Valdas Adamkus elgiasi kaip tikras mafijos lyderis – nieko neišduoda ir nieko neprisipažįsta

tr
Prezidentas Valdas Adamkus, į kurį taip nori lygiuotis ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, elgiasi kaip tikras nusikalstamos gaujos vadas – nieko neišduoda ir tyli tiek apie savo, tiek ir apie savo gauhos sunkius nusikaltimus. Kitaip sakant, Valdas Adamkus elgiasi kaip , pvz., Henrikas Daktaras, kuris taip pat neigia visus jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Nors Valdo Adamkaus kaltę dėl labai sunkių nusikaltimų – keleto žmonių kankinimo vos ne iki mirties, juos stipriai sužalojant, organizavimo, jau įrodė Europos žmogaus teisių teismas, paskelbęs savo verdiktą, ir aiškiai parašęs, kad visam slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje paradui vadovavo Valdas Adamkus su savo parankiniais – Arvydu Pociumi, Mečislovu Laurinkumi ir Dabašinsku, tačiau šios nusikalstamos gaujos sudėtinė dalis – generalinė prokuratūra – apsimeta, kad nieko apie tai nežino.
LL inf.
Lietuvoje kai kas labai laukia pavojingo liudininko, prezidento Valdo Adamkaus mirties
Paskelbta: 2019-07-26 18:31 Autorius: ekspertai.eu
Prezidentas V. Adamkus (pasirėmęs į tribūną) visada kartojo, kad niekada nieko nežinojo apie slaptuosius kalėjimus, tačiau EŽTT nutartyje matosi, kad viską žinojo. Nuotr. urm.lt
Ne visi žino, kad šiuo metu JAV kalėjime laikomos Neringos Venckienės advokatai, motyvuodami kodėl neteisinga būtų ją sugrąžinti į Lietuvą, savo svarbiausiems argumentams pasitelkia garsiają Lietuvos pralaimėtą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl slaptojo prezidento Valdo Adamkaus kalėjimo.
Būtent ši byla labai gerai atspindi itin prastą padėtį Lietuvos teisinę bei moralinę padėtį. Teisingumo ministerija bei visa LR vyriausybė jau metus laiko niekaip neišverčia to EŽTT sprendimo į valstybinę lietuvių kalbą, nes jiems labai trūksta vertėjų… Apie tai ekspertai.eu ne kartą yra informavę.
O nepriklausoma bei valstybinė Lietuvos žiniasklaida taip pat nesivargina išsiversti ir pacituoti to, kas ten parašyta beveik trijuose šimtuose puslapių.
Liepos 26 d. „Aktualus skambutis“ – pokalbis su „Laisvo laikraščio redaktoriumi Aurimu Drižiumi – buvo būtent apie tai, apie tą gėdingą Lietuvoje esantį kalėjimą ir jame be jokių teismų laikytus bei žiauriai kankintus žmones.
Telefoninio pokalbio metu vyriškiai taip pat svarstė, gerai ar blogai, jei N. Venckienė bus pargabenta į Lietuvą ir čia vyktų jos teismas?
https://www.youtube.com/watch?time_continue=1179&v=ZM2JnMh2s4g
Teismas : apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje prezidentą V.Adamkų infomavo VSD šefas A. Pocius (Antaviliuose buvo kankinami mažiausiai penki žmonės)
Teisingumo ministerijos atstovė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Lina Urbaitė redakciją informavo, kad ministerija jau baigia verst į lietuvių kalbą prieš metus EŽTT priimtą nutarimą dėl Lietuvoje buvusio slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, kuriame buvo kankinami žmonės, įtariami ryšiais su teroristais.
Tai, kad šis dokumentas verčiamas jua beveik metus, nesebina L.Urbaitės, nes pasak, jos, vertimas jau buvo padarytas, tačiau dabar jis yra „redaguojamas”, kad nebūtų išverstas netiksliai.
Šis dokumentas yra šokiruojantis – jam smulkiai aprašyta, kaip šis kalėjimas Lietuvoje atsirado, kas jį statė, kas leido, ir kokie veikėjai už tai atsakingi.
Būtent šiuo teismo sprendimu rėmėsi ir Neringos Venckienės advokatai – jie Čikagos apeliaciniame teismui pateikė EŽTT priimtą sprendimą dėl slaptame CŽV kalėjime Vilniuje, Antaviliuose, kankinto piliečio Abu Zubaydah – advokatai norėjo įrodyti Čikagos teismą, kad Lietuvoje žmonių kankinimas kalėjimuose yra įprasta praktika.
