Teisėjas M.Gvozdovičius : „Teismas turi teisę klastoti bylas“

Teisėjas M.Gvozdovičius : „Teismas turi teisę klastoti bylas“

Skundas dėl apylinkės teismo teisėjo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius 2019-06-14 priėmė nutartį atmesti mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo visos eilės teisėjų atžvilgiu.

Toks sprendimas yra neteisėtas dėl sekančių motyvų.

Visų pirma, teismas jau kelintą kartą kartoja, kad teisėjai yra nepriklausomi nuo įstatymų ir faktų, nors toks įstatymų traktavimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, nes Konstitucija ir įstatymai aiškiai reglamentuoja, kad prieš įstatymą visi lygūs.

Teisėjas M.Gvozdovičius yra mane nuteisęs net du kartus dėl teisėtos veiklos, t.y. teismas  yra įvedęs cenzūrą ir uždraudęs man rašyti straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Tokį veiksmą, arba cenzūrą, draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau visa vadinama „teismų sistema“ jau dešimt metų valosi kojas į pagrindinį šalies įstatymą.

Vienas šios mafijinės teisėsaugos sraigtelių – teisėjas M.Gvozdovičius yra du kartus mane nuteisęs dėl to, kad aš rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotis jos akcijos, ir keitęs privatizavimo įstatymus. Visus šiuos dalykus teisėjas M.Gvozdovičius žinojo, tačiau vis tiek mane nuteisė, todėl aš ne vieną kartą prašiau prokuratūros kelti jam bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Tačiau kaip žinia, teismai gali klastoti įrodymus ir bylas, ir nieko jiems už tai nebus – visa ši organizuota nusikalstama grupuotė, pasivadinusi „teismų sistema“, jau dešimt metų man persekioja už teisėtą veiklą, nepaisydama jokių įstatymų.

Tikiuosi, kad tai greitai baigsis, nes net naujai išrinktas prezidentas G.Nausėda spaudos konferencijoje man aiškiai pasakė, kad „teisingumą reikia atstatyti“, ir kad jis netoleruos „nusikaltimus padariusių žmonių išsukinėjimo“.

Savo nutarime teisėjas Gvozdovičius, kuris turėjo apskritai nusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo, nes aš prašiau kelti jam bylą už dokumentų klastojimą, man parašė, kad aš nepateikiau jokių naujų argumentų, ir kad aš pateikiu neva „deklaratyvius teiginius apie teisėjų galimai padarytus nusikalstamus veiksmus“, ir kad mano pateikti faktai nepatvirtinti jokiais „objektyviais duomenimis“.

Kartoju  – man nereikia pateikti jokių naujų faktų, nes mano pateikti faktai yra patvirtinti dokumentais ir teismo posėdžio protokolais, ir tik korumpuotas teismas objektyvius faktus gali įvardinti kaip mano išgalvotus. Šiuos faktus labai lengva patikrinti ir įsitikinti, kad tokie faktai tikrai buvo.

Keli teisėjai man įrodinėja, kad sodinti į kalėjimą nekaltus žmones, traukti juos baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad „negerbia teismo“, o tiksliau, kai daiktus įvardini tikraisiais vardais, yra teisėjų prigimtinė teisė.

Sutinku, kad teismams suteikta prigimtinė teisė vykdyti teisingumą, tačiau tai, ką išarinėja „teismų sistema“ su manimi pastaruosius dešimt metų, yra ne teisingumo vykdymas, o sunki ir organizuota nusikalstama veikla. Tai, kad teismas šiuose bylose priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, pripažino ir Vilniaus apygardos prokuratūra, tik atsisakė kelti bylas minėtiems teisėjams, nes neva yra kitokių poveikio priemonių, ne vien baudžiamosios bylos už dokumentų klastojimą. Kokios tos poveikio priemonės už nekaltų žmonių siuntimą į kalėjimus, prokuratūra neatsakė.

Teisėjo Gvozdovičiaus nutartis, kurioje visi mano išvardinti faktai pavadinti mano faantazija. Nors pateikiau įrodymus, kad šiuos faktus labai lengva patiktinti

Objektyvūs duomenys, arba faktai, kuriuos teisėjai M.Gvozdovičius, Survilienė, Vanagas ir D.Grizickas vadina mano fantazijomis:

1. Dar 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-893/2018 buvau nuteistas tokio apylinkės teismo teisėjo D.Grizicko „už nepagarbą teismui“. Nes savo skunde paprašiau Vilniaus apygardos teismo pirmininko nušalinti teisėją Aivą Survilienę nuo mano skundų nagrinėjimo, nes ji „nuolat klastoja savo nutartis, aptarnauja nusikaltėlius ir jiems dirba“. Teismo pirmininkė labai pasipiktino, parodė savo kolegei A.Survilienei, pastaroji parašė skundą prokuratūrai, ir mane teisė toks teisėjas Grizickas, kuris teisme prisipažino, kad neblogai pažįsta savo kolegę A.Survilienę. ir visa ši gauja manė nuteisė dvejiems metams laisvės atėmimo lygtinai „už nepagarbą teismui“.

2. Teisėja A.Survilienė kartu su dviem bendrininkais prieš tai mane baudžiamojoje byloje Nr. 1.9-123692-851/2017 nuteisė už tariamą tokio Kriminalinės policijos biuro steigėjo Alvydo Sadecko tariamą šmeižtą.
3. Mat A.Sadeckas dar prieš dešimt metų teismų rankomis įvedė cenzūrą ir uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį “Mažeikių naftos” privatizavime.
4. Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, vienasmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos “Mažeikių naftos” akcijos, ir pats apie tai gyrėsi teismo posėdyje, tačiau teisėja A.Survilienė nusprendė, kad teismo posėdžio priotokolas yra mano išgalvotas.

A.Survlienei nurodžiau, kad teismų praktika nurodo, kad “faktus labai lengva patikrinti ir įsitikinti, kad tai realūs įvykiai, o ne mano fantazijos vaisius”, ir pateikiau A.Sadecko parodymus teismo posėdyje, kuriame jis gyrėsi, kad “taisė įstatymo projektą”.

5. T.y. A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pagal savo kompetenciją išbraukė iš įstatymo projekto nuostatą, kad “Mažeikių naftą” gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią “Mažeikių naftą” įsigyti Rusijos įmonei “Jukos”. Tačiau kartu A.Sadeckas padavė “prevencinį ieškinį” uždrausti jį sieti su “Mažeikių naftos” privatizavimu, ir teismai dešimt metų šoka pagal A.Sadecko dūdelę nurodydami, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtų privatizavimu. Tai, kad privati A.Sadecko firma gavo milijoninius užsakymus iš Mažeikių naftą privatizavusios Williams ir kad tai buvo mokami pinigai už „tariamas paslaugas“, kitaip sakant, kyšiai, pripažino ir Mažeikių apylinkės prokuratūra, kuri buvo pradėjusi tyrimą dėl pinigų plovimo per Sadecko įmonę.
6. Visus mano skundus dėl melagingų A.Sadecko parodymų teisme, kad jis niekaip nesusijęs su “Mažeikių naftos” privatizavimu, nagrinėjo tokia jau minėta A.Survilienė. Ji tris kartus suklastojo savo nutartis, pridengdama Alvydo Sadecko nusikalstamą veiklą. Teisėja A.Survilienė savo nutartyse nurodė, kad mano pateikti faktai tėra “mano subjektyvi nuomonė”, ir remdamasi savo melaginga išvada, atmetė mano skundus, o mane pati nuteisė dėl tariamo A.Sadecko šmeižto. Nors pateikiau faktus, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tuos faktus įrodančius dokumentus, tačiau teisėja A.Survilienė visus šiuos faktus pavadino mano išgalvotais, ir nurodė, kad tokių dalykų nėra buvę, t.y. tai yra „subjektyvūs duomenys“.

Kai teismo paprašiau nušalinti A.Survilienė nuo mano skundų nagrinėjimo, ji labai įsižeidė, padavė dar vieną skundą – dėl “nepagarbos teismui”.

