Tv3.lt Vyskupai persigalvojo: mišių dar neatnaujins

Vyskupams išklausius „ekspertų“ patarimų, manau tik beliko „persigalvoti“ ir nepasakyti – „duokim durniui kelią“ (Liaudies išmintis )

Apaštalas Petras – Bažnyčios uola ar suklupimo akmuo?

Landsbergio Sausio 13 nakties testamentas. (LRT pasidalinkime prisiminimais )

Dalinuosi: “Sausio 13 kovos ir laisvės naktį, gynėjai eidami į mirtį už Lietuvos laisvę, prieš okupanto tankus, krūtinių žibuoklių parodijomis nesipuošė. Per 30 laisvės metų, jau pamiršote?

Epidemijos metu Seimo nariai svarstotualetų ir vakcinų, neišbandytas bent su beždžionėmis, charakteristikas. „Jos veiksmingumas pasireikš gal po metų“? Vokietijos mediko asmeninė nuomonė. Aš skiepijausi visais skiepais. Ši COVID –19 vakcina 100% dar nepatvirtinta. ( Dar nesukūrus vakcinos, virusas persikeitė)

Gripo epidemija „gydoma“ policijos užtvaromis STOP, toliau nuo miesto, ligoninių, kad sergantieji manau nepatektų į miestų ligonines, vietoje to kad gražinus sunaikintą Lietuvoje sveikatos sistemą, rajonuose ir pirmuose apylinkių – seniūnijų sveikatingumo stacionaruose, arčiau prie gyventojų. ( Bet dabar taip visame pasaulyje ir per globalizmo drakoną, Lietuva tapo „pasauliu“ )

3.Seimūnams apsvaigus nuo kanapių, ( jie legalizavo narkotikų vartojimą) manomai bus galima vairuoti automobilį, o piliečiui ištikus širdies priepuoliui ir išgėrus guodobelės tinktūros medicininį buteliuką, netekti teisių arba dar ir kalėjimo gauti ( į situaciją žiūrima teisiškai )

Prekybos centruose, neskaičiuojami žmonės, gali stovėti su kaukėmis. Bažnyčioje ne. 2020 01 08 218 užsikrėtimai ( pranešimas mano mobiliame telefone) Sveikatos ekspertams užsikrėtimai nėra žinomi o patarimus arkivyskupui, kaip dabar turėtų 15-30 žmonių melstis bažnyčioje, sveikatos ekspertai žino ir pataria? V. Landsbergio sausio 13 nakties testamente paminėta: “kai bus sunku, visada glauskitės prie bažnyčių.“ Dabar televizijos reklamoje SUSTOKIME tos lyderystės nesigirdi? I. Šimonytė , įvertinusi vyskupų sprendimą, neorganizuoti pamaldų: „manau tas sprendimas buvo labai vietoje ir labai laiku, vertinome jį kaip solidarumo su pasaulietine valdžia ženklą“ ( citata ) o kada to solidarumo nebuvo, jeigu didesnė tautos dalis išpažįstanti tikėjimą Dievu, jus išrinko į Seimą? Aš tikintis. Turiu balsavimo lipduką kaip Lietuvos pilietis. Kokio dar solidarumo reikia iš vyskupų ? Ar taip kaip iš Vilniaus Arkikatedros buvo kad išvytas, vyriausias LR kapelionas pulkininkas monsinjoras Alfonsas, kad į vietą, vardan ko, būtų pasodintas komunistas M.A. Brazauskas? Ar aukoti šventas Mišias betarpiškai ligoninių koplyčiose už gydytojus ir visą medicinos personalą, ligonius, nėra didesnio solidarumo kartu su Kristumi?

Nuotrauka kurią matome, iš reanimacijos gruodžio 30 dienos. Tai šių dienų stebuklas, ką gali padaryti kunigas ir tikinčių malda. Kada įvyko avarija Floridoje, jaunuolis G. D. ilga laiką išbuvo po vandeniu, kol jį išgelbėjo, jis nereagavo, reanimacijoje buvo sustojusi jo širdis ir tik aparatūra palaikė gyvybę. Kunigo malda, palaiminimas ir tikinčiųjų rožančiaus malda automobilių stovėjimo aikštelėje – ir šių metų Sausio 3 dieną linksmas jaunuolis jau vakarieniavo su savo šeima. Medicinos personalas ir visi su kuriais kalbėjomės, kaip pasakoja jo tėvas, tai laiko „kalėdiniu stebuklu“ (glioria.tv) Tokį stebuklą iš Sausio 13 manau atsimena ir tie, kurie išgirdo kunigo A. Keinos vadovaujamą Rožančiaus maldą iš Aukščiausios tarybos lango.

