Teisėjų taryba panikoje : „mus visus pasodins“

Grybesgauja
Teisėjų taryba panikoje : „mus visus pasodins“
Aurimas Drižius
Teisėjų taryba penktadienį atsisakė prezidentui G.Nausėdai patarti atleisti teisėjus, pagautus su kyšiais arba besiderančiais dėl kyšių.
Oficiali Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pozicija tokia – neva korupcija įtariami teisėjai nori pamatyti, kokius įrodymus apie juos surinko STT, o paskui bandys galvoti, kaip tuos kaltinimus paneigti.
Beje, pats A.Valantinas asmeniškai yra pridengęs ne vieną sunkų mafijos nusikaltimą, tame tarpe ir nužudymus, todėl akivaizdu, kad „Teisėjų taryba“ supranta, kad „teismų nepriklausomumas nuo įstatymų“ baigiasi.
Įdomu tai, kad į apeliacinį teismą norima paskirti naujus teisėjus, nors senieji dar nėra atleisti.
Dar nėra pradėta baudžiamoji bylą ir apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui už tai, kad jis pasodino į kalėjimą savo kreditorių Romą Balevičių.
https://www.youtube.com/watch?v=Vdq0uZnsQEs&t=429s
Žmogus kapitaliai suremontavo V.Kažio antikvarinę „Volgą“, o vietoj sutarto atlyginimo V.Kažio buvo pasodintas į kalėjimą, šią istoriją aprašiusiam „Laisvo laikraščio“ redaktoriui taip pat iškelta baudžiamoji bylą už tariamą šmeižtą.
Tačiau esmė kita – visa „Teisėjų taryba“ yra didesnių ar mažesnių nusikaltėlių rinkinys, kuris prie Grybauskaitės buvo įpratęs dayti bet kokius nusikaltimus mainais už tai, kad Dalytė jiems garantavo neliečiamybę mainais už jos aferų priedangą. Ryškiausias tokio bendradarbiavimo pavyzdys – D.Grybauskaitės patarėjos Daivos Ulbinaitės byla, kai ji buvo pagauta prezidentės nurodymu perdavusi BNS redaktorei slaptą VSD pažymą. Ši pažyma turėjo įspėti, kad „rusai tuoj užpuls Dalytę“, ir kad bet kokie dokumentai apie Lietuvos prezidentės bendradarbiavimą su KGB bus iš karto nurašyti kaip „rusų atakos padarinys“.
Nors STT teismui perdavė D.Ulbinaitės ir žurnalistės pokalbius tefelonu, taip pat susitikimas ir dokumento perdavimas buvo įrašytas prezidentūros vaizdo kamerų, paslaugūs teisėjai nusprendė, kad „įrodymai surinkti neteisėtai“, ir kad jie nieko neįrodo. D.Ulbinaitė po to pasigyrė, kad ji didžiuojasi savo atliktu nusikaltimu, o slaptą pažymą gavusi BNS redaktorė Damušytė buvo Grybauskaitės apdovanota Gedimino ordinu.
Tiesa, kaltinimą palaikęs prokuroras Ivanauskas neišlaikė ir leptelėjo : „Koks teismas, toks ir teisingumas“.
Todėl dabar „patarę“ prezidentui G.Nausėdai atleisti savo kolegas – kyšininkus, teisėjai paleis džiną iš butelio.
Mat kiekvienam iš Teisėjų tarybos narių tada reikės atsakyti ir už savo nusikaltimus.
O tiems nusikaltimams aprašyti neužteks ir jaučio odos.
Būtent todėl Valantinas ir pašalino visus žurnalistus iš posėdžio, ir jis buvo paskelbtas neviešu.
Teisėjų tarybos posėdis atidėtas savaitei – per tą laiką teisėjai galvos, kaip išsisukti nuo atsakomybės.
Tai sukėlė akivazidų prezidentės atstovės Šovienės susierzinimą. Mat Teisėjų tarybai buvo pateikti įrodymai apie teisėjų korupciją, ir jokių išlygų čia nebegali būti.
