Lietuvos aukščiausias teismas atsivėrė : „mes pridengiame sunkius nusikaltimus, nes mes niekam neatsiskaitome”

Lietuvos aukščiausias teismas atsivėrė : „mes pridengiame sunkius nusikaltimus, nes mes niekam neatsiskaitome”

Aurimas Drižius

Lietuvos aukščiausiojo teismo (Lat) atstovė žiniasklaidai Dovilė Bružaitė perdavė šio teismo vadovų atsakymą „Laisvo laikraščio” redakcijai į klausimus, kodėl šio teismo teisėjas Elidijus Gladutis labai grubiai klastojo savo nutartis, nutraukdamas vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą.

T.y. Lat buvo nusiųsti tokie paklausimai šio teismo teisėjui E.Gladučiui

Jūs pirmininkavote kolegijai Panevėžio apygardos teisme, kuri 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“

 

Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl jūs negalėjote analizuoti to, ko nebuvo.

 

Klausimas – ką jūs analizavote ir kodėl taip grubiai suklastojote savo nutartį?

 

Kas jūsų prašė to daryti arba privertė parašyti tokią nesąmonę?

 

Nejaugi galvojate, kad už savo veiklą neteks atsakyti?

 

Ar būtent už tokią veiklą jūs ir buvote paskirtas LAT teisėju?

 

Nekantrai laukiam jūsų paaiškinimu

 

pagarbiai – Aurimas Drižius, Laisvo laikraščio redaktorius

Vakar gavome jau minėtos Bružaitės atsakymą:

 

„Laba diena,

 

atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad teismas, vadovaudamasis Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklėmis, patvirtintomis Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2), teikia tik su jo veikla ir bylomis susijusią objektyvią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų paklausime išdėstyti klausimai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, į juos atsakymai nebus teikiami”.

 

Tokiu atsakymu Lat vadovai pripažino, kad jie puikiai žino, kad Gladutis suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, tačiau kartu jie pasiuntė redakciją labai toli, nes vadinamasis aukščiausias teismas už nieką neatsako, ir niekam neatsiskaito.

Redakcijos pateikti klausimai yra pagrįsti labai objektyviais duomenimis, kuriuos labai lengva patikrinti, paėmus jau minėtą teisėjo E.Gladučio nutartį. 

 

Nuotr. : vadinamas Lietuvos aukščiausiasis teismas, E.Gladutis antroje eilėje trečias iš kairės

 

T.y. Panevėžio apygardos teismo teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis dar 2010 m. pabaigoje nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“.

Nors toje pedofilijos byloje telefoninių išklotinių tarp minėtų asmenų apskritai nebuvo, nes prokuratūra tos medžiagos neįdėjo, teisėjai nieko nebijodami suklastojo savo nutartį įrašydami, kad jie „išanalizavo“ tuos telefoninius pokalbius, kurių net neturėjo.

Tokia teisėjų savivalė dabar atima žadą, tačiau tada niekas, išskyrus Neringą Venckienę, į tai neatkreipė dėmesio. Beje, šią nutartį priėmusios kolegijos pirmininkas Eligijus Gladutis vėliau prezidentės Dalios Grybauskaitės rūpesčiu 2014 m. buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju.

 

 

 

Aurimas Drizius <llredakcija@gmail.com>
03-14, kt 13:37 (prieš 5 dienas)
skirta lat

paklausimai teisėjui E.Gladučiui (nuotr. dešinėje)

Jūs pirmininkavote kolegijai Panevėžio apygardos teisme, kuri 2010 m. nutraukė vadinamąją garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“

Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl jūs negalėjote analizuoti to, ko nebuvo.

klausimas – ką jūs analizavote ir kodėl taip grubiai suklastojote savo nutartį?

kas jūsų prašė to daryti arba privertė parašyti tokią nesąmonę?

nejaugi galvojate, kad už savo veiklą neteks atsakyti?

ar būtent už tokią veiklą jūs ir buvote paskirtas LAT teisėju?

nekantrai laukiam jūsų paaiškinimu

pagarbiai – Aurimas Drižius, Laisvo laikraščio redaktorius
3

Dovilė Bružaitė <d.bruzaite@lat.lt>
03-18, pr 15:58 (prieš 19 valandų)
skirta aš

Laba diena,

 

Ačiū už Jūsų laišką. Kaip matome, šį Jūsų laišką gavo ir teisėjas, apie jį, dar kartą informuota.

