Teisėsaugos mafija – nuo narkotikų pardavinėjimo iki nekaltų žmonių siuntimo į kalėjimus

Teisėsaugos mafija – nuo narkotikų pardavinėjimo iki nekaltų žmonių siutimo į kalėjimus

Aurimas Drižius

nuotr. : Aurelijus Beržinis ir LL redaktorius Aurimas Drižius

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Aurelijus Beržinis pasakoja apie lietuvišką „teisingumą”:

– Ką galvoji apie tą Šiaulių ONTT (organizuotų nusikaltimų ir tyrimo tarnyba), kuri prekiavo narkotikais ir į kalėjimą siuntė nekaltus žmones – Tatjaną ir Ričardą Malinauskus pagal suklastotus įrodymus ir „slaptus” liudininkus?

– Bet kuris teisėjas ar advokatas žino, kad negalima pripažinti kaltu ir nuteisti žmogaus, remiantis „slaptų” liudininkų parodymais. Yra Europos žmogaus teisių konvencijos išaiškinimas, kad negalima žmogaus teisti pagal „slapto” liudininko parodymus, tačiau Lietuvos teisėjai spjauna ant tos konvencijos – jie tiesiog bijo tokios struktūros, kaip ONTT, kuri daro tokius didžiulius pinigus iš narkotikų prekybos. Teisėjai bijo tiek ONTT, tiek ir STT, nes yra priklausomi nuo specialiųjų tarybų. Šios gali bet kada sekti teisėjus ir daryti prieš juos provokacijas. Gali bet kada teisėjams pamesti kokį kyšį ir žiūrėti, ar jie užkibs. Todėl teisėjai ir bijo spec. tarybų. O dėl to žmogaus – tai aš neabejoju, kad teisėjai (Šiaulių apygardos teismo Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė) tyčia jį pasodino, žinodami, kad nuteisia nekaltą žmogų.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Kalainis nuteisė kalėti nekaltus žmones pagal suklastotus policijos mafijos įrodymus, puikiai žinodamas, kad teisia nekaltą žmogų

– Minėti Šiaulių apygardos teismo teisėjai tik nukopijavo kaltinimą į nuosprendį?

– Esmė tokia, kad Šiaulių teisėjai nevertino bylos medžiagos ir neatliko savo pareigos tik dėl to, kad bijojo Šiaulių ONTT – todėl ir perrašė tą kaltinimą į nuosprendį. Todėl teisėjai padarė nusikaltimą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nevertindami bylos medžiagos. Teisėjai puikiai žinojo, kad jie negali nuteisti žmogaus, jeigu byloje yra įslaptintas liudininkas. Turi būti kažkas daugiau, kas patvirtintų šiuos parodymus. Aš tau papasakosiu apie tokias bylas, kur surenka dešimt liudininkų, tačiau jų parodymai prieštarauja bylos medžiagai, ir tada nieko nelieka, kaip tik per visas instancijas klastoti bylą. Tada teisėjai tyčia, savanaudiškais tikslais dėl kyšių ir griauna žmonių gyvenimus. Tai nėra tik kaltinimų perrašymas į nuosprendžius – tai yra sąmoninga kasdieninė tokių veikėjų veikla, kai jie kas rytą galvoja  – šiandien turiu tokias bylas, ir iš ko aš šiandien užsidirbsiu. Tos bylos negausiu, nes ją gavo kažkas kitas, ir todėl kyšių negausiu. O dėl šitos galiu gauti, nes pažįstu advokatą. dar baisiau – ne vienas iš tų teisėjų, pasiuntusių į kalėjimą nekaltą žmogų, nebus nubaustas. nes tai ta pati chebra, ir nė vienas teisėjas nebandys įgelti kita. Tuo labiau prokurorei (Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Violeta Bartušienė), kuri taip pat neva nežinojo, kad kaltina nekaltą žmogų. tai ką ta prokurorė durna – ji nematė bylos įrodymų? Mano byloje buvo lygiai tas pats – mano byloje kai į mano sąskaitą gražino pajų iš garažų bendrijos, tai prokurorai pripažino, kad aš pasisavinau svetimo žmogaus pinigus, ir jie mane laikė metus ir du mėnesius kalėjime. Aš jiems sakiau – tikrinkite, iš kur tie pinigai, tačiau prokurorai to nedarė. Todėl aš ir sakau, kad tai yra tyčinis ir sąmoningas veikimas, darant nusikaltimus.

