Prieš N.Venckienę – ir KGB filialas Lietuvoje

2012 m. spalis 6 d., 11:46

Laisvaslaikrastis.lt

 Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis dirbo KGB. A.Matonis yra specialusis liudininkas vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje, kurioje pagal „slapto“ liudininko Mindaugo Žalimo liudijimus įtarimai yra pateikti net penkiems policijos darbuotojams. Prezidentė D.Grybauskaitė labai pasipiktino, kad A.Matonio darbo KGB faktas iškilo į viešumą ir pavadino tai neatsakingu elgesiu – neva ji viena gali žinoti, kas iš aukštų pareigūnų dirbo KGB.

„Panašūs atvejai jau seniai buvo apspręsti įstatymu ir konkrečiai A.Matonio atveju net ir teismas yra pareiškęs sprendimą. Aš manau, kad toks neatsakingas elgesys yra grynai priešrinkiminė kampanija, kur kai kurie politikai tuo naudojasi“, – D.Grybauskaitė, paklausta, kaip vertina situaciją dėl A.Matonio.

1970 m. komjaunimo suvažiavimo nutarimai – draugui Sadeckui net suvažiavimo lygiu pavesta kontroliuoti, kaip komjaunimas dirba su KGB sekamais paaugliais

Dar įdomiau, kad ginti to pačio M.Žalimo stojo ir buvęs dviejų kadencijų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, kuris dar nuo 1970 m. gaudavo užduotis kontroliuoti, kaip komjaunimo organizacijos dirba su antitarybiškai nusiteikusiais paaugliais, kuriuos KGB įtraukė į „juodąjį“ sąrašą. Ar tai reiškia, kad A.Sadeckas vykdė KGB nurodymus? Ar būtent todėl NATO itin skeptiškai vertino šio Seimo komiteto, vadovaujamo A.Sadecko, veiklą? Ar tikrai KGB nurodymu buvo sukurta privati saugos tarnyba, kuriose tikslas buvo kontroliuoti visas Lietuvos teisėsaugos struktūras? Tikėtina, kad atsakymai į šiuos klausimus bus gauti po Seimo rinkimų, jeigu Drąsos kelias surinks pakankamai daug rinkėjų balsų, kad galėtų pakeisti susikompromitavusių teisėsaugos struktūrų vadovus?

A.Sadecko partneris, buvęs Seimo pirmininkas ir laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas – vienas įtakingiausių Neringos Venckienės kritikų. Tačiau tas pats A.Paulauskas dar 1974 m. savanoriu stojo į KGB kadrinę tarnybą, tačiau nepraėjo sveikatos patikrinimo. A.Paulausko medicininės komisijos išdavose rašoma, kad „komisijas išvadas pateikti draugui Grybauskui į KGB kadrų skyrių“. Kaip žinia, LL neseniai spausdino A.Guogos straipsnį apie prezidentės D.Grybauskaitės šeimą, kuriame buvo rašoma ir apie jos tėva Polikarpą Grybauską. Ar tai tas pats draugas Grybauskas, kuris KGB kadrų skyriuje tvarkė ir  savanorių į KGB dokumentus?

Informaciją, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis dirbo KGB, neseniai paskelbė portalas delfi.lt. Tai paaiškėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) paskelbus kadrinių KGB darbuotojų sąrašus.

LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS išsakė nuomonę, jog A.Matonis savo darbo biografijoje nutylėjo faktą, kad sovietmečiu ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje dirbo sovietų saugumui.

T.B.Burauskaitė: mes tik atlikome savo funkciją

KGB kadrinių darbuotojų sąrašus, kur atsidūrė ir A. Matonio pavardė, paviešinusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė DELFI teigė nesuprantanti šalies vadovės priekaištų.

„Tai, kad mes paskelbėme kaip buvusį KGB darbuotoją, tai mes vykdome savo misiją. Pačios prezidentės lyg ir buvo pritarta šitam darbui. (…) Mes tik įdėjome, kaip ir visus buvusius darbuotojus, į savo svetainę. Ir mūsų misija čia baigėsi“, – kalbėjo T. B. Burauskaitė.

Pasak jos, neatsakingumo požymių galima rasti nebent veiksmuose tų žmonių, kurie teigė, esą Kriminalinės policijos biuro vadovas KGB dirbo Lietuvai.

„O tas, kas išviešino, kad jisai dirbo Lietuvai, perdavinėjo informaciją – mes ta tema nė žodžio nesakėme. Jau po to atsirado ta informacija. (…) Kas paskui ką komentuoja – mes negalime už tai atsakyti. Turėjo būti pasakyta, mano galva, kad jis pagal įstatymą susitvarkė ir galėjo toliau dirbti. Ir taškas. Ir nereikėjo čia niekam komentuoti, kad jis toks gerietis, teikė informaciją. Kas pateikė tą informaciją apie jo bendradarbiavimą su Valstybės saugumo departamentu, tas yra kalčiausias. Ir čia reikėjo truputį susilaikyti – tik pasakyti, kad jis pasielgė pagal įstatymą“, – sakė T. B. Burauskaitė.

Anot jo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jokių išimčių konkretiems asmenims netaikė ir negalėjo taikyti. „Mes paskelbėme, kaip ir apie visus kadrinius darbuotojus, taip ir apie jį. Mes nieko neeliminuojama“, – teigė pašnekovė.

Artūro Paulausko KGB nepriėmė dėl silpnos sveikatos

Buvęs Seimo pirmininkas ir laikinai ėjęs prezidento pareigas Artūras Paulauskas jaunystėje bandė savanoriu stoti į KGB, tačiau jis neišlaikė sveikatos testo. A.Paulausko dešinioji ranka – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas dar 1970 m. gaudavo užduotis analizuoti, kaip komjaunimo organizacijos dirba su antitarybiškai nusiteikusiais paaugliais, kuriuos KGB įtraukdavo į savo profilaktinį sąrašą.

Dar 1970 m. balandžio mėn. LTSR Komjaunimo biuro posėdžiu protokole „Dėl plano pasirengti Lietuvos komjaunimo Centro komiteto plenumui“ buvo nubrėžtos gairės komjaunimo organizacijoms, kaip toliau „ugdyti klasinę jaunimo sąmonę“. Protokole minima ir komjaunimo aktyvisto „draugo Sadecko“ pavardė.

Už šio plano 6 punkto realizavimą atsakingu buvo paskirtas „draugas Sadeckas“. 6 punktas išsiskiria iš viso plano, kaip rengti sąmoningus komjaunuolius, nes jame kalbama apie darbą su KGB. Šis punktas, išvertus į lietuvių kalbą, skamba taip: „išanalizuoti komjaunimo organizacijų aktyvumą dirbant su paaugliais, kurių profilaktika užsiima KGB“ („profilaktirovannimi“ – rusiškai). Taip pat nurodyta, kad reikia išsiaiškinti, ką dirba tokios organizacijos, kad tarp tokių paauglių ir jų aplinkos būtų užkirstas kelias atsirasti antitarybinėms arba nacionalistinėms nuotaikoms (ar reiškiniams). Už šio punkto įgyvendinimą atsakingu buvo paskirtas „draugas Sadeckas“. Pats A.Sadeckas savo oficialioje biografijoje rašo, kad jis 1966 m. įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame 1971 m. baigė ekonominės kibernetikos specialybę.

1970–1975 m. dirbo Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos (komjaunimo organizacijos) centro komitete (teisės pažeidimų prevencijos srityje). 1975–1991 m. ėjo Vidaus reikalų ministerijoje įvairias pareigas daugiausiai operatyvinėse tarnybose, tarp jų – Kriminalinės paieškos valdybos poskyrio ir skyriaus viršininko, 6–ojo skyriaus (kovos su organizuotu nusikalstamumu) viršininko, kriminalinės policijos vyriausiojo komisaro. 1991–1992 m. dėstė Lietuvos policijos akademijoje (dabar – Lietuvos teisės universitetas).

1993 m. – Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, 1994 m. – Lietuvos valstybinio komercinio banko Vindikacijos skyriaus viršininkas.

Iki išrinkimo į Seimą dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras” viceprezidentu.

A.Sadeckas kategoriškai neigia bet kokias savo sąsajas su KGB, tačiau būtent su A.Sadecko vadovaujamo kandidato palaiminimu Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovu buvo paskirtas kadrinis KGB rezervo karininkas A.Pocius.

Kaip redakcijai pasakojo buvęs  KGB pulkininkas, sovietmečiu KGB stebėjo visas mokyklas – tiek mokytojus, tiek ir moksleivius, ir tuo tikslu aktyviai dirbo su komjaunimo aktyvistais. „Nes iš vyresniųjų mokinių tarpo rinkdavo tinkamus verbuoti į darbą KGB. Be to, parinkdavo tinkamus verbuoti  kandidatus ir juos nukreipdavo stoti į tam tikras specialybes – žurnalistiką, kunigų seminariją ir pan.“, – sakė jis.

