Teisėjų taryba nusprendė neatleisti savo mafijos nario, girto vairavusio teisėjo M.Striauko – ar ne laikas išvaikyti šią banditų gaują?

Teisėjų taryba penktadienį nepatarė prezidentui atleisti neblaivaus vairavusio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko.

Už tokį sprendimą balsavo 14 iš 15 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių (nuotr. Dalia Grybauskaitė su jos paskirtais „sistemos”, arba teismų mafijos vadovais) . Už patarimą prezidentui balsavo vienintelė tarybos narė – Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė. Posėdyje buvo aptartas ir anksčiau priimtas Teisėjų garbės teismo sprendimas, kuriuo M. Striaukui buvo skirtas griežtas papeikimas bei ketvirtadienį gautas Prezidentūros raštas, kuriuo dar kartą buvo įtvirtina nuomonė, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir turėtų būti atleistas.

„Prezidentas mano, kad teisėjas pažemino vardą ir nekeičia savo pozicijos“, – sakė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Kaip žinia, vadinamąją teisėjų tarybą sudarė itin iškilūs šios mafijos, kurie save vadina „sistema” atstovai – tai, yra apeliacinio teismo teisėjas Valantinas, kuris prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete nusprendė, kad jokios pedofilijos Graliavos byloje nebuvo, o Andrius Ūsas tik „priekabiavo” prie mažametės aukos.

Be to, ją dar sudaro ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė, kuri atvirai dirba šiai mafijai, kuri save vadina „sistema”. T.y. Rudėnaitė vienoje savo nutartyje nusprendė, kad žurnalistų sodinimas į kalėjimą vien už tai, kad jie rašo straipsnius, yra nusikalstama veikla, kuri neprieštarauja jokiems įstatymams. Nors Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai nurodo, kad cenzūra draudžiama, Rudėnaitė apsimetė, kad ji niekada nėra skaičiusi pagrindinio šalies įstatymo.

Žinoma, šiai teisėjų tarybai, tiksliau, šiai mafijai vadovauja dar ir garsusis teisėjas Gintaras Kryževičius, kuris pavadino „pūliniu teismu sistemoje” teisėją Neringą Venckienę, kuri bandė apginti nuo prievartautojo jos brolio dukrą.

1. Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas  Algimantas Valantinas.
2. Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas.
3. Teisėjų tarybos sekretorė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys.
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas.
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Sutkevičius.
13. Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas.
16. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius.
17. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė.
18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė.
19. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus.
20. Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė.

„Laisvas laikraštis“ nemažai rašė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko nusikaltimus – jis mėgo siųsti į kalėjimą nekaltus žmones ir nuteisti juos už visiškai teisėtą veiklą – pvz., žurnalistiką.

Esu padavęs skundą dėl teisėjo M.Striauko nusikaltimų – jį liepos pabaigoje nagrinės Panevėžio apygardos teismas.

https://www.laisvaslaikrastis.lt/paskutinis-ispejimas-seimui-ir-prezidentui-tramdykite-teismuose-siautejancia-banditu-gauja/

Tačiau teisėjų etikos ir garbės komisija savo nutarime negailėjo pagyrų šiam išgamai.

„Tuo tarpu mano kolega garbės teismo sprendime aprašytas taip, kad norisi ne bausti, o apdovanoti“, – ironizuoja teisėja Inga Štuopienė.

TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJA

S P R E N D I M A S

IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ
TEISĖJUI M. S.

2020 m. gegužės 28 d. Nr. 18 P-
Vilnius

Teisėjų etikos ir drausmės komisija, dalyvaujant Aurelijui Gutauskui (pirmininkas- pranešėjas), Sigitai Jokimaitei, Gintautui Būgai, Jolantai Čepukėnienei, Jurgitai Paužaitei-Kulvinskienei ir Tomui Janeliūnui, sekretoriaujant Nacionalinės teismų administracijos Administravimo skyriaus teisininkei Olgai Baltrėnei, dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui M. S., išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko  Marijaus Kursevičiaus teikimą dėl drausmės bylos teisėjui M. S. iškėlimo, susipažinusi su medžiaga,

n u s t a t ė :

Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 21 d. gautas Vilniaus apylinkės teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus teikimas (toliau – Teikimas) dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui M. S.. Teikime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. tapo žinoma, jog 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Vilniuje, Dzūkų g. ir Pelesos g. sankirtoje, policijos pareigūnai sustabdė teisėjo M. S. vairuojamą automobilį ir nustatė teisėjui 0,61 promilės neblaivumą, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apylinkės teismo pirmininkas mano, kad toks teisėjo elgesys laikytinas pažeidžiančiu teisėjų etikos reikalavimus ir žeminančiu teisėjo vardą. Teikime nurodoma, jog teisėjui yra keliami itin aukšti moralės reikalavimai tiek profesinėje veikloje, tiek ir jo elgesiui visuomenėje, todėl teisėjų veiksmai vertinami griežčiau nei kitų piliečių. Pažymima, jog teisėjas, tiek vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, tiek laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, privalo laikytis pagrindinių teisėjų elgesio principų, numatytų Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse, t. y. būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų darbo, o privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo bei saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Teikime nurodoma, kad nepaisant to, kad procesinis sprendimas dėl nusižengimo dar nepriimtas, teisėjas šio nusižengimo neginčija ir pripažįsta, kad įvykio išvakarėse išties vartojo alkoholį, o ryte apie 7 val. 40 min. vykdamas į darbą jautėsi blaivus, naiviai pasitikėjo organizmo galimybėmis skaidyti alkoholį, todėl sėdo už vairo. Teismo pirmininko nuomone, nors teisėjo M. S. asmeninės ir profesinės savybės iki šio įvykio daug metų buvo apibūdinamos tik teigiamai, t. y. kaip profesionalaus, ramaus būdo, nekonfliktiško ir kantraus teisėjo, pasižyminčio aukšta profesine kvalifikacija ir geru teisės išmanymu, ne kartą aukštai reitinguoto karjerą darančių teisėjų sąrašuose, tačiau šios aplinkybės gali būti vertinamos tik individualizuojant skirtinos drausmės nuobaudos rūšį Teisėjų garbės teismo nuostatų 40.4 – 40.5 punktų ribose, bet nepaneigia fakto, jog teisėjas galimai vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punktų ir 14 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus bei pažemino teisėjo vardą, dėl to teismo pirmininkas siūlo iškelti teisėjui M. S. drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje gauti teisėjų bendruomenės (atskirų teisėjų) raštai, teigiamai apibūdinantys  teisėją M. S. kaip žmogų ir kaip kolegą.
Teisėjas M. S. rašytiname paaiškinime nurodė, kad 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Dzūkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį nebuvo prisisegęs saugos diržo, o patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas. Dėl įvykio paaiškino, kad išvakarėse išties vartojo alkoholį, išgėrė su senu pažįstamu keletą butelių alaus, o ryte jautėsi gerai, dėl to sėdo už vairo. Kaltę pripažįsta, dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad jam būtų iškelta drausmės byla.
Komisijos posėdyje teisėjas M. S. sutiko su teikime išdėstytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių labai gailisi.