– Lygiai tas pats ir mano bylose, kai teismai mane teisė už cenzūrą – aš tiems prokurorams ir teisėjams aiškinau, kad viskas čia neteisėta, nes cenzūrą draudžia įstatymas. Tačiau visiems teisėjams nuo apylinkės iki  apygardos teismų nusispjauti?

– Tavo byloje tik septyni Aukščiausiojo teismo teisėjai išdrįso tave išteisinti. Nes jeigu būtų trys, tai būtų galima dar juos paskandinti kompromatais. Septynis – jau sunkiau. Tai tokia „teismų” sistema. kai susidarė tokios politinės aplinkybės, kai jie pamatė, kad nebėra kas daryti, ir tada išteisino. Aš jau tada žinojau, kad tau nieko nebus. Dar ką sužinojau – kodėl Povilas Gylys traukiasi iš „Drąsos kelio“ frakcijos? Todėl, kad tu atėjai į Drąsos kelią, ir dabar renki savo žmones, ir todėl P.Gyliui ten nebus kas veikti. Nes pažiūrėk, kaip P.Gylys mulkino „Drąsos kelią” – juk jis rengė partijos ekonominę programą. Ten visiškos pasakos. Ar tai mokslų daktaro svaičiojimai? Todėl tas veikėjas ir traukiasi ir eina į R.Pakso partiją. O jis te eina todėl, kad kiršintų partiją. O R.Paksui neleido dalyvauti rinkimuose, nes jo labai bijo tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, tiek ir Artūras Paulauskas. Todėl jie darys viską, kad tik neprileistų R.Pakso į rinkimus. Nes jie supranta, kad pralaimi, ir jiems ateina galas. O ko tikėjosi „Drąsos kelias” iš P.Gylio? Tik jo vardo? Čia reikia daugiau, negu vardo. Aš tau papasakosiu tik apie dalį teisėjų, apie kuriuos žinau tiek daug, kad maža nepasirodys. Kreipiausi į teismą, kad man būtų atlyginta žala, kuri padaryta neteisėtais sprendimais (savo skunde A.Beržinis reikalauja atlyginti už „atsakovės – Lietuvos Respublikos  jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota ir nusikalstama veika padarytą ir patirtą 1 509 269 Lt (437 114,52Eur) žalą. Teigia, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų nagrinėjimo metu, nes kriminalinių institucijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo Įstatymais, buvo šališki, vykdė nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirti, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaitp atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga. Kriminalinė Lietuvos Respublika ir kriminalinės pseudoteismų institucijos ir pseudoteisėjai organizuotai dengė nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės kriminalinės Lietuvos pseudopareigūnus ir piliečius, įvykdžiusius nusikaltimus ieškovo atžvilgiu ir vykdė pseudoteisingumą tikslu neatlyginti ieškovui padarytos didelės žalos ir toliau nebaudžiamai vykdyti tarptautinės teisės uždraustą elgesį LR BK 100 str. pagrindu prie ieškovą ir jo artimuosius, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Nurodo, kad 1 309 269 Lt žalą įrodo bylos Nr.2-3658-392/2013 eiga ir medžiaga bei ieškinys, neturtinę 200 000 Lt žalą sudaro patirti nepatogumai ir sukelti pergyvenimai bei organizuoti pseudoteismų, pseudoprokuratūros ir kt. trukdymai nuo 1986 metų apginti savo teises ir turtinius interesus atsakovo kriminalinės Lietuvos teritorijoje plėšikaujant, prievartaujant turtą, sukčiaujant, kyšininkaujant, banditaujant kriminalinės Lietuvos institucijoms, kai parduodamas nusikalstamai ieškiniui užtikrinti areštuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui priklausantis butas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia automašina važinėja Palangos PK tardymo poskyrio viršininkas J.Špelveris, užsidėjęs suklastotus valstybinius numerius ir dėl to kriminalinės Lietuvos prezidentų paskiriamas Klaipėdos apygardos administracinio, po to apylinkės teismo teisėju ir kiti organizuotai ir sistemingai nebaudžiami vykdyti ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu nusikaltimai bei provokacijos, ir t.t., ir t.t, tame tarpe įvykdyti nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-3685- 392/2013 Vilniaus apygardos pseudoteisme.