Be to, Šovienė paskelbė naujieną : „Yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Žmogus, kuomet jis tampa teisėju, atsako už savo veiksmus ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas“.
G.Nausėda svarsto juos atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, prezidentas ir ateityje labai principingai spręs dėl teisėjų priėmimo į pareigas ir jų atleidimo. „Kuomet yra pagrindo manyti, kad (teisėjai) elgiasi nederamai, su garbingu teisėjo vardu nesiderina jų elgesys, tai prezidentas inicijuos tokių teisėjų atleidimą“, – BNS cituoja J.Šovienę. Tačiau tiek E.Laužikas, tiek V.Bavėjanas pareiškė norintys visų pirma susipažinti su TT apie juos turima medžiaga, o vėliau ir asmeniškai dalyvauti posėdyje, kuriame bus svarstomas jų likimas.
Matyt, tai reiškia, kad teisėjai sugebės „ištraukti“ savo kolegas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip kad neseniai buvo ištrauktas teisėjas, perdavęs kyšį kitam teisėjui.
Matyt, kad tokia praktika baigtųsi, prezidentūra įvedė dar ir teisėjų „žmogišką“ atsakomybę – jis atsako ir kaip pilietis.
Tokia prezidento pozicija reiškia „teisėjų gaujos“ pabaigą.
Ką, pvz., pasakytų toks Vilniaus apygardos teismo baudžiamojų bylų skyriaus pirmininkas, „teismo veteranas“ Stasys Lemežys, gitas sudaužęs automobilį ir atsisakęs pasitikrinti girtumą, ir vėliau savo kolegų „išsuktas nuo atsakomybės“. Mat Lemežio kolegos specialiai nenagrinėjo jo administracijos bylos tol, kol suėjo senatis, ir tada pasakė : ‘Ups, suėjo nenatis, Lemežio bausti negalima“.
Ir tas išgama Lemežis toliau sėdi teisme, teisia ar siunčia į kalėjimą nekaltus žmonės, kaip, pvz. profesorę Bloznelytę, kuri paliudijo, kad pats ją buvo atėjęs pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, prašęs pašalinti dėmę nuo jo b…., apie kurią pasakojo ir Deimantė Kedytė.
Paslaugus mafijos tarnas Lemežis nuteisė Bloznelytę milžiniškomis baudomis.
Beje, vienas iš Teisėjų tarybos narys, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius buvo legalizavęs dokumentų klastojimą savo teisme.
Protesto akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“, vykstančios Daukanto aikštėje Vilniuje, dalyvis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga pateikė šiuos faktus patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtino šiuos faktus:
a) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis ir Boleslovas Kalainis.
b) 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 pasirašęs teisėjas Vidmantas Mylė šios bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo.
c) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Zigmas Kavaliauskas šios bylos sprendimą aptarinėjo su teisėju Vidmantu Myle, kuris nebuvo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys.
d) Teisėjas Vidmantas Mylė, kuris nebuvo baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys, „..žinojo šios bylos aplinkybes, todėl neapdairiai pasirašė šį išteisinąmąjį nuosprendį“.
Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 patvirtino, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-11-05 d. ir 2015-12-16 d. teismo posėdžių protokoluose baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 žinomai melagingai įrašyta, jog bylos nagrinėjime dalyvavo teisėjas V. Mylė, kuris nebuvo paskirtas nagrinėti šią bylą ir kuris neturėjo teisės aptarinėti jo nenagrinėtos bylos sprendimo variantus; dalyvauti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Z. Kavaliausko vadovaujamajame teisėjų pasitarime ir balsavime, „neapdairiai“ pasirašyti 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.
‘Laisvo laikraščio“ redakcija laukia daugiau skaitytojų informacijos apie šių veikėjų žygdarbius, vykdant teisingumą:
Teisėjų tarybos
Sudėtis ir kontaktai
Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas.
Teisėjų tarybos sekretorė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas. (2019-02-19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1553 sustabdyti įgaliojimai)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Sutkevičius.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus.
Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė.