Teisėjo V.Kažio draugą Vytautą Baurą, įtariamą dviejų žmonių nužudymu, nuo kalėjimo išgelbėjo A.Valantinas (pildoma)

Teisėjo V.Kažio draugą Vytautą Baurą, įtariamą dviejų žmonių nužudymu, nuo kalėjimo išgelbėjo A.Valantinas

Aurimas Drižius

Korupcija įtariamo Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio artimą draugą Vytautą Baurą, įtariamą organizavus dviejų žmonių nužudymą, nuo kalėjimo išgelbėjo dabartinis Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Apie tai, kad V.Kažys kartu su V.Baura buvo atvažiavę į Veisiejus pasiimti V.Kažiui priklausančios „Volgos“, redakcijai papasakojo šį automobilį restauravęs Romas Balevičius. Žmogus pasakojo redakcijai du metus restauravęs antikvarinę V.Kažio „Volgą“, tačiau sulaukęs ne sutarto atlyginimo, o tik V.Kažio grasinimų, kad „aš tave pasodinsiu“. Taip ir nutiko – V.Kažys su V.Baura jėga atėmė „Volgą“ iš meistro ir išvažiavo, o teisėjas dar parodė R.Balevičiui pirštų kombinaciją „fucką“. Vėliau V.Baura liudijo teisme V.Kažio naudai.

Vėliau R.Balevičius labai nustebo, kad Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys nuotr. viršuje) važinėja drauge su įtariamu nužudymo organizatoriumi V.Baura. Paaiškėjo, kad V.Baura ir V.Kažys yra seni draugai, draugavę vos ne 20 metų. Matyt todėl V.Baura taip iššaukiančiai elgėsi – bandė trenkti meistrui su lenta.

Kai vyko visi šie įvykiai 2011 m., Vilniaus apygardos teisme teisėjas A.Valantinas nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje jau minėtas V.Baura buvo kaltinamas nužudęs du žmones.

Prokuratūros kaltinime buvo teigiama, kad V. Baura (V.B.) kaltinamas tuo, kad sukurstė dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymą kankinant dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

1993 m. liepos mėn., ne vėliau kaip 22 dieną, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pašalinti savo verslo partnerį Ramūną Žygą., tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik jam – V. Baurai., pažadėjęs nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir įkalbėjęs juos, sukurstė savo samdomą darbuotoją – apsaugininką Donatą Adomėną bei tyrimo metu nenustatytą asmenį nužudyti R. Žygą ir Arvydą Čekaitį. Būdami V. Bauros sukurstyti, D. Adomėnas ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, turėdami tikslą užvaldyti A. Čekaičiui priklausančius 10 000 JAV dolerių, R. Žygui priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių vertės, gauti V. Bauros pažadėtą nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir pašalinti savo pažįstamo V. Bauros verslo partnerį R. Žygą tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik V. Baurai – dėl savanaudiškų paskatų, 1993-07-23, laikotarpyje nuo 12 val. iki 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, virvėmis surišo rankas ir kojas R. Žygui ir A. Čekaičiui, tuo atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis, ir panaudodamas fizinį smurtą bejėgiškos būklės R. Žygą ir A. Čekaitį kankino: sudavė smūgius į nosį, antakius, lūpą, smakrą, krūtinę, petį, blauzdą, o A. Č. sudavė smūgius į nosį, antakius, po ko nužudė nukentėjusiuosius, juos pasmaugdami virve, šūviais iš nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto peršovė lavonų galvas bei užvaldė jiems priklausančius 10 000 JAV dolerių (43 000 Lt), R. Ž. priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių (86 000 Lt) vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių (1290 Lt) vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių (4300 Lt) vertės. Ši V. B. inkriminuota veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija)

Vytautas Baura teisme

Beje, tas pats Donatas Adomėnas dar 1993 m. švaistėsi po Vilnių ginkluotas kalašnikovo automatu. Praėjus mėnesiui po R.Žygo nužudymo, tas pats D.Adomėnas pabandė nužudyti tą patį Vytautą Baurą. 1993 m. rugpjūčio 17-ąją – D. Adomėnas ir vilnietis Danielius Sruoga pasikėsino nužudyti D. Žygo verslo partnerį V. Baurą. Kai užpuolikai jį vežėsi savo automobiliu „VAZ 2105“, verslininkas Liepkalnio gatvėje bandė pasprukti iš mašinos, tačiau D. Sruoga jį pasivijo ir sumušė, be to, sudavė į galvą automato buože.

Nusikaltimo įtariamieji nebaigė, nes į verslininką šovęs vienas užpuolikų nepataikė. Incidentą pamatę autobusu važiavę „Geležinio vilko“ garbės sargybos kariai bandė apginti užpultą verslininką, bet užpuolikai iš automatų „Kalašnikov“ į juos paleido seriją šūvių. Įvykio metu buvo sužaloti keturi kareiviai. Po šio užpuolimo D. Adomėnas dingo iš pareigūnų akiračio, o 2009-ųjų liepą buvo sulaikytas per specialią Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybos bei greitojo reagavimo būrio „Sokol“ operaciją vienoje Krymo pusiasalio miesto tipo gyvenvietėje. D. Sruoga buvo sulaikytas 2007 metais, taip pat Ukrainoje, tačiau teismas jį dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo išteisino, o kitame – nutraukė bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Beje, po šio nusikaltimo kileris R.Adomėnas (nuotr. apačioje) pats parašė laišką V.Baurai – jis tapo pagrindiniu įrodymu. R.Adomėnas 16 metų slapstėsi Ukrainoje, galop buvo pagautas ir nuteistas 19 metų kalėti

„Labas V.. Jeigu tu neišpildysi pirmo mano prašymo, šitą žemiau parašytą informaciją išsiųsiu į visus Lietuvos laikraščius, smulkiai viską išdėstant. Po to Danas pasiduos, o aš nusišausiu, nes manęs jau niekas nebedomina ir nebelaiko, bet kai pamatysi mano lavoną, gali nedžiūgauti, aš ateisiu pas tave. Tu gal dabar nusijuoksi arba galvosi, kad aš tave imu ant glotkės, bet kai tai įvyks tu tuo įsitikinsi pats ir pakol tu būsi tame kūne kur dabar esi bus tau labai liūdna, Tu gal dabar juokiesi, bet laikas eina į priekį ir amžinybės lygiu to laiko ir nebeliko. O juokauti tipo – pasiduok B. ištrauks – kada jautiesi tipo saugus yra nevyriška, prisimink savo veido ištraišką, kai automatas žiūrėjo į tave. Pirma tu supirkai visa ginkluote, kad mes galėtume užsiminėti juodais darbais tavo naudai. Tu papirkai teismo pirmininką D. V., kad manęs nepasodintu savo naudai, tu žinai kokiai, antra karta kai užlėkiau, tu papirkai G. ir S.. Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau R., kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jūsų liktu tau. O asmens sargybiniai tai męs, tai dėl atmazkės, tipo tau griasia irgi pavojus. O dėl ko ant Minsko plento mūsų mašinoje kilo kipišas tu pats žinai. Kad nužudytume R. tu man prižadėjai nemažai pinigų. Kai tą reikalą sutvarkėme tu nesumokėjai, delsiai sakei kada užmušime, barzda tada už viska atsiskaitysi o aš nenorėjau delsti norėjau kuo greičiau gauti pinigu ir išvažiuoti, nes supratau, kad gali mentai razniuchinti, ir tu pats manęs atsikratyti. Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradėjau šita tema su tavimi kalbėti, tu mane pasiuntei nachui ir pasakei kantrybės, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidėjo, laikįaštyje išdėstysiu smulkiau. Jeigu nori prašyma išvykti tapačią diena kai gausi šita negramatnai parašytą ksiva. Perduok linkėjimus R., A. ir T.. D. Pats Žinai.“ (b.l. 46-49, 2 t.).

Nukentėjusioji R. Čekaitienė paaiškino, kad prieš 20 metų, tai 1993-07-23 įvyko nusikaltimas Vilniuje (duomenys neskelbtini) gatvėje R. Žygo bute (namo ir buto numerių nežino), buvo nužudyti jos vyras A. Čekaitis ir jo artimas draugas R. Žygas. Verslo santykiai jų nesiejo. V. Baurą pažinojo, jis dalyvavo jų vestuvėse. 1993-07-23 ryte planavo su vaiku važiuoti apsipirkti. Vyras buvo susižalojęs koją, negalėjo vairuoti, jis ruošėsi važiuoti pas R. Žygą ir kviesti taksi. Ji pasisiūlė nuvežti. Vyras paskambino R. Žygui, kad pas jį atvažiuoja. Besiruošiant skambino R. Žygui ir teiravosi, kada atvažiuos. Vyras vežėsi pinigų, sakė 10 000 dolerių. Buvo 10-11 val., vyrą išleido prie R. Žygo namų. Vyras prašė pagaminti pietus, žadėjo grįžti, tačiau negrįžo. Kitą dieną pas ją apie pietus atvažiavo R. L. ir pranešė, kad jos vyras ir R. Žygas yra morge. Vyras turėjo laikrodį, auksinę grandinėlę. Jos nuomone, vyrą galėjo nužudyti kaltinamasis, mano, kad jam tai buvo naudinga. Vyras kalbėjo, kad R. kviečia prisidėti prie jų darbų ir sakė, kad V. Baura yra priklausomas nuo alkoholio ir mažai dalyvauja įmonės veikloje. Norėjo, kad prisidėtų A. Čekaitis, kuris buvo laikomas autoritetu. Pinigai po nužudymo nebuvo rasti. Tuo metu vyras oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė spalvotų metalų prekyba. R. Ž. vežė tokią sumą pinigų, tikriausiai norėdamas prisidėti prie verslo. Susitikimas pas R. Ž. spėja buvo suplanuotas iš vakaro, vyras nebuvo iškviestas staiga. Jis jau buvo susiruošęs, susiskaičiavęs pinigus. Vyras ryte jai pasakė, kad veža Ramūnui 10 000 dolerių. Vyras buvo labai stiprus, apie 190 cm ūgio ir 120 kg svorio, sportavo, žaidė futbolą. Mano su juo susidorojo pažįstami žmonės. Tais metais buvo kažkokių grasinimų telefonu, vyras pasakė nekreipti dėmesio. Buvo jai grasinantis skambutis po vyro mirties, kalbėjo vyras. A. Čekaitis. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra turėjęs ryšių, buvo kalba, kad A. Čekaitis prisidėtų pinigais ir ryšiais. Apie tai, kad buto, kur buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č., durys buvo atviros ir neišlaužtos ji kalbėjo su D. Ž.. Po vyro nužudymo bendravusi su V. Baura, bendroje kompanijoje slidinėję, jis gražino jai pinigus 13 000 dolerių.

Kadangi nukentėjusioji neprisiminė visų aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo paskelbti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

1993-09-23 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. Čekaitienė nurodė, kad 1993-07-23 apie 10 val. ji su vyru buvo namuose, vyras paskambino savo draugui R. Žygui į namus, pasakė, kad atveš jam pinigus – 10000 JAV dolerių. Maždaug po 5 min. paskambino R., kalbėjo telefonu su A. Iš pokalbio suprato, kad R. perskambino A., prašydamas, kad tas greičiau atvažiuotų. R. Č. mašina nuvežė savo vyrą A. Č. apie 11 val. prie R. namo, vyras pasakė, kad pabus pas R. apie dvi valandas ir pietums sugrįš. Daugiau ji vyro nematė, jis jai neskambino. Kitos dienos rytą sužinojo, kad jos vyras ir R. nužudyti R. Žygo. bute (b.l. 61, 1 t.). 2010-06-02 apklausta kaip liudytoja R. Č. patvirtino anksčiau duotus parodymus, bei paaiškino, kad ji galvoja, jog A. Čekaičio ir R. Žygo nužudymą galėjo suorganizuoti V. Baura. Tą pagrindė tuo, kad V. Baura tais pačiais metais, praėjus kažkiek laiko po nužudymo, atsitiktinai sutiko ją Saulėtekio bendrabučių kieme, Vilniuje ir paklausė, kiek pinigų A. Čekaitis vežėsi pas R. Žygą, kai jie buvo nužudyti. Atsakiusi, kad 10000 JAV dolerių. V. Baura nuėjo iki savo automobilio ir atnešė jai apie 11000 JAV dolerių. Ji sakė, kad jai nereikia jo pinigų, bet jis vis tiek juos paliko. R. Čekaitienė parodė, kad nužudytųjų rankos buvo surištos, durys neišlaužtos ir kt. rodo, kad juos nužudė gerai pažįstami žmonės, be to, A. Č. buvo buvęs boksininkas, buvo apie 190 cm ūgio, virš 100 kg svorio, fiziškai buvo labai stiprus žmogus. Mano, kad A. Čekaitis atvyko pas R. Žygą į namus, kai žudikai jau buvo pas R. Ž., nes R. Ž. skambino A. Č., kad šis atvežtų pinigus. 1993-07-23 A. Č. koja buvo sužalota, jis žaisdamas futbolą ją išsisuko, todėl negalėjo vairuoti, dėl to ji nuvežė jį pas R. Ž.. A. Č. jai buvo užsiminęs, kad jam bekalbant su R. Ž., pastarasis minėjo, jog V. B. indėlis jų bendrame biznyje yra nedidelis, jis nuostolingas žmogus, nes dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi su merginomis. Mano, kad V. B. galėjo išsigąsti konkurencijos, kad A. Č. gali užimti jo vietą versle (b.l. 19-20, 3 t.).

R. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Į klausimą dėl V. B. duotos pinigų sumos nurodė, kad buvo gal 11 000 ar 13 000 dolerių, tikrai pamena, kad ji buvo didesnė nei tuomet vyras vežė R. Ž.. Į klausimą dėl G. P. nurodė, kad vyras jį pažinojo. Po vyro nužudymo G. P. pasisiūlė parduoti vyro laikrodį. Laikrodis buvo nepigus, auksinis, po vyro mirties jį atsiėmė prokuratūroje. Iš kur G. P. žinojo, kad ji turi tą laikrodį, nežino.

Kadangi nukentėjusioji neprisiminė visų aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo paskelbti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.