Per visas praeitų ir šių metų epidemijas nebuvo pastebėta, kad bažnyčiose būtų užsikrėtę tikintieji.Pasaulinė statistika skelbia, kad daugiau pasaulyje įvyko mirčių nuo savižudybių, socialinės nelygybės, stoka teisingumo, smurto, lėtinių ligų, psichologinės prievartos nei nuo gripo epidemijos. Apaštalas Petras, turėjo progos su Jėzumi kalbėti, kaip visų apaštalų burna ir šitame pokalbyje Jėzus Petrą pavadino laimingu – palaimintu. Petro įpėdiniai – Lietuvos vyskupai dabar kalba kaip visos Lietuvos Katalikų bažnyčios tikinčių burna. Tačiau matosi kad nėra ką prakalbinti šiuo Lietuvai sunkiu metu ir kam pasakyti kur ieškoti stebuklo? Vieną kartą metuose prezidentūroje surengti „maldos pusryčiai“, nepadaro nei sotesnių, nei teisingesnių nei maldingesnių. Maitintis reikia Kristaus Duona, kuria Jis iš kelių keliauninkų 5 kepalėlių duonos ir dvejų žuvų pamaitino 5 tūkstančius vyrų ir dar surinko 12 pintinių trupinių. Bet prieš maitindamas Jėzus pažvelgė į dangų, kalbėjo maldą ir laimino. Lietuva važiuoja į Briuselį maldauti pinigų užsidirbusiems, bet valdininkų naktinės krizės pasmerktiems pensininkams? Kažkaip ir dvasinius dalykus dar vyskupai bandė, aiškinti „ekspertams,“ nukreipiant sielovadą į sveikatos pusę ar net pasaulietišką, bažnyčiai keistą „ūkio“ sritį, bet aš iš „ekspertų“ aiškinimo supratau, kad „durną ir bažnyčioje muša“. (liaudies išmintis)
Pagarbiai, Sausio 13 gynėjas kun. A. Bulotas

