skip to Main Content
Teisėjų taryba : „Mes esame galingiausia mafijos organizacija“

 

Aurimas Drižius
Teisėjų taryba man raštiškai nurodė, kad asmenys, priklausantys šiai organizacijai, turi licenciją daryti bet kokius nusikaltimus ir jokie įstatymai ar atsakomybė jiems nėra taikomi.

A.Driziui Page 1

Tokį atsakymą gavau iš šio uždaro klubo, kurie sprendžia, kam gyventi ir kam mirti, ir jau seniai už nieką neatsako:

resize 700x500 teiseju taryba

Tai yra kreipiausi į tai vadinamą prezidentą G.Nausėdą, Teisėjų tarybą, LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tiesiog norėjau palyginti, kurios įstaigos atsirašymas bus labiausiai atstumiantis ir išsityčiojantis. Mano galva, čia neprilygstama buvo prezidentūra – mūsų ameba parašė kad jis niekaip negali kištis į mafijos darbą, nes neturi tam įgaliojimų. Ir nurodė kreiptis dėl teisėjų nusikaltimų pas tuos pačius teisėjus.
O  pats banditų klubas – tai yra Teisėjų taryba man nurodė, kad „teisėjai yra nepriklausomi daryti bet kokius nusikaltimus“. Jeigu pažodžiui, tai pasakyta taip : „Pažymime, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, rašo man kažkokia Egidija Tamošiūnienė, – Bet koks kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę“. Čia pat man priminė, kad teisėjai nagrinėja bylas remdamiesi įstatymais.
Žinoma, Teisėjų taryba nieko nepasisakė apie tai, kad vadinamoji „teisinė sistema“ mane jau daugiau nei dešimt metų persekioja už visiškai teisėtą veiklą, ir taiko Konstitucijoje ir įstatymais uždraustą cenzūrą. Nors teisėjų funkcija yra vykdyti teisingumą, jie jau labai seniai vykdo sunkią organizuotą nusikalstamą veiklą – persekioja spaudą už valdžios kritiką.

