Teisėjai veikė organizuotoje gaujoje, tačiau nuteistas vienas V.Bavėjanas

Dar viena skandalinga istorija – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Bavėjanas nuteistas bauda už piktnaudžiavimą. Nors veikė visa teisėjų organizuota gauja, tačiau nuteistas liko vienintelis Bavėjanas.

Šiaulių apygardos teismas buvo išteisinęs Bavėjaną, neva STT neteisėtai surinko įrodymus.

Tačiau prokuratūra pateikė skundą ir jau buvę Bavėjano kolegos iš apeliacinio teismo nebedrįso taip drąsiai klastoti nutarties, kaip tai padarė Šiaulių apygardos teismas.

Istorija tokia senas Bavėjano vaikystęs draugas Valys Venclovas (V.V.) kreipėsi į Bavėjaną, kad šis padėtų išvengti atsakomybės.

Tada V.Bavėjanas asmeniškai pasiūlė dešimt tūkstančių eurų kyšį Kauno apygardos teismo teisėjui, kuris nagrinėjo V.Venclovo bylą. Kyšį Bavėjanas turėjo perduoti savo draugui, Kauno apygardos teismo teisėjui V.P. (matyt, Viktorui Preikšui) , o pastarasis pinigus turėjo perduoti jau Venclovo bylą nagrinėjančiam teisėjui A. Urbšiui. (A.U.)

A.Urbšys už dešimt tūkstančių kyšį turėjo skirti Venclovui kuo švelnesnę bausmę.

Viskas ėjo pagal planą : V. Bavėjanas informavo V. Valių apie apie siūlymo, pažado ir susitarimo duoti kyšį V. P. aplinkybes, o V. V. pažadėjo nurodyto kyšio davimo tikslu perduoti V. Bavėjanui 10 000 Eur.

V.Bavėjanas nemelavo – jis pasiūlė ir pažadėjo duoti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui V. Preikšui 10 000 Eur – kyšį, siekdamas, kad V. P., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba Teisme Y, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiktų teisėją A. U., kad A. U. neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtų kaltinamajam V. Venclovai palankų sprendimą.

Tačiau V.Venclovas laiku, iki 2018 m. spalio 22 d. neperdavė sutarto kyšio, nes netinkamai suprato susitarimo su V. B. dalį dėl minėto kyšio davimo V. Preikšui

V. Bavėjanas taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, siekdamas kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi :

2018 m. spalio 25 d., apie 11.56 val., susitikimo, vykusio kavinėje „Ad Astrum“, esančioje Gedimino pr. 33, Vilniuje, metu, po to, kai baudžiamojoje byloje V. Venclovas buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, ir 1 000 MGL (37 660 Eur) bauda, V. Bavejanas susitarė su V. Venclovu ir pastarajam pažadėjo viršydamas įgaliojimus neteisėtai paveikti Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., kad šis V. Venclovo apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti V. Bavėjano nurodytam teisėjui.
V. Bavėjanas paaiškino V. Venclovui apie A. Kruopio (A.P. tuomečio apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką) neteisėtą veiklą paskirstant baudžiamąsias bylas, neteisėtų atlygių už bylų paskyrimą nagrinėti pageidaujamam teisėjui davimo mechanizmą, taip pat V. B. paaiškino V. V. kyšių davimo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų teisėjams mechanizmą, nurodydamas, kad kyšiai turi būti perduodami prieš teismo procesinių sprendimų priėmimą, paaiškindamas, kad praeityje pats po susitarimų su advokatais priimti kyšius buvo apgautas advokatų, kurie sutartų kyšių neperdavė, taip pat V. B. pažadėjo rinkti informaciją apie V. V. apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos eigą, padaryti neteisėtą poveikį paskirtam teisėjui – pranešėjui, kad šis priimtų V. V. nurodytoje byloje palankų sprendimą, V. V. pažadėjo padėti V. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, viršyti įgaliojimus ir tuo tikslu pateikti V. B. V. V. apeliacinį skundą nurodytoje byloje, teikti informaciją apie apeliacinio skundo padavimo eigą, o taip pat V. B. ir V. V. nurodytų neteisėtų veiksmų tikslais susitarė laikytis konspiracijos tam, kad šie veiksmai nebūtų užfiksuoti taikant telefoninių pokalbių kontrolę bei kitus slaptus tyrimo veiksmus.

Vėliau, 2018 m. lapkričio 7 d., apie 17.27 val., kavinėje „Ad Astrum“, V. Bavėjanas su Venclovu aptarė jo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus.
V. Bavėjanas nurodė V. Venclovui apeliacinį skundą paduoti paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną tam, kad apeliacinio skundo nespėtų paduoti prokuroras, be to nurodė V. Venclovui, kad esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo, o V. V. sutiko atlikti šiuos veiksmus.

Vėliau Bavėjanas kreipėsi į apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, prašydamas Venclovo bylą perduoti jo nurodytam teisėjui.

Be to, Bavėjanas pažadėjo paveikti apeliacinio teismo teisėją E. M., kuri 2018 m. lapkričio 16 d. buvo paskirta Venclovo bylos teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja, kad ši priimtų V. V. nurodytoje byloje palankų sprendimą – paskirtų švelnesnę bausmę.

Itin juokinga, kad Šiaulių apygardos teismas, gavęs tokius įrodymus apie teisėjų korupciją, išteisino tiek Bavėjaną, tiek ir Venclovą „nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių”.

Šiaulių apygardos teismas nurodo, kad „byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl „nelaikytini įrodymais”.

Šiaulių teismas nurodė, kad „prokurorė buvo įpareigota pateikti teismui kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo V. Bavėjano atžvilgiu faktinį pagrindą, tačiau jokia nurodyta informacija nebuvo pateikta”.

Prokurorė nurodė, kad to nebuvo : „Skunde nesutinkama su tokia teismo argumentacija, pažymima, kad protokolinė ar rašytinė nutartis, įpareigojanti prokuratūrą pateikti papildomus duomenis, nebuvo priimta”.

Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio protokolo, sprendžiant proceso dalyvių prašymus dėl liudytojo apklausos, prokuroras nurodė, jog pagrindui patikrinti yra pateikti procesiniai dokumentai byloje, jei teismas manys, kad kažkokių pirminių procesinių dokumentų trūksta, galima kreiptis dėl jų pateikimo.

Kaip matyti, teismas nei nutartimi, nei kita forma nesuformulavo konkretaus prašymo pateikti duomenis ribų.

Nepaisant to, prokuratūra 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 17.2-1963 pateikė teismui papildomus dalinai išslaptintus dokumentus – nutarimą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo papildymo, t. y. duomenis apie faktinį pagrindą, iš kurių matyti, kad atliekant tyrimą kriminalinės žvalgybos byloje buvo gauti papildomi duomenys yra patikima, patikrinta informacija apie naujas rengiamas veikas

Teismas taip pat padarė niekuo nepagrįstą išvadą, neva dėl V. Bavėjanu kartu su advokatu Drąsučiu Zagrecku galimai rengiamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors, kaip matyti iš byloje esančių gynėjo Mariaus Zabitos teismui pateiktų duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl D. Zagrecko ir V. K. (matyt Viktoro Kažio) galimai daromos nusikalstamos veikos.

Taip pat teismas, nesiimdamas priemonių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo aplinkybėms išsiaiškinti ar ištirti, nesant jokio pagrindo konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavusiam teisėjui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, jog duomenys apie V. Bavėjano galimą kyšininkavimą gauti kriminalinės žvalgybos byloje. Teismas nesiėmė priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, dėl ko padarė neteisingas išvadas, tai yra padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Kitaip sakant, Šiaulių apygardos teismas melagingai nurodė, kad STT nurodyti faktai apie teisėjų kyšininkavimą ” nesudarė faktinio pagrindo V. Bavėjano atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus”.

Nepagrįstas teismo teiginys, kad tų pačių tikslų, t. y. nustatyti, ar D. Z. susitars su V. B. dėl kyšio davimo, pasiekti buvo galima ir neįsiterpiant į V. B. privatų gyvenimą, nes D. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės. Neviešo pobūdžio priemonės buvo taikomos tik advokato atžvilgiu, duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti V. B. atžvilgiu nepakako. Susitarimas duoti kyšį, neteisėto atlygio perdavimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis ar per tarpininką, taigi akivaizdu, kad taikant neviešo pobūdžio priemones tik vienos iš neteisėtų veiksmų šalių atžvilgiu – galimo papirkėjo, duomenų apie daromą nusikalstamą veiką nėra galimybės užfiksuoti, kai tokie veiksmai atliekami per tarpininką, taip pat paperkamam asmeniui pasiūlant ar susitariant dėl kyšio davimo ar perduodant kyšį ne viešoje vietoje, o asmens, kurio atžvilgiu neviešo pobūdžio veiksmai nėra atliekami, gyvenamojoje, darbo vietoje, transporto priemonėje. Dažnai tik taikant tokio pobūdžio veiksmus būtent planuojamo papirkti asmens atžvilgiu, atsiranda galimybė identifikuoti ir patį tarpininką.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BPK nustatyta tvarka gautų duomenų, kurie patvirtintų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautus duomenis, nėra nustatyta. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, patvirtinantys atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautą informaciją. V. B. ir V. V. taip pat patvirtina buvus užfiksuotus susitikimus bei neneigia užfiksuotų pokalbių turinio, tuos duomenis patvirtina ir liudytojos R. M. parodymai, gauti duomenys apie V. P. domėjimąsi A. U. nagrinėjama byla, konspiracijos naudojimą.

Dėl kitų BPK pažeidimų

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nuosprendį priėmė remdamasis iš esmės prieštaringa kaltinamųjų gynybine versija, atmesdamas kitus bylos duomenis, patvirtinančius, jog šių asmenų veikoje yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. BPK 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Teismas, anot prokurorės, nepagrįstai netenkino prokuroro prašymo apklausti liudytoją R. M. nurodydamas, kad byloje nėra tokių duomenų, kad tarp V. V. ir advokatės (R. M.) būtų kitokie santykiai nei tarp gynėjos ir jos kliento, susitikimai buvo tik dėl šitos bylos. Nors teismas priėmė sprendimą ištirti šiuos duomenis pagarsindamas liudytojos R. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, šių duomenų nuosprendyje visiškai nevertino. Teismų praktikoje yra nustatyta taisyklė, kad advokato imunitetas nėra absoliutus ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai advokatas vykdo savo profesines pareigas (kasacinė nutartis Nr. 2K-281-2006). Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tik pagal tokią sutartį, kurioje nurodyta konkreti veiklos sritis, dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama. Nagrinėjamu atveju advokatė R. M. buvo V. V. gynėja būtent Teisme Y, vėliau apeliacinėje instancijoje. O dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių R. M. nebuvo ir net negalėjo būti gynėja, nes V. V. nebuvo pareikšti įtarimai, R. M. šiame procese nebuvo ir nėra pateikusi orderio ginti pastarąjį. Todėl teismas turėjo vertinti šiame procese surinktą duomenų dalį, kuri susijusi ne su V. V. ankstesniame procese nagrinėtomis veikomis, o tik su tuo metu galimai daromomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių tuo metu R. M. V. V. jokios teisinės pagalbos neteikė, apklausos metu teismas turėjo galimybę klausimus, susijusius su gynėjo ir jo kliento paslaptimi, nušalinti.

Dėl BK 226 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Prokurorės teigimu, iš KŽĮ ir BPK tvarka gautų duomenų matyti, jog nevienkartinių V. B. ir V. V. susitikimų metu buvo susitarimas tarp šių asmenų už kyšį per V. P. paveikti V. V. baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją A. U., buvo susitarta dėl 10 000 Eur kyšio sumos, susitarimas buvo pradėtas įgyvendinti – kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, V. B. iki užfiksuotų susitikimų jau buvo pasikalbėjęs su V. P. apie poveikį A. U. dėl pageidaujamo sprendimo priėmimo ir susitaręs dėl kyšio perdavimo. Šiame procese ne tik kaltinamieji keitė savo gynybines versijas, derindami jas prie jiems tuo metu žinomų aplinkybių, bet ir liudytojai, kurių parodymus teismas vertino kaip patikimus, duodami parodymus teisme praėjus 5 metams po įvykių netikėtai prisiminė aplinkybes, kurių nebuvo nurodę ir neigė ikiteisminio tyrimo metu (liudytojai V. P. ir A. U.).
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. U. parodymais, kad jam įtakos dėl sprendimo priėmimo niekas nedarė, nors ši aplinkybė kaltinime ir nebuvo nurodyta. Teismas konstatavo, kad šio liudytojo parodymai nuoseklūs, tačiau visiškai neaptarė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kurios verčia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Lygiai taip pat patikimais teismas laikė ir liudytojo V. P. parodymus, kuriuose šis tvirtino, kad „Liteko“ sistemoje jungėsi prie V. V. atžvilgiu nagrinėjamos bylos duomenų tik ieškodamas greičiau nagrinėtinos bylos, o ne tendencingai domėjosi byla įtakotas V. B. pažado duoti kyšį, visiškai neaptardamas šių parodymų nenuoseklumo. V. P. neneigė, kad yra kalbėjęsis su A. U. apie V. V., kurio pavardė jam žinoma, bylą bendrais bruožais, teigė, kad V. B. neprašė jo pagalbos, neprašė tarpininkauti paperkant teisėją A. U., kad šis priimtų palankų sprendimą V. V. atžvilgiu. Tik pateikus „Liteko“ duomenų patikrinimo išrašą, kur užfiksuota, kad 2016 m. kovo 14 d., 10.25 val. buvo prisijungęs prie bylos direktorijos ir atsidarė 2015 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos“, šis liudytojas parodė, kad galimai tą pačią dieną žiūrėjo tokio tipo dokumentus, turėdamas tikslą surašyti panašaus pobūdžio dokumentą, kaip pavyzdį. V. P. per mėnesį po šio rašto peržiūrėjimo analogiško rašto savo nagrinėjamose bylose surašęs nėra, pats liudytojas bylos, kurioje reikėjo pavyzdžio, neprisiminė, kaip neprisiminė ir to, iš kur jis sužinojo, kad šita byla yra pripažinta greičiau nagrinėtina. Liudytojas A. U., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad V. P. nerodė susidomėjimo šia konkrečia byla, teismo posėdžio metu, praėjus penkeriems metams, jau nurodė aplinkybes, atitinkančias V. P. versiją – prisiminė, kad V. P. visgi domėjosi, kadangi ši byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina, tai žiūrėjo jo pavyzdį, kurį siuntė į Nacionalinę teismų administraciją, klausė, kaip padaryti techniškai. Pats V. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jau buvo rašęs tokius dokumentus, taigi kaip tai padaryti techniškai „Liteko“ pastarajam domėtis nebereikėjo. Šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad V. P. A. U. nagrinėjama byla domėjosi dėl kitų aplinkybių, nei pats nurodo, šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į V. B. parodymų duomenis, kur pastarasis, nors neigia kalbėjęs apie šią bylą, bet nurodo, kad po klasiokų susitikimo, kurio metu su V. V. kalbėjosi apie galimą pagalbą, vis tik buvo susitikęs su V. P..
Skunde pažymima, kad V. B. ir V. V. susitarė pasiūlyti ir pažadėti V. P. duoti kyšį ir V. B. šio susitarimo dalį įgyvendino iki 2018 m. spalio 12 d., t. y. iki V. V. bandymo per kitą asmenį – V. P. – iš V. B. sužinoti dėl planuojamų veiksmų – pinigų perdavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, po 2018 m. spalio 12 d. pokalbio V. V. su V. B. susitikęs nebuvo, taip pat nebuvo jų tarpusavio telefoninio kontakto, tačiau iš 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad pastarieji aptaria aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su susitarimu už kyšį per V. P. paveikti V. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją A. U., V. B. atliktus veiksmus (pokalbius su V. P.) įgyvendinant šį susitarimą, taigi aišku, kad susitarimas dėl kaltinime nurodytų aplinkybių įvyko iki 2018 m. spalio 12 d. Teismo išvada dėl tokių duomenų nebuvimo nėra pagrįsta.
Teismas, akcentuodamas, kad kaltinimas yra prieštaringas, konstatavo, kad pirmojoje kaltinimo dalyje nurodytą V. V. pažadą perduoti V. B. 10 000 Eur bei susitarimo papirkti V. P. buvimą, paneigia kita kaltinime nurodyta aplinkybė – V. V. nesuprato, kad turi perduoti V. B. pinigus. Tačiau kaltinime nurodyta, jog V. V. netinkamai suprato susitarimo dalį dėl minėto kyšio perdavimo – V. V. neteisingai suprato ne patį kyšio perdavimą, o pinigų perdavimo laiką – kada šie pinigai turi būti perduoti, iki nuosprendžio priėmimo ar po jo, kas visiškai aišku analizuojant šių asmenų pokalbių turinį. Lietuvos teisėje įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Taigi šiuo atveju teismas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą tikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes dėl įvykių laiko (nesant pakankamai duomenų spręsti, kad susitarimas buvo kaltinime nurodytu laikotarpiu) ar kitas, teismo prieštaringomis įvardintas aplinkybes.