7. Visiems šiems teismams buvo pateikti tokie įrodymai:

A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas – leisti Rusijos kompanijai „Jukos“ įsigyti trečdalį „VViIliams“ valdomų „Mažeikių naftos“ akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis „Mažeikių naftos“ valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos „Jukos“ nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms.

Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius“ šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai“ 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika“ apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos“ pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta“ akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*’ pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

1. Sadeckas baudžiamojoje byloje, nr. 1-913/2006, kuriame buvo irgi už tariamą šmeižtą teisiamas mano bendradarbis Vytautas Kabaila, teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti“, prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė – neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir niekaip šiame procese nedalyvavo. Neva tai padarė Seimas, o ne konkretus pilietis – A.Sadeckas.

Nurodžiau, kad toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, tai yra veikimas Lietuvai nedraugiškos valstybės Rusijos atžvilgiu, nes buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos“. Kitaip sakant, A.Sadecko veikimas šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui.

0 tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Tokie yra faktai, o teisėja A.Survilienė juos vadina „subjektyviu duomenų vertinimu“ „nepagrįstais argumentais“ (tačiau nepaaiškina, kodėl tie argumentai nepagrįsti arba subjektyvūs).

Nors tai yra pagrįsti objektyvūs duomenis, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias teismas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Beje, ta pati teisėja Aiva Survilienė, kuriai buvo pateikti visi mano išvardinti įrodymai, posėdžio metu, kuriame aš buvau teisiamas, mano paklausta, kodėl ignoravo visus mano pateiktus įrodymus, man atšovė, kad “aš neprivalau niekai aiškintis”.

„ Aš žinokite, apie bylos aplinkybes absoliučiai nieko nežinau, kadangi per dieną turiu kelias bylas, ir net neatsimenu, ar tas Sadeckas kur nors dalyvavo, ar nedalyvavo, – sakė A.Survilienė, – Aš neturiu teisės ir  neprivalau aiškintis dėl savo priimtų sprendimų, kurie buvo išdėstyti raštu, ir jūs juos gavote. Nematydama bylos, neatsimenu nė vienos jos aplinkybės“.

Kai pateikiau visus šiuos įrodymus teismui, teisėja A.Survilienė, negalėdama jų paneigti, tiesiog juos įvardino „subjektyviais duomenis“, ir nurodė, kad „nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sadeckas padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK 235 str.“ (melagingas skundas).

Tiesa, apylinkės teismas nedrįso taip akivaizdžiai klastoti savo nutarties, tad pripažino, kad A.Sadeckas melavo, tačiau neva tai darė “netyčia”.

 O teisėja Survilienė apskritai atsisakė vertinti šį faktą, ir nurodė, kad tai „neobjektyvūs duomenis“.  Kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos A.Survilienei dėl nusikaltimo, BK 300 str. įvardintą kaip „dokumento suklastojimas“, padarymo.

Mat pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas: veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis“.

A.Survilienė į savo nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu jį suklastojo. A.Survilienė ne tik kad nevertino mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir nuteisė, t.y. padarė dar vieną nusikaltimą, įvardijamą kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“.

8. Teismų sistema gana ilgai stumdė tą mano skundą, kol galiausiai jis nusėdo Panevėžio apygardos teisme.

Šio teismo teisėjas E.Vanagas man išaiškino, kodėl teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus – tai yra todėl, kad “teisėjai yra nepriklausomi”, ir bylas nagrinėja pagal savo “vidinį įsitikinimą”.

1. Survilienė nuosprendyje nurodė, kad „Šiuo atveju minėtame savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir 1.1.), kas leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A.Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų“.

Nors minėtai teisėjų kolegijai buvo pateikti visi mano įrodymai, kad Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su šia įmone, kad vadovavo „Mažeikių naftos“ privatizacijai, asmeniškai keisdamas privatizavimo įstatymus, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu. Todėl tokius Sadecko veiksmus ir skundus aš įvertinau kaip melagingus.

Teisėja Survilienė privalėjo juos įvertinti, nes Teismų įstatymas aiškiai sako, kad „teismai priima nutartis remdamiesi įrodymais“, tačiau visus mano pateiktus įrodymus teisėja Survilienė ignoravo, mano pateiktus duomenis vadino „nepagrįstais“ ir taip padarė nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą.

Pati teisėja A.Survilienė minėtos b.bylos nagrinėjimo metu manęs paklausė, kodėl aš įvardinau, kad A.Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime yra neteisėtas – jai buvo paaiškinta, kad Konstitucijos teismas jau yra išaiškinęs, kad visas minėtas privatizavimo procesas įvardintas kaip neteisėtas, todėl bet kokie sadeckų veiksmai šiame procese – taip pat neteisėti.

Savo nuosprendyje Survilienė nurodė, kad „faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas“. Jai tereikėjo įvertinti mano įvardintus faktus ir palyginti su Sadecko parodymais, tačiau minėta teisėjų kolegija visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir dokumentų klastojimas.

Teisėja Survilienė šioje byloje dar kartą įprasmino stalininį teisingumą ir apskritai atsisakė vertinti bent kokius A.Drižiaus pateiktus įrodymus. „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius buvo nuteistas jau bene 10-ą kartą už savo profesinę veiklą. Anksčiau buvo teisiamas dėl cenzūros, dabar – dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto.. Nors A.Drižius pateikė bent 10 įrodymų, kokius esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus atliko A.Sadeckas, o teisme sakė, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino ir taip dar kartą patvirtino A.Drižiaus teiginį, kad šis teismas yra „nusikalstamas susivienijimas“. Nors Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Rainys dėl minėtų teiginių jau buvo išteisinęs A.Drižių.

Teismų įstatymas numato, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, klauso tik įstatymo. Jeigu teisėjas nevykdo įstatymo, o jį ignoruoja ir sąmoningai laužo, jis nebegali prisidengti savo „nepriklausomybe“, nes tada sugriūtų visa teisinė sistema ir bet koks įstatymų laužymas būtų pateisintas valstybės pareigūno „nepriklausomybe“.

Vilniaus apylinkės teismo nutartyje byloje nr. ITS-2832-784/2016 nurodo, kada teisėjai padaro veiką, priešinga teisei: „teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad rengdamasis nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka BK nurodytų nusikalstamų veikų požymius ir nėra procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui pradėti“.

Vilniaus apygardos prokuratūra taip pat niekaip nepasisakė dėl mano pateiktų įrodymų, nors labai tiksliai nurodė šio nusikaltimo kvalifikavimą ir kriterijus, kurie puikiai tinka minėtiems teisėjams:

BK 229 str. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko :: dėl to valstybė. ES. tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika – neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų – tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos teismo teisėja A.Survilienė. JI atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, ji tiesiog juos ignoravo, ir mane nuteisė, taip padarydami man didelę žalą. 

Lygiai  taip pat elgėsi ir teisėjai Grizickas ir Vanagas – negalėdami paneigti mano išdėstomų faktų, jie savo nutartyse parašė, kad aš tuos faktus išsigalvojau, ir kad tokių įvykių nėra buvę.

Prašau patikrinti mano išdėstytus faktus, nes priešingu atveju netenka prasmės ir pats teisingumo vykdymas Lietuvoje, kurį įprasmina teismas. Pagal tokią praktiką teismas gali paneigti bet kokį faktą ir nusikaltimą, nurodydami, kad to nėra buvę, nes toks yra „teisėjų vidinis įsitikinimas“.

Teismas yra įsitikinęs, kad aš esu nusikaltėlis, ir kam mane už straipsnių rašymą reikia sodinti į kalėjimą, o aš pateikiu minėtus faktus ir sakau – jokio teisingumo nėra. Lygiai tą patį sako ir prezidentas G.Nausėda : „Reikia atstatyti teisingumą“.

Visi šie išdėstyti faktai nebuvo aptarti skundžiamoje nutartyje jie buvo ignoruojami ir taip padaryti esminis BPK  pažeidimas.

Remdamasis išdėstytu, prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gvozdovičiaus nutartį.

Priedas – teisėjos A.Survilienės 2017 m. liepos 10 d. nutartis nenusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo

.