Visuomenininkai pjaunasi dėl biudžeto kąsnelių

Dėl konkurso „laimėtojų“ siūloma gauti STT išvadas

2017-08-17

 

Nuotraukos šaltinis

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos visuomenininkams atstovaujanti Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Seimo LVŽS frakciją  pareikšdama, kad dabartinė NVO finansavimo tvarka diskriminuoja didelę Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus dalį.

 

Tokią išvadą visuomenininkai priėjo analizuodami prieš keletą savaičių ministro Lino Kukuraičio sustabdyto konkurso nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti rezultatus. Visuomenei šie rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje iš esmės  finansiškai yra remiamos tik tos organizacijos, kurių atstovai yra įsitvirtinę Lietuvos NVO tarybos kėdėse: tai su Reda Kneizevičiene, Birute Sabatauskaite, Elena Urboniene, Aurelija Olendraite, Edvinu Regelskiu ir Martinu Žaltausku susijusios NVO. Minėti asmenys yra Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybos nariai, o kai kurie jų užėmę tarybos kėdes laiko nuo pat jos įkūrimo pradžios.

 

Pareiškimo autoriai kaltina ministeriją, kad  ši finansiškai remia tarpusavyje susijusias organizacijas ir tas, kurios atstovauja tik vienam arba keliems asmenims. Pavyzdžiu paminėtas Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lietuvos gėjų lyga, NNVBO platforma, NVO informacijos ir paramos centras, VŠĮ „Europos namai” kitos NVO.

 

Anot pareiškimo autorių, akivaizdu, kad labiau remiamos organizacijos labiau ir gali plėtoti savo veiklą. Pvz., dvigubai ar net trigubai labiau finansiškai remiamas Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lietuvos gėjų lyga (kuri yra šio centro dalyvė), tampa privilegijuotomis, nes įgyja neproporcingai didesnes galimybes veikti ir plėtoti savo dalyvių tinklą. Tuo tarpu Lietuvos šeimų organizacijos,  negaudamos tokios didelės paramos, neišgali efektyviai plėtoti šeimų veiklos. O didžiulė savanorystės pagrindais dirbančių visuomenininkų dalis kitose organizacijose apskritai negauna jokios finansinės valstybės ar savivaldybių paramos. Tokia finansavimo sistema iškreipia pačią NVO plėtros esmę. Todėl visuomenininkai neabejoja, jog veikianti ydinga finansavimo sistema turi būti pakeista, nes ji  diskriminuoja  pakankamai platų NVO sektorių.

 

 

 

LINVO koalicijos atstovai kaltina ministeriją, kad Lietuvos NVO tarybos kėdėse įsitvirtinę visuomenininkai iškraipo statistinius duomenis ir klaidiną visuomenę. Pvz., Lietuvos NVO tarybos pirmininkas M.Žaltauskas teigia neva Lietuvoje yra tik 14 nacionalinių skėtinių asociacijų, nors jų yra žymiai daugiau. Vien tik LINVO koalicija atstovauja kelioms skėtinėms nacionalinio lygmens asociacijoms. Tačiau minėta koalicija yra ignoruojama, negali teikti kandidatų bei dalyvauti Lietuvos NVO tarybos rinkimuose, nes laiku apie tai neinformuojama, o tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis, kurią atstovauja svarbios NVO (pvz., Nacionalinė vartotojų konfederacija, vienijanti 11 NVO) eliminuojama iš valstybės kūrimo ir valdymo proceso. Akivaizdu, kad pastarosios negali tikėtis bent kokios finansinės paramos ir negali tinkamai plėtoti savo veiklos. Todėl dabartinė finansavimo sistema  keistina iš esmės, kaip ribojanti pilietinės visuomenės apraiškas ir naikinanti bendruomeniškumą.

 

Visuomenininkų nuomone, šia sistema turėtų susidomėti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nes NVO plėtrai skirtų lėšų skirstymas yra susijęs su viešuoju interesu.

 

Jie prašo SADM ministrą iki 2017 m. lapkričio mėn. sustabdyti NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2017 metais konkursą, o NVO finansavimui įsteigti prie ministerijos nešališką komisiją, parengti ir paviešinti jos nuostatus bei finansinės paramos skirstymo tvarkos aprašą.

 

Visuomenininkai įsitikinę, kad ministerija turėtų prašyti STT atlikti sustabdyto konkurso vertinimą ir pateikti išvadas. Be to STT dėmesio, jų nuomone, nusipelno ir naujai steigiamas Nevyriausybinių organizacijų fondas, kurio iniciatoriai yra tie patys sustabdyto konkurso „laimėtojai“.

 

 

 

P.S. redakcija gavo SADM rugpjūčio 16 d raštą, kuriame nurodoma, kad ministras L.Kukuraitis rugpjūčio 11 d. įsakymu panaikino sustabdyto konkurso rezultatus.

 

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui gerb. Linui Kukuraičiui

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo LVŢS frakcijai

 

 

 

 

LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KOALICIJOS

PAREIŠKIMAS

 

 

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

 

Dėl ydingo Lietuvos NVO plėtros finansavimo

 

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sustabdė prieš savaitę patvirtintus konkurso,

skirto nevyriausybinių organizacijų (NVO) instituciniams gebėjimams stiprinti, rezultatus.

 

Dar 2017 m. geguţės 24 d. Lietuvos ţmogaus teisių koordinavimo centras (LŢTKC) pareiškimu dėl prioritetų finansuojant nevyriausybines organizacijas kreipėsi į ministeriją atkreipdamas dėmesį į finansavimo atrankos konkurso organizavimo nuostatus, kurie diskriminuoja Lietuvos nevyriausybinių organizacijų daugumą. Minėtame pareiškime LŢTKC pabrėţė, kad konkurso sąlygos leidţia gauti finansavimą siaurai grupei NVO, kurios ir taip nuolat gauna uţsienio  rėmėjų subsidijas  arba  paramą,  todėl savanorystės  pagrindu  veikiančios  NVO  pagal konkurso  sąlygas negali su jomis rungtyniauti.

 

SADM sustabdyto konkurso rezultatai patvirtino šį LŢTKC teiginį –   pagal paskelbtus rezultatus finansavimas yra skirtas toms NVO, kurių vadovai arba dalyviai yra Lietuvos NVO tarybos sudėtyje. Pvz., finansavimas yra skirtas:

 

  Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungai (Reda Kneizevičienė yra Lietuvos NVO

tarybos narė ir šios sąjungos vadovė);

  Lietuvos ţmogaus teisių centrui (Birutė Sabatauskaitė yra Lietuvos NVO tarybos narė  ir šio centro vadovė);

  NVO vaikams konfederacijai (Elena Urbonienė yra Lietuvos NVO tarybos narė  ir šios konfederacijos vadovė);

  Nacionalinei nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformai (Aurelija Olendraitė yra Lietuvos NVO tarybos narė  ir vadovė VŠĮ „NVO teisės institutas“, kuris yra šios platformos dalyvis. Edvinas Regelskis taip pat yra Lietuvos NVO tarybos narys ir atstovas Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kurie yra šios platformos dalyviai);

  Labdaros ir paramos fondui „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“

(Martinas Ţaltauskas  yra Lietuvos NVO tarybos pirmininkas ir šios centro vadovas) ir kt.

 

Atkreiptinas  dėmesys,  kad  finansavimas  yra  skirtas  nevyriausybinėms organizacijoms, kurios neretai atstovauja tik vienam arba keliems asmenims:

 

Pvz. Labdaros ir paramos fondui „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, kuriam vadovauja Lietuvos NVO tarybos pirmininkas M. Ţaltauskas. Minėtas  fondas atstovauja  vienam asmeniui (fondo steigėjui);

Analogiškai finansavimas yra skirtas VŠĮ „Europos namai“, kuri atstovauja vienam asmeniui ir

kurios pagrindinė veikla – ţurnalų ir periodinių leidinių leidyba.

 

DĖL YDINGOS NVO PLĖTROS FINANSAVIMO TVARKOS

 

NVO plėtros finansavimo sistema ydinga tuo, kad  daţniau s ia i  f ina ns iška i  yr a  r e mia mo s  t ar pusavyje 

susijusios NVO:

 

Pvz., finansavimas yra skirtas  Lietuvos ţmogaus teisių centrui, o rezervo sąraše įrašyta Lietuvos

gėjų lyga, kuri yra šios centro dalyvė (partnerė).

 

 

Analogiškai finansavimas skirtas Nacionalinei nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformai, kurios dalyvis taip pat yra Lietuvos ţmogaus teisių centras.

 

 

Finansavimas skirtas ir  Nacionalinių skurdo maţinimo organizacijų tinklui, kurio dalyvė yra NVO Vaikams konfederacija. Pastarajai taip pat skirtas finansavimas.

 

Tokiu būdu paminėtų NVO veiklos plėtra finansiškai yra remiama dvigubai ar net trigubai, kai tuo tarpu dešimtys tūkstančių Lietuvos NVO savanorystės pagrindais dirbančių visuomenin inkų negauna jokios finansinės valstybės ar savivaldybių paramos. Dėl to yra iškreipiama pati NVO plėtra. Antai Lietuvos ţmogaus teisių centras, vienijantis ir Lietuvos gėjų lygą, įgyja neproporcingai dideles galimybes veikti ir plėtoti savo dalyvių tinklą, kai tuo tarpu Lietuvos šeimų organizacijos, tarp  jų  Nacionalinė  šeimų  ir  tėvų  asociacija,  tokių  galimybių  neturi.   Tai  r e išk ia   past ar ų jų 

 d iskr im inac iją  dė l  so c ia linės  padėt ies,  paţ iūr ų  ir  įs it ik in imų.