Pasak KGB pulkininko, KGB turėjo sąrašą žmonių, kurie galėjo nueiti politiniais ir kriminaliniais klystkeliais. Tokie žmonės buvo KGB „profilaktuojami“ (jie buvo kviečiami į KGB ir tardomi). Kadangi LTSR Komjaunimo komitetas ir KGB glaudžiai bendradarbiavo, tai tokius žmones stebėti buvo pavesta komjaunimo operatyviniams būriams. Vienam tokių būrių yra vadovavęs ir A.Sadeckas. „Sadecko darbas buvo prevencinis – komjaunimo operatyvinis būrys turėjo pasirūpinti, kad tarybinėje visuomenėje neįvyktų antitarybinių reiškinių, jis turėjo tam iš anksto užkirsti kelią“.

Neįtikėtina, kad toks žmogus beveik 8 metus formavo visą Lietuvos nacionalinės gynybos koncepciją.

A.Sadecko draugas ir bendražygis Artūras Paulauskas, kurio tėvas buvo KGB pulkininkas (šiuo metu kandidatas į Seimą Darbo partijos sąraše) dar 1975 m. savanoriu stojo į KGB, tačiau nebuvo priimtas tik dėl medicininės komisijos išvadų. Beje, tas faktas, kad nors A.Paulausko tėvas buvo KGB pulkininkas, tačiau jo sūnus nebuvo priimtas į KGB dėl sveikatos, rodo, kad šioje organizacijoje nebuvo jokio protekcionizmo ar korupcijos – net KGB pulkininkas nesugebėjo „prastumti“ savo sūnaus į KGB.

1975 m, lapkričio 24 d. siuntime į medicininę ekspertinę komisiją rašoma : „prašoma apžiūrėti pilietį Artūrą Paulauską ir patikrinti sveikatą. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar pilietis A.Paulauskas tinkamas darbui KGB organuose“.

Dar vienas sakinys itin įdomus – „komisijos išvadas pateikti draugui Grybauskui į KGB Lietuvos SSR kadrų skyrių. Kaip žinia, neseniai LL spausdino Aurimo Guogos straipsnį, kuriame buvo rašoma ir apie prezidentės Dalios Grybauskaitės tėvą Grybauską. Ar tai tas pats Grybauskas, kuris KGB kadrų skyriuje tvarkė ir savanorių į KGB dokumentus? Neaišku, tačiau A.Paulauskas į KGB taip ir nebuvo priimtas – 1975 m. lapkričio 26 d, gydytojų komisija konstatavo, kad jis KGB operatyvinei tarnybai netinkamas. Be to, A.Paulauskas nuo rinkėjų buvo nuslėpęs ir kai kuriuos savo biografijos faktus, pvz., tai kad A.Paulauskas dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete.

Dar kartą spausdiname šį straipsnį, kurį redakcijai atsiuntė Aurimas Guoga:

Ar Lietuvos valstybę atstovaujantis asmuo yra KGB/FSB agentas?

Faktai apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kaip juos vertina informuota aplinka

Dalia Grybauskaitė, rusų tėvų duktė (Polikarp Vladimirovič Gribowskij ir Vitalija Korsakova-Gribowska) padarė stulbinamą karjerą neteisėto okupacinio režimo, prieštaraujančio tarptautinei teisei, komunistinėje – sovietinėje hierarchijoje. Manoma, kad artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui patyrę KGB dokumentų klastotojai sulietuvino jos tėvo vardą į „Polikarpas, Vlado sūnus“, o pavardę – į „Grybauskas“. Šie nenustatyti KGB veikėjai netgi sukūrė „legendą“, kad jos tėvas buvo tik nepasiturintis taksi vairuotojas, o motina – valytoja. Tėvai suvaidino lemiamą įtaką parūpindami jai užnugarį (manoma, kad jos tėvas – jau minimas sulietuvintu „Grybausko“ vardu KGB pareigybių registre, buvo KGB kadrų skyriaus vadovas. O šis skyrius turėjo ypatingą įtaką ir visuomet lemiamą balsą KGB sprendimams. Šis pareigūnas su žmona ir dukra gyveno prabangiame name, skirtame Vilniaus komunistų partijos elitui). D.Grybauskaitė, būdama ypatingai jauno amžiaus – tik devyniolikos – buvo paskirta Vilniaus Valstybinio filharmonijos orkestro personalo vedėja 1975 – 1976 m.