Dėl BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esminė kaltinime nurodyta aplinkybė, jog V. B. neteisėtai kreipėsi į Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., kad šis V. V. bylą paskirtų nagrinėti V. B. pasirinktam Teismo X teisėjui-pranešėjui, nėra patvirtinta bylos duomenimis, t. y. neįrodyta. Taip pat teismas padarė išvadą, kad kiti V. B. veiksmai (kad jis su V. V. aptarė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus, nurodė V. V. apeliacinį skundą paduoti paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną, nurodė, jog esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo, susitiko su V. V. gynėja, iš kurios gavo informaciją apie byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus posėdžius, paaiškino V. V., jog jo byla priskirta prioritetinėms, gavo iš jo apeliacinį skundą) neatitinka BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes nurodytais veiksmais V. B. nesukėlė tokio pobūdžio ir tokio masto žalos, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal teismų praktiką didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui. Nustatyta, kad V. B. ir V. V. ne kartą kalbėjosi apie pastarojo baudžiamąją bylą, tarėsi apeliacinio skundo surašymo klausimais, aptarinėjo galimybes kreiptis į Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., kad šis už neteisėtą atlygį bylą paskirtų nagrinėti palankesnei teisėjų kolegijai, aptarė byloje esančius įrodymus, gavo iš V. V. jo apeliacinį skundą, kurį nurodė paduoti paskutinę termino dieną, nurodė V. V., kad esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo, susitiko su V. V. gynėja, iš kurios gavo informaciją apie byloje numatytus posėdžius.
Skunde daroma išvada, jog V. B. elgėsi neteisėtai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir savo veiksmais sukėlė didelę neturtinę žalą. Jis, pasinaudodamas savo kaip teisėjo autoritetu, net jei ir nepaveikė A. K. dėl konkretaus teisėjo paskyrimo, tačiau aptardamas įrodymus baudžiamojoje byloje, kurioje V. V. yra nuteistasis, susitikdamas su jo gynėja, duodamas patarimus ne tik dėl apeliacinio skundo padavimo (tuo metu esant neatmestai tikimybei, kad byla gali būti paskirta nagrinėti ir jam, iš pokalbių turinio matyti, kad V. B. būtų pageidavęs bylą nagrinėti pats, tik manė, kad dėl artėjančio pensijos amžiaus šios bylos jam gali neskirti), bet ir dėl kyšio teisėjams perdavimo, padarė didelės neturtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybei ir teismų sistemai, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais parodė visišką nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, pakirto pasitikėjimą teismų autoritetu visuomenėje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, bei valstybės tarnautojo vardą. Tyrimas, iš kurio atskirta ši byla, sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, sukėlė visuomenės abejones visa Lietuvos Respublikos teismų sistema, diskreditavo teisėjų vardą. Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes bylos nagrinėjimo metu V. B. siekė kitokios asmeninės naudos – padėti vaikystės draugui, su kuriuo ilgą laiką bendravo. V. V. veiksmai teikiant procesinius dokumentus bei informaciją apie skundo padavimo eigą, kad V. B. nereikėtų šios informacijos ieškoti „Liteko“ sistemoje ir niekas nesužinotų, kad pastarasis domisi šios bylos eiga, pažadas esant reikalui iškart atvežti neteisėtam atlygiui skirtus pinigus, šiame epizode pagrįstai kvalifikuoti kaip padėjimas piktnaudžiauti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl duomenų pripažinimo įrodymais yra neteisingos ir nepagrįstos, padarytos selektyviai vertinant byloje surinktus duomenis. Papildomų duomenų įvertinimas šioje byloje leidžia daryti priešingą išvadą ir dėl vienos iš V. B. inkriminuojamų veikų. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, neva V. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta, todėl šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis V. B. atžvilgiu naikintinas – jis pripažintinas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir įgaliojimų viršijimo. Sprendimas išteisinti V. V., teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrįstas.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais padarė tokias išvadas:
Visų pirma, teismas pripažino, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai V. B. atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, nesilaikant KŽĮ (čia ir toliau – kriminalinės žvalgybos tyrimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog veiksmai V. B. atžvilgiu buvo sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją – prokurorui teikime teigiant, neva duomenys, patvirtinantys galimą V. B. piktnaudžiavimą ir kyšininkavimą, gauti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje (1 t., b. l. 125–128), kuomet iš tikrųjų šie duomenys, anot apygardos teismo, buvo gauti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18, kuris atitinkamai pradėtas 2018 m. spalio 4 d. (dar prieš kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą V. B. atžvilgiu 2018 m. spalio 11 d.). Taigi šioje byloje, anot pirmosios instancijos teismo, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant teisinio pagrindo.
Antra, faktinio pagrindo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus V. B. atžvilgiu, anot skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo, taip pat nebuvo. Darydamas tokią išvadą šis teismas vertino D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbį, kurio metu jie neva susitarė papirkti teisėją V. B.. Teismas pažymėjo, jog minėtas pokalbis nepatvirtina aplinkybės, jog V. B. žinojo apie nurodytų asmenų veiksmus (tai yra, apie jų planus pastarąjį papirkti). Tokių planų žinojimo, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, nepatvirtino ir aplinkybė, jog tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 25 d.) D. Z. skambino V. B. bei lankėsi Teisme X.
Pripažinęs, jog kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys šioje byloje yra gauti neteisėtai, analogišką išvadą skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė ir dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumo – kadangi V. B. ir V. V. atžvilgiu taikyti neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimis buvo leista kriminalinės žvalgybos tyrimo metu neteisėtai gautų faktinių duomenų pagrindu, todėl ir taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais.
Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00012-18 V. B. ir V. V. atžvilgiu buvo pradėtas atitinkamai 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-113 dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodant, jog Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, gauta faktinių duomenų apie Teismo X teisėjo V. B. ir V. V. galimai įvykdytų ir tebesitęsiančių nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius (1 t., b. l. 31, 32, 41). Šis ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio 31 d. buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 04-7-00007-18 (1 t., b. l. 47), vėliau, baigiant ikiteisminį tyrimą, atitinkamai atskirtas (1 t., b. l. 1, 2). Pažymėtina, jog visa ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 eiga, jame pareikštų įtarimų pobūdis ir konkretūs įtariamieji nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija vertins tik tuos duomenis, kurie aktualūs sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos teisėtumo būtent V. B. atžvilgiu. Iš byloje esančių dokumentų matyti tokia ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 eiga:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba 2018 m. birželio 11 d. (raštas Nr. 30-S-15137) informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis, jog V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, su jį pagal susitarimą gynusiais advokatais surado ir įkalbėjo A. G. už atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. V. padarytą nusikalstamą veiką. Surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys leido daryti prielaidą, jog advokatai, tarp jų ir D. Z., žinodami, kad A. G. nėra kaltas, o melagingai prisipažino už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą, nesiima teisėtų veiksmų, siekiant apginti A. G., o pasinaudodami neteisėtomis gynybos priemonėmis, daro viską, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, taip vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 19–23). Šios informacijos pagrindu 2018 m. birželio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 24–30).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo leista taikyti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus atskirų asmenų, tame tarpe ir advokato D. Z., atžvilgiu (12 t., b. l. 29–42). Tokių procesinių prievartos priemonių atlikimo metu buvo, be kita ko, užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbis tarp D. Z. bei V. K. (12 t., b. l. 45–48).
Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto R. G. 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-94 nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 metu buvo gauta duomenų, jog D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su V. K. metu susitarė prekiauti poveikiu – V. K. pažadėjo perduoti, o D. Z. – priimti 3 000 Eur kyšį už pastarojo poveikį, kaip įtariama, Teismo X teisėjui V. B. už tai, kad Teismo X teisėjų kolegija (kurios pirmininku ir pranešėju buvo V. B.) priimtų išteisinamąjį nuosprendį ar kitą palankų sprendimą S. K. atžvilgiu. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tokiais veiksmais D. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (12 t., b. l. 16–19). Šio tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 3 dalyje (12 t., b. l. 20–22), kol galiausiai Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje (12 t., b. l. 96–100), o D. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu (BPK 212 straipsnio 7 punktas).
Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 buvo pradėtas dėl konkrečios nusikalstamos veikos, susijusios su tam tikrų advokatų (A. S., M. N., D. Z., G. C.) veikla, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės V. V.. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18 buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys (1 t., b. l. 19–23). Šis ikiteisminis tyrimas plėtėsi – buvo nustatytos naujos nusikalstamos veikos, taip pat nauji šias veikas galimai padarę asmenys. Viena tokių naujų nustatytų nusikalstamų veikų (kaip nurodyta, atitinkanti BK 226 straipsnio 3, 4 dalyse bei 227 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymius) buvo susijusi su galimu advokato D. Z. bei V. K. poveikiu Teismo X teisėjui V. B.. Vėliau, 2018 m. spalio 31 d., prie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00012-18 (1 t., b. l. 47).
Iš prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, jog tuo pačiu metu, kuomet buvo atliekami atitinkami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje Nr. 04-7-00007-18, buvo vykdomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimas D. Z., o vėliau ir V. B. atžvilgiu:
Kriminalinės žvalgybos tyrimas advokato D. Z. atžvilgiu pradėtas 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmus nutarimą Nr. S8-14-656. Tyrimas pradėtas turint informacijos dėl šio asmens rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1, 2 dalyse (13 t., b. l. 98, 99). Iš dalies išslaptintame dokumente nurodoma, jog advokatas D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis, įgaliojimais, giminyste ir kita tikėtina ar tariama įtaka teisėjams, kitiems valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, siekia juos paveikti, jog šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų priimdami palankius sprendimus įvardytų advokatų ginamiesiems ar atstovaujamiems asmenims (dokumento dalis dėl konkrečių įvardytų asmenų neišslaptinta), už ką patys advokatai (ar per tarpininką) tiesiogiai arba netiesiogiai pažadės, tarsis, reikalaus duoti kyšį arba priims nenustatyto dydžio kyšius iš savo ginamųjų, tuomet D. Z. galimai siūlys, pažadės ar susitars duoti ir galimai duos kyšius teisėjams ir kitiems nurodytiems asmenims. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą D. Z. atžvilgiu buvo atitinkamai kreiptasi dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo šio advokato atžvilgiu (13 t., b. l. 100–102, 120–122). Šiaulių apygardos teismo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka D. Z. atžvilgiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., taip pat šio advokato sekimas, patekimas į jo naudojamos kontoros patalpas, automobilį (13 t., b. l. 123, 124).
Iš STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 5 d. pažymos Nr. S8-14-876 matyti, jog vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą D. Z. atžvilgiu, buvo, be kita ko, užfiksuotas anksčiau minėtas advokato D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimas, kurio metu šie asmenys aptarinėjo kreipimąsi į Teismo X teisėją V. B. dėl šio teisėjo nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas S. K.. Pažymoje nurodyta, jog: vėliau D. Z. atėjo į (duomenys neskelbtini) teismo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame pastato aukšte esančią kavinę <…>; D. Z. <…> paskambino V. B. <…> ir pasakė „valgykloj jinai“, V. B. atsakė „ai valgykloj, a… Nu supratau“ <…>; (duomenys neskelbtini) teismo kavinėje <…> V. B. <…> trumpai kažką pakalbėjo su <…>, po ko <…> ir netrukus D. Z. išėjo iš (duomenys neskelbtini) teismo kavinės. Atlikus apžiūrą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. Teisme X vyko teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo S. K. ir kitų asmenų pateiktų apeliacinių skundų. Šiuos skundus nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju buvo V. B. (13 t., b. l. 103–107).
Iš STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. S8-14-878 dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo papildymo matyti, jog remiantis minėta 2018 m. spalio 5 d. pažyma Nr. S8-14-876, buvo pasiūlyta papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą naujais kriminalinės žvalgybos objektais, tai yra, galimai rengiamomis ir daromomis naujomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, taip pat naujais tiriamaisiais – <…> V. B. (13 t., b. l. 111, 112).
Po to atitinkamai kreiptasi dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo V. B. atžvilgiu (13 t., b. l. 125–127), o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nuo 2018 m. spalio 11 d. trims mėnesiams sankcionuotas šio teisėjo slaptas sekimas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, taip pat slaptas patekimas į V. B. tarnybines patalpas bei naudojamą transporto priemonę (13 t., b. l. 128-130).
Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo užfiksuoti 2018 m. spalio 12 d., 23-25 d. įvykę pokalbiai ir susitikimai, aktualūs šiai baudžiamajai bylai (2 t., b. l. 57-72), o 2018 m. spalio 31 d. (pradėjus ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu), bei 2018 m. lapkričio 2 d. (pradėjus ikiteisminį tyrimą V. B. atžvilgiu), slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai pastarųjų atžvilgiu sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis BPK nustatyta tvarka (1 t., b. l. 145-147, 164-168, 180-182, 2 t., b. l. 14–19, 35–39, 50–55).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal KŽĮ nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020).
Tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-78-648/2020, 2K-77-489/2022).
Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, be kita ko, yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti (KŽĮ 10 straipsnio 1 dalis). Kriminalinės žvalgybos veiksmai V. B. atžvilgiu, kaip minėta, sankcionuoti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2018 m. spalio 11 d. nutartimi (1 t., b. l. 131–133). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kreipiantis į apygardos teismo pirmininką dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, pastarajam buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija – prokuroro teikime teigiant, neva duomenys, patvirtinantys galimą V. B. piktnaudžiavimą ir kyšininkavimą, gauti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, kuomet iš tiesų šie duomenys, anot apygardos teismo, buvo gauti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo skubota, padaryta nesiėmus papildomų veiksmų kilusiems neaiškumams pašalinti, kurie nagrinėjamoje situacijoje buvo būtini.
Anksčiau aptarti gynybos pateikti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 eigos, taip pat valstybinio kaltintojo apeliacinės instancijos teismui pateikti ir ištirti duomenys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo patvirtina, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbis tarp D. Z. bei V. K., buvęs pagrindu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus V. B. atžvilgiu, buvo fiksuotas dviejų atskirų procesų metu – tai yra taikant advokato D. Z. atžvilgiu Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus informacijos rinkimo būdus bei tuo pačiu metu šio asmens atžvilgiu vykdant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus BPK nustatyta tvarka. Tačiau nors galimai nusikalstamą veiką rengiantis, darantis ar padaręs asmuo tiek kriminalinės žvalgybos tyrime, tiek ikiteisminiame tyrime buvo tas pats (D. Z.), pačios veikos, dėl kurių buvo atliekami šie tyrimai, skyrėsi. Kaip jau minėta, 2018 m. birželio 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su advokatų A. S., M. N., D. Z., G. C. veiksmais, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės V. V., o vienas iš galimai nusikalstamas veikas dariusių advokatų buvo D. Z. (1 t., b. l. 19–23). Siekiant surinkti duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo leista taikyti procesines prievartos priemones. Tokių prievartos priemonių taikymo metu užfiksavus D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbį, būtent šių asmenų atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 2018 m. spalio 4 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimai padarytų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 3 dalyje (12 t., b. l. 20–22). Nors šiame tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra įvardinti asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas (ko baudžiamojo proceso įstatymas ir nereikalauja), šie asmenys, tai yra būtent D. Z. ir V. K., gali būti identifikuoti iš STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto R. G. tarnybinio pranešimo (kurio pagrindu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas), kuriame pateikiami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl galimai nusikalstamų pastarųjų veiksmų bei nurodoma, kad iš tų duomenų galima spręsti, jog D. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, o V. K. – numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (12 t., b. l. 16–19). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri gali būti nustatyta gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą (BPK 166 straipsnio 1 dalis) arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Taigi ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuomet, kai yra nustatytas pakankamas tam pagrindas (kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką). Tokiu atveju, kai turimoje medžiagoje yra tik tam tikrų duomenų apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nėra patikimų duomenų, kad tokios veikos tikrai galėjo būti padarytos, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas prieš pradėdami ikiteisminį tyrimą privalo patikrinti turimus duomenis. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatė, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, kurias galėjo padaryti V. K. ir D. Z., ir dėl šių veikų padarymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas veikas galėjo rengtis daryti, darė ar buvo padaręs teisėjas V. B.. Atvirkščiai, kaip plačiau bus nurodyta 15 pastraipoje, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo papildytas nauju tiriamuoju – V. B., siekiant išsiaiškinti ar šis asmuo galimai nesirengia, ar galimai nedaro visai kitų nusikalstamų veikų – numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.
KŽĮ nustatyta tvarka neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai D. Z. atžvilgiu sankcionuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. (13 t., b. l. 123, 124), taigi tas pats D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbis buvo užfiksuotas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Pažymėtina, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas D. Z. atžvilgiu buvo atliekamas dėl platesnio masto šio advokato veiksmų, nei jie buvo tiriami ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18. 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarime dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo D. Z. atžvilgiu nurodomos plačios šio advokato pažintys ir ryšiai su teisėjais, taip pat valstybės tarnautojais (neįvardinant konkrečių asmenų duomenų) bei galimas poveikis jiems, norint, kad būtų priimti palankūs sprendimai (13 t., b. l. 98, 99). Taigi pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimą D. Z. atžvilgiu šį tyrimą atliekanti institucija turėjo duomenų apie galimus neteisėtus advokato veiksmus, tačiau konkretūs subjektai, iš kurių buvo planuojama priimti kyšį ar kuriems šis kyšis galėjo būti duodamas, nustatyti nebuvo. Būtent dėl šios priežasties net ir pradėjus D. Z. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18, jo atžvilgiu nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. taip pat buvo atliekamas ir kriminalinės žvalgybos tyrimas – siekiant nustatyti kitas šio advokato rengiamas, daromas ar padarytas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Paraleliai vykstantys tyrimai KŽĮ ir BPK tvarka to paties asmens atžvilgiu paaiškinami ir šių procesų skirtumais. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Taigi neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kaip teigiama kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbis tarp D. Z. ir V. K., kuriame buvo kalbama apie galimą poveikį Teismo X teisėjui V. B., viena vertus, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą šio pokalbio dalyvių atžvilgiu dėl prekybos poveikiu bei papirkimo, kita vertus, toks pokalbis bei po to sekę D. Z. veiksmai – apsilankymas (duomenys neskelbtini) teisme, skambutis V. B., šioje stadijoje neturint jokių duomenų apie Teismo X teisėjo V. B. konkrečius neteisėtus veiksmus, sudarė pagrindą pastarojo atžvilgiu inicijuoti tik kriminalinės žvalgybos tyrimą, bet aiškiai nebuvo pakankami ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Priešingu atveju, bet koks trečiųjų asmenų pokalbis apie kitą asmenį ir galimus jo neteisėtus veiksmus reikštų aiškiai nepagrįsto tokio asmens baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ir fundamentalių konstitucinių principų, tame tarpe ir teisinės valstybės principo, nepaisymą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėtoje situacijoje STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriuje 2018 m. spalio 8 d. priėmus nutarimą Nr. S8-14-878 visiškai pagrįstai buvo priimtas sprendimas tik dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo papildymo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tyrimas buvo papildytas naujais objektais, tai yra galimai rengiamomis ir daromomis naujomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir nauju tiriamuoju – V. B.. Taigi kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo papildytas visai kitomis veikomis nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (atitinkamai numatytomis BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir numatytomis BK 226 straipsnio 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 3 dalyje).
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad KŽĮ nustatyta tvarka kreipiantis dėl neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų V. B. atžvilgiu teismui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rėmėsi vienintele aplinkybe – jog tuo pačiu metu buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas bei jo metu taip pat taikomi neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai, kas, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nuomone, paneigia dokumentuose dėl veiksmų sankcionavimo nurodytą aplinkybę, jog duomenys surinkti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Pažymėtina, jog byloje esančiame teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog prieš kreipiantis į Vilniaus apygardos teismo pirmininką buvo analizuoti STT Vilniaus valdybos viršininko 2018 m. spalio 8 d. rašte Nr. 3S-01-511 pateikti duomenys ir šiuos duomenis pagrindžianti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga (1 t., b. l. 125–128). Minėtame 2018 m. spalio 8 d. rašte (prašyme dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo) taip pat nurodyta, jog vadovaujamasi būtent kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenimis (1 t., b. l. 121–123). Tokia informacija nebuvo melaginga – 2018 m. rugsėjo 25 d. pokalbis, po jo sekę D. Z. veiksmai, išties užfiksuoti KŽĮ nustatyta tvarka taikant šio advokato atžvilgiu neviešo pobūdžio veiksmus. Tai, kad tie patys įvykiai fiksuoti ir taikant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, ir BPK numatytas procesines prievartos priemones, nagrinėjamu atveju nė vieno iš šių procesų teisėtumo nepaneigia.
Duomenys dėl vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir kurie padėjo teisėjų kolegijai aiškiai identifikuoti vykusius tyrimus KŽĮ ir BPK tvarka, galėjo būti išreikalauti dar pirmosios instancijos teisme. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo veiksmai, siekiant pašalinti kilusias abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumo, susidariusioje situacijoje nebuvo pakankami. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir konstatavo, kad prokurorė buvo įpareigota pateikti papildomus duomenis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindo egzistavimo ir šios pareigos neįvykdė, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, teismo sprendimas (protokolinė ar rašytinė nutartis), įpareigojantis prokurorą pateikti papildomus duomenis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo priimtas. 2021 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjams iškėlus abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, prokurorė, atsakydama į tokius argumentus, pažymėjo, jog esant reikalui galima kreiptis dėl papildomų duomenų į bylą pateikimo (2021 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Nors ši aplinkybė protokole nefiksuota, iš minėto teisiamojo posėdžio garso įrašo taip pat matyti, jog bylą nagrinėjantis teismas nurodė, kad: „jeigu bus kokių prašymų išreikalauti ką nors dėl tų (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo, tai proceso dalyviai turėtų pateikti prašymus. Prokurorė jeigu mano, kad nėra pakankamai medžiagos dėl šitų veiksmų atlikimo, taip pat prašoma pateikti duomenis į bylą“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 1:33:15 iki 1:33:30). Atsižvelgdamas į tokį teismo nurodymą, valstybinis kaltintojas kreipėsi dėl papildomų duomenų išslaptinimo (11 t., b. l. 160), papildomai išslaptinti duomenys – STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 5 d. pažyma Nr. S8-14-876 bei 2018 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. S8-14-878 – teismui buvo pateikti (11 t., b. l. 188–194). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos ir kitus duomenis dėl vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir darydamas jų pagrindu atitinkamas išvadas, prioritetinę reikšmę nepagrįstai suteikė gynybos pateiktiems duomenims iš vykdyto ikiteisminio tyrimo (kurie tik patvirtino aplinkybę, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu taip pat buvo taikomi slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai), jų pagrindu abejojant kitų oficialių dokumentų, pateiktų iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, taip pat STT, turiniu. Taigi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, paviršutiniškai ir selektyviai vertino byloje esančius duomenis dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo V. B. atžvilgiu ir dėl šios priežasties padarė neteisingą išvadą, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai šio Teismo X teisėjo atžvilgiu buvo atliekami nesant teisinio pagrindo.
Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-297-303/2019, 2K-23-1073/2020). Tačiau tuo pačiu kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam tikrais atvejais teismai privalo patikrinti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinį pagrindą. Kriminalinės žvalgybos tyrimas – organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui šio įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius (KŽĮ 2 straipsnio 13 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas teisėtai gali būti atliekamas tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomas siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Užtikrinant kriminalinės žvalgybos tyrimo sankcionavimą bei atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo ir jį sankcionuojant turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų yra, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-7-266-942/2015, 2K-161-693/2019).
Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. B. šioje byloje buvo pradėtas gavus informacijos, kad jis galimai rengiasi ar daro BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (apysunkiai nusikaltimai, nurodyti KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Taigi, kriminalinės žvalgybos subjektas šio teisėjo atžvilgiu turėjo teisę pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimas bei šio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys (pvz.: „V. K. – Dėl savo bylos ir ten toks žmogus, kur atsimeni, minėjau tau B., matai šito V. <…> Ar ten įmanoma? <…> D. Z. – Tai galima, tai reikia šnekėt, aš nežinau, kas ten pas jį yra, dėl ko?“), iš kurio neabejotinai galima suprasti esant tam tikrus šio advokato ryšius su teisėju V. B., tą pačią dieną, netrukus po šio pokalbio, įvykęs advokato D. Z. apsilankymas (duomenys neskelbtini) teismo patalpose (tame pačiame pastate yra ir Teismo X patalpos) esančioje kavinėje bei skambutis teisėjui V. B., pastarojo apsilankymas šioje kavinėje, taip pat aplinkybė, jog V. B. tuo metu nagrinėjo S. K., tai yra asmens, dėl kurio interesų vyko minėtas D. Z. ir V. K. pokalbis, baudžiamąją bylą, buvo faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą teisėjo V. B. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog V. B. nežinojo apie minėtų asmenų planus jį papirkti, kad jis nesirengė, nedarė ir nebuvo padaręs nusikalstamų veikų kaip tik ir turėjo būti tiriama (patvirtinta arba atitinkamai paneigta) kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo uždavinių (tikslų) yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja labai sudėtingos korupcijos formos, todėl valstybė turi būti pajėgi slapta kontroliuoti asmenis, galinčius padaryti tokio pobūdžio veikas, tam, kad galėtų veiksmingai su jomis kovoti. Nagrinėjamu atveju slaptų tyrimo veiksmų atlikimas buvo viena pagrindinių tyrimo priemonių, leidžianti patikrinti, ar Teismo X teisėjas V. B. iš tiesų piktnaudžiavo savo pareigomis, kurią naudojant buvo galima nustatyti tiesą baudžiamajame procese, apginti viešąją tvarką. Duomenų, kad pareigūnai siekė piktnaudžiauti savo įgaliojimais ar veikė pažeisdami įstatymą ar kad slapta kontroliuojant V. B. buvo siekiama kitų negu Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų tikslų, nenustatyta.
Pažymėtina ir tai, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar taikant procesines prievartos priemones konkrečiame baudžiamajame procese dėl vienų asmenų galbūt daromų tam tikros rūšies nusikalstamų veikų atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens (t. y. pašalinio asmens konkretaus žvalgybos tyrimo ar baudžiamojo proceso atžvilgiu) galimai nusikalstamą ir ne mažiau pavojingą veiką ir nusprendžiama, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (ar taikant procesines prievartos priemones), patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją.
EŽTT praktikoje ne kartą pasakyta, kad kai esama įtariamojo kontaktų su trečiaisiais asmenimis, institucijoms gali būti leidžiama slapta kontroliuoti ir pastaruosius su sąlyga, kad šį apribojimą, laikantis nacionalinės teisės, pateisina primygtinis poreikis (2007 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Graviano prieš Italiją, peticijos Nr. 24320/03; 2013 m. birželio 11 d. sprendimas byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, peticijos Nr. 11625/07; 2002 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Greuter prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 40045/98).
Dar daugiau, EŽTT praktikoje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo kovos su korupcija srityje, be kita ko, konstatuota, kad teisės nuostatos, numatančios slaptą asmens profesinės veiklos stebėjimą, išimtiniais atvejais gali būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir kad nacionalinės institucijos turi plačią (nors ne neribotą) veiksmų laisvę siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, laikantis Konvencijos 8 straipsnio nuostatų, taikyti stebėjimą valstybės pareigūnams, kurių neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba (2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Aydoğdu ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2013 m. birželio 11 d. sprendimas byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, peticijos Nr. 11625/07).
Kaip minėta, kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-223-648/2018). Neviešo pobūdžio veiksmai KŽĮ nustatyta tvarka V. B. atžvilgiu buvo sankcionuoti nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Jų metu užfiksavus kitas šio teisėjo galimai padarytas ir tuo metu daromas nusikalstamas veikas kartu su V. V., pastarųjų atžvilgiu, nesibaigus KŽĮ tvarka sankcionuotų veiksmų terminui, 2018 m. spalio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu neviešo pobūdžio veiksmai sankcionuoti jau BPK nustatyta tvarka (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.). Kaip matyti, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas nedelsiant, iš karto nustačius nusikalstamų veikų požymius, užtikrinant asmens, kurios atžvilgiu neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai taikyti KŽĮ nustatyta tvarka, teisių apsaugą.
Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek kriminalinės žvalgybos tyrimas V. B. atžvilgiu, tiek ikiteisminis tyrimas jo ir V. V. atžvilgiu pradėti teisėtai, laikantis atitinkamai KŽĮ ir BPK įtvirtintų reikalavimų, neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų sankcionavimas taip pat atliktas laikantis nurodytų teisės aktų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmų bei jų kvalifikavimo, šiuos duomenis (su viena išimtimi dėl užfiksuoto V. V. ir advokatės R. M. pokalbio 2018 m. gruodžio 18 d., kurią teisėjų kolegija aptars vėliau) privalėjo vertinti kitų surinktų įrodymų kontekste.
Taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus BPK nustatyta tvarka buvo fiksuotas V. B. ir V. V. susitikimas 2018 m. gruodžio 18 d. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. slapto sekimo protokolo matyti tokia šios dienos įvykių eiga:
11.35 val. V. B. išėjo iš darbovietės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo Gedimino prospekto link;
11.37 val. jis užėjo į kavinę „Ad Astrum“, esančią Gedimino pr. 33, Vilniuje, kurioje stebimas nebuvo;
11.57 val. V. B. išėjo iš kavinės ir susitiko su V. V.;
11.58 val. abu asmenys priėjo prie netoliese Vasario 16-osios gatvėje stovėjusio automobilio „Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio trumpam sustojo ir atidarė galines kairės pusės duris. Po to kalbėdamiesi nuėjo Vasario 16-osios gatve Kaštonų gatvės link, kur vaikščiodami kalbėjosi;
12.06 val. kalbėdamiesi priėjo prie kavinės „Ad Astrum“ ir susitiko su R. M., kuri tuo metu išėjo iš kavinės. Visi trys įėjo į vidinį kiemą, esantį tarp pastatų, pažymėtų Gedimino pr. 33 ir Vasario 16-osios g. 16, Vilniuje, kur stebimi nebuvo;
12.14 val. V. B., V. V. ir R. M. išėjo iš minėto vidinio kiemo. Eidami Vasario 16-osios gatve, V. V. priėjo prie automobilio „Range Rover“ galinių dešinės pusės durelių ir jas atidarė. Pastarajam iš paskos priėjo V. B., kuris pasilenkdamas iš automobilio salono vidaus paėmė nedidelį daiktą ir įsidėjo į striukės kairės pusės išorinę kišenę. Iš karto po to iš V. V. paėmė kelis „A4“ formato popieriaus lapus;
12.15 val. V. B., V. V. ir R. M. kalbėdamiesi nuėjo Gedimino prospekto link;
12.16 val. minėti asmenys priėjo prie kavinės „Ad Astrum“ ir atsisveikino. V. B. nuėjo Vasario 16-osios gatve darbovietės link, o V. V. ir R. M. užėjo į kavinę „Ad Astrum“;
12.18 val. V. B. (rankoje turėjo minėtus „A4“ formato popieriaus lapus) pro įėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės užėjo į darbovietę;
12.50 val. V. V. ir R. M. išėjo iš kavinės, įsėdo į automobilį „Range Rover“ ir abu nuvažiavo Pamėnkalnio gatvės link (2 t., b. l. 130–137).
Atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, šią dieną buvo fiksuotas V. B., V. V. ir R. M. pokalbis, vykęs vidiniame kieme tarp pastatų, pažymėtų Gedimino pr. 33 ir Vasario 16-osios g. 16, Vilniuje (2 t., b. l. 83, 84) bei V. V. ir R. M. pokalbis, vykęs kavinėje „Ad Astrum“ (2 t., b. l. 85–88, 114–122). Pažymėtina, jog advokatė R. M. teikė teisinę pagalbą V. V. jo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Teisme Y, pastarojo gynėja ji buvo ir tuo metu, kai byla buvo gauta Teisme Y (advokatė surašė apeliacinį skundą dėl V. V. atžvilgiu priimto Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio). Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje (kurioje buvo kaltinami V. B. ir V. V.) buvo ne tik užfiksuotas minėtas advokatės ir jos ginamojo pokalbis kavinėje „Ad Astrum“, tačiau R. M. taip pat kviesta į apklausas kaip liudytoja: 2019 m. vasario 27 d. ji iškviesta į STT Vilniaus valdybą ir apklausta kaip liudytoja apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas, apklausos metu ji, be kita ko, pažymėjo esanti V. V. gynėja (4 t., b. l. 19–23). Po to ji dar tris kartus buvo papildomai kviečiama kaip liudytoja ir buvo apklausiama apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas (2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. spalio 13 d. apklausos, 4 t., b. l. 25֪–31, 33–35). Valstybinis kaltintojas prašė iškviesti R. M. ir apklausti ją kaip liudytoją pirmosios instancijos teisme, analogiškas prašymas pateikiamas ir apeliaciniame skunde (5.8. pastraipa).