 

 

 

 

DĖL ŢYMIOS DALIES NVO SEKTORIAUS DISKRIMINAVIMO

 

Klaidinantis  yra  Lietuvos  NVO  tarybos  vadovo  M.  Ţaltausko  teiginys  ţiniasklaidoje,  neva  į

Lietuvos NVO tarybą asmenis deleguoja nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos,

 ku rių   Lietuvoje yra tik 14 (!)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 metų Lietuvos NVO taryboje buvo keturi  L iet uvo s  int e lekt ualų 

 ir  ne vyr iau s ybin ių  o rganizac ijų  ( LI NVO)  ko a lic ijo s   deleguoti atstovai ( Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos   NŠTA,   vienijančios   30   NVO  ir   200  fizinių   asmenų;  Lietuvos   ţmogaus   teisių koordinavimo centro (LŢTKC), vienijančio 2 nacionalines skėtines NVO ir 3  nacionalines NVO; Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Nevyriausybinių  organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT), vienijančios 28

NVO atstovai).

 

LINVO koaliciją taip pat atstovauja skėtinės nacionalinės NVO, tokios kaip Nacionalinė vartotojų konfederacija, vienijanti 11 NVO; Lietuvos etninės kultūros organizacijų koordinavimo centras (LEKOKC), vienijantis 5 nacionalines NVO, Lietuvos pagyvenusių ţmonių  asociacija, turinti per

60 tūkst. narių ir   vienijanti 59 Lietuvos miestų bei rajonų NVO, taip pat daugelis kitų skėtinių

NVO.

 

Paţymėtina, kad šį sektorių atstovaujančios nacionalinės skėtinės NVO, įskaitant LINVO koaliciją, negalėjo teikti savo atstovų naujos kadencijos Lietuvos NVO tarybai, nes nebuvo apie tai laiku ir tinkamai informuotos. Tokiu būdu LINVO koalicijos atstovai negalėjo teikti kandidatų ir dalyvauti Lietuvos NVO tarybos rinkimuose. Su šio NVO sektoriaus nacionalinėmis skėtinėmis organizacijomis nesikonsultuoja nei įstatymų leidėjas, nei Vyriausybė ir juolab ministerijos. O tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis, kurią atstovauja šio sektoriaus NVO, eliminuojama iš valstybės kūrimo ir valdymo proceso.

 

Akivaizdu, kad dėl šios prieţasties minėto NVO sektoriaus atstovai negali tikėtis ir finansinės paramos, skirtos NVO plėtrai (jos negavo ir sustabdytame konkurse dalyvavusi Nacionalinė vartotojų  konfederacija).  Todėl  įtvirtinta     NVO  plėtros  finansavimo  sistema,  leidţianti   lėšų skirstymą vykdyti visuomenininkams, kurie atstovauja siauros visuomenės grupės interesams, turi būti iš esmės pakeista, nes ji riboja realios pilietinės visuomenės apraiškas, naikina ţmonių pilietiškumą ir savanoryste paremtą bendruomeniškumą.

 

Egzistuojanti  NVO  finansavimo  sistema,  kaip  ir  naujai  steigiamas  Lietuvos  NVO  fondas, pirmiausia reikalauja atidesnės Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikros ir išvadų.

 

Atsiţvelgiant į tai, kas išdėstytą, prašome:

1.   Iki 2017  m.  lapkričio  mėn.  sustabdyti Nevyriausybines  organizacijas  vienijančių  asociacijų

institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2017 metais konkursą.

 

2.   Kadangi NVO plėtrai skirtų lėšų skirstymas yra susijęs su viešuoju interesu, prašyti Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atlikti pastarojo konkurso vertinimą ir pateikti ministerijai dėl to išvadas.

 

3.   Įsteigti  prie  Socialinės  apsaugos  ir  darbo  ministerijos  nešališką  komisiją,  kurioje  lygiomis dalimis dalyvautų visų Lietuvoje veikiančių skėtinių NVO koalicijų deleguoti atstovai. Parengti minėtos komisijos nuostatus ir jos NVO skirtos finansinės paramos  skirstymo tvarkos aprašą. Šiuos nuostatus ir minėta aprašą paskelbti ministerijos svetainėje.

 

Pridedamas: LINVO koalicijos 2014 metais deleguotų atstovų sąrašas į Lietuvos NVO tarybą.

 

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos vardu,

 

Romualdas Povilaitis,

Lietuvos ţmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas