Užsienio portalai rašo, jog Ieva Strazdauskaitė nužudyta dėl automobilio, kuris…gražiai už-rakintas paliktas stovėti miške…

Užsienio portalai rašo, jog Ieva Strazdauskaitė nužudyta dėl automobilio, kuris…gražiai už-rakintas paliktas stovėti miške…

Kristina Sulikienė

Atsibodo iš tikrųjų ta byla, dėl kurios visus metus persekiotas laikraštis, galiausiai kažkokia visuomeninė komisija vieno asmens Vaivos Žukienės asmenyje 2018 01 24 paskelbė laikraštį „Laisvas laikraštis“ neetišku, nors Visuomenės informavimo įstatymas neleidžia tokių sprendimų priimti vienam asmeniui.

Neetiška buvo rašyti, kad jeigu įtariamo žudiko nebūtų išteisinęs teismas, lavono nebūtų.

„Aurimas Drižius nepasirėmė kitais dviem šaltiniais“ rašoma viename po kito piktesniame sprendime.

Deja, 2017 03 17 net dvi žurnalistės – Daiva Žeimytė ir Rūta Janutienė pasakė šitą mintį savo autorinėse laidose, kurios buvo skirtos šiai rezonansinei bylai: kurią rezonansine padarė pati teisėsauga, iš karto dingus merginai, paskelbę šią bylą visuomeninės reikšmės.

Šiandien po Karolio Venckaus vaizdo įrašu buvau atakuota kažkokio neadekvataus Lietuvos piliečio, kuris parašė, jog aš negeras ir nepatikimas asmuo, nes aš rašiau, jog Ieva Strazdauskaitė nužudyta dėl automobilio.

Tačiau tai yra vienintelė ir tikra pateikiama  teisėsaugos versija, su kuria teisėsauga bandys įrodyti teisme nusikaltimo motyvą.

Apie tai netgi rašoma angliškuose portaluose, štai nuoroda.

https://tech2.org/lithuania/i-strazdauskaites-murder-trial-is-over-three-cousins-%E2%80%8B%E2%80%8Bare-waiting-for-the-court-bieliauskai/

Labai didelio dėmesio sulaukiau, pamenu, dėl to, kad rašiau apie žmones grobiančią „Kamuolinių“ gaują, apie Henriko Daktaro giminaičių nusikalstamas grupuotes, sukurtas jam už nugaros ir be jokios jo žinios. Kadangi tuo metu dingo minėta mergina, buvo bandoma priversti ištrinti absoliučiai visus straipsnius, kuriuose rašoma apie kriminalinę Lietuvos santvarką, grįstą gaujomis ir gaujelėmis, ir sąsajomis su dėdėmis su antpečiais.

Negalima rašyti apie kriminalinę Lietuvos santvarką, nes Lietuvoje yra pati geriausia pasualyje demokratija.

Laikraštis nukentėjo dar dėl to, jog kažką drįso rašyti apie narkotikus.

Pati teisėsauga pasiūlė viskuo kaltinti Romų tautybės asmenis, netgi kai kuriuose pasisakymuose siūlė su jais susidoroti, kurstė tautinę, rasinę neapykantą, ėmė griauti monolitinę, ir labai ilkgus amžius tveriančią Lietuvos Romų bendruomenę. Buvo veikiama pagal klasikinius KGB metodus, o žinant, jog 25 metus beveik Lietuvos kriminalinės policijos biurui vadovavo tikras KGB‘istas ir postą tiesiog pragėrė, nes liustruoti niekas jo neleido – tai visiškai įtikėtina, jog visa Kriminalinė policija veikia griežtai pagal KGB vadovėlius.

Koks protingas ir Lietuvą mylintis patriotas galėtų kovo 10 dieną 21 valandą, likus kelioms valandoms iki Lietuvos Laisvės Dienos, pasakyti:

„Laisvė nieko neatnešė. Visa Laisvės karta – degradai“. Normalioje valstybėje šiuos žodžius pasakjęs Linas Pernavas būtų ne tik atleistas, bet už Tėvynės išdavimą būtų teisiamas.

Aišku, „komisijos“ tiksliau, kažkokios Vaivos Žukienės sprendimą apskundėme teismui, nes visų pirma, kad leidinys būtų pripažintas neetišku – bent Ievos Strazdauskaitės žūties byla turi būti nunešta į teismą.

