Vytautas Bakas : ‘Teismų sistema turi būti radikaliai pertvarkyta“
Advok
Vytautas Bakas
MG Baltic savininkų ir talkininkų advokatai, kurie atstovauja juos prieš valstybę, tuo pat metu moko teisėjus, kaip bylose prieš valstybę spręsti bylas.
Man koktu nuo tokio teisingumo (privačioje aplinkoje pasakyčiau riebiau).
Mano įsitikinimu, teismų sistema tiesiog nepajėgi atlikti konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, ji skęsta savo „prekybos teisingumu“ subkultūroje ir turi būti radikaliai pertvarkyta. Specializuoti antikorupciniai teismai su visiškai nepriekaištingos reputacijos, naujos kartos vakarų universitetus baigusiais teisėjais yra sprendimas, kuris mano nuomone leistų atkurti pasitikėjimą teisingumu.
Teisėjas – multimilijonierius Albertas Milinis atvėrė Arūnui Valinskui akis : Lietuvos laukia violetinė revoliucija
Aurimas Drižius
Šiandien pedofilų klubo Lietuvoje organas „Lietuvos rytas“ šoumeno Arūno Valinsko lūpomis mums pranešė gerą naujieną – Lietuvoje įvyks violetinė revoliucija.
„Buvo aiškūs signalai, kad yra labai blogai, – baisisi buvęs Seimo pirmininkas, kurio teletabių klubas, pavadintas Tautos prisikėlimo partija, sudarė sąlygas Andriui Kubiliui plėšti Lietuvą ketverius metus, – ten tie pokalbiai buvo gerokai baisesni. Ir kai pradės viešinti tas medžiagas, dabartinis „MG Baltic“ skandalas net ir nublanks, apie tai, kas buvo ruošiamasi ten daryti. Man teko kalbėti su teisėju, kurio sūnus amžiną atilsį buvo žiauriai nužudytas. Albertu Miliniu. Jis irgi Šiaurės Kipre turi namą, tai mes netyčia ten susitikom. Kai pasišnekėjom, tai užkulisiai tos bylos yra baisiniai“.
A.Valinskas pabrėžė, kad D.Grybauskaitė turėjo progą N.Venckienę atstatydinti iš teisėjų : „ten visko dar tiek išlįs. Galų gale paaiškės, kodėl toks patriarcho sūnus Vytautas V.Landsbergis grojo toje gatvėje, tiems visiems susirinkusiems mergaitės saugotojams, kurie, pasirodo, buvo niekas kitas, kaip kriminaliniai nusikaltėliai. Kaip gauja. Čia dar bus tik pati pradžia. Aš buvau vienas iš pirmųjų, kuris gavo Drąsiaus Kedžio kompaktinę plokštelę. Jis daug kam išnešiojo ar išsiuntinėjo, gavo ir A.Kubilius, ir Valdas Adamkus, kurio kadencija buvo į pabaigą. Jau tada kilo tam tikrų įtarimų, kad čia bus labai negerų dalykų. Taip ir atsitiko. Šitas momentas kadencijos darbo metu buvo labai nekoks“.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei prakalbus apie asmeninę Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio atsakomybę, kai šis nuslėpė nuo D.Grybauskaitės faktą, jog teisėjas A.Stankus įtariamas suklastojęs teismo nutartis ir padirbęs kolegų parašus, ir persiuntė Prezidentei A.Stankaus prašymą atleisti iš teisėjo pareigų pačiam prašant, A.Milinis nusiuntė Prezidentei prašymą atleisti jį iš teismo pirmininko pareigų.
Iš šio Arūno Valinsko prognozių galima atskirti kelis faktus – buvęs Kauno apygardos teimo pirmininkas Albertas Milinis turi vilą Kipre. Niekur negirdėjau, kad tai vila būtų kažkur deklaruota. Tai dar viena detalė apie tai, kokį turtą iš savo gana kuklios algos užvaldė minėtas teisėjas. Milinio šeima dar valdė didžiulį plotą Kauno „Akropolyje“, kuriame Milinienė buvo įsteigusi grožio saloną.
Antra detalė – Arūnas Valinskas sako, kad tuoj išlis baisūs pokalbiai apie Neringą Venckienę.
Turiu Arūną nuraminti – visi tie Kedžių šeimos pokalbiai „organų“ jau seniai įrašyti, ir jau seniai panaudoti byloms prieš Kedžius. Kai seneliai ragino anūkę netylėti ir papasakoti, ką su ja išdarinėjo Ūsas ir jo gauja, prokuratūra tai pateikė kaip „anūkės lytinį priekabiavimą“.
Daugiau nieko visiems tiems ONTT, STT. VSD ir visokių ekskomisarų mikrofonams nepavyko užfiksuoti. Nes jeigu pavyktų ką nors kompromituojančio įrašyti, tai jau seniai būtų paleista per pedofilų klubo organą „Lietuvos rytą“.
Dar vienas dalykas – Albertas Milinis skundžiasi, kad nužudytas jo įsūnis Vaidas, ir Arūnas Valinskas dėl šio nužudymo kaltina „violetinius“.
Primename, kad policija jau seniai žino, kas yra Vaido Milinio žudikai, tačiau tai slepia. Mat tiesa smarkiai skiriasi nuo to, ką skelbia Milinis ir Valinskas.
Policijos departamentas turi telefoninių pokalbių garso įrašus, iš kurių aiškėja, kad buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis buvo nužudytas todėl, kad galimai paėmė pinigus iš nusikaltėlių, kad pakalbėtų su savo tėvu teisėju, ir pastarasis numarintų bylą. Negana to, aiškėja, kad net įtariamas Vaido Milinio žudikas buvo sulaikytas net 2014 m. sausio mėn., tačiau kažkodėl jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, o policija ir prokuratūra sugalvojo suklastoti įrodymus, ir dėl šio nusikaltimo apkaltinti „Drąsos kelio“ partijos narius.
„Jis (Vaidas Milinis – aut. Pastaba) pažadėjęs su tėvu pašnekėt paėmė pinigus, supranti, kad padarytų kažką tiems žulikams. Tas tėvas nepadarė. Tai va, – pokalbio metu kalba buvęs Kauno rajono policijos vyriausias komisaras Juozas Leščiukaitis, – jos tą sūnų nužudė dėl tėvo nusikalstamos veiklos“.
J.Leščiukaičio pašnekovė „Albinutė“ atsako : „..aš šito labai neapkenčiu. Jeigu žmogus kaltas, tai tegul jis ir atsako, o ne jo vaikai“.
Į ką komisaras J.Leščiukaitis atsako : „o jinai matai, ne ji viena sugalvojo (matyt, kad eina kalba apie V.Milinio motiną Mariją Milinienę). Jinai sugalvojo visą šitą nužudymą pakišti po Venckiene, supranti, kad čia pedofilai nužudė“.
Kauno policijos ypatingai sunkių nusikaltimų nusikaltimų tyrimų skyriaus vyr. tyrėja A.Gecevičienė (kuri tyrė V.Milinio nužudymą) buvo gavusi teismo leidimą klausytis daugiau nei 20 žmonių telefoninių pokalbių. Dauguma jų priklausė „Drąsos kelio“ iniciatyvinei grupei, tačiau tarp tų, kurių buvo klausomasi, pateko ir jau minėtas ekskomisaras J.Leščiukaitis.
Beje, iš tų pačių pokalbių išklotinių aiškėja, kad tas pats J.Leščiukaitis dažnai susitikinėjo su M.Miliniene, ir net vykdė jos parėdymus, t.y. rinko informaciją apie minėtus Garliavos įvykius. Dar įdomiau, kad net važiuodamas į susitikimus su M.Miliniene minėtas ekskomisaras prašydavo kolegų „dirželio“ (policijos tyrėjų žargonu taip vadinamas garso įrašymo įrenginys), kad galėtų įrašyti pokalbius su M.Milinene. Taip betirdamas šiuos įvykius, J.Leščiukaitis sužinojo ir tą faktą, kad policija jau buvo sulaikiusi įtariamą V.Milinio nužudymą, tačiau vėliau kažkoks gudrutis sugalvojo, kad šį nusikaltimą galima „užrašyti“ N.Venckienei ir „Drąsos keliui“.