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė nutarė, kad A.Beržinio ieškinys „neatitinka reikalavimų”,  nes neaišku „kokie konkretūs organizuoti teismų, prokuratūros ir kt. trukdymai ieškovui sukėlė jam neturtinę žalą, kas yra jo patirti nepatogumai. „Neaišku, kas yra „ir kt”, „ir t.t., ir t.t.”. nusikaltimai ir provokacijos, kiti abstrakčiai įvardinti veiksmai, koks priežastinis ryšys tarp ieškinyje įvardinto asmens paskyrimo teisėju ir ieškovo nurodomos neturtinės žalos”, – nurodė teisėja.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė pernai rugsėjo 9 d. taip pat nutarė nepriimti mano ieškinio. Prašiau, kad man būtų atlyginta žala už bylų fabrikavimą ir visą kitą. Be to, prašiau, kad teismas kreiptųsi į prokuratūrą ir pradėtų tyrimą visų šių teisėjų atžvilgiu, nes jie yra nusikaltėliai ir negali vykdyti jokio teisingumo. Teisėja E.Surgailienė atsisakė priimti mano ieškinį, tačiau tą 2015-09-28 nutartį aš gavau tik 2015-11-04, nors teismas nutartį turėjo išsiųsti per tris dienas. Nors kelis kartus prašiau teismo, kad būtų atsiųsta minėta nutartis, tačiau ji buvo atsiųsta tik po pusantro mėnesio specialiai tam, kad būtų praleistas terminas ją skųsti. Nes teisėjai nebežino, kaip elgtis – jie mato, kad yra nusikaltimas, reikia kažką daryti, tačiau nežino ką. Tada nusprendžia viską blokuoti – bent jau laikinai sustabdyti teisingumo vykdymą. Kreipiausi į teisėjų tarybą, ir tik tada gavau minėtą teisėjos Surgailienės nutartį – tada padaviau atskirą skundą. Tada Vilniaus apygardos teismas parašė, kad jau praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Nurodau, kad skundžiamą nutartį gavau tik po pusantro mėnesio, nors tris kartus faksu prašiau teismo ją atsiųsti. Tada teisėja Surgailienė suklastoja savo nutartį, nurodydama, kad „nutartis buvo atsiųsta faksu, ir laikoma, kad tai išsiųsta tinkamai”.   Teisėja nurodė, kad nutartį išsiuntė faksu, nors nieko ji man nesiuntė, ir tai pati patvirtino savo 2015-12-10 nutartyje, kur nurodė, kad „byloje nėra įrodymo, patvirtinančio šios nutarties įteikimą ieškovui”. Taip teisėja Surgailienė man parašo raštą, kuriuo pati prisipažino, kad ji klastojo dokumentus – „nustatyta, kad nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių nutarties įteikimą ieškovui”. Nors prieš tai rašė, kad man įtekta nutartis faksu. Vėliau ji panaikino savo nutartį, ir turės tą ieškinį nagrinėti. 

Dabar pažiūrėk – vasario 1 d. bus skelbiamas nuosprendis V.Uspaskich, ir tą pačią dieną Šiaulių apygardos teisme – Drąsos kelio teismas. Aš manau, kad sausio mėnesį jie planuoja didelius pogromus, netgi suėmimus. Mane tikrai gali suimti, tavęs – nežinau, gal bijos, kadangi laikraščio redaktorius.  Bus didelė veikla, ir tam rengiamasi. ir todėl atnaujinta byla, kad V.Uspaskich negerbia teismo. Tačiau ta byla jam bus keliama už valstybės pareigūno įžeidimą, o e už nepagarbą teismui. Nes įžeidimas yra dekriminalizuojamas nuo šių metų balandžio 1 d., ir Uspaskich bus išteisintas, dekriminalizavus šį straipsnį.

