Vyr. prokuroras J.Laucius : „teisėja Rūta Petkuvienė neklastojo dokumento, nes yra nepriklausoma juos klastoti“

Vyr. prokuroras J.Laucius : „teisėja Rūta Petkuvienė neklastojo dokumento, nes yra nepriklausoma juos klastoti“

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Justas Laucius (nuotr. viršuje), kurį Jungtinių tautų žmogaus teisių komitetas jo aukai Elgei Kusaitei jau leido vadinti „banditu“, savo nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamo susivienijimo teisme ir prokuratūroje man nurodė, kad teisėjai neklastoja savo nutarčių, nes tai jiems yra leidžiama. Arba bent jau taip aš supratau iš prokuroro J.Lauciaus nutarties.

Jau daugiau nei dešimt metų bandau patraukti atsakomybėn tą teisėjų ir prokurorų nusikalstamą organizuotą gaują, kuri visą tą laiką mane persekiojo už teisėtą veiklą  straipsnių rašymą.

T.y. prokuratūra ir teismai mane persekiojo ne už kokį nors šmeižtą ir netiesą, tačiau už tai, kad rašiau tiesą. Tiesos rašymas buvo prilygintas nusikaltimui.

T.y. teismas buvo įvedęs cenzūrą ir uždraudęs rašyti apie tokio Alvydo Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Už tai, kad rašiau ir pateikiau dokumentus, kad minėtas ponulis praktiškai vadovavo minėtam privatizavimui, buvau nuteistas penkis kartus, o galiausiai, matyt, kai A.Sadeckui trūko nervai, mano automobilis „Twingo“ buvo taranuotas fūros greitkelyje.

Dabar bandau visą tą gaują pasodinti į teisiamųjų suolą. Tačiau kadangi visa tą gauja iki šiol vadovauja teismams ir prokuratūrai, jie iki šiol mane juokina savo nutartimis.

Pvz., paprašiau iškelti baudžiamąją bylą tokiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Rūtai Petkuvienei – dėl  dokumento klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo.

Mat minėta Petkuvienė nagrinėjo mano prašymą panaikinti cenzūrą. Nurodžiau, kad cenzūra draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, todėl ji turi būti panaikinta.

Tačiau R.Petkuvienė nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik atmesti šį prašymą suklastojant nutartį – neva dėl cenzūros jau anksčiau pasisakė apygardos teismas. Nors apie tai pastarasis nepasisakė nė pusės žodžio, teisėja Petkuvienė man nurodė, kad „apie tai jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2013-11-03 nutartimi“. Atidžiai perskaičiau minėtą nutartį – ten apskritai teisėjų gauja (Zelianka, Tatjana Žukauskiene ir Neringa Švedienė) tokio žodžio net nepaminėjo.

Todėl ir paprašiau prokuratūros pradėti bylą teisėjai Petkuvienei (nuotr. viršuje) dėl dokumento suklastojimo. Nurodžiau, kad garbinga teisėja sąmoningai ir tyčia suklastojo savo nutartį, įrašydama į ją žinomai melagingus duomenis. Vėliau, pasinaudodama savo sugalvotais duomenimis, priėmė neteisėtą nutartį, ir taip panaudojo suklastotą dokumentą.

Taip teisėja Petkuvienė prisijungė prie daugiau nei 30 teisėjų gaujos, kurie jau dešimt metų persekioja laisvą spaudą.

Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas yra įvedęs neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo  sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu,  tai pačiai „teismų“ sistemai  ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.

Nurodžiau, kad teisėja R.Petkuvienė, suprasdama, kad niekaip negali paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, uždraudžiančių cenzūrą, tyčia sugalvojo, kad šiuos mano argumentus jau atmetė kitas teismas.

Tai yra sąmoninga ir tyčinė nusikalstama veikla, nes teisėja R.Petkuvienė sąmoningai veikė ir išgalvojo menamą priežastį, kad galėtų atmesti mano skundą.

Nurodžiau, kad Petkuvienė ne tik suklastojo savo nutartį, tačiau padarė dar du nusikaltimus, BK įvardijamus kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimas.

BK 229 str. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, dėl  to valstybė,  juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales.

Neatlikimas savo pareigų – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų – tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Petkuvienė. JI atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, ji tiesiog juos ignoravo, ir nutartį suklastojo, įrašiusi, kad dėl cenzūros jau neva anksčiau pasisakė kitas teismas. Dėl to, kad Petkuvienė neatliko savo pareigos, man buvo padaryta didelė žala – buvau daug kartų nuteistas dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo”.

Tačiau vyr. prokuroras Laucius man nurodė, kad jokio nusikaltimo ši teisėjų gauja nepadarė, o teisėja Petkuvienė ne klastojo dokumentus, tačiau vykdė teisingumą. „Teisėjai yra nepriklausomi, – man pranešė prokuroras J. Laucius, – nagrinėtinu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t.y. iš konteksto ištraukus vieną frazę ir teigiant, kad ji suklastota, iš esmės yra nesutikimas su priimtais teismo sprendimais..vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, nėra pagrindas teisėjos Petkuveinės veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Šie veiksmai vertinti kaip teisėti, atlikti šiai teisėjai vykdant konstitucinę priedermę“ :