Verslo finansavimas bankuose Lietuvoje sumažėjo beveik 1 mlrd. eurų: auga alternatyvių finansuotojų populiarumas

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė beveik 1 mlrd. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Ekspertai pastebi, jog dėl šios priežasties rinkoje auga alternatyvių finansavimo priemonių populiarumas. Gyventojai dažniausiai pinigų skolinasi automobiliams, namų apyvokos prekėms įsigyti ar verslo apyvartinėms lėšoms dengti. Kintantys klientų poreikiai alternatyvius finansuotojus taip pat skatina plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir atitinkamai pertvarkyti savo organizacijas.

Verslo finansavimas traukiasi

Dėl pasaulį ir Lietuvą kaustančios pandemijos šiemet Lietuvoje tradicinis finansavimas verslui reikšmingai traukėsi. Lyginant vien šių ir praėjusių metų rugsėjo mėnesius, paskolų portfelis įmonėms susitraukė beveik milijardu, nuo 8,75 mlrd. iki 7,82 mlrd. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys.

„Europos centrinio banko duomenimis, šių metų rugpjūtį bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė daugiau nei bet kurioje euro zonos valstybėje – net 11,9 procento. Akivaizdu, kad tam įtakos turi koronaviruso pandemija – tradiciniai finansuotojai nėra užtikrinti dėl ateities, tad skolinimo apimtys mažėja. Būtent todėl rinkoje jaučiamas ryškus alternatyvaus skolinimosi paslaugų poreikis“, – sako Dainius Vaičikonis, nebankinio finansavimo ir draudimo brokerio paslaugas teikiančios įmonių grupės „Giantus Group“ valdybos narys.

Į kiekvieną situaciją žvelgia individualiai

Ypač ryškų alternatyvaus finansavimo poreikį rodo sparčiai augantys nebankinio finansavimo kompanijų portfeliai. Pavyzdžiui, „Giantus Group“ įmonių paskolų portfelis šiandien  siekia apie 10 mln. eurų, tačiau planuojama, jog netolimoje ateityje jis išaugs dvigubai.

D. Vaičikonio teigimu, vartotojai noriai renkasi alternatyvius finansuotojus, nes šie greičiau suteikia paslaugas bei gali įsigilinti į individualią kliento situaciją ir taip pasiūlyti naudingiausius sprendimus. Pasitikėjimą nebankinio finansavimo kompanijomis ir augančią sektoriaus svarbą šalies ekonomikai patvirtina ir tai, kad nemažai šių bendrovių yra įtraukta į valstybės paramos verslui skirstymo programas.

„Teikdami finansavimo paslaugas, tiek bankai, tiek alternatyvūs finansuotojai remiasi panašiais kreditingumo reikalavimais. Tačiau klientai į mus atsigręžia ne dėl neva liberalesnio jų galimybių skolintis vertinimo, bet paslaugų kokybės ir individualaus požiūrio. Sprendimus priimame ne pagal standartines procedūras, bet su profesionalų komanda teikdami individualias ekspertines konsultacijas, galime lengviau rasti personalizuotus pasiūlymus ir juos teikti greičiau nei rinkoje įprasta“, – sako D. Vaičikonis.

Gyventojai alternatyvaus finansavimo galimybių ieško norėdami įsigyti automobilį arba namams bei šeimai reikalingų prekių. Tarp pastarųjų – ne tik namų apyvokos daiktai, tokie kaip televizoriai ar buitinė technika, bet ir papildomas biudžetas šeimos atostogoms ar laikui kartu.

Kreipdamiesi į nebankinio finansavimo bendroves, juridiniai asmenys dažniausiai turi poreikį  automobilių lizingui ar sprendimų verslo apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Pasitiki ir valstybė

Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymui, Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgijo galimybę garantuoti ir už alternatyvių finansuotojų teikiamas finansines paslaugas. Pasak D. Vaičikonio, tai – alternatyvaus finansavimo paslaugų pripažinimas valstybės lygmeniu.

„Invega“ supranta, kad alternatyvus finansavimas yra tvari alternatyva, todėl paramą nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui nukreipė ir per alternatyvius finansavimo produktus. „Invegos“ duomenimis, jos siūloma alternatyvaus finansavimo priemone „Alternatyva“ iki šių metų spalio pabaigos jau pasinaudojo 409 juridiniai asmenys, o jiems suteikta parama siekia 15,6 mln. eurų. Tad valstybės pasitikėjimą pateisinome ir dar kartą įrodėme, kad iš tiesų galime būti naudingi vartotojams net ir krizių metu“, – pasakoja D. Vaičikonis.

Pasak eksperto, valstybės patikėta užduotis padėti verslui ir sėkmingas jos įgyvendinimas, klientams gali leisti labiau pasitikėti nebankinio finansavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis.

„Fiziniams asmenims dažniausiai svarbus suteikiamos paskolos bei palūkanų dydis ir jie retai kreipia dėmesį į kitus paskolas teikiančios bendrovės aspektus – patikimumą, patirtį, užimamą rinkos dalį. O štai verslui ypač svarbus asmeninis finansuotojo dėmesys, profesionalus įsigilinimas į jo situaciją ir greitas nestandartinių pasiūlymų ir problemų sprendimų teikimas. Tokios pagalbos juridiniai asmenys kreipiasi tik į patikimus partnerius, nes atsainaus ir formalaus požiūrio kaina čia gali būti labai didelė. Tad augantis vartotojų pasitikėjimas leidžia megzti tvirtus tarpusavio santykius ir suteikti iš tiesų reikalingą pagalbą“, – sako D. Vaičikonis.

Viskas vienose rankose

Pasak D. Vaičikonio, siekiant visiškai patenkinti klientų  poreikius, alternatyvūs finansuotojai turėtų plėsti savo paslaugų spektrą, kad vartotojai visas reikalingas paslaugas gautų vienoje vietoje.

„Rinkoje matomi klientų poreikiai skatina mus plėsti siūlomų paslaugų spektrą, o kartu – atitinkamai pertvarkyti ir savo veiklą. Į „Giantus Group“ įmonių grupę sujungę kelias bendroves, vartotojams jau galime „iš vienų rankų“ pasiūlyti visas svarbiausias paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui – finansavimą, draudimą, verslo konsultacijas ir turto vertinimą. Taip pat artimiausiu metu planuojame pasiūlyti ir papildomų paslaugų – teiksime specializuotas paskolas ūkininkams bei žemdirbiams, o verslui – automobilių bei specializuotos technikos nuomą“, – sako D. Vaičikonis.

„Giantus Group“ visai neseniai į vieną įmonių grupę sujungė finansavimo įmonę „Giantus Finance“, turto vertinimo bendrovę „Giantus vertinimas“, draudimo kompaniją „Giantus draudimas“, paskolų biržą „Lenndy“ ir Lenkijoje veikiančią finansavimo įmonę „Giantus Pożyczki“.

Anot eksperto, didesnis siūlomų paslaugų spektras alternatyviems finansuotojams leistų klientams pasiūlyti dar daugiau personalizuotų sprendimų ir užtikrinti didesnį paslaugų teikimo greitį, kuris pandemijos metu ypač svarbus.