Iš viso Čikagos teismui buvo perduota daugiau nei 500 psl. Venckienės advokaco Monico surinktos medžiagos ir įrodymų, kad Lietuva nėra jokia teisinė valstybė, o greičiau bananų respublika.
Kaip vieną įrodymų advokatai pateikė ir EŽTT sprendimą dėl Abu Zubayda. Tai labai ilgas dokumentas, tačiau jį perskaičius tikrai verta – jis paneigia, visas V.Adamkaus kalbas, kad jis neva nieko nežinojęs apie slaptą CŽV kalėjimą. Būtent todėl Užsienio reikalų ministerija jau daugiau nei metai negali išversti šio dokumentų iš anglų į lietuvių kalbas.
EŽTT sprendimas nurodo, kad nors Lietuvos vyriausybė visada neigė bet kokias netgi galimybes, kad Lietuvoje buvo slaptas CŽV kalėjimas, ir netgi Valstybės saugumo departamentas (VSD) pripažino, kad netgi JAV prašymas dalyvauti „kare prieš terorą“ buvo svarstomas tik teoriškai.
Teismas nurodo, kad visų šalių, kuriuose buvo slapti kalėjimai, vadovai neigia, kad jie žinoję, kad į jų šalis buvo atgabenami kaliniai iš trečių šalių, ir jie tam nebuvo davę leidimo.
Tačiau tokie pareiškimai prieštarauja teismo turimiems dokumentams, kurie įrodo, kad Lietuvos VSD gavo iš CŽV prašymą „įrengti patalpas Lietuvoje, kurioje būtų galima laikyti kalinius“.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad buvęs šalies prezidentas Rolandas Paksas patvirtino, kad Lietuvos buvo prašoma įsileisti asmenys, kurie buvo įtariami terorizmu. Tačiau Paksas negavo jokios informacijos apie sulaikymo centrus ar kalėjimus.
Buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus paliudijo, kad 2003 m. viduryje, po to, kai Lietuva įstojo į NATO, jis informavo Paksą apie galimybę dalyvauti „programoje, susijusioje su sulaikytojų transportavimu“ (“request to participate in the programme concerning the transportation of detainees”)
Šiame kontekste teismas remiasi JAV Senato pranešime, kuriame rašoma, kad sulaikymo centras „Violet“ buvo baigtas 2003 m. viduryje, tačiau „iki šiol buvo nenaudojamas…neįrengtas..ir todėl reikia įregti naują, išplėstą kalėjime šalyje“.
.
Teismas taip pat pasbeti, kad Lietuva buvo priimta į NATO 2004 m. kovo 29 d.
CNSD toliau nurodo, kad „bendradarbiaujant su VSD ir įrengiant projektą Nr.1 ir Nr.2, VSD vadovai neinformavo šalių vadovų apie šių objektų paskirtį ir kilmę“.
Tačiau remiantis turimais duomenimis, kad nors Laurinkus gavo neigiamą atsakymą iš Pakso, paklausęs, ar „ar galima atsivežti į Lietuvos Respubliką žmonės, kurios tardo JAV“, Laurinkus neprašė nei Pakso, nei tuo metu einančio prezidento pareigas Artūro Paulausko „politinio pryraimo dėl projekto Nr. 2“.
Laurinkus žinojo, kad projektas Nr. 2 pradės veikti 2004 m. kovą – balandį – tai yra tuo metu, kia Lietuva bus priimta į NATO.
Teismas taip pat nurodė, kad keli VSD karininkai, kaip vadovas Arvydas Pocius ir veikiantis vadovas Dainius Dabašinskas žinojo apie projektą Nr. 2 tuo metu, kai jis buvo pradėtas vykdyti.
Mr Valdas Adamkus, buvęs šalies vadovas, teigia, kad „jokios informacijos apie projektą Nr. 2“ jam nebuvo pateikta.
Tačiau Pocius sako, kad Adamkus buvo „adekvačiai informuotas“ apie projektą Nr. 2.
Tačiau net Seimo komisija patvirtino, kad VSD gavo CŽV prašymą „įrengti patalpas, tinkamas laikyti suimtuosius”. Teismo surinkti įrodymai taip pat patvritina šį faktą. Liudininkas A, kuris buvo svarbus politinis veikėjas, patvirtino, kad Laurinkus kreipėsi į Paksą prašydamas leisti „laikinai laikyti žmonės, kaltinamus terorizmu”, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Liudininkas B2, kuris taip pat buvo svarbus politinis veikėjas, taip pat patvirtino, kad jo buvo prašoma leisti gabenti suimtuosius, tačiua taip pat davęs neigiamą atsakymą.
Remdamas CŽV informacija, JAV Senato komitetas patvirtino, kad „šalių, kuriuose buvo kalėjimai, politiniai lyderiai, buvo iš esmės informuoti apie jų buvimą”.