Man iš viso nesuvokiama, kaip kažkokia Vaiva Žukienė geriau už teisėsaugą žino, kaip buvo ir dėl ko buvo nužudyta Ieva Strazdauskaitė.

Žinot ką – dėl narkotikų ir Jonavos aš irgi netikėjau. Na kaip galima tikėti Andriumi Lobovu, kuris drasko plakatus, rėkia prieš skiepus, na, „komediantas.“

Kol man nebuvo pratransliuota vieno narkomano išpuolis tiesiog Jonavos parduotuvėje.

Jonavoje veikia narkotikų prekyba tiesiai po vaizdo kameromis. Tai yra visuotinai žinomas faktas.

Kreipiausi visur kur įmanoma – į visus mūsų saugumus, teisėsaugos įstaigas – kreipiausi nusiųsdama savo rašinio nuorodą, nes kreiptis su pareiškimu Lietuvoje negalima – juk būsi apkaltintas šmeižimu. Šmeiži, kad Lietuvoje vyksta narkotikų prekyba.

Alvydas Vėberis jau daugelį metų rašo apie policijos narkobaronus – kad mažiau rašytų apie Šiaulių policijos narkobaronų bylą, dabar jam prikelta bylų: viena idiotiškesnė yra dėl to, kad globojo senyvą moterį – valė ir tvarkė jos namus, pirko maistą, ir ją maitino su šaukštu. Narkotikų prekyba – ne nusikaltimas, o globa ir rūpyba – nusikaltimas. Va taip, runkeliai. 

Niekas nieko nedarys – Jonavoje kaip bus galima įsigyti dozę už 6 eurus, taip ir bus toliau galima. Iki kito karto. Arba iki tiesos akimirkos byloje, kurioje „nustatyta“, jog esą merginą žudė dėl automobilio, kurio niekam nereikėjo.

Nusikaltimo taikinys buvo paliktas Jonavos rajono miške, kastuvas pasiskolintas Marijampolės miške, o kūnas užkastas Kėdainių rajono miške. 

Visa istorija – kaip iš gero kovinio veiksmo filmo. Nors bandoma pavaizduoti Romų tautybės asmenis supermenais, nelabai tikiu, kad apledėjusiais Lietuvos keliais jie galėjo lakstyti niekieno nepastebėti, skolinėtis kastuvus, kasinėti duobes, grobinėti automobilius.

O tiesa paaiškės jau netrukus. Juk teisme būna atsiveria net didžiausi tyleniai.

Ten nebėra įremto ginklo į smilkinį. Daužymo iki sąmonės netekimo, reanimacijų. Tik teismas demokratinėje visuomenėje nustato tiesą.

Nors Linas Pernavas ir Vaiva Žukienė mano priešingai, ir jiems abiems Konstitucijos 31 straipsnis nėra nei girdėtas, nei juodžiausiame sapne matytas.

Į klausimą – ar Ieva Strazdauskaitė ir Ramūnas Strazdauskas giminė – nei GP, nei VSD, nei PD nei jokia kita tarnjyba nesiteikė atsakyti. O juk pasaulyje normalu, jog siekiant paveikti teisėsaugą, bauginant ir gąsdinant yra žudomi policininkų giminaičiai. Gal laikas tuomet atsakyti – ne Ieva nebuvo giminaitė Klaipėdos kriminalinės žvalgybos vadui. Bet ne – pasirinkta „mes nieko neviešinsime“.

Į paklausimą „ar Ieva Strazdauskaitė dirbo Lietuvos žvalgybos institucijose, kad jos dingimo bylą tiria Generalinė prokuratūra“, buvo atsakyta „mes negalime viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagos“.

Paprastas pilietis nežino, jog Generalinė prokuratūra tiria tik žvalgybininkų nužudymus. Kita išimtis nenumatyta. Aš tai žinau iš savo teisinės praktikos, nes konsultavau žuvusio karinės žvalgybos karininko byloje, ir mačiau aplinkraščius, ir instrukcijas dėl tyrimo išimties. Ir nėra čia ko pykti.