Nuo 1976 iki 1983 metų D.Grybauskaitė buvo marksizmo – leninizmo politinės ekonomikos studente, tačiau ne, kaip to buvo galima tikėtis, lietuviškame Vilniaus, bet ypatingai sovietizuotame Leningrado universitete.

Šiuo periodu jos biografijoje atsiranda keistas pokrypis (manoma, kad tai kita „legenda“, kurią sukūrė atitinkami KGB specialistai), kad ji dirbo paprastame kailių apdirbimo fabrike „Rot Front“ (Raudonasis frontas). Šis, anot informacijos, kurią nutekino Vokietijos federacinės informacijos tarnybos narys (Bundesnachrichtendienst), iš tiesų buvo KGB priedangos įmonė partijos aukštiesiems kadrams rengti. Būsimųjų specialiųjų kadrų parengimas griežtai įslaptintose specialiose kursuose, be kita ko, apėmė ir karatė juodojo diržo įgijimą, o tai buvo griežtai draudžiama įprastiems piliečiams. Grybauskaitė baigė mokslą 1983 metais SSRS komunistų partijos „Ždanovo universitete“ (beje, įtakinga bolševikų figūra Ždanovas buvo Leningrado partijos vadovas per 1937 – 1938 m. „didįjį valymą“.

Jam priskiriamas ir Stalino konkurento Kirovo nužudymo organizavimas, taigi posakis „Nomen est Omen“ (Vardas – pranašiškas ženklas) labai tinkamas komunistų partijos instituto, pasivadinusio „universitetu“, vardo parinkimo atveju. Anot vieno FSB informatoriaus, Grybauskaitė, kol mokėsi anksčiau paminėtoje KGB priedangos įmonėje, pakilo netgi iki KGB majoro laipsnio.

Jos bendramokslis partijos universitete, su kuriuo ji daug bendravo, buvo Vladimiras Putinas – taip pat rengtas kaip kandidatas į KGB karininkus. 1983 metais – tarsi per stebuklą – Gribowska-Grybauskaitė buvo paskirta neteisėto režimo partijos sekretore Mokslų akademijoje Vilniuje. Tai viena aukščiausių pareigybių, į kurias buvo skiriami tik visiškai ištikimi partijos linijai bendradarbiai. Tuo pačiu metu (t.y. nuo 1983 iki 1990 m.) Grybauskaitė buvo marksizmo – leninizmo ekonomijos dėstytoja Vilniaus komunistų partijos aukštojoje partinėje mokykloje ir buvo labai aktyvi komunistų partijos narė nuo 1977m. Netgi 1990m., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, tarp Maskvai ištikimų komunistų kolaborantų ji priklausė aršiausių nepriklausomybės priešininkų frakcijai. 1988 m. trumpą laiką Grybauskaitė viešėjo komunistiniame Maskvos Lomonosovo vardo universitete, kur jai buvo suteiktas marksizmo –leninizmo ekonomijos mokslų daktaro laipsnis.

Vadovėlinė sovietinio komunisto, turinčio aukštas pareigas einančio KGB viršininko užnugarį, karjera.

Padirbusi labai keliose įtakingose pareigybėse buvusio komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Brazausko vyriausybėje, Grybauskaitė buvo paskirta Europos Sąjungos komisare. Tik neseniai išlindo į šviesą, kad ji ten buvo paskirta tik dėl ankstesnio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus-Adamkavičiaus ultimatumo (Adamkus, anot gandų, buvo KGB įtakos agentas, ir turėjo slapyvardį „Fermeris“. Jei tai tiesa, jis elgėsi kaip ir turėjo elgtis, suteikdamas aukščiausias Lietuvos pareigybes geriausiems KGB pareigūnams ir vetuodamas buvusių NKVD ir KGB nusikaltėlių liustraciją).