gutausko

trys 1

Kreipiausi dėl taip vadinamo aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko (nuotr. viršuje)  ir teisėjo Artūro Pažarskio priesaikos sulaužymo ir apkaltos jiems.
Nurodžiau, kad taip vadinamas teismo pirmininkas Aurelijus Gutauskas mane raštu (dokumentas viršuje)  informavo, kad laisvos spaudos persekiojimas vien už tai, kad ji sąžiningai dirba savo darbą ir teismo įvesta cenzūra laisvai spaudai – draudimas rašyti straipsnius tam tikromis temomis – apie Lietuvos politikų dalyvavimą nusikalstame „Mažeikių naftos“ privatizavime – yra visiškai teisėtas ir kad nėra jokių teisinių argumentų, kad Lietuvoje įvesta cenzūra būtų neteisėta ir ją reikėtų panaikinti.
Taip vadinamas teisėjas LAT pirmininkas A.Gutauskas jau daugelį metų pridenginėja savo kolegų iš LAT ir visos „teismų“ sistemos nusikalstamą veiklą, rašinėdamas panašias nesąmones.
Kaip žinia, tapdamas teisėju ir LAT skyriaus pirmininku, A.Gutauskas pasižadėjo ginti ir saugoti LR Konstituciją, davė priesaiką, padėjęs ranką ant Konstitucijos. Savo skunde LAT aiškiai nurodžiau, kad LR Konstitucijos 44 str. sako labai aiškiai : „Lietuvos Konstitucijos 44 str. numatyta, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Be to, nurodžiau, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Tačiau prisiekęs saugoti ir ginti LR Konstituciją, teisėjas A.Gutauskas ją sulaužė, išnagrinėjęs mano skundą, ir nurodęs, kad „nėra jokių teisinių argumentų cenzūrai panaikinti“, ir nurodė, kad „cenzūra visiškai legali ir teisėta“. Kai LAT pirmininkas man savo raštu nurodo, kad cenzūra Lietuvoje yra legali, nors ir žino, kad Konstitucijoje aiškiai pasakyta : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tai reiškia tik viena – teisėjas A.Gutauskas sulaužė priesaiką ir padarė nusikaltimą.
 Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalies nuostatą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus […] atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“ akivaizdu, kad Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus inicijuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimą. Konstitucijos 109 straipsnis nurodo : Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju nurodžiau, kad kitas LAT teisėjas Artūras Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucijos 44 str., ir mane nuteisė už teisėtą veiklą. O LAT skyriaus pirmininkas A.Gutauskas, dengdamas savo kolegos nusikaltimą, man nurodė, kad nėra jokių teisinių argumentų, kodėl cenzūra yra uždrausta.
 Minėtais sprendimais tieks teisėjas A.Pažarskis, tiek ir A.Gutauskas sulaužė savo priesaiką, kuria įsipareigojo ginti ir saugoti LR Konstituciją, jie turi būti atleisti kaip savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą. Be to, jie padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo savo tarnyba – žinodami, kad cenzūra uždrausta Konstitucijos, ją taikė ir legalizavo, todėl turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Priešingu atveju visos kalbos apie „teisinę valstybę“, „teisės viršenybę“ ir panašūs plepalai ir liks plepalais. LAT teisėjus labai lengva atleisti, ir tą procedūrą numato Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas „kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą“ (6 punkto „kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai“ kontekste) ir 116 straipsnis „Aukščiausiojo Teismo […] teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo […] teisėjus […] Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka“ tose situacijoje, kai teisėjai įtariami ar kaltinami padarius nusikalstamą veiką.
Savo skunde LAT nurodžiau, kad jau daugiau nei 12 metų – nuo 2009 m. esu persekiojamas nusikalstamos organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą pagal melagingus buvusio Seimo nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundus ir parodymus teisme.
T.y. šioje baudžiamojoje byloje dar 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas, o taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjos baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką. 1. T. y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo. kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu.. 2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( –), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu..
Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams.
LAT baudžiamųjų bylų pirmininkas Aurelijus Gutauskas savo raštu man nurodė, kad valdžią kritikuojančių žurnalistų vieta – kalėjime Yra toks Lietuvos aukščiausias teismas, paskutinė instancija šioje mafijinėje valstybėje.
Šis vadinamas LAT jau daugiau nei dešimt metų persekioja mane už teisėtą veiklą, o aš atkakliai reikalauju, kad vadinamiesiems šio teismo „teisėjams“ būtų keliamos bylos dėl nekaltų žmonių persekiojimo. Šią mafiją aptarnaujantys prokurorai man rašo „raštelius“, kad „vzio zakoono“.
O kai aš parašau skunde, kad teismo įvestą cenzūrą kategoriškai ir imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 44 str. 1 d. : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tada šie banditėliai, apsimetantys „teisės elitu“, man parašo, kad „nėra teisinių argumentų“ bylai atnaujinti. Kokių jie dar nori argumentų – ar, kaip įpratę, nori 15 000 eurų vien už tai, kad „aukščiausias teismas priimtų nagrinėti skundą?“. Nemokėsiu šiems banditams nė cento, tačiau persekiosiu juos iki savo gyvenimo pabaigos žinau, kad po 15 metų persekiojimo laukti liko nebe daug.
Tas vadinamas Aurelijus Gutauskas man savo paskutinėje „špargalkėje“ nurodė, kad aš, „Laisvo laikraščio“ redaktorius, daug kartų nuteistas už savo žurnalistinę veiklą, nepateikiau jokių „teisinių argumentų“, kodėl buvau nuteistas nepagrįstai ir už teisinę veiklą: O štai ir mano skundas, kuriame, pasak teisės korifėjaus Gutausko, nėra „jokių teisinių argumentų“, kad žurnalisto nuteisimas už žurnalistiką yra neteisėtas. Jeigu čia mažai „teisinių argumentų“, tai kokių dar argumentų reikia šiai banditų gaujai, kuri įsitaisiusi aukščiausiame teisme?
Netinkamai taikyti teisės aktai – šioje byloje teisėjas A.Pažarskis (nuotr.) tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“.
Mat tokia jau į pensiją išėjusi teisėja R. Vancevičienė patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį ir uždraudė man publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
O LAT pirmininkas Gutauskas man nurodo, kad tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas nėra „teisiniai argumentai“, kad cenzūra yra neteisėta.
O kai prašau mūsų nausėdos atleisti iš pareigų banditus, kurie tyčiojasi iš teisingumo ir įstatymų, gaunu atsakymą, kad „tai ne mano reikalas“ ir kreipkis į pačius banditus. O patys banditai, tai yra jau minėta mafijos organizacija „Teisėjų taryba“ man atrašo, kad „teisėjai yra nepriklausomi nuo įstatymų“. Tai kuriems velniams Seimas juos priiminėja, jeigu vadinamieji teisėjai ant jų spaudo ir juokias?
Šitiems banditams su teisėjų mantijomis itin stiprų juoko priepuolį sukelia ir dar vienas argumentas – Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 Konstitucijos straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.
O prieš dešimt metų mane nuteisęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas (ir už tai matyt Grybauskaitės pakeltas į aukščiausiąjį teismą) Artūras Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nuteisė mane už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje.
Lygiai tą patį padarė ir mano apeliacinį skundą atmetę  Vilniaus apygardos teismo teisėjai D.Pranytė-Zaleskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė.
Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra.
 Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“.
Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus ir Konstituciją. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis.
Remdamasis išdėstytu, Teisėjų tarybą prašiau patarti LR Prezidentui LAT teisėjus A.Pažarskį ir A.Gutauską kaip sulaužusius priesaiką ir pažeminus teisėjo darbą. LR prezidentą prašau atšaukti juos iš pareigų už priesaikos sulaužymą ir teisėjo vardo pažeminimą, o LR Seimą prašau inicijuoti minėtiems teisėjams apkaltą.
Visi šie veiksmai ir daugiau nei dešimt metų trukęs mano persekiojimas įrodo, kad visoje teismų sistemoje veikia organizuota nusikalstama grupuotė, kuri persekioja laisvą spaudą, taiko cenzūrą ir kitus neteisėtus veiksmus, ir visus savo nusikaltimus pridengia „teismų nepriklausomybe“.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));