Sprendžiant dėl nurodytų duomenų (R. M. ir jos ginamojo V. V. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo kavinėje „Ad Astrum“ metu užfiksuoto pokalbio bei R. M., kaip liudytojos, ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių) pripažinimo įrodymais aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021, kurioje buvo, be kita ko, nagrinėjamas V. V. kasacinis skundas dėl Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio bei Teismo X 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio. Kasacinis teismas, nagrinėdamas skundus V. V. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vertino ir R. M. apklausas šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Nors šios apklausos buvo vertinamos ne įrodymų leistinumo, o teisės į gynybą užtikrinimo kontekste, tam tikri kasacinio teismo pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje sprendžiant duomenų pripažinimo įrodymais klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021 pažymėjo, jog:
EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra labai svarbus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto kontekste (pavyzdžiui, 2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03). EŽTT sprendimuose pažymėta, kad kaltinamojo teisė konfidencialiai bendrauti su savo advokatu yra vienas pagrindinių teisingo bylos nagrinėjimo demokratinėje visuomenėje reikalavimų, kuris išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto. Neužtikrinus konfidencialumo, advokato pagalba prarastų didelę savo naudingumo dalį, o Konvencija siekiama garantuoti teises, kurios yra realios ir veiksmingos. Bet koks įsiterpimas į informaciją (medžiagą), kuriai taikoma advokato paslaptis, ir a fortiori (juo labiau) panaudojimas prieš kaltinamąjį procese turėtų būti išimtinio pobūdžio, jį turi pateisinti primygtinis poreikis (Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 627 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas). Sustiprintą advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumą pateisina demokratinėje visuomenėje advokatams skirtas vaidmuo – ginti teismo proceso šalis. Negarantavus advokatų ir jų ginamųjų bendravimo konfidencialumo, negalima įgyvendinti šios funkcijos, nes konfidencialumas susijęs su šiai funkcijai įgyvendinti būtinu pasitikėjimu tarp advokatų ir klientų. Nuo to netiesiogiai, bet neišvengiamai priklauso proceso šalies teisė į teisingą procesą, nes ji apima kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (teisę tylėti) (2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 117–118 punktai; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 37717/05, 155–156 punktai) (nutarties 59 pastraipa);
EŽTT praktikoje advokato ir kliento bendravimo konfidencialumui skiriamas ypatingas dėmesys tiek užtikrinant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tiek ir saugant teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Advokato profesinė paslaptis nėra absoliučiai neliečiama, t. y. galimos šio draudimo išimtys, kai tam tikro pobūdžio susižinojimas gali būti kontroliuojamas ar informacija gali būti atskleista. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia apklausti advokatą kaip liudytoją apie aplinkybes, kurias jis sužinojo vykdydamas savo, kaip advokato, funkcijas, taip pat kitaip kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą (nutarties 63 pastraipa).
Sistemiškai, logiškai ir gramatiškai aiškinant BPK 44 straipsnio 8 dalies, 80 straipsnio 3 punkto, 801 straipsnio, Advokatūros įstatymo 45 straipsnio bei 46 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir EŽTT praktiką, darytina išvada, kad nacionalinėje teisėje nustatytas reguliavimas nenurodo jokių išimčių BPK 80 straipsnio 3 punkte įtvirtintam draudimui apklausti kaip liudytoją įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovus – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas. Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Taigi, tokios apklausos ir jos metu gautų duomenų panaudojimo draudimas baudžiamajame procese yra susiję su viena esminių teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų – teisės į gynybą užtikrinimu baudžiamajame procese. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje nėra galimas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigtos ar suvaržytos jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. kovo 15 d. ir kt. nutarimai) (nutarties 68 pastraipa);
R. M. apklausų metu atskleista informacija sudaro kasatoriaus kaip kliento ir advokato profesinę paslaptį ir pažeidžia ne tik draudimą apklausti gynėją apie aplinkybes, kurias ji sužinojo vykdydama savo pareigas, bet ir kasatoriaus teisę į gynybą. Gynybos baudžiamajame procese efektyvumas siejamas su advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad advokatės apklausos vyko tuo metu, kai advokatė atliko gynėjo pareigas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei jos ginamajam (kasatoriui) apie apklausas nieko nežinant. Taip buvo pažeista ne tik kliento ir jo gynėjos teisė į konfidencialų bendravimą, bet ir teisė į teisingą procesą, kuri apima ir kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (nutarties 70 pastraipa);
Kitoje baudžiamojoje byloje kasatoriaus gynėją ikiteisminio tyrimo metu apklausiantiems pareigūnams ir prokurorui buvo žinoma tiek apie tai, kad advokatė R. M. vykdo kasatoriaus V. V. gynėjo pareigas, tiek apie besitęsiantį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Paaiškėjus, kad apklausos dalykas yra aplinkybės, kurias R. M. sužinojo eidama gynėjo pareigas, tai turėjo būti pagrindu tiek gynėjai atsisakyti duoti parodymus apie tokias aplinkybes, tiek ir STT pareigūnui nutraukti atliekamą apklausą. Tačiau, nepaisydami imperatyvių BPK 44 straipsnio 8 dalies, 80 straipsnio 3 punkto bei Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų, į apklausas advokatę atvykti šaukę ir tas apklausas atlikę pareigūnai apribojo advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą, taip pat suvaržė Konstitucijos garantuojamas asmens teises į gynybą ir tinkamą procesą (nutarties 71 pastraipa);
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos, garantuojančios teisę į teisingą bylos procesą ir teisę į gynybą (nutarties 72 pastraipa).
Kaip matyti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. V. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą pripažino R. M. apklausas, vykdytas šioje baudžiamojoje byloje. Prokurorė, nepaisydama aiškios kasacinio teismo pozicijos dėl tokių apklausų neteisėtumo, analogišką prašymą dėl R. M., kaip liudytojos, apklausos pateikė apeliaciniame skunde, kaip pagrindinį tokio prašymo argumentą nurodydama aplinkybę, jog R. M. nebuvo ir nėra V. V. gynėja šioje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021 pripažino, jog R. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdytos pažeidžiant advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo pareigą, tai laikyta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris, priešingai nei teigiama skunde, neturėtų būti kartojamas ir apeliacinės instancijos teisme.
Analogiška išvada darytina ir dėl V. V. ir R. M. 2018 m. gruodžio 18 d. pokalbio kavinėje „Ad Astrum“, kuris buvo užfiksuotas taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus V. V. atžvilgiu. Draudimas kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bet kokių formų bendravimą įtvirtintas BPK 44 straipsnio 8 dalyje. Tam tikros advokato veiklos garantijos, susijusios su bendravimo konfidencialumu, yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme: visų pirma, draudžiama klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams (46 straipsnio 3 dalis); antra, advokato profesinę paslaptį, be kita ko, sudaro advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys (46 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste svarbus ir EŽTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Versini-Campinchi ir Crasnianski prieš Prancūziją. Teismas šioje byloje vertino situaciją, kuomet dėl atsitiktinai pasiklausyto advokato ir jo kliento pokalbio, kai sankcija buvo išduota klausytis kliento telefoninių pokalbių, advokatui įrašyto pokalbio pagrindu buvo pradėta drausminė procedūra. Teismas nenustatė Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privatumą) pažeidimo pažymėdamas, jog advokato profesinė paslaptis, kuri kyla iš kliento gynybos teisių apsaugos, nėra kliūtis advokato ir jo kliento susirašinėjimo bendram stebėjimui, jei tokio bendravimo turinys yra tokio pobūdžio, kad jis leidžia preziumuoti advokato dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir toks susirašinėjimo stebėjimas nepažeidžia kliento gynybos teisių. Teismas pakartojo, jog pagrindinis aspektas yra tai, kad kliento gynybos teisės nebūtų pažeistos ir gauta medžiaga nebūtų naudojama būtent prieš klientą.
Šiuo gi atveju R. M. ir V. V. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo kavinėje „Ad Astrum“ metu užfiksuotas pokalbis yra pateikiamas kaip kaltinimą klientui, tai yra V. V., patvirtinanti aplinkybė. Pokalbio metu, be kita ko, buvo aptarinėjama pagal V. V. apeliacinį skundą nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M. buvo pastarojo gynėja. Asmenų pokalbis buvo individualus, jame niekas kitas nedalyvavo (kaip minėta, prieš tai kartu buvęs V. B. jau buvo grįžęs į savo darbovietę). Pats V. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino tą dieną su R. M. kalbėjęs kaip su savo gynėja baudžiamojoje byloje, o ne kaip su savo šeimos drauge. Įvertinusi aptartą EŽTT praktiką dėl pareigos užtikrinti advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą, BPK 44 straipsnio 8 dalyje, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus draudimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu užfiksuotas pokalbis tarp advokatės R. M. ir jos ginamojo V. V. negali būti vertinamas kaip įrodymas pastarojo baudžiamoje byloje, kadangi fiksuojant advokato bei jo ginamojo pokalbį šioje byloje buvo pažeistos BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos, garantuojančios teisę į teisingą bylos procesą ir teisę į gynybą. Todėl teisėjų kolegija, vertindama išteisintųjų veiksmus, šio pokalbio nevertins kaip įrodymo.

