Teismas sunaikino Aurimo Drižiaus baudžiamąją bylą, kad paslėpti jį nuteisusio LAT teisėjo A.Pažarskio nusikaltimus

Teismas sunaikino Aurimo Drižiaus baudžiamąją bylą, kad paslėpti jį nuteisusio teisėjo A.Pažarskio nusikaltimus

Aurimas Drižius

Kas dieną – vis po naujieną iš tos smirdančios kloakos, kuri save vadina „Lietuvos teisine sistema“, ir kurios stogu dabar oficialiai tapęs Gitanas Nausėda.

Paskutinė naujiena – Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) man pranešė, kad  nebegali atnaujinti mano baudžiamosios bylos, kurioje buvau nuteistas teisėjo A.Pažarskio už visiškai teisėtą veiklą, nes pati baudžiamoji byla jau „sunaikinta“.

LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Ridiko, Audronės Kartanienės ir Arvydo Pikelio, mane informavo, kad „baudžiamoji byla sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui, tai objektyviai nebegali būti atnaujinta“.

Prieš tai šis vadinamasis aukščiausias teismas bene tris kartus buvo atmetęs mano skundus kitais motyvais – neva cenzūra visiškai legali, ir nepažeidžia jokių LR teisės aktų. Tada nusprendė, kad jau suėjo „senaties terminas“ ir bylą sunaikino, o aš toliau lieku nuteistas recidyvistas, mane nuteisusiems banditams toliau skelbiant „sprendimus Lietuvos Respublikos vardu“.

Paskui, pamačiusi, kad niekaip nebegali paneigti LR Konstitucijos, šita teisėjų mafija tiesiog nusprendė sunaikinti savo nusikaltimų įrodymus – tai yra pačią baudžiamąją bylą. Tiesa, nuosprendis išlikęs Liteko sistemoje, o pačiame nuosprendyje aiškiai surašyta bylos esmė.

Tai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 taip vadinamas teisėjas Artūras Pažarskis tiesiogiai pritaikę cenzūrą ir mane nuteisė už straipsnių rašymą – nuosprendyje taip ir parašė : „tesdamas nusikalstamą veiklą, A.Drižius toliau rašė straipsnius“.

Nors cenzūrą labai aiškiai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. Tiesa, Pažarskis dar karą pamiršo Konstituciją, kurioje taip pat labai aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstituicjai“.

Kai kreipiausi dėl neteisėto persekiojimo už cenzūrą, A.Pažarskio sėbras, LAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas 2021-11-19 rašteliu Nr. DOK-5874 man parašė, kad nepateikiau teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 451 str. numatytų pagrindų buvimą.

Tačiau aš į aukščiausiąjį teismą kreipiuosi tiesiogiai remdamasis Konstitucija, ne tik BPK 451 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

Konstitucijos 44 str. sako dar aiškiau „Masinės informacijos cenzūra draudžiama“.

Kai aš remiuosi tiesiogiai Konstitucija, kuri draudžia cenzūrą, tai A.Gutauskas man parašo, kad „nėra teisinių argumentų“ panaikinti cenzūrai.

Todėl sakau – tai daugiau nei dešimt metų besitęsiantis mafijos, arba teisinio banditizmo pavyzdys. Jeigu jūms nepatinka, kad aš LAT vadinu banditais, tai galų gale imkitės vykdyti Konstituciją ir įstatymus, o ne aklai dirbkite organizuotai mafijai.

Nurodęs, kad nėra teisinių argumentų panaikinti cenzūrą, Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų pirmininkas Aurelijus Gutauskas kartu nurodė, kad valdžią kritikuojančių žurnalistų vieta – kalėjime. Šis vadinamas LAT jau daugiau nei dešimt metų persekioja mane už teisėtą veiklą, o aš atkakliai reikalauju, kad vadinamiesiems šio teismo „teisėjams“ būtų keliamos bylos dėl nekaltų žmonių persekiojimo. Šią mafiją aptarnaujantys prokurorai man rašo „raštelius“, kad „vzio zakonno“. O kai aš parašau skunde, kad teismo įvestą cenzūrą kategoriškai ir imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 44 str. 1 d. : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tada šie pseudoteisėjai, apsimetantys „teisės elitu“, man parašo, kad „nėra teisinių argumentų“ bylai atnaujinti.

