Kaip legalizuotos neteisėtos „dušinės” Palangoje? Prokuratūra nurodė, kad „vsio zakonno”, Palangos savivaldybė tam pritarė (pildoma)
vaitkaysdusines
Aurimas Drižius
Praeitą savaitę, kai asociacija „Gyvas miškas” surengė piketą prie garsiųjų Palangos „dušinių”, Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus paskelbė savo nuomonę – kad neva, jeigu būtų jo valia, jis tas „dušines” būtų nušlavęs traktoriumi.
Tiesa, labai keista, kad Palangos savivaldybė net nepasinaudojo savo teise apskųsti Klaipėdos prokuratūros nutarimą, kad šios „dušinės” pastatytos visiškai teisėtai ir kad jos neprieštarauja jokiems teisės aktams. „O kodėl mes turėtume skųsti tą prokuratūros nutarimą, – LL sakė Palangos mero patarėjas Pranas Žeimys, – prokuratūra atliko savo veiksmą, o kodėl jį turėtų skųsti savivaldybė? Ten gi subjektas yra kažkoks privatus žmogus, moteriškaitė. Tų tyrimų buvo labai daug, ir visi tyrimai pasibaigdavo niekuo. Ir todėl man atrodo, kad savivaldybei skųsti tą sprendimą „dėl oro” taip pat neverta. Šioje situacijoje santykiai gali būti ne su savivaldybe, tačiau su statybų inspekcija. Jie tikrino ir darė įvairius derinimus ir t.t. Ką gali tą savivaldybė? Dar reikės mokėti pinigus už tuos skundus?”.
Tiesa, P.Žeimio nurodytas savivaldybės teisininkas Korsakas yra nepasiekiamas, o LL šaltiniai nurodo akivaizdžius įsatymų pažeidimus, legalizuojant „dušines”. Ir svarbiausiais vaidmuo čia tenka tai pačiai Palangos savivaldybei.
Keletas pastebėjimų merui, dalį kurių radau komentaruose po straipsniu ir jie yra 100% teisingi, – teigia buvęs VR ministras Gintaras Furmanavičius:
– nėra jokių spragų teisės aktuose leidžiančių statinių rekonstravimą didinant užstatymą apsaugos juostoje. Būtent pajūrio apsaugos zonoje jau daugybę metų viskas puikiai ir labai griežtai reglamentuota ir yra tai apibrėžiantys Vyriausybės nutarimai.
– nėra tokios patalpų ar pastatų paskirties kaip poilsio aptarnavimas.
– rašinyje minimos sovietinių laikų dušinės buvo ne dabartinio pastato vietoje, o visai kitoje šalia esančioje vietoje. Todėl pagal teisės aktus tai nauja statyba.
– dušinių rekonstrukcijoje nėra jokių buvusio pastato išsaugomų konstrukcijų.
– pastato paskirtis neatitinka sklypo paskirties.
Statybos inspekcija tikrino ar pastatyta pagal projektą, bet esmė kad pats leidimas išduotas neteisėtai. Detalusis planas patvirtintas neteisėtai. Ginant viešajį interesą, statybų inspekcija su aplinkos ministerija privalo naikinti neteisėtai parengtus teritorijų planavimo dokumentus, statybos leidimus ir ištaisyti kad ir prieš 10 ar 20 metų padarytus nusižengimus, nes tokiems dalykams nėra senaties. Ir visi tai žino. Tiesiog nenori daryti precedento, nes tada reiks griauti pusę Palangos.
Jei būtų mano valia, pats atsisėsčiau prie buldozerio vairo ir sulyginčiau su žeme šį pastatą.
Praėjusios savaitės pabaigoje buvo surengta teatralizuota akcija prie vadinamųjų „dušinių“ Meilės alėjoje. Iš tikrųjų, šis pastatas bado akis ir Lietuvos žmonėms, ir Palangos gyventojams, todėl džiaugiuosi jaunimo iniciatyva atkreipti visuomenės dėmesį į šią situaciją. Ne kartą esu sakęs, pasikartosiu ir dabar – man taip pat nepatinka šis statinys, ir man nėra priimtina, jog tokie pastatai atsiranda jautriausioje pajūrio zonoje.
Atsakingai noriu pareikšti: jei būtų mano valia ir jei aš galėčiau, pats atsisėsčiau prie buldozerio vairo ir sulyginčiau su žeme šį pastatą Meilės alėjoje. Tačiau to padaryti negaliu.
Jei būtų Savivaldybės Tarybos valia, dėčiau visas pastangas, kad Vyriausybė inicijuotų pastato paėmimą visuomenės poreikiams, bet ir tai padaryti, kaip man išaiškino teisininkai, įmanoma tik išimtinais atvejais, į kuriuos šis statinys nepatenka.
Ne kartą sakiau, jog pajūrio juosta, kurios Lietuva turi labai nedaug, negali būti užstatyta. Savo nuomonės nekeičiu ir dabar, tačiau, deja, mūsų pajūrio priekopėje yra ir daugiau dar prieš keletą dešimtmečių pastatytų pastatų, kurių mano ir kaip palangiškio, ir kaip miesto vadovo, manymu, neturėtų čia būti: tai ir „Voveraitė“, ir „Lagūna“, ir buvusi čeburekinė, ir „Chateau Amber“. Bet nė vienas iš šių pastatų nėra nauja statyba – jie yra 1992 m. valstybės inicijuotos privatizacijos pasekmė.
Vadinamosios „dušinės“ – taip pat akis badančio neapgalvoto privatizavimo proceso pasekmė. „Dušinės“, dėl kurių dabar visi kartu su Jumis turime galvos skausmą, aukcione parduotos 1992 m. – tuomet buvau dar moksleivis.
Tenka tik apgailestauti, jog 1999 m. tuometis Palangos architektas, vykdydamas teismo įpareigojimą, savo parašu „palaimino“ miesto centrinės dalies detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas sklypas prie „dušinių“, bet toks buvo tuometinis teismo sprendimas.
Jei būčiau miesto vadovas tuomet, kai šis pastatas 2007 metais išdygo nelegaliai, būčiau dėjęs visas pastangas, kad jis būtų nugriautas. Ką turime dabar? Teigiamus teismo sprendimus, Statybų inspekcijos teigiamas statybos nenukrypstant nuo projekto patikrinimo išvadas, kitų teisėsaugos institucijų teigiamas išvadas, suderintą ir patvirtintą „dušinių“ rekonstrukcijos projektą ir jau baigtą rekonstruoti pastatą.
Rekonstrukcija nėra restauracija, todėl tai reiškia, jog vietoj „dušinių“ neprivalėjo atsirasti tos pačios sovietinės dušinės su iš čiaupo tekančiu šaltu vandeniu, kaip kad sunykusio Kurhauzo vietoje baigia atgimti istorinis kultūros paveldo pastatas, nes Kurhauzas restauruojamas, o ne rekonsturojamas.
Savivaldybė po ilgų peripetijų ir aiškinimosi įvairiose institucijose išdavė leidimą poilsio aptarnavimo pastato rekonstrukcijai ir suderino „dušinių“ pastato rekonstrukcijos projektą, kurio tiek pirmajame, tiek mansardiniame aukštuose juodai ant balto pažymėta, jog čia yra poilsio aptarnavimo patalpos.
Šią savaitę vėl darsyk ir darsyk, pasikvietęs Savivaldybės architektus, sklaidžiau šio pastato projektinę dokumentaciją. Viskas parengta gudriai, pagal teisės aktus, nėra prie ko prikibti. Gudriai, teisėtai, bet neteisingai, dėl galimybės liberaliai interpretuoti įstatymus bei paliktų spragų laisvai manipuliuoti sąvokomis. Juk jokiame teisės akte nėra apibrėžta, kas tai yra „poilsio aptarnavimas“. Belieka tik spėlioti, kas tai galėtų būti – masažo kambariai, grožio salonas, SPA centras, o gal skaitykla, restoranas ar laikina prieglauda keturkojams, kai jų savininkai pramogauja paplūdimyje? Konkreti tik viena nuostata – tokiame pastate negali būti patalpų, skirtų nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, o visa kita – daryk, ką nori.
Berods 2015 metais kreipėmės į visas institucijas, kad įstatymuose atsirastų aiškūs, o ne apytamsiai terminai, kuriais naudojasi ne tik užsakovai bei jų pasamdyti architektai, bet ir teisininkai, kai ginčai pasiekia teismus. Kalbu ir apie vienbučių virtimą daugiabučiais. Tiesa, po ilgų Savivaldybės kreipimusi ir prašymų, netgi po Vyriausybės išvykstamojo posėdžio Palangoje pavyko pasiekti ir įtikinti, kad būtų keičiami teisės aktai ir jie aiškiai apibrėžtų bei nebesudarytų galimybių statytojams ręsti neva „vienbučius“ pastatus su daugybe butų ar prištampuoti namelius iki 50 kv. m be Savivaldybės išduoto leidimo, tačiau laiko neįmanoma sugrąžinti atgal ir ištaisyti tų įstatyminių klaidų, kurios buvo padarytos pradedant privatizacijos procesą.
Man, taip pat kaip ir visuomenei, rūpi, kas vis dėlto bus šiame pastate ir kada bus atvertos jo durys, kad galėtume pasinaudoti poilsio aptarnavimo paslaugomis. Jau ateinančią savaitę Savivaldybė kreipsis į pastato savininkę su prašymu leisti patekti į patalpas ir patikrinti, ar pastatas yra ir bus naudojamas pagal paskirtį. Jau anksčiau esu minėjęs, jog Palangos savivaldybė kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir šis statinys niekada nevirstų nei viešbučiu, nei privačia vila, nei prabangiais haute couture apartamentais ant jūros kranto. Kontroliuoti šio pastato naudojimą kviečiu ir visą visuomenę pastebėję, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, nedelsiant informuokite Savivaldybę.
Suprantama, jog dabar, artėjant rinkimams į Seimą, buvusių „dušinių“ klausimas bus itin eskaluojamas, metant šešėlį Savivaldybei.
Sveikinu akcijos organizatorių iniciatyvą parodyti savo pilietinę poziciją dėl statinio jautrioje pajūrio vietoje, tačiau apgailestauju, jog, pasinaudodami situacija, prie šios gražios iniciatyvos prisišliejo asmenys, kurie turėjo didelių problemų su teismais bei teisėsauga. Kai pamatai, kad akcijoje aktyviai dalyvauja ir savivaldybę kaltina korupcija asmenys, kurie yra teisti už reketą, atlikę bausmę įkalinimo įstaigoje, teismo pripažinti padarę žalą Savivaldybės įmonei, siekę nukasti kopą bei iškirsti senus medžius šalia J. Basanavičiaus gatvės, tačiau pralaimėję bylas prieš Savivaldybę, neleidusią jiems imtis neteisėtų veiksmų, ar dar labiau – patys turintys teisinių problemų dėl nelegalių statybų itin jautrioje Palangos vietoje – J. Basanavičiaus gatvėje – ir teismo neskundžiama nutartimi įpareigoti nugriauti aštuonis nelegalius statinius, suabejoji sumanymo ginti viešąjį interesą nuoširdumu. Gaila, kad gražia pilietine akcija pasinaudota asmeninėms sąskaitoms suvesti, nes tai užgožia nuoširdžią ir pilietišką žmonių poziciją.
Linkiu visiems gražios vasaros
Vienos nuotraukos istorija
Šiomis dienomis žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose gana plačiai išplito nuotraukos iš praėjusios savaitės pabaigoje prie „dušinių“ Meilės alėjoje vykusios teatralizuotos akcijos, kurios dalyviai siekė atkreipti dėmesį į pastatą priekopėje ir itin įdėmiu žvilgsniu įvertinti tiek jo atsiradimo aplinkybes, tiek tai, kas jame bus.