 

 

 

Pagarbiai

 

Dovilė Bružaitė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Pirmininko konsultantė

tai, kad jos koloegos taip grubiai klastos savo nutartį, Neringa Venckienė išgyveno itin skausmingai. Interviu „Laisvam laikraščiui“ ji sakė : „Tiesą sakant, pačias didžiausias savo viltis siejau su apygardos teismo teisėjais. Maniau, kad jie kvalifikuoti, protingi, įsigilins į mūsų skundus ir juos patenkins. Tikėjausi, kad L. Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai, ji bus nuteista, o mažametė mano brolio dukrelė augs saugi. Bet de ja!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pasityčiojimas iš teisingumo ir visiškas ignoravimas mažametės atstovų prašymų bei motyvų. Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar – spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!.. Gal ir negalima linkėti kitiems blogo, bet aš norėčiau, kad šie trys teisėjai: Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis išgyventų tai, ką išgyveno mano brolis Drąsius, mano tėvai ir aš. Kad šių teisėjų vaikai ar anūkai išgyventų tai, ką išgyveno mano brolio dukrelė!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus. Tačiau ką šie teisėjai išanalizavo ir ką jie tyrė, jeigu byloje nėra galimų prievartautojų telefoninių pokalbių duomenų? Nesuprantu, kaip galima apygardos teismo teisėjui rašyti tokį melą?!.. Į nagrinėjamą bylą A. Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių išklotinės neįdėtos. Kaip teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika pasakė – telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai, todėl jis, neva nenorėdamas apkrauti bylos, jų neįdėjo“.

Vėl apdovanojami pedofilijos bylos marintojai

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 m. rugsėjo 22 d. dekretu Nr. 1K-88 kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama ELIGIJŲ GLADUTĮ atleisti iš Panevėžio apygardos teismo teisėjo pareigų ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui skirti jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

2014 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinėje teismų administracijoje vyko Teisėjų tarybos posėdis dėl E.Gladučio, tačiau kaip buvo nuspręsta iki šiol portale www.teismai.lt nepaskelbta.

Primename, kad ELIGIJUS GLADUTIS – tas pats teisėjų kolegijos pirmininkas, kuris galutinai padėjo tašką, kad L.Stankūnaitei, V.Naruševičienei ir J.Furmanavičiui būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Jam neprireikė iš pedofilijos bylos dingusių šešių tomų L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės, J.Furmanavičiaus ir A.Ūso pokalbių išklotinių. E.Gladučiui neįdomi buvo ir neįvykdyta 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įtarimų pareiškimo L.Stankūnaitei. Nesudomino E.Gladučio L.Stankūnaitei padovanotas prabangus automobilis, L.Stankūnaitės gaunamos tūkstantinės pajamos, J.Furmanavičiaus naudojami telefonai, “sužadėtinės” skambutis L.Stankūnaitei, melo detektoriaus duomenys, atliktas įtariamųjų atpažinimas po metų laiko, pateikiant mažametei 36 nuotraukas, kuriose A.Ūsas su ūsais, o J.Furmavičius su beveik nuskustais plaukais.

Primename, kad teisėjas A.Cininas, išteisinęs A.Ūsą, bet pamiršęs perskaityti mažametės apklausas, jos ekspertizes, jau buvo paaukštintas pareigose. Paaukštinti buvo teisėjas Kondratjevas, prokurorai Kiuršinas, Čivinskaitė.

Linkime D.Grybauskaitei ir G.Kryževičiui toliau padėti kilti karjeros laiptais ištikimiausiems sistemos darbuotojoms, ypač pedofilijos bylos marintojams.

 

Kaip žinia,  E.Gladučio vadovaujama teisėjų kolegija nutarė: „Laimutė Stankūnaitė nekalta, nes prokurorai nerado jos kaltės įrodymų, Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė nekalti, nes negyvi. Tokios išvados peršasi išgirdus ilgai lauktą Panevėžio apygardos teismo nutartį Kauno pedofilijos byloje. Panevėžio apygardos teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria atmetė visus Aido ir Neringos Venckų skundus. Vienu jų siekta, kad Drąsiaus Kedžio sugyventinei L.Stankūnaitei būtų pareikšti įtarimai dėl jųdviejų mažametės dukros tvirkinimo.

Eligijaus Gladučio vadovaujama teisėjų kolegija nusprendė, kad tokie įtarimai taip pat neturi būti pareikšti nužudytiems Kauno apygardos teismo teisėjui J.Furmanavičiui ir L.Stankūnaitės seseriai V.Naruševičienei. Vieninteliam įtariamajam pedofilijos byloje Andriui Ūsui, kuris birželio viduryje Alytaus rajone buvo rastas negyvas, įtarimai mergaitės tvirkinimu į sunkesnius – seksualinį išnaudojimą – nepakeisti. Mirus A.Ūsui prokurorai prašė pedofilijos bylą nutraukti.

 Išklausyti teismo nutarties Venckai į Panevėžį neatvyko. Tačiau N.Venckienė  telefonu ‚Lietuvos žinioms“ sakė, kad teismo nutartis dar kartą patvirtina, jog „yra baisus pedofilų tinklas ir galutinai supuvusi teisinė sistema”. Teismo rūmuose nepasirodė ir L.Stankūnaitė. Teisėjų kolegijos pirmininko E.Gladučio skaitomų nutarties, kurią sudaro 21 puslapis, epizodų klausėsi tik gausus žurnalistų būrys. Priekaištų prokurorams neturi E.Gladutis pripažino, kad L.Stankūnaitės, J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės galima kaltė teisme net nebuvo nagrinėta. Svarstyta tik tai, ar prokurorai tinkamai atliko savo pareigas šių asmenų atžvilgiu pradėję, vykdę ir vėliau nutraukę ikiteisminį tyrimą. Esą tai, kad J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė nebegyvi, ir prokurorams, ir teismui apskritai užkerta kelią juos kaltinti. E.Gladutis užtikrino, kad ir jis, ir kiti du kolegijos nariai – teisėjas Arnoldas Šukaitis bei teisėja Bronė Vidzėnienė, nuodugniai ištyrę 25 tomus ikiteisminio tyrimo rašytinės medžiagos bei peržiūrėję keliolikos valandų vaizdo įrašus, nusprendė, kad prokurorai, išskyrus kelis neesminius dalykus, ikiteisminį tyrimą atliko gerai ir tinkamai.

 Teisėjų kolegijos pirmininkas taip pat pareiškė, kad mažametės atstovai Venckai neturėjo ir neturi teisės daryti įtakos prokurorams atliekant ikiteisminį tyrimą.

Visi duomenys patikimi?

„Dėl įtarimų pareiškimo L.Stankūnaitei teisėjų kolegija pasisako taip: kiekviena teisėsaugos institucija turi jai priskirtas funkcijas. Tam tikra kompetencija priskirta prokuratūrai, tam tikra – teismui. Tad nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje gali tik ją tiriantis prokuroras”, – teisines subtilybes aiškino E.Gladutis. Kolegijos pirmininkas teigė, kad jo vadovaujama teisėjų kolegija tyrė, kiek byloje surinkti duomenys yra patikimi, pagrįsti ir tai, ar jų pakanka. Paaiškėjo, kad duomenų patikimumas ir pakankamumas yra garantuotas. „Teismas negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui, negali vadovauti ar nurodinėti prokurorui, tą mes ir darome”, – sakė E.Gladutis.