Beprecedentės propagandinės kampanijos žiniasklaidoje, kurią valdo daugiausia įtakingi Rusijos oligarchai, tokie kaip Gazprom, kampanijos metu visuomenei buvo įpiršta, kad iš visų kandidatų tik Grybauskaitė yra vienintelė galima Lietuvos prezidentė. Buvo nutylėta apie jos bolševikinę praeitį, kur ji buvo prisiekusi komunistė ir neteisėto režimo aukšto rango kolaborantė. Reikia pažymėti, kad netgi valstybinė televizija klauso ankstesnio centro komiteto narių ir kitų aukštas pareigas anksčiau užėmusių partijos draugų nurodymų. Jie visą laiką veikia užkulisiuose. Ką jau bekalbėti apie konstitucijos normą, kad rusų tėvų vaikai negali tapti Lietuvos prezidentu.

Tokį Dalios Gribowskos- Grybauskaitės veidą mato žmonės, gebantys pažvelgti toliau Potiomkino kaimų fasadų.

Lietuvos laisvės sąjungos Vytauto Šustausko pareiškimas

Buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas kažkada buvo pats pajutęs šios jėgos galią. Dar 1999 m. V.Šustauskas padarė tokį pareiškimą:

„Šiuo pareiškimu noriu pranešti visai žiniasklaidai ir Lietuvos piliečiams, kad LTV ir TV3 pradėjo prieš mane šmeižto kampaniją ir skleidžia tikrovės neatitinkančias paskalas.

Per LTV buvo pranešta, kad, man būnant Kauno meru, Henrikas Daktaras karaliavo ir išprivatizavo visą Laisvės alėją. Tačiau pakėlus privatizavimo dokumentus, galima pamatyti, jog man būnant Kauno meru, Laisvės alėjoje nebuvo privatizuotas net kioskas.

TV3 laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ buvo padarytas montažas ir tokiu būdu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Filmuojant aš pasakiau, kad, jeigu pasakyčiau visą tiesą apie Alvydą Sadecką, ką man yra sakęs a.a. rašytojas Vytautas Petkevičius ir a.a. KGB pulkininkas Bagdonas prieš mirtį apie Sadecką, tai Sadeckas mane nušautų dienos metu. Tačiau TV3 mano pasakymą apie Alvydą Sadecką taip sumontavo, kad gavosi, jog aš neva taip kalbu apie Daktarus.

Kodėl TV3 šitaip iškraipė mano žodžius? Gal A.Sadeckas rengiasi mane nužudyti ir suversti kaltę Daktarams?

Būdamas Seime, tyriau A.Sadecko veiklą sovietų laikais (už ką jis buvo pažemintas pareigose), Silickio bylą, Kiesaus nužudymo bylą.

2000 metais Lietuvoje buvo pati galingiausia įstatyminė mafija:

1. A.Paulauskas – Seimo pirmininkas.

2. A.Sadeckas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

3. V.Grigaravičius – Policijos departamento generalinis komisaras.

4. A.Pocius – VSD generalinis direktorius.

Jų bijojo visi – ir teisėjai, ir prokurorai. Buvo nuverstas net prezidentas Rolandas Paksas. Nebijojau tik aš.

Kalbėjau su Rusijos ambasados, kurioje surengsiu spaudos konferenciją, darbuotojais. Tą informaciją, kurią paliko a.a. V.Petkevičius ir a.a. Bagdonas, turi žinoti ir platūs visuomenės sluoksniai, ir kitos šalys.

Mano išvardintų žmonių dosjė yra juoda, ir niekas net nebandė gilintis į jų praeitį.

Teisingumas turi pagaliau triumfuoti. Jų vieta, pagal nusikaltimus, – Lukiškėse.

Atėjo laikas jų nebijoti nei žmonėms, nei prokurorams, nei teisėjams.

Vytautas Šustauskas

2009 09 22

Kodėl A.Sadeckas gynė „slaptą“ pedofilijos bylos liudininką M.Žalimą

Kai prieš metus slaptu pasivadinęs pedofilijos bylos liudininkas M.Žalimas pradėjo kalbėti apie tai, kad neva N.Venckienė skatino savo brolį D.Kedį žudyti pedofilus, ir kad neva ji organizavo visus Garliavos nusikaltimus, A.Sadeckas, duodamas interviu LTV laidai „Savaitė“, nurodė, kad „M.Žalimas kalba lyg ir įtikinamai“.

Nors dabar neabejojama, kad M.Žalimas yra tiesiog statytinis Generalinės prokuratūros sukurptoje byloje (mainais už tai, kad išvengė kalėjimo dėl Baltarusijos piliečio sumušimą M.Žalimas dabar liudija taip, kaip reikia prokurorams pedofilijos byloje), tačiau A.Sadecką jo kalba įtikino.

A.Sadeckas taip kalbėjo : „Na, žmogus, kurį dabar visi vadina informatoriumi, kalba lyg ir įtikinamai, lyg ir argumentuotai, kalba apie konkrečius faktus ir dalykus, bet… Pagal savo ankstesnį darbo pobūdį policijoje aš visuomet esu linkęs tikrinti visą informaciją. Policijai tai yra privalu, kaip ir prokuratūrai, tikrinti kiekvieną informaciją, pateiktą faktą. Ten yra klausimų, kuriuos galima būtų pateikti, kad pasitikslintume kai kurias detales. Jų elgesys paprastai apsprendžiamas jų interesais. Juk informatoriai, kurie dirba ir teikia žinias apie kriminalinį pasaulį ir padarytus nusikaltimus, retai kada dirba idėjiniu pagrindu. Kalbėkim tiesiai. Dirba kartais tam, kad apsaugotų save, gautų dividendų nuo savo mažesnės, o gal net didesnės nusikalstamos veiklos, turėtų pažinčių policijoje, kartais norėdami atkeršyti savo nusikalstamos veiklos konkurentams. Čia motyvų būna labai daug ir įvairių“… „Iš tiesų gali susidaryti toks įspūdis, kad veikė vos ne nusikalstama grupuotė. Aš manau, kad tai nebūtų teisingas įspūdis. Taip negalima vertinti, kad policijoje vos ne mafija sėdi. Nes sunkiai suprantama, iš tikrųjų sunkiai suprantama, kodėl žmonės žinodami, jeigu tikrai žinojo, nuslėpė, jog bus nužudytas teisėjas. Protu sunkiai suvokiama“.

S.Stulpinas : „Kodėl A.Sadeckas tylėjo anksčiau?“

Duodamas interviu LL, buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Stanislovas Stulpinas kalbėjo : “Kažkodėl iki pat A.Valantino atsistatydinimo 2010-02-12, Kauno pedofilijos byla visiškai nedomino nei Mockaus LNK televizijos žurnalisto V.Gaivenio, nei „Lietuvos Ryto“ žurnalistės L.Lavastės, nei dar kai kurių „laisvos žiniasklaidos“ atstovų. Tylėjo ir A.Sakalas su A.Sadecku. Manau, kad jie tylėjo todėl, kad pedofilijos bylos tyrimas jokio pavojaus nekėlė nei galimam „kurmiui“ – pedofilui A.Ūsui, nei L.Stankūnaitei, nei V.Naruševičienei ar J.Furmanavičiui, nei kitiems jų įtakingiems draugams, tuo labiau, kad paskutinius du D.Kedys visai neseniai tebuvo pradėjęs savo skunduose minėti, o iki tol „padėtis buvo pilnai kontroliuojama“ patikimose Generalinės prokuratūros vadovo rankose.

Staiga, po Seimo laikinosios komisijos Nutarimo ir A.Valantino atsistatydinimo, bei pareiškus Prezidentei, kad ji nebepratęs ir pavaduotojų kadencijos, lyg kas būtų davęs komandą – „Fas-paimk“, šie žurnalistai ir šios žiniasklaidos priemonės, bei minėti ekspolitikai pradėjo vos ne „žūtbūtinį“ karą, gindami A.Ūsą bei kartu ir L.Stankūnaitę, J.Furmanavičių, V.Narušecičienę, įrodinėdami, kad jie patys yra D.Kedžio šmeižto aukos, kad D.Kedys turėjęs nužudyti visus…

…Taip V.Gaivenio laidoje atsiranda „informatorius“ M.Žalimas, demonstruojami net slapti įrašai, nors juose nebuvo nė vieno žodžio apie tai, kad D.Kedys ketintų ką nors žudyti ar kad N.Venckienė pati būtų organizavusi tokius veiksmus. Aš M.Žalimo „išpažinties“ nebeanalizuosiu. Tai ištisas MELAS ir jis save pilnai demaskavo duodamas interviu vienam laikraščiui, kuriame netikėtai pareiškė, kad visa laida tebuvo V.Gaivenio „šou“, kad nebuvo nei didelių pinigų, nei kokių nors slaptų įrašų. Jokios tiesos negali būti, jei ji ištisai persunkta melu. Manau, kad ir šio interviu užsakovai „graužia“ pirštus dėl „pseudoinformatoriaus“ palaido liežuvio…