Tačiau visą šitą laiką iki šiol policijos vadovai žino, kas ir kodėl nužudė V.Milinį, tačiau tai slepia. Kadangi apkaltinti nekaltų žmonių taip pat nepavyksta, nors ir buvo bandoma, tai tyrimas dėl šio nusikaltimo yra sustabdytas.
Beje, LL turimuose garso įrašuose net įrašyta, kad pinigai buvo paimti „dėl Tomo“
Ką išdarinėjo Vaidas Milinis – tą gali paliudyti toks kaunietis Algimantas Rėklys.
Nuo mafijinės lietuviškos teisėsaugos jis pasislėpė Islandijoje, kuri kažkada pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
A.Rėklys sulaukė policijos persekiojimo po to, kai kreipėsi į policiją, parodydamas, kad Kauno gatvėje jam pistoletu grasino Vaidas Milinis, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis. Kaip žinia, V.Milinis buvo rastas nužudytas prieš keletą metų, ir jo nužudymas buvo priskirtas „violetiniams“, t.y. Drąsiaus Kedžio šalininkams. Nors pastarieji apie tokio V.Milinio egzistavimą sužinojo tik po jo mirties.
Todėl LL šaltiniai mano, kad V.Milinio nužudymas gali būti siejamas su audringu jo gyvenimo būdu. A.Rėklys kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad V.Milinis gatvėje mojavo pistoletu, ir grasino jį nušauti. Kauno policija pradangino šį pareiškimą, vėliau puolė persekioti patį pareiškėją – paskyrė jam psichiatrinę ekspertizę. Supratęs, kad gali būti nužudytas arba priverstinai nugydytas, A.Rėklys išvažiavo iš Lietuvos ir šiuo metu gyvena Islandijoje. Atrodo, kad generalinė prokuratūra prašo jo ekstradicijos.
A.Rėklys rašo :
„Gerb. Aurimai Drižiau, Islandijoje, kurioje gyvenu priimta kreiptis gerb. Aurimai, truputį atgavau jėgas, be to Lietuvėlė manęs labai pasiilgo. Taip ir prašo įvykdyti ekstradiciją, atstovaujama Kauno policijos sunkių nusikaltimų skyriaus. Būtų tikras teisingumo triumfas.
Nepriklausomai nuo jų, rimtai ruošiuosi bylos nagrinėjimui. Man bus reikalinga pateikti ,,Nuogos tiesos“ 2013-04-30 protokolo ištraukas. Nežinau kaip tą padaryti, kaip apiforminti protokolą, kai ten pertraukia viduryje žodžio. Gal pas jus yra užrašyta, arba patarsite kaip tai padaryti. Gal turite kokį studentą, kuris sutiktų už prieinamą kainą padaryti tokį darbą.
Girdėjau, kad buvau dar kartą paminėtas(matė internete, bet man daugiau nepapasakojo) maždaug prieš porą mėnesių.
Manau kad galime turėti bendrų interesų kaip vienos šluotos strypai“.
Šiandien, t. y. liepos 5 d. redakcijai iš Islandijos paskambino Algimantas Rėklys. Jis atsakė į LL klausimus:
– Kaip atsirado ši nuotrauka, kur jūs su plakatu apie banditus teisme?
– Aį su tuo plakatu atsistodavau teisme, ir stovėdavau (už tai „teismas“ skyrė A.Rėkliui psichiatrinę ekspertizę – aut. pastaba). Nors aišku, paskui turėjau pabėgti, nes jie jau seniai norėjo mane „padėti į vietą“. ir bandė ne kartą, tačiau išsisukau ir pabėgau. Siūlau redaktoriui atvažiuoti į Islandiją – pateikčiau pavyzdžių, kaip čia yra tvarkomasi. Pvz., vienas laikraštis parašė, kad vienoje byloje buvo paveiktas liudininkas, ir to užteko, kad atsistadynimo ministras. Nes neva teisingumo sistema blogai dirba. Todėl manau, kad būtų verta palyginti Islandiją su Lietuva.