Šiaip ši byla turėjo būti tiriama pagal nusikaltimo padarymo vietą – tyrimas turėjo vykti Kauno apygardos prokuratūroje, o ne generalinėje. Teismas turėjo vykti Kaune. Buvo pakoreguota ir tyrimo įstaiga, ir netgi pasirinktas „tinkamas“ teismas. Tai yra poveikis tyrimui, visai jo eigai.

Jeigu visuomenei neviešinama, kuo tokia svarbi Ieva Strazdauskaitė, jog jos bylą tyrė pagal žvalgybinę išimtį, taikytą tik VRM plk. Vytautui Pociūnui ir KAM žv. Kpt. Liutaurui Balčiūnui, tada ir lieka klausimai neatsakyti…

Nepykite taip mielieji, tačiau jeigu grobimas įvyko kažkur ties Elektrėnais, ten dar nėra Vilniaus apygardos prokuratūros ribos, Jonavos rajonas irgi Vilniui nepriklauso.

Įtariamųjų advokatai gali reikalauti to paties – kad būtų paaiškinta, kodėl buvo pažeistas teritorialumo principas. Ir jeigu nebus atsakyta, ir byloje nebus įrodymų, tai toks procesas yra neteisėtas, o sprendimai šioje byloje galės būti skundžiami kad ir šiuo – teritorialumo pažeidimo – principu…

ŠIS STRAIPSNIS YRA ASMENINĖ 10 METŲ TEISINIO DARBO PATIRTĮ TURINČIOS AUTORĖS NUOMONĖ, REMTA GALIOJANČIAIS LIETUVOJE TEISĖS AKTAIS, IR KONSTITUCIJOS 31 STR. (ASMUO LAIKOMAS NEKALTU, KOL TO NEĮRODĖ NESKUNDŽIAMOS INSTANCIJOS TEISMAS).

P.s. Savo pareiškime dėl mano straipsnių žuvusiosios motina labai šlykščiai mane įžeidinėjo, vadino tariama teisininke (TARIAMAIS teisininkais ji vadino visus, kas tik nedirba policijoje – nors policijoje tikrų teisininkų iš tikrųjų yra labai mažai. Teisininkas yra kvalifikacija, suteikiama pabaigus ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Policijoje tyrėjais dirba ir nieko nebaigę, dar besimokantys asenys, su vidurinės mokyklos diplomais.), šaipėsi ir iš mano patirčių su Romais, o tos patirtys vien teigiamos, nes aš akių nedraskau tautinėms mažumoms, ir nieko nediskriminuoju. Kadangi atsiliepime parašiau, jog pareiškimai prasilenkia su etika ir teise, ir kad pačiai pareiškėjai gresia baudžiamoji atsakomybė dėl šmeižto („tariama teisininkė; jos klausimai – tai teiginiai…ir panašūs išsigalvojimai buvo rašomi paklodės ilgio pareiškime, kurio aišku negalėjo surašyti gedinti motina, o galimai  rašė Policijos departamento „ypatingų tyrimų – kovos su žurnalistais – skyrius“) – mane toliau persekioti pabijota. Dar vaikas būdama mačiau Panevėžio turguje Romų tautybės šeimą, prekiaujančią ūkio produkcija.  Mūsų šeima atvyko prekiauti mūsų užauginta produkcija – augaliukais. Mano tėvas labai draugiškai nuėjęs pasisveikino su Romų šeima, jie mums mojavo ir šypsojosi. Mano auklėjimas yra toks – nediskriminuoti, mylėti rusus, žydus, katalikus, ortodoksus, judėjus. Neturiu neapykantos Kitam. Gal dėl to nukenčiu , tačiau ant neapykantos dar nei viena visuomenė ilgai neišsilaikė. Apie tai rašė mano vienas mylimiausių filosofų Emanuel Levinas, kuris buvo Kauno litvakas.

Todėl aš netikiu, kad pagrindinė Romų veikla – nusikaltimai. Tai yra rasizmas, ir aukščiausio lygio neapykanta Kitam. Pasilieku teisę netikėti teisėsaugos versija šioje byloje (nes ji grįsta rasine neapykanta Kitam ir stereotipais, kad Romai yra nusikaltėliai – o Romai netgi savo kieme ir mieste nevagia, ką kalbėt apie žudymą…), ir labai laukiu teismo, kuris vienintelis nustato tiesą normalioje, demokratinėje visuomenėje, verdikto.