Drausmės byla teisėjui M. S. iškeltina

Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškelia teisėjui drausmės bylą, kai teisėjo veiksmuose nustato nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 83 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka trimis atvejais: už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinančios priežasties.
Svarstant teisėjo drausminės atsakomybės klausimą privaloma nustatyti teisėjo kaltę, kuri yra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, spręsdama, ar yra pagrindas teisėjui M. S. kelti drausmės bylą, teikime nurodytus teisėjos veiksmus vertina pagal tai, ar jo veiksmai atitiko Teisėjų etikos taisykles.
Išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko teikime nurodytas aplinkybes, Komisija nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas teisėjui M. S. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P1613-2020 už tai, kad jis 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Vilniuje, Dzūkų g. ir Palesos g. sankirtoje, vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesegėjo saugos diržo, o tikrinimo metu jam buvo nustatytas lengvas 0,61 promilių girtumo laipsnis. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2020 m. birželio 8 d., 9 val. 00 min. Teisėjų etikos ir drausmės komisija atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo M. S. kaltės klausimas dar nėra išspręstas.
Kiekvienai teisinei atsakomybei, taip pat ir drausminei, keliami tam tikri tikslai, kurių siekiama taikant ją pažeidimą padariusiam asmeniui: jie nukreipti ne tik į pažeidimą padariusį asmenį, bet ir į kitus asmenis, potencialiai galinčius padaryti analogiškus teisės pažeidimus. Teisinė atsakomybė taikoma tik už įstatyme numatytą veiką ir pagal proceso teisės reglamentuotas procedūras (teisėtumas), gali būti taikoma tik nustačius teisės pažeidimo faktą ir su juo susijusias aplinkybes (pagrįstumas), jos sankcijų griežtumas turi atitikti padarytos žalos mastą ir veikos pavojingumo visuomenei laipsnį (proporcingumas). Teisinės atsakomybės proporcingumas siaurąja prasme reikalauja nustatyti konkrečiam teisės pažeidėjui taikomos poveikio priemonės ir teisinės atsakomybės tikslų atitikimą, o būtent – individualizuoti taikomą poveikio priemonę.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymi, kad sutinka su Teikime nurodytu teisėjo M. S. elgesio vertinimu,– nepaisant to, kad administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės skyrimo klausimas teisėjui M. S. dar neišspręstas, tačiau, tai, kad teisėjas neginčija faktinių aplinkybių ir pripažįsta ne tik, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, bet ir profesinės teisėjo etikos pažeidimų, leidžia nagrinėti teisėjo M. S. veiksmus teisėjo drausminės atsakomybės aspektu.
Komisija pažymi, kad tiek visuomenė, tiek teisėjų savivaldos institucijos, vertindamos teisėjo elgesį etikos aspektu vadovaujasi ypač aukštais teisėjo elgesiui keliamais standartais – noblesse oblige (aukšta) padėtis įpareigoja. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, kad teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims. Teisėjams keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis,– teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu teisėjas turi laikytis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų. Kiekvienas teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kuri, be kita ko, reikalauja, kad teisėjas elgtųsi itin padoriai, mandagiai, korektiškai ir pavyzdingai. Komisija sprendžia, kad teisėjo M. S. elgesys yra nesuderinamas su teisėjams keliamais etikos reikalavimais. Jo veiksmuose įžvelgtini teisėjams keliamų padorumo ir pavyzdingumo principų pažeidimo požymiai.
Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punkte įtvirtinto padorumo principo turinys reikalauja, kad teisėjai būtų nepriekaištingos reputacijos ir ją saugotų, o jo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu.
Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnyje įtvirtintas pavyzdingumo principas teisėjus įpareigoja, kad jie profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu rodytų pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežemintų teisėjo vardo, taip pat saugotų savo profesijos garbę ir prestižą.
Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų 2002 m. Hagoje vykusiame teismų pirmininkų posėdyje, 3 punkte nustatyta, kad teisėjas turi užtikrinti, kad jo elgesys protingo stebėtojo požiūriu būtų nepriekaištingas. Teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu.
Įvertinusi teisėjo padarytus veiksmus Teisėjų etikos ir drausmės komisija daro išvadą, kad šiais savo veiksmais teisėjas pažeidė aukščiau nurodytus Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus reikalavimus.
Išanalizavusi ir įvertinusi visą medžiagą, Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad Vilniaus mieto apylinkės teismo M. S. veiksmuose yra Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punktų, 14 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimų požymių. Toks teisėjo elgesys Komisijos vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui ir sudaro pagrindą iškelti teisėjui drausmės bylą.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 84 straipsniu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 44.1 punktu,

nusprendžia:

iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui M. S. ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas

Nariai Gintautas Būga

Sigita Jokimaitė

Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė

Jolanta Čepukėnienė

Tomas Janeliūnas

Liepos viduryje Teisėjų garbės teismas M. Striaukui skyrė griežtą papeikimą. Garbės teismas įvertino tai, kad M. Striauko padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, teisėjas turi ilgametę darbo patirtį, charakterizuojamas tik teigiamai, o byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. M. Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje. Tuomet jam nustatytas 0,61 promilės girtumas. Policijos teigimu, teisėjas nepadarė jokio pažeidimo, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šio klausimo svarstymą. Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas tuomet sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. M. Striaukas tiek Teisėjų taryboje, tiek Teisėjų garbės teisme neneigė incidento išvakarėse vartojęs alkoholį. Savo kaltę jis visiškai pripažino, gailėjosi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.