– O kaip baigėsi Lietuvos bandymas jus pagrobti iš Islandijos? Ką islandai apie tai galvoja?
– Mano prašymas ir ekstradicijos byla dar nėra baigti. Atsakiau į klausimus, kuriuos Lietuva pateikė islandijai. Lietuva mane kaltina eile visokių nesąmonių. islandai pasakė, kad aš turiu teisę rinkti informaciją, nes Lietuvos prokuratūra mane kaltino, kad aš rinkau informaciją apie Milinius. Tuo labiau, kad mane apkaltino nebūtais dalykais – jeigu aš nesiginsiu, tai kas bus?
– Žinoma, tai kiek metų jau gyvenate Islandijoje?
– Nuo 2013 m. lapkričio, jau greitai bus penkeri metai.
– Nesiprašote Islandijos pilietybės?
– Dar anksti, reikia išgyventi penkerius metus. Man nedaug liko, keli mėnesiai. Aišku, prašysiuos Islandijos pilietybės tam, kad būčiau saugesnis. Žinau dar kelis žmonės, kurie atvyko iš Lietuvos, ir Islandija jų negražino, nors Lietuva ir reikalavo.
– Tai jus Lietuva persekioja dėl to incidento su Miliniuku?
– taip, nes aš turiu tokių duomenų, kad jis ginku mosuodavo kiekvieną proga. Rašysime į laikraštį, kad atsilieptų žmonės, kurie galėtų tai paliudyti. O dėl teisėjų – tai turiu surinkęs duomemis, kiek žmonių nepasitiki teismais ir prokuratūra. Ten dirba visiškai nepatikimi žmonės. Be to, jie dar ir ginkluoti, taigi gali sulaukti bet ko. O dėl to Vaido Milinio – tai aš irgi turiu savo versiją. Jis visur mosavo tuo pistoletu, ir tėvui galiausiai tai nusibodo. Tačiau tai žinoma, tik nuomonė. tam, kad teisėjai būtų gerbiami žmonės, jie turi turėti savigarbą ir atitinkamai elgtis. O už tokį teisėjų elgesį jie susilaukia tik žmonių pasišlykštėjimo, paniekos ir šventos neapykantos.
Dar 2012 m. rudenį LL redaktorius buvo pakviestas į Kauną, pas tyrėją, kuri tyrė M.Milinienės skundą dėl tariamo R.Gajauskaitės šmeižto. Tuomet Kauno rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja Aušra Gecevičienė jo paklausė, ką jis žino apie A.Rėklio pareiškimą. LL redaktorius papasakojo, kad buvo susitikęs su A.Rėkliu, kuris papasakojo manantis, kad V.Milinį nuo atsakomybės išsuko jo įtėvis A.Milinis. A.Gecevičienė pažadėjo, kad A.Rėklys bus apklaustas ir nustatyta, kur dingo jo pareiškimas dėl įtariamų Vaido Milinio nusikaltimų. Praėjo daugiau nei pusė metų, ir jau balandžio 16 d. LL redaktorius dar kartą paskambino A.Gecevičienei, klausdamas, ar atsirado minėtas A.Rėklio skundas. Policijos tyrėja pasakė, kad dėl to įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir daugiau nieko ji negalinti komentuoti. Paklausta, ar pavyko pakalbinti nukentėjusįjį A.Rėklį, A.Gecevičienė pasakė, kad dar ne, ir vėl pažadėjo jį apklausti.