 „Baudžiamasis procesas vieno ar kito asmens atžvilgiu galimas tik tuomet, kai tas asmuo yra gyvas. Kadangi V.Naruševičienė ir J.Furmanavičius žuvę, ikiteisminio tyrimo veiksmai jų atžvilgiu nebeįmanomi. Jei asmuo miręs, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o jei buvo pradėtas iki tol, privalo būti nutrauktas”, – tikino E.Gladutis.

Teisėjas aiškino, kad vadinamojoje pedofilijos byloje nukentėjusių asmenų pateiktus duomenis prokurorai įvertino kaip nepatikimus. Esą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad daug kartų buvo apklausta ne tik L.Stankūnaitė, bet ir galybė asmenų, prisidėjusių prie jos dukters ugdymo, tarp jų – gydytojai, darželio auklėtojos, su mergyte dirbę psichologai ir kiti. Šių asmenų apklausos prokurorams nesukėlė įtarimų, kad mažametė galėjusi būti seksualiai išnaudota.

„Prokurorai L.Stankūnaitės veikoje neužfiksavo įrodymų, kad ji būtų kalta”, – sakė E.Gladutis. Anot jo, prokurorų darbo broko ir trijų minėtų asmenų kaltės nerado ir bylą iš esmės nagrinėję Kauno, Vilniaus bei Panevėžio apylinkių teismai. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija rugsėjo viduryje Venckų skundus nagrinėjo daugiau kaip penkias valandas. Savo sprendimą teismas turėjo skelbti spalio 11-ąją, tačiau susirgus E.Gladučiui to nepadarė.

Su kuo toliau augs mažametė – su motina L.Stankūnaite ar globėja N.Venckiene – spręs Kėdainių apylinkės teismas. Nepareiškus įtarimų L.Stankūnaitei neliko kliūčių jai susigrąžinti dukrą. Kėdainių teismas gegužės pradžioje jau yra priėmęs nutartį grąžinti mergaitę motinai. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą visuomenėje. Vakar Garliavoje, prie Venckų ir Kedžių šeimų namų, būriavosi apie 30 jų rėmėjų. Panevėžio apygardos teismo sprendimas juos nuliūdino, tačiau žmonės elgėsi santūriai.

Tiesa, teisėjų kolegija nieko nepasisakė apie tai, ką Neringa Venckienė aprašė savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“:

Nesuvokiamos peripetijos. Andriaus Ūso vaidmuo pedofilijos istorijoje

Kokį ryšį su nurodytu ikiteisminiu tyrimu turi mano, t. y. nukentėjusiosios maža­metės tetos, D. Kedžio sesers naudojamų kompiuterinių failų pavadinimai, iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku. Kaip ir neaišku tai, ką bendro su nurodytu ikiteisminiu tyrimu turi ta aplinkybė, jog susijaudinęs D. Kedys 2006-11-11 teismo posėdyje įtariamąjį pedofilą A. Ūsą netyčia pavadino ne ūsu, bet šliužu, dėl ko tame pačiame posėdyje ir atsiprašė.

Kokiu tikslu skundžiamame nutarime prokuroras B. Maculevičius cituoja Kauno aps­krities VPK Panemunės PK tyrėjos R. Kairienės parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje D. Kedys nedavė išsamių parodymų, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis paaiš­kino tas aplinkybes, kurios tuo metu jam buvo žinomos iš mažametės dukters pasakojimų? Kodėl cituojama tai, kad tuo metu tyrėja pamaniusi, jog D. Kedys pareiškimą policijai parašė siekdamas gauti tam tikro turinio pažymą, taipogi visiškai neaišku, nes skundžiamo nutarimo priėmimo dieną tiek Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, tiek ir Vilniaus apygardos prokurorai netgi visuomenės informavimo priemonėse jau buvo paskelbę, kad šio ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis A. Ūsas laiko­tarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslia nenustatytą skaičių kartų tvirkino mažametę nukentėjusiąją ir byla keliauja į teismą. O tai reiškia, kad D. Kedžio 2008-11-29 nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, šis ikiteisminis tyrimas buvo prade tas pagal mažametės nukentėjusios įstatyminio atstovo Drąsiaus Kedžio 2008 m. lapkričio 29 d. pareiškimą (11., b.l 10), kuriame mano brolis nurodė, jog mažametės dukters motini su kuria pareiškėjas kartu negyvena, paskutinį kartą mergaitę buvo pasiėmusi pas save 2008 m. lapkričio 21-23 d. Sugrįžusi iš savo motinos, jo dukra šiomis dienomis pradėjo pasakoti, kad jai būnant pas mamą, ten ateina Frančeskas arba Andrius, o kai guli  lovoje  mama, Andrius ir ji, tai mama ir Andrius ją laižo…