S. Straipsnis išreiškiantis mano asmeninį požiūrį į įvykius, vadovaujantis Švento Tėvo Pranciškaus mintimi, kad kunigai turi būti aktyvūs visuomenės gyvenime, turėti savo tinklapius ar kitas informacines priemones, padedančias būti aktyviais piliečiais. Tuo labiau, kai bažnyčiose po baimės kaukėmis nutilęs Dievo Žodis. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, atgijo ir laisvoji Lietuvos spauda- „Lietuvos Aidas,“ Vilniuje, minint „Lietuvos Aido“ jubiliejų, sutikau drąsius už tiesą kovojančius žurnalistus kaip A. Drižius, G. Gardauskienė – Gorienė dar esant „postkomunistinei – kgebistinei „ Lietuvai. Kadriniai KGB asmenys darbavosi nepriklausomos Lietuvos institucijose. Malonu buvo bendrauti su pakeitusiu požiūrį į gyvenimą „Kauno Tiesa“ žurnalistais, su laikraščio redaktore T. Mačiuliene, ypatingai bendraujant su besikuriančios kariuomenės karių problemomis, jų gyvenimu. Kaip drąsūs ir ištikimi pareigos žurnalistai A. Drižius ir G. Gorienė, dėl savo principingo žurnalistinio darbo, manau buvo „ išprašyti,“ dažnai besikeičiančių „Lietuvos Aidas“ šeimininkų? Šie žurnalistai, drąsos ir tiesos atsakomybe, įsiklausyti į besikreipiančių prašymus, ir toliau tęsia žurnalistinį darbą, dažnai užsitraukiantys, tiesos nemėgstančių neapykantą, kad jie tikri žurnalistai, ką liudija ir pasikėsinimas į „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus A. Drižiaus gyvybę, ar slaptas kratas G. Gorienės „Karštas komentaras“ darbo kabinete. Aš neturiu „veidaknygės“, „blogų“ , „tviterių“ ar asmeninių tinklapių. Šie redaktoriai ne tik man, bet daugeliui besikreipiančių suteikia galimybę, pasinaudoti šių redaktorių paslauga, pateikiant jauniems skaitytojams, vieną ar kitą, iš asmeninės patirtie, kaip istorinių įvykių dalyvio įvykį. Esu dėkingas per keletą metų šiems žurnalistams ir skaitytojų atsiliepimams, jų komentaruose. Gerbiu žiniasklaidos darbuotojus, bet ne visi žurnalistai manau savyje turi tokios laisvės kaip šie žurnalistai. Nors esu dvasininkas, bet sielovada kariuomenėje suvedė su bendravimu žurnalistikoje, pateikiant kaip kapelionų tarnybos būtinas viešas žinias visuomenei. Teko išklausyti daugelį karinės žurnalistikos veiklos seminarų. Japonijos, JAV, Vokietijos karinių žurnalistų darbo stiliaus konferencijas, darbui su pasaulietine žiniasklaida. Labai gerbiu sąžiningų žurnalistų darbą, kaip kad mes pasitikėdami ir pažindami vienas kitus sėkmingai darbavomės pogrindžio sąlygomis LKB Kronikos leidyboje. Pasaulyje, dėl tiesos pateikimo daugiau žūsta žurnalistų nei misijonierių. Nejauku klausytis ar skaityti, informavimo priemonių kai kurių žurnalistų, kai paskaito ką šeimininkai pateikia, ar ką leidžia cenzūra, nežiūrint kad paltas turi ir pamušalą. Šiais Naujais metais, kurie yra paskelbti kardinolo V. Sladkevičiaus metais, tikėjimo, meilės, tiesos gėrio metais, noriu padėkoti šiems žurnalistams A. Drižiui ir G. Gorienei už jų herojišką pasiaukojimą Lietuvos gyventojams, padedant besikreipiantiems, viešai išsakant savo bėdas, kai visos institucijos į besikreipiančių ašaras, teisinius dokumentus ( D. Kedytės ir jos senelių tragizmas, teisėjos N. Venckienės amžiaus byla, Sausio 13 nebaigta byla ) parodo demonišką nenorą daryti „Gerovės Lietuvą“. Sausio 13 naktį 00 valandų, kai prieš 30 m. įvyko laisvės lūžis Lietuvos sotinėje ir visoje Lietuvoje, savo privačioje Švenčiausios Mergelės Marijos Lietuvos Laisvės titulo koplyčioje aukosiu padėkos Šventas Mišias už Lietuvos Laisvę, žuvusius ir šiandieną bekuriančius Laisvą Lietuvą. Dėl karantino, melsiuos su Jėzumi, bet dvasioje kartu su visais, Sausio 13 laisvę saugojančiais. Kviečiu 00 val. atsimenant kun. A. Keinos kalbamą Rožančiaus maldą, išvedant Lietuvą į laisvę ir pasiaukojant vardan žuvusių, kam brangi laisvė sukalbėti tą maldą, kurią pats Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė sakydamas: “kai melsitės sakykite: „TĖVE MŪSŲ…..kurioje telpa socialiniai reikalai, kasdieninė duona, atleidimas ir nesusigundymas daryti bloga, kad ateitų Kristaus palaiminimas Lietuvai. Ar norime mes šito? Ar norime tikros vienybės kaip Sausio 13 be žibuoklių, bet su oriais Lietuvos laisvės simboliais, pripažintais valstybės ir Konstitucijos? Melskimės, matydami kaip akivaizdžiai slysta materialūs dalykai iš pasaulio galingųjų rankų, kaip tautų išrinkti, garbinti prezidentai, greitai tampa nusikaltėliais, kai Jų imperijos sulipintos tik įstatymais ir kai reikia vardan pilnos ir orios demokratijos paaukoti ir savo įprastus patogumus, kartais piliečiai parodo špygą, kaip kad atsitiko šių dienų JAV. Ori valstybės demokratija turi rūpintis pirmiausiai savų piliečių gerove. Sulipdytos imperijos žlunga. Tai gerai primena Sausio 13 kai žmonių sąmonėje subręsta orus valstybingumas, kai tu turi idealą siekti gyventi savo piliečių valstybėje, be jokių sąjunginių diktatų, svetimų pinigų ir bankų, importuotų prezidentų ir kinietiškos ekonomikos, rusiškų dujų ir naftos. Šiais metais manau per baimės kaukes neišgirsime iš Seimo tribūnos jaunuolio ar jaunuolės – ateities Lietuvos vizijos ir jaunos širdies laisvės žodžio, Paminėkime pagarbiais viltingais prisiminimais, kad mokėtume saugoti Sausio 13 DVASIOS LAISVĘ.