Todėl klausimas – pilietis A.Rėklys kreipiasi dėl įtariamų V.Milinio nusikaltimų dar 2004 m. į policiją, ir iki pat 2013 m. balandžio pabaigos nėra apklaustas, nors policijos tyrėja A.Gecevičienė jau pusę metų žada tai padaryti, tačiau nedaro. Kodėl? Vietoj to „Lietuvos ryte“ mes paskaitome, kad tas A.Rėklys galimai kažkoks keistas, kalbasi su medžiais, ir apskritai, kažkoks neaiškus, nevertas pasitikėjimo. Tačiau nei policija, nei prokuratūra neatsako, kodėl netiria A.Rėklio pareiškimo.
A.Rėklys dar kai ką papasakojo LL : „Aš tuomet dirbau UAB ,,Jalga“ direktorium. Mes atlikome įvairius elektros darbus: projektavome, montavome, prižiūrėjome įvairių organizacijų elektros ūkius, taip pat ir Kauno m. savivaldybės. Po šių įvykių praėjus maždaug dviem dienoms, mane išsikvietė Bendrojo skyriaus vedėjas I. Levandavičius. Jis kalbėjo apie įvykius, susijusius su V. Miliniu. Apie tai, koks įtakingas A. Milinis, kad jį įpareigojęs susitarti su manimi, kitaip jam gresia prarasti darbą. A. Milinis norįs atsiskaityti su manimi už patirtą moralinę žalą, nesvarbu kokia pinigų suma. Man Policija neatsakys, pareiškimus numarins. Tačiau kito pokalbio metu kalba buvo jau kitu tonu. Labai operatyviai, per keletą dienų buvo surinkta medžiaga apie mano darbo objektus, sutartis. Man pasakė, kurie pagrindiniai užsakovai nutrauks su mumis sutartis, kas liks iš mano įmonės. Kai mane iškvietė antrą ar trečia kartą, aš buvau miesto centre netoli savivaldybės. Atėjęs prie kabineto durų, išgirdau, kad kalba apie mane. Pasitraukiau į laiptinę. Iš kabineto išėjo Mero patarėjas teisės klausimais ir keletas kitų asmenų, kaip supratau mūsų teisėsaugos institucijų atstovai. Pokalbio metu prie keturių akių man paaiškino, kaip man gali baigtis, jeigu ieškosiu teisybės. A. Milinis nusprendė, kad jam pigiau „patvarkyti“ mane, negu susimokėti sutartus 20 tūkst. Lt už Vaido Milinio grasinimą nužudyti (pagal LR BK str.145str. 1 d.), įžeidimą viešoje vietoje (pagal LR BK 155 str. 1 d.), ginklo laikymą, neturint tam leidimo (LR BK 253str 1d.). Teko patirti, kad A. Milinis yra labai kerštingas, iš jo akių išskaičiau patologiškus kompleksus mėgautis savo visagalybe. O po dvejų metų prasidėjo ilga kriminalinė istorija – aš praradau tuos darbo objektus, kuriuos man ir minėjo. Mane apvogė, reketavo, grasino, bet nei Prokuratūra, nei Policija nereagavo į mano pareiškimus pradėti ikiteisminį tyrimą, nedarė akistatų, nieko netyrė. Visi atsakymai – nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Žinau, kad yra planas privesti mane prie savižudybės. Praėjus dvejiems metams po tam tikrų įvykių, buvau nuvežtas į Centro policijos nuovadą. Čia, man girdint, viršininko pavaduotojas nurodė „suklijuoti“ man baudžiamąją bylą. Sužalota mano sveikata, mano turtą perėmė pagal numatytą schemą, sužlugdė verslą, aš nerealizavau savo gražių mokslinių ekologiniu planų. Tačiau visa teisėsaugos sistema neįžiūrėjo jokių teisės normų pažeidimo. Kaip pasakė vienas profesorius, šie veiksmai – tai jau ne mano asmeninė problema, o visos Lietuvos problema. Procesas tęsiasi, ,,ponai prisiekusieji tarnauti teisingumui”. Viltis mirs, jei vėl sugebėsite ,,išdurti “ tautą per ateinančius Seimo rinkimus. O dabar drebėkite – tauta kyla ir jums reikės atsakyti už visą savo patologišką nusikalstamą gyvenimą“.