Dėl teisėjos Pranytės-Zaleskienės, kuri nuteisė V.Uspaskich kalėti, turiu šiek tiek informacijos – kitoje byloje padaviau skundą Vilniaus apygardos teismui dėl dingusio dokumento, tačiau teismas niekaip nenorėjo pradėti nagrinėti. Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Urbonavičienė (ta pati, kuri padarė Valdą Adamkų prezidentu, nusprendusi, kad jo šlepetės po lova reiškia, kad Adamkus tris metus gyveno Lietuvoje, nors jis gyveno JAV) man parašė, kad tas skundas negautas, ir tiek žinių. Nors jis buvo siųstas registruotu paštu, ir aš turiu pašto dokumentą, kad skundas teismui įteiktas. Tačiau teisme dokumentas pasimetė   – paprašiau, kad prokuratūra iškeltų bylą dėl dokumento dingimo. Prokurorai mane aišku, pasiuntė toli, kelti bylą atsisakė ir apylinkės teismas. Tačiau skundą dėl dokumento dingimo nagrinėjusi teisėja Pranytė-Zaleskienė apskritai suklastojo savo nutartį – parašė, kad aš nesiunčiau jokio skundo, ir jis apskritai nėra gautas. Nors aš pateikiau pašto kvitą, kad tas skundas įteiktas, ir ten net buvo parašyta, kiek jie svėrė. Įrodinėjau, kiek galėjau, tačiau visi mane pasiuntė toli toli. Po meto apygardos teisme atsirado mano dingęs skundas – pasirodo, jį įsiuvo kitoje byloje. Reikia ištirti, kodėl teisėjas, kuris gauna skundą, nesiunčią jo į skundžiamą bylą, o įsega pas save. Gal čia korupcija? Pranytė-Zaleskienė vėl nusprendžia, kad čia nėra nusikaltimo. Tada paprašiau, kad visiems šiems teisėjams keltų bylas už tokį dokumentų klastojimą, ir dengia vieni kitus. Prokurorė Rekertienė, apylinkės teismo teisėja Paužaitė, apygardos teisėjai Ulbienė ir Frolovas nusprendė, kad čia jokio nusikaltimo nebuvo padaryta. Mano skundas buvo dingęs pusantrų metų, įsegtas kitoje byloje, tačiau jokio nusikaltimo nepadaryta. Tada pradėjau civilinę bylą, kad išaiškinti, kodėl tas skundas, kuris turėjo būti išnagrinėtas per septynias dienas, buvo pamestas. Ir kodėl Pranytė-Zaleskienė nusprendė, kad aš jokio skundo nerašiau, nors teismas jį gavo ir pametė. Civilinė byla prasidėjo Vilniaus apygardos teisme 2014 m., ji nagrinėjo tokia teisėja Lipneckienė. Kai turėjo priimti sprendimą, nusišalino, nes reikalas liečia labai daug Vilniaus apygardos teismo teisėjų. Apeliacinis teismas perdavė Kauno apygardos teismui, kuris parašė, kad turiu perrašyti ieškinį. Nors praėjo du metai, surado ieškinio trūkumų. Paskui paskelbs, kad skundas neturi pagrindo. Nors dokumentas dingo, ir teisėja parašė, kad aš jo nesiunčiau.

– Taip, nes ta pati Pranytė-Zaleskienė nusprendė, kad A.Sadeckas niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos” privatizavime, nors ir asmeniškai rengė šios įmonės privatizavimo įstatymus?

– Taip, tai absurdas. Taip, tačiau ir kiti teisėjai įvykdė nusikaltimus, pvz., toks Algimantas Valantinas. Apie tai vėliau papasakosiu…