Galiausiai, kai šiems pseudoteisėjams baigiasi fantazija, jie tiesiog savo nusikaltimų įrodymus sudegina.

Tas vadinamas LAT teisėjas Aurelijus Gutauskas man savo paskutinėje „špargalkėje“ nurodė, kad aš, „Laisvo laikraščio“ redaktorius, daug kartų nuteistas už savo žurnalistinę veiklą, nepateikiau jokių „teisinių argumentų“, kodėl buvau nuteistas nepagrįstai ir už teisinę veiklą. Jeigu čia mažai „teisinių argumentų“, tai kokių dar argumentų reikia šiai organizuotai gaujai, kuri įsitaisiusi aukščiausiame teisme?

Jeigu teisėjas A.Gutauskas nusprendė atšaukti LR Konstituciją, tai tegul man išaiškina, kada ir kodėl jis tai padarė. Tada neturėsiu jam jokių pretenzijų. O kol kas tegul man paaiškina, kokių dar „teisinių argumentų“ jam trūksta, kad panaikinti cenzūrą ir už tai baudžiamąja tvarka nuteistą žurnalistą.

Todėl dėstau šiuos „teisinius argumentus“ dar kartą:

1. Jau daugiau nei 12 metų – nuo 2009 m. esu persekiojamas nusikalstamos organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą pagal melagingus buvusio Seimo nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundus ir parodymus teisme. T.y. šioje baudžiamojoje byloje dar 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką. T. y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė teismo sprendimo. kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu..

2. Netinkamai taikyti teisės aktai – šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

3. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas, žinodamas, kad Sadecko privati firma „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, o pats Sadeckas vavovavo šiam privatizavimui, uždraudė tai skelbti spaudoje ir įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str.,  Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

4. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

5. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius. 8. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 str. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.

6. Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?

7. Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą.

8. Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.

9. Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus ir Konstituciją. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis.

10. Man šioje byloje paskelbtas nuosprendis už teisėtą veiklą nuo 2010 m. visą laiką yra pratęsiamas, klastojant naujas baudžiamąsias bylas ir mane toliau terorizuojant už teisėtą veiklą. Kadangi nuo 2010 m. esu nuolat teisiamas ir persekiojamas šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, iki šiol nėra pasibaigęs laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymo laikas. Paskutinio mano nuosprendžio terminas yra tik 2022 m. balandis, nes jis visą laiką buvo bendrinamas su naujomis man iškeltomis už teisėtą veiklą baudžiamosiomis bylomis. Todėl man šioje byloje paskirta bausmė iki šiol nėra atlikta – ji nuolat buvo bendrinama.

11. Įstatymas ir BPK 452 str. aiškiai sako, kad pareiškimas dėl bylos atnaujinimo dėl netinkamai taikyto teisės akto turi būti paduotas tik tol, kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės laikas.

12. Todėl yra visiškai neteisėtas teismo sprendimas sunaikinti baudžiamąją bylą, kurioje nuteistasis, tai yra aš, dar neatliko paskirtos bausmės.

13. Be to, šios bylos kopijas aš turiu, ir visa jos esmė yra parašyta nuosprendyje, taigi, jeigu teismui būtų įdomu, galiu pateikti jos kopijas.

14. Remdamasis BPK 451 ir 452 str., tiesiogiai Konstitucijos 44 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 10 str., BPK 451 str., o taip pat man Konstitucijoje garantuota teise į nešališką ir objektyvų teismą, reikalauju nedelsiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257-648/2010 ir mane išteisinti