 Visas šis „nesusipratimas“ prasidėjo prieš gerą pusmetį ir, kol kas, dar visiškai nėra aišku, kur link viskas čia pakryps. 2011-12-24 aš parašiau straipsnį „Ar mūsų rinkta valdžia išgirs mažytės, bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą, ar nušluostys jos riedančias skausmo ašaras?“ po to, kai 2011-11-08 LNK laidoje „Abipus Sienos“ visuomenei buvo pademonstruotas V.Gaivenio pokalbis su „informatoriumi“ Mindaugu Žalimu. Kaip patyręs profesionalas iš karto supratau, kad M.Žalimas MELUOJA, tuo labiau, kad savo atsiradimą praėjus dviem metams po tragiškų įvykių Kaune, kai buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo V.Naruševičienė, aiškino tuo, kad jis keršija policijai, kuri neva atsisakė padėti jam iškeltoje byloje dėl Baltarusijos piliečio sumušimo…

Manęs visiškai nenustebino provokatoriaus M.Žalimo „sensacingas pasirodymas“ V.Gaivenio laidoje, kadangi tuo metu artėjo sprendimo priėmimo diena Aukščiausiajame teisme dėl mergaitės seksualinio prievartavimo bylos atnaujinimo, bei Kėdainių teisėjas V.Kondratjevas turėjo priimti sprendimą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo. Būtent todėl ir buvo skubiai „atrastas“ provokatorius, galimai spec. tarnybų agentas, kuris mestų įtarimus Neringai Venckiene, kad ši neva sukursčiusi brolį Drąsių Kedį nužudyti net šešis asmenis.

Provokatorius M.Žalimas minėtoje V.Gaivenio laidoje teigė – esą D.Kedys jam viską pasipasakojęs ir netgi nurodęs datą, kada šį nusikaltimą padarys… Visa tai žinodamas „įslaptintas liudytojas“ M.Žalimas pranešęs aukštiems policijos pareigūnams, tikintis jog bus imtasi operatyvių veiksmų…

Iš kart po „sensacingos“ V.Gaivenio laidos, jau sekančią dieną Lietuvos televizijos laidose ekspolitikai – Aloyzas Sakalas ir Alvydas Sadeckas pradėjo kartu viešai dėstyti savo poziciją. A.Sakalas netgi pradėjo grasinti viešai Prezidentei apkalta, jei mergaitė nebus nedelsiant sugrąžinta L.Stankūnaitei. Šie ekspolitikai, kaip du broliai dvyniai, po to dar dalyvavo keliose laidose kartu ir atskirai.

– Alvydas Sadeckas viešai išsakė savo nuomonę, kad M.Žalimas kalba gana įtikinamai ir argumentuotai. Tai reiškia, kad A.Sadeckas viešai patvirtino, kad jam neliko beveik jokių abejonių dėl M. Žalimo paskelbtos informacijos tikrumo.

Mane toks A.Sadecko pareiškimas nustebino, nes patyręs teisininkas, ilgametis kriminalinės policijos vadovas ir politikas tikrai negalėjo nesuprasti, kad M.Žalimas yra apsimelavęs provokatorius. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jo, kaip įtakingo ir viešo asmens pozicija tikrai yra reikšminga visuomenei. Jis negalėjo nesuprasti ir to, kad savo tokiu pareiškimu jis tikrai neprisideda prie teisėsaugos autoriteto stiprinimo. Faktiškai, A.Sadeckas privalėjo suprasti ir tai, kad principingai neįvertindamas M.Žalimo, kaip provokatoriaus, ir nepareikalaudamas jo ir šios provokacijos organizatorių atsakomybės, jis pats gina galimų nusikaltėlių interesus!..

Kiek vėliau A.Sadeckas, dalyvaudamas laidoje „Kakadu“, netgi pasisakė už tai, kad dėl parodytos LNK laidos „Abipus sienos“ būtina žurnalistui V.Gaiveniui išskirti apsaugą. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jis tik dar labiau kiršina visuomenę, be jokio pagrindo skleisdamas nuomonę, kad su V.Gaiveniu galimai bus susidorota policijos rankomis, nes M.Žalimas „informavo“ apie policijoje padarytus nusikaltimus. Bene įdomiausia visoje šioje nešvarioje, visuomenę klaidinančioje istorijoje yra tai, kad vėliau pats V. Gaivenis pripažino, kad M. Žalimas yra melagis ir šmeižikas!..

info LL