Tame pranešime taip pat rašoma, kad vietos valdžia patvirtino projektą nr. 2, tačiau kartu ir paprašė „kompleksnių mechanizmų” (“complex mechanisms”), kad gauti nenurodomą milijonų dolerių kiekį vietos valdžiai.
Pinigai buvo pasiūkyti „parodyti dėkingumą” už tai, kad leido Lietuvoje vykdyti CŽV programą. Taip pat nurodoma, kad „kai kurios vietos valdžios struktūros” tikriausiai turėjo nepilną vaizdą apie CŽV kalėjimų „tikrąjį funkcionavimą ir paskirtį”.
Taip pat Senato pranešime nurodoma, kad vienas vietos valdžios atstovas, sužinojęs apie slaptą kalėjimą, buvo „šokiruotas”, tačiau „vis tiek patvirtino” šį projektą.
„Violet” centras Lietuvoje buvo uždarytas po to, kai spaudoje, ypač „Washigton Post” 2005 m. lapkričio 2 d. pasirodė publikacijos apie šiuos kalėjimus. kaip viena iš kalėjimo uždarymo priežasčių nurodoma ir tai, kad CŽV nesugebėjo pasirūpinti kalinių medicinos priežiūra. Nurodoma, kad CŽV atsisakė išvežti vieną iš kalinių, Mustafa al-Hawsawi, į vietos ligoninę.
Šis atsisakymas privertė CŽV ieškoti medinos priežiūros kitose šalyse al-Hawsawi ir dar keturiems kaliniams, kurie taip pat buvo „stipriai sužaloti” (“four other CIA detainees with acute ailments”).
Nors po Washington Post straipsnių kalėjimas „Black” buvo greitai uždarytas, tačiau kalėjimas Lietuvoje (Velvet cite” vis dar veikė ir 2006 m. sausio pradžioje”).
Tuo metu CŽV vis dar laikė 28 klainius dviejuose kalėjimuose – „Detention Site Violet … and Detention Site Orange”.
Kalėjimas Lietuvoje buvo uždarytas 2006 m. tą mėnesį, kai jame buvo laikomi penki kalinai, kurių pavardės neįvardijamos. Tyrime nurodoma, kad šie mėnesiai galėjo buūti 2006 m. balandis arba kovas.
Matydamas visus šiuos įrodymus, teismas nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų („prima facie evidence”), kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje veikė nuo 15-16 vasario 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d.
Nepaisant visų šių įrodymų, Lietuvos vyriausybė nesugebėjo įrodyti, kodėl šie įrodymai nėra įtikinantys.
Nors Lietuvos vyriausybė visada neigė CŽV kalėjimo būvimo Lietuvoje faktą, tačiau ji nesugebėjo logiškai paaiškinti ar paneigti, kodėl CŽV lėktuvai su kaliniais leidosi Lietuvos teritorijoje, Vilniaus ir Palangos oro uostuose, ir kodėl šiems lėktuvams nebuvo taikomos įprastos muitinės ir pasienio procedūros.
V.Adamkaus patarėjai taškėsi pinigais
Iš karto po to, kai CŽV atvežė VSD maišą dolerių, ir pastarieji padalino „premijas”, prezidento V.Adamkaus patarėjai nusipirko brangius kotedžus Turniškėse.
Valdo Adamkaus artimi žmonės – Nacionalinio saugumo patarėjas Rytis Muraška ir užsienio politikos patarėjas Edminas Bagdonas netikėtai praturtėjo. Įtarimų sukėlė sandoriai, kai bendrovė, už paskolą įkeitusi bankui prezidento rezidenciją, pastatė ir prekiavo kotedžais šiame sostines rajone.
Vyriausybės kanceliarijos valdoma komunalinių paslaugų bendrovė valstybei priklausančioje žemėje Turniškėse pastatė kotedžus. Statyboms iš banko buvo paimta 6 mln. litų paskola, o dėl to pusmeti buvo įkeista V.Adamkaus rezidencija. Šio sandorio reikalus tvarkė Vyriausybės įsteigta komunalinių paslaugų bendrovė, kuriai vadovauja Valdas Račkys.
Teigiama, esą E.Bagdonas ir R.Muraška kotedžus galėjo įsigyti išskirtinėmis sąlygomis ir maždaug pusantro karto mažesne nei rinkos kaina. Šis skandalas pradėjo kilti tarsi pavasarinis potvynis. Kol visi, netekę žado bandė suprasti, kas čia įvyko, prezidento patarėjai Rytis Muraška ir Edminas Bagdonas suskubo veikti pirmi ir atsistatydino.