nė! Pri­sis­tei­gė vi­so­kių uabų, uabė­lių ir ši­taip šie val­dy­bos na­riai per sa­vo gi­mi­nai­čius siur­bia pi­ni­gus, ši­taip iš­nau­do­ja vals­ty­bę! Tik­rai pa­rem­ki­me, ne­pri­tar­ki­me Pre­zi­den­to ve­to”.

Eugenijus Genvilas sutiko, kad jau seniai reikėjo reorganizuoti Lietuvos kelių direkciją  : „Dėl pa­čios įmo­nės. Aš su­tin­ku, kad šią įmo­nę rei­kia re­or­ga­ni­zuo­ti iš biu­dže­ti­nės įstai­gos į vals­ty­bės įmo­nę. Tik­rai yra toks po­rei­kis. Ta­čiau tam, kad at­leis­tu­mė­te V. An­dre­je­vą, tik­rai ne­bu­vo rei­ka­lin­ga re­or­ga­ni­za­ci­ja. Re­or­ga­ni­za­ci­ja yra rei­ka­lin­ga ir iš­liks po­rei­kis to­kios re­or­ga­ni­za­ci­jos dėl efek­ty­ves­nės įmo­nės veik­los, dėl sko­li­ni­mo­si ga­li­my­bių, ga­lų ga­le dėl ge­res­nių spe­cia­lis­tų pri­trau­ki­mo mo­kant jiems ge­res­nius at­ly­gi­ni­mus, dėl „E-tol­ling“ sis­te­mos įve­di­mo Lie­tuvoje. Žinau, kad šiuo įstatymu siekiama  at­leis­ti įmo­nės va­do­vą V. An­dre­je­vą. Ži­nau, kad jį no­ri­ma at­leis­ti dėl to, kad jis yra R. Ma­siu­lio drau­gas. Ta­čiau dar di­des­nis R. Ma­siu­lio ben­dra­žy­gis „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ di­rek­to­rius M. Bar­tuš­ka ne­su­si­lau­kė dė­me­sio ir ne­su­si­lau­kė kri­ti­kos dėl kai ku­rių veiks­mų, ku­riuos „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vyk­do ne­pai­sy­da­mi teis­mų spren­di­mo.

Ma­no ma­ny­mu, tiks­las ši­to pri­im­to ir Pre­zi­den­to pa­grįs­tai ve­tuo­to įsta­ty­mo nė­ra per­so­na­li­ja. Tiks­las yra pa­kei­tus per­so­na­li­ją ženg­ti to­liau – ženg­ti to­liau po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos žvyr­ke­liais, pa­ver­čiant tuos žvyr­ke­lius bliz­gan­čiu as­fal­tu. Mes ma­tė­me, ko­kią įta­ką rin­ki­mams da­ro Sei­mo na­rių, ki­tų po­li­ti­kų pa­stan­gos ir su­ge­bė­ji­mas už­tik­rin­ti ge­rą ke­lių ko­ky­bę – žvyr­ke­lių as­fal­ta­vi­mą. Štai to ir sie­kia­ma, ne tik su­lau­žant Lie­tu­vos įža­dus EBPO ir pri­im­tą prak­ti­ką, tai yra vals­ty­bės įmo­nių val­dy­bų for­ma­vi­mo prak­ti­ką. Ir, be­je, tai ne opo­zi­ci­ja pa­da­rė. At­ro­dy­tų gar­bė S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bei, kad, sie­kiant įsto­ti Lie­tu­vai į EBPO, bu­vo pri­si­im­ta ge­ro­ji vals­ty­bės įmo­nių val­dy­mo prak­ti­ka. Po­nas V. Ąžuo­las vis mėgs­ta kal­bė­ti apie Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dį, bet juk jū­sų Vy­riau­sy­bė įdie­gė šią prak­ti­ką. Kai įsto­jo­me į EBPO, jau nu­si­spjau­na­me, nes at­si­ran­da la­bai prag­ma­ti­niai, sa­ky­čiau, smul­kia­bur­žu­a­zi­niai in­te­re­sai – rei­kia pa­siek­ti, kad ma­no apy­gar­do­je bū­tų iš­as­fal­tuo­tas vie­nas, ki­tas ar tre­čias žvyr­ke­lis. Štai tam rei­kia pa­so­din­ti nau­ją va­do­vą la­bai sku­biai, ne­pai­sant to, kad ne­be­įma­no­ma at­rink­ti ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių per to­kį trum­pą lai­ką. Tai, at­ro­do, ir ne­da­ry­si­te tų at­ran­kų į ne­pri­klau­so­mus val­dy­bos na­rius, no­ri­te val­dy­bos na­riais pa­vers­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Ne­bus kon­kur­so į ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas. Pa­si­nau­do­si­te ki­tų įsta­ty­mų nuo­sta­to­mis, lei­džian­čio­mis pir­mie­siems me­tams pri­im­ti di­rek­to­rių į pa­rei­gas be kon­kur­so”.