Ir akcija gera, ir kvietimas rūpintis pajūriu tikrai gerbtinas, tik štai nekurie dalyviai, švelniai tariant, keistai atrodo tarp jaunimo, bet tikrai ne dėl amžiaus skirtumo 🙂
Štai, pavyzdžiui, viename iš atvaizdų įamžintas palangiškis, pasipuošęs ekologinės spalvos marškinėliais ir rankose laikantis plakatą su užrašu „Už skaidrų pajūrį!“. 🙂 Iš principo pagirtinas aktyvumas, tik štai keletas įdomių detalių: dabar daug diskusijų keliančio pastato Meilės alėjoje statybos buvo pradėtos 2007 m. vasarį, o jau tų pačių metų kovą Statybų inspekcija surašė savavalinės statybos aktą. Akurat tuo metu, kai žaliųjų marškinėlių savininkas Eugenijus Čilinskas darbo dienas leido palangiškių „baltuoju“ vadintame namelyje ir buvo ne šiaip sau koks eilinis valdininkas, o visas Palangos mero pavaduotojas 🙂 Kokią poziciją tuomet pareiškė antrasis žmogus pagal svarbą Palangoje, ką padarė, kad stabdytų savavalę statybą, kur tada buvo jo plakatas „Už skaidrų pajūrį” ? 🙂 O gi nieko! Nei 2007, nei 2008, nei paskesniais metais. Bet dabar kaip niekur nieko išdidžiai kulniuoja į mitingą ir demonstruoja plakatą 🙂
O štai jo akcijos „kaimynas“ į kurorto valdžią pateko ir miesto Tarybos nariu tapo 2011 metais bei kartu su kitais vietos politikais posėdžiavo net iki 2019 – ųjų pavasario , tad net aštuonerius metus. Bet ir jis vos ne dešimtmetį Meilės alėjoje visiškai nieko nepastebėjo, matyt buvo užsiėmęs valdžia 🙂 Nors pastatas pastatytas riogso nuo 2007 metų, „kaimynas“ staiga kažkodėl praregėjo tik pastarosiomis dienomis Ir visai kaip senovės graikų matematikas Archimedas dabar šaukia „Eureka! Eureka!” (“Radau! Radau!”).
Taip kaip čia gaunasi: visi valdžioje kalti ir blogi, tik jiedu „balti ir pūkuoti“? 🙂
Ar nebus taip, jog, kaip sako liaudies patarlė, juokiasi puodas, kad katilas juodas? ??
Redakcijos komentaras:
Šioje nuotraukoje įamžintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius (nuotr. dešinėje) LL sakė netikintis, kad Palangos meras Vaitkus yra nuoširdus. „Manau, kad „caro” valdžia Palangoje stiprėja, nors tokios protesto akcijos šiek tie ir paklibina jo valdžią, – sakė E.Židanavičius, – jeigu jis išsiprovokuoja ir puola kritikus kaip šuo, tai nemanau, kad tai jam naudinga”.
„Reikėtų Vaitkaus paklausti, ar jis mane turėjo omenyje, kad jis įvardintų, – sakė jis, – savo pasisakymuose jis visada mane mini, nes daugiau neturi ką pasakyti. Todėl jis galėjo turėti omenyje ir mane, nes aš jam jau daugelį metų oponavau. Yra asmeniniai santykiai, ir politika, o Vaitkus viską supina į vieną mazgą ir jaučia man didelę „simpatiją”.
„Klausimas yra kitas – ar savivaldybė atstovavo miesto interesus teisme, ar skundė tuos sprendimus, – akė jis, – reikia žiūrėti, kaip ji elgėsi, ir visą tą kamuolį išvynioti. Ar ji skundė tuos teismų sprendimus ir kokius argumentus pateikė? Jeigu, pvz., teismas nusprendė, kad Vijūnėlės dvaras pastatytas neteisėtai, o „dušinės” – teisėtai, tai man kelia didelę nuostabą. Kas nutiko, kad kai prieš kelis metus buvo atvažiavęs aplinkos ministras ir daug objektų dėl statybos pažeidimų Palangoje buvo sustabdyta? Kodėl staiga visi tie pažeidimai išnyko? Galbūt, įstatymai imti kitaip taikyti. Žinoma, kad beveik visa Palanga pastatyta antroje pajūrio zonoje (kurioje draudžiamos statybos – aut. pastaba), ir buvo daug skandalų, tačiau paskui jie visi nurimo. Žinoma, kad tų dušinių toje pačioje vietoje niekaip negali pastatyti, nes naujo pastato plotas – virš 10 kartų didesnis, nei buvusių dušinių. Sako, kad tų buvusių dušinių savininkė yra tokia Zalatnickaja, kurios geras draugas, kaip žmonės kalba, yra toks architektas Rakauskas, kuris projektavo nemažai objektų Palangoje.