Pernai rugsėjo 18 d. A.Reklys (nuotr. viršuje) davė interviu „Laisvam laikraščiui“, kuriame papasakojo sužinojęs, kad jį bus bandoma pagrobti ir nužudyti. Atsargumo dėlei jis davė interviu spaudai:
– Kokios aplinkybės verčia jus galvoti, kad bus bandoma jus nužudyti?
– Rugpjūčio 2 d. gavau informaciją, kad buvo svarstoma, kaip mane pašalinti, o rugsėjo 11 d. gavau informaciją ir apie tai, kaip rengiamasi mane pašalinti – iš nugaros prieina du žmonės ir beda į mentę švirkštą su vaistais. Tačiau manau, kad realiai buvo svarstomas ne vienas variantas, kaip su manimi susidoroti.
– Tai manote, kad jus ketinama nužudyti dėl tos istorijos, susijusios su V. Miliniu?
– Tai kad toje istorijoje įsivėlę žymiai daugiau žmonių – ir iš prokuratūros, ir iš policijos. Jie veikia visi kartu.
– O kaip jie susiję?
– Jie sprendė, kaip mane nutildyti. Savo straipsnyje aš miniu tas aplinkybes. Tačiau kol kas niekas nereaguoja, nors praėjo jau keli mėnesiai.
– Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi. Ar parašėte policijai pareiškimą?
– Aš parašiau du pareiškimus. Kai parašiau pirmą pareiškimą, mane pasišaukė, ir tada aš sužinojau, kad ten buvo tas Milinis. Po šio pokalbio man buvo pasiūlyta už tylą atsilyginti, o paskui, kai keitėsi aplinkybės, aš dėl visą ko parašiau antrą pareiškimą. Tada jau su manimi pakalbėjo griežtai – kad susidursi su tokiomis jėgomis, su kokiomis dar nebuvai susidūręs.
– Kas jums tai pažadėjo?
– Tarpininkas.
– Tai ar po to susidūrėt su tomis jėgomis?
– Ne, nes aš nutilau. Neieškojau daugiau tiesos, nes kaip aš ją rasiu, jeigu policija, prokuratūra ir teismas dirba ranka rankon. Ir grasina visiems. Aš jau buvau su jais susidūręs, nes vienas verslininkas, kuris man buvo skolingas už atliktus darbus, mane “patvarkė” taip – man pasakė, kad jo kišenėje sėdi teismas, policija, STT ir prokuratūra, ir kad aš iš jo gausiu špygą. Kad patikėčiau, mane nuvežė į policiją, ir norėjo mane apkaltinti dėl smulkaus chuliganizmo. Tas verslininkas važiavo iš paskos su liudininkais. Tada Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojas atėjo ir sako policininkams – šitam reikia apiforminti pasipriešinimą policijos pareigūnams.
– Jums?
– Taip, tačiau aš dar spėjau paskambinti vienam savo bičiuliui, kuris buvo deputatų klubo narys ir anksčiau kuravo policijos veiklą. Tie policininkai, kurie mane vežė į nuovadą, matyt, savo viršininkui pasakė, kad atsargiau. Jie man bandė suklijuoti baudžiamąją bylą už tariamą pasipriešinimą, ir neleido kviesti advokato. Tačiau, matyt, vėliau persigalvojo ir nubaudė mane pagal Administracinės teisės kodeksą kaip smulkų pažeidėją. Tačiau tas man vis tiek gadina dokumentus, nors aš ir įrodžiau, kad net nebuvau tose aplinkybėse, kurias man bandė inkriminuoti policija. Jie net atsisakė nuvykti į įvykio vietą patikrinti to, ką aš sakau. Todėl aš kreipiausi į teismą ir ten buvo man skirta nuobauda panaikinta. Tačiau policija apskundė šį sprendimą, ir vėl nelaimėjo. Kai prokuratūra pranešė, kad atsisako pradėti tyrimą dėl to incidento, nuėjau į prokuratūrą, ir vienas prokuroras ant manęs užriko : “Ko tu dar ieškai? Taigi tave paleido”. Galėčiau daug papasakoti, tačiau dabar esu užsiėmęs svarbesniais dalykais – rengiu mokslinio pobūdžio knygą apie bioenergetiką ir žmogaus galimybes.