Kadangi D. Kedžiui bylinėjantis su mergaitės motina L. Stankūnaite dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo pastarajai atstovavo tuometinio Seimo nario visuomeninis padėjėjas Andrius Ūsas, pareiškėjas įtarė, jog mergaitės pasakojimuose minimas Andrius, kuris galėjęs tvirkinti jo mažametę dukrą, yra būtent Andrius Ūsas. Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK 2008 m. lapkričio 30 d. pradėjus ikitesminį tyrimą Nr. 23-1-834-08 mažametė nukentėjusioji 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities VPK vaiko apklausos kambaryje buvo apklausta psichologės S. Dirvelytės. Šios apklausos metu (I t., b.l 24) mergaitė, duodama paaiškinimus ir pažymėdama ženklus ant psichologės jai pateikto piešinio su žmogaus atvaizdu patvirtino, jog Andrius Ūsas, kuris yra storu pilvu, būnant kartu mergaitės motinai L. Stankūnaitei, dienos metu laižė iai veidą, nosį, ausis, kaklą, burną, kaklą ir sėdmenis, kuriuos mergaitė vadina „šikna“. Šios apklausos metu mažametė nukentėįusioįi. duodama paaiškinimus ir žymėdama ant psichologės pateikto piešinio su žmogaus atvaizdu, taipogi patvirtino jog Andrius Ūsas jai liepė iį laižyti, ir ji iam laižė krūtinę, kojas ir lytinius organui taip pat nurodė, kad Andrius Ūsas tai darė daug kartu.

Skunde pabrėžiau, kad šie mažametės nukentėjusios parodymai, duoti 21 12-17 apklausos metu, kuriais, kaip teigiama skundžiamame nutarime, vadovavosi

 

tiek prokuroras R. Šileika, tiek ir skundžiamą nutarimą priėmęs vyriausiojo proku­roro pavaduotojas B. Maculevičius, neginčijamai patvirtina, kad mažametė nukentė­jusioji ne tik buvo tvirkinama, bet ir buvo seksualiai prievartaujama, dalyvaujant jos motinai L. Stankūnaitei. Tokie mažametės nukentėjusios parodymai atkartoti ir 2009-11- 25 specialisto išvadoje Nr. 92TPK-1 (16 t., b.l. 83-95).

LR BK 153 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atliko mažamečio as­mens tvirkinimo veiksmus. Tuo tarpu LR BK 150 str. 4 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Nurodytų veiksmų atlikimas mažamečio atžvilgiu traktuojamas kaip pasinau­dojimas bejėgiška nukentėjusiojo būsena dėl jo mažametystės.

Kaip mažamečių tvirkinimas (LR BK 153 str.) kvalifikuojami seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu (suaugusiu asmeniu), masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje, mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi, pornografijos demonstravi­mas mažamečiams ar kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie sek­sualinio potraukio tenkinimą ir pan. Tuo tarpu lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu kitokio fizinio sąlyčio būdu (LR BK 150 str. 4 d.) kvalifikuojamas tada, kai siekiama sek­sualinio pasitenkinimo mažamečiui fiziškai kontaktuojant su lytinę aistra tenkinančiu asmeniu lytiniais organais, rankomis, liežuviu, kitomis kūno dalimis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog jau pirmoje liudytojo apklau­soje, atliktoje 2008 m. gruodžio 17 d., mažametė nukentėjusioji patvirtino, jog A. Ūsas ne tik ją tvirkino, bet ir tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra liepdamas nukentėjusiajai laižyti io kūną, lytinius organus, ką pastaroji ir darė liežu­viu. tokiu būdu ja seksualiai prievartaudamas, dalyvaujant bei stebint jos motinai L. Stankūnaitei, kas pilnai atitinka LR BK 150 str. 4 d. kriminalizuotos veikos požymius.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų, 2008 m. gruodžio 29 d. netinkamai vertinant mažametės nukentėjusios 2008-12-17 nurodytas aplinkybes apie tai, kad įtariamasis jai liepė laižyti jo kūną bei lytinius organus, ką mergaitė ir darė, ikiteismi­nio tyrimo metu Andriui Ūsui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį tik nusikalsta­mos veikos, numatytos LR BK 153 str., padarymu, tai yra tuo, jog 2008 m. lapkričio 21-23 d. laikotarpiu L. Stankūnaitės bute mažametei laižė įvairias, ir intymias kūno vietas bei prašė jos laižyti jam įvairias, ir intymias kūno vietas ir tuo būdu tvirkino mažametį asmenį. Tą pačią dieną, tai yra 2008 m. gruodžio 29 d., apklausiamas įtariamuoju A. Ūsas kaltu neprisipažino ir parodymus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką duoti atsisakė.

Keletas „nesąmonių“ pedofilijos byloje

„Nesąmonių“ (tokį terminą vartoja žymusis Vytautas Nekrošius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, pasisakęs už neteisėtos B. Varsackio nutarties vykdymą skubiai perduoti mažametę L. Stankūnaitei) šioje tragedijoje buvo, galima sakyti, nesuskaičiuojama daugybė.

Jau daug kas pamiršo, kad einant Generalinio prokuroro pareigas A. Valantinui ir pedofilijos bylą vežant iš Kauno į Vilnių, buvo dingusi mažametei atliktos teismo kom­pleksinės psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvada, kuri patvirtino, kad vaikas sveikas ir nefantazuoja. Aš apskritai sunkiai galiu įsivaizduoti, kur ta išvada buvo laikoma, jei ne byloje. Tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovui gerb. Daškevičiui viešai pasakius. kad ių tarnvboie buvo atlikti tyvrimai ir jiems jokiu abejonių nekilo, kad mažametė nefantazuoja, ekspertizės aktas atsirado.

Labai keistai atrodo jau minėtas faktas, kad Į mažametės trečiąją apklausą psicho­logę Neringą Grigutytę pasikvietė įtariamasis pedofilas A. Ūsas. O ši psichologė rekomendavo  mažametės parodymams patikrinti psichologę Iloną Čėsnienę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad parodymų pa­tikimumą vertina tik teismas. Tačiau I. Čėsnienė griebėsi šio darbo. Tiesa, iš pradžių už darbų pageidavusi atlygio, vėliau pranešė prokuratūrai, kad padalys už dyką. Už dvka? Kas galėtu paneigti, kad niekas iš tiesu nesumokėjo I. Cėsnienei už jos pastangas ir paslaugas?..

 

Prokuroro A. Kiuršino vaidmuo pedofilijos byloje

Tiesiog nusikalstamai tiriant pedofilijos bylą pasižymėjo ir Kauno apygardos pro­kuratūros (buvęs) prokuroras Andrius Kiuršinas. Būtent jam 2009 m. liepos 13 d. mano brolis pateikė prašymą apklausti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, kurį mažametė atpažino kaip Andriaus Ūso draugą, ir kuris atvykdavo įjos mamos gyvenamąją vietą. Dėl šio mano brolio prašymo A. Kiuršinas daugiau nei po dviejų savaičių – 2009-07-29 priėmė nutarimą, kuriuo nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą D. Kedžio prašymą apklausti J. Furmanavičių.

 

Brolis, grįžęs po apklausos pas A. Kiuršiną, pasakojo, kad  tas  pasakęs: „Na ir kas, kad vieną, kitą kartą kyštelėjo“. Nieko tokio?! Tokia buvo Lietuvos Respublikos teisėsau­gos atstovo, saugojančio žmogaus teises, A. Kiuršino nuomonė.