– Tačiau mane kaip žurnalistą labiau domina konkrečios istorijos?
– Esu susidūręs ir su konkrečiomis istorijomis, ir pas jus taip pat bus galima išspausdinti kokį straipsnelį.
– Tačiau jūs minėjote, kad turėjote didelių problemų dėl savo pareiškimo apie tai, kad V.Milinis jums grasino pistoletu? Ir kad kažkaip dėl to nukentėjo jūsų verslas?
– Dar prieš šį verslininką, kuris mane “patvarkė”, buvo ir daugiau požymių, kad mane smaugia. Tai kad ten viskas susiję. Ir aš įtariu, kad ten buvo Milinio ranka. Jis yra nepaprastai kerštingas. Praeitą kartą, kai žurnalistui daviau interviu įrašui, vėliau buvau sutikęs vieną žmogų, kuris yra nukentėjęs nuo A.Milinio. Jis man papasakojo, kad jis dėl persekiojimo net pabėgo iš Kauno, nes A.Milinis buvo labai kerštingas. Ką jis bedarytų, jis visur buvo kaltas. Negaliu duoti net to žmogaus telefono, nes jis bijo kalbėti. Tačiau net gatve važiuojantį automobiliu, jį iškarto stabdydavo policija ir bausdavo. Jis buvo patekęs į “juoduosius” sąrašus.
– Bijo net ir po to, kai A.Milinis jau nebėra Kauno apygardos teismo pirmininkas?
– A.Milinis vis dar toks pat galingas, ir priklauso tai pačiai grupuotei. Jis vis tiek vadovauja advokatų kontorai, kuri su visais susijusi. Ir jie negali dirbti vienas be kito. Turi veikti visi kartu. Nors A.Milinis ir pasikeitė darbo vietomis su kitais žmonėmis, tačiau jis vis tiek liko šachmatų lentoje, tik perėjęs į kitą poziciją.
– O ką galvojate apie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A.Smolską?
– Jis tikrai padoresnis, negu apie jį rašoma. O apie A.Milinį, tai galiu papasakoti dar tiek – turėjau kriminalinę istoriją, ir kreipiausi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo į teismą. Atėjau į priėmimą pas A.Milinį – žiūriu pas jį sėdi tas žmogus, kurį aš kaltinu nusikaltimo padarymu. Jis užėjo pas A.Milinį, ir ten sėdėjo gerą pusvalandį. Nesulaukiau, ir išėjau į gatvę. Manau, kad jie aptarinėjo, kaip jam išsisukti nuo atsakomybės. Taip ir įvyko – bylą taip sutvarkė, kad aš net likau kaltas.
– O kokia jūsų nuomonė apie A.Milinio įsūnį V.Milinį?
– Jis dar buvo moksleivis, ir vienerių metų kursą jam reikėjo mokytis dvejus metus.
– Tačiau jokių įrodymų nėra?
– Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam “stogą”, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti. Juk reikia manyti, kad ir mano pareiškimai dėl V.Milinio buvo sunaikinti, net mano apklausos protokolų, ko gero, nelikę. Matyt, net sunaikinta ta knyga policijoje, kurioje tie pareiškimai buvo užregistruoti.
– Tai ar policija nutraukė tą bylą dėl V.Milinio?
– Jie jos nenutraukė, jie tiesiog padarė tai, kad jos neliktų. Aš manau, kad jie ją sunaikino. O man taip iš karto ir pasakė – kad negausiu jokio atsakymo.
– O jūs paskui jau nebesiskundėte dėl policijos darbo?
– Tai kaipgi skųsies, jeigu man aiškiai pasakė, kas manęs laukia, ir kas man atsitiks, jeigu aš dar pasiskųsiu. Nes skųstis aš eisiu pas tą patį, kuris mane ir sutvarkys.