Dėl prekybos poveikiu

Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo padarius BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. V. ir V. B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas įvertino atsakomybėn patrauktų asmenų parodymus (abu neigia susitarę, jog V. B. V. V. interesais tiesiogiai pasiūlys, pažadės, susitars duoti ir duos Teismo Y teisėjui V. P. kyšį, kad šis paveiktų kitą to paties teismo teisėją), V. P. nuoseklius parodymus apie tai, kad V. B. jo neprašė kaip nors paveikti bylą nagrinėjantį teisėją A. U., paties A. U. tvirtinimą, kad dėl jo nagrinėjamos bylos, kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo V. V., nei V. P., nei kas nors kitas kokių nors prašymų priimti V. V. palankesnį sprendimą neišreiškė. Įvertinęs tokius atsakomybėn patrauktų asmenų bei liudytojų parodymus, taip pat ir kitus surinktus bei ištirtus įrodymus, kuriais valstybinis kaltintojas remiasi, grįsdamas V. B. ir V. V. kaltę, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad V. B. buvo susitikęs su Teismo Y teisėju V. P. ir pasiūlė bei pažadėjo duoti jam kyšį už poveikį kitam teisėjui – A. U.. Nors prokurorė skunde nesutinka su tokia teismo išvada, pateikia argumentus, neva patvirtinančius aplinkybę, jog V. B. ir V. V. susitarė pasiūlyti ir pažadėti V. P. duoti kyšį ir V. B. šią susitarimo dalį įgyvendino (5.9.–5.12 pastraipos), su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Atsakydama į prokurorės skundo argumentus teisėjų kolegija, kaip minėta, taip pat įvertins duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, kurie pirmosios instancijos teismo be pagrindo nebuvo pripažinti įrodymais (išskyrus anksčiau aptartą advokatės R. M. ir jos ginamojo V. V. pokalbį). Tačiau net ir šių papildomų duomenų įvertinimas neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog V. B. ir V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.
Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatyta kvalifikuota prekybos poveikiu sudėtis, t. y. atsakomybė pagal ją kyla tam, kas padarė minėto straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.
Nagrinėjamu atveju V. B. ir V. V. inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 3 dalis) esmė yra tarpininko, turinčio tikėtinos įtakos (pagal kaltinimą – V. P.), papirkimas (susitarimas duoti V. P. 10 000 Eur kyšį), kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis (šiuo konkrečiu atveju – baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamuoju buvo V. V., nagrinėjantį teisėją A. U.), kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (nagrinėjamu atveju – priimtų kaltinamajam V. V. palankų sprendimą, skirtų jam kuo švelnesnę bausmę). Pati tarpininko papirkimo veika gali pasireikšti ne tik kyšio (neteisėto ar nepagrįsto atlygio) davimu, bet ir jo siūlymu, pažadu ar susitarimu duoti. Esminis V. B. ir V. V. inkriminuojamo prekybos poveikiu elementas, būtinas šios nusikalstamos veikos korupciniam pobūdžiui ir pavojingumui nustatyti, yra aplinkybė, jog už poveikio A. U. darymą iš tikrųjų buvo pasiūlytas ir pažadėtas duoti kyšis V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ši aplinkybė byloje nėra įrodyta.
Kaip nurodyta kaltinime, nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. (šią dieną teisėjas A. U. paskirtas nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo V. V.) iki 2018 m. spalio 22 d. (nuosprendžio minėtoje byloje paskelbimas). Kyšio siūlymo (pažado jį duoti) faktinė aplinkybė grindžiama tokiais duomenimis – V. P. 2016 m. kovo 14 d. prisijungimu informacinėje sistemoje „Liteko“ prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos, V. B. pokalbių telefonu su V. P. ir G. U., kurie vyko atitinkamai 2018 m. spalio 12 d. bei 2018 m. spalio 23–24 d., turiniu, taip pat V. B. ir V. V. tarpusavio pokalbių, kurie vyko 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 7 d. bei 2018 m. gruodžio 18 d., interpretacija. Nors ši aplinkybė apeliaciniame skunde neakcentuojama, kaltinamajame akte prie duomenų, kuriais grindžiamas kaltinamas, taip pat nurodoma V. B. darbo vietoje (jo kabinete) rasta vizitinė kortelė su atitinkamais rankraštiniais įrašais.
Išteisintieji dėl jiems pagal BK 226 straipsnio 3 dalį inkriminuotų veiksmų nurodė tokias aplinkybes:
V. V. paaiškino, jog klasiokų susitikimo 2016 m. vasarą metu įvyko pirmasis pokalbis tarp jo ir V. B. dėl V. V. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos. V. V. šio pokalbio metu apibūdino baudžiamąją bylą, pasakė, kad ją nagrinėja teisėjas A. U.. Kadangi teisminio proceso metu buvo girdėjęs, jog šis teisėjas gerai sutaria su teisėju V. P., paklausė V. B. ir apie šį teisėją. Pastarasis asmeniškai pažinojo V. P., todėl paprašė (V. B.) pasidomėti jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamąja byla – kokia bausmė gresia, kokia teisėjo nuomonė apie šią bylą, apie joje surinktus įrodymus. Sakė V. B., jog skolingas neliks, tačiau apie konkretų atlygį nekalbėjo. 2017 m. vasarą, atostogaudamas Palangoje, susitiko su V. B. dar kartą, perdavė jam kaltinamąjį aktą, padiskutavo apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą. V. B. pasakė V. V., jog reali laisvės atėmimo bausmė jam skiriama nebus, nurodė, jog turėtų būti skiriama bauda, 10 000, 15 000 ar 20 000 Eur priklausomai nuo to, už kiek epizodų jis bus nuteistas. 2018 m. po prokuroro baigiamosios kalbos, kuomet prokuroras paprašė skirti V. V. 78 000 Eur baudą ir laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, suabejojo savo advokatės R. M. kompetencija, todėl nusprendė inicijuoti advokatės ir V. B. susitikimą, kad jie galėtų padiskutuoti teisiniais klausimais. Susitikimas įvyko 2018 m. kovo mėnesio pradžioje ar balandžio 27 d. kavinėje „Ad Astrum“. 2018 m. spalio mėnesį V. V. išskrido su žmona į Italiją. Iki tol V. B. nebuvo pasakęs, kad kalbėjo su V. P. dėl baudžiamosios bylos, todėl jam susidarė įspūdis, jog nagrinėjama byla V. B. nesidomi. Prieš išskrisdamas į Italiją paprašė V. P., kad šis paskambintų V. B. ir pasakytų, kad nieko daryti nebereikia. Susitikęs su V. B. 2018 m. spalio 25 d., priekaištavo dėl paskirtos bausmės, kadangi ji nebuvo tokia, kokią pastarasis prognozavo. V. B. atitinkamai pradėjo priekaištauti, jog V. V. nieko konkretaus ir neprašė. Nurodė, jog susitikimai su V. B. buvo organizuojami tarpininkaujant kitam asmeniui, kadangi tuo metu jis buvo teisėjas, o V. V. – teisiamasis.
V. B. paaiškino, jog su V. V. apie jo atžvilgiu nagrinėtą baudžiamąją bylą pirmą kartą kalbėjo 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Pastarasis klausė, kas jam gresia, į ką V. B. teigia atsakęs, jog pažiūrės. Po kurio laiko buvo susitikęs su V. P., tačiau jis turėjo problemų dėl bylų vilkinimo, todėl nusprendė pastarojo netrukdyti, konkrečiai dėl V. V. bylos su V. P. nei vieno susitikimo (pokalbio) nebuvo. 2017 m. vasarą Palangoje V. B. vėl susitiko su V. V., kalbėjo apie baudžiamąją bylą, skaitė kaltinamąjį aktą. Trečiasis susitikimas įvyko 2018 m. pavasarį, kuomet dalyvavo ne tik V. V., bet ir jo advokatė R. M. (skundžiamame nuosprendyje, nurodant V. B. parodymus pirmosios instancijos teisme, šis trečiasis susitikimas nėra minimas, tačiau iš 2021 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog V. B. patvirtino tokį susitikimą buvus). Galiausiai 2018 m. spalio 12 d. jam paskambino V. P., suprato, jog pokalbis yra apie V. V. atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą. Kadangi V. P. pasakė, jog nieko daryti nebereikia, jam (V. B.) palengvėjo. 2018 m. spalio 23 d. paskambino G. U. ir nurodė, jog klasiokas, tai yra, V. V., nori susitikti. V. B. teigia su V. V. susitikęs 2018 m. spalio 25 d. Šio susitikimo metu V. V. priekaištavo dėl jam paskirtos bausmės (37 000 Eur baudos), kadangi jis (V. B.) buvo sakęs, jog turėtų būti skiriama 10 000, 15 000 ar 20 000 Eur bauda.
Liudytojas V. P. nurodė žinojęs apie Teisme Y ilgai nagrinėjamą kažkokios Kauno įstaigos bylą, žinojo ir tai, kad šią bylą nagrinėja jo kolega teisėjas A. U., tačiau su juo apie bylą yra kalbėjęs tik bendrais bruožais, jokių prašymų dėl šios bylos nei iš V. B., nei iš kitų asmenų nėra gavęs. Liudytojas A. U. paaiškino Teisme Y nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo V. V.. Jokių neprocesinių prašymų dėl šios bylos nėra gavęs, V. B. nepažįsta. Su V. P. buvo bendradarbiai, su juo, kaip ir su kitais teisėjais, padiskutuodavo apie nagrinėjamas bylas.
Kaip matyti, atsakomybėn patraukti asmenys neneigia kalbėję apie V. V. atžvilgiu nagrinėtą baudžiamąją bylą, tačiau tvirtina, jog dėl neteisėto poveikio V. P., kyšio jam perdavimo, susitarę nebuvo, tokio pasiūlymo (duoti kyšį) pastarajam nepateikė. V. P., kuris remiantis pateiktu kaltinimu, turėjo būti tuo tarpininku, kuris už jam pažadėtą (pasiūlytą) kyšį paveiktų savo kolegą Teismo Y teisėją A. U., neigia bet kokį neteisėtą poveikį šiam teisėjui, neprocesinių prašymų dėl V. V. atžvilgiu nagrinėtos bylos teigia negavęs ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas A. U..
Kaip aptartus išteisintųjų, taip pat nurodytų liudytojų parodymus paneigianti aplinkybė skunde nurodomas V. P. prisijungimas informacinėje sistemoje „Liteko“ prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos, tai yra, prie bylos, kurios pats teisėjas V. P. nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės pateikta interpretacija dėl šio prisijungimo nėra teisinga. 2016 m. kovo 14 d. informacinėje sistemoje „Liteko“ išties fiksuotas V. P. prisijungimas prie V. V. (ir kitų kaltinamųjų) atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos. Prisijungęs prie šios bylos V. P. atidarė dokumentą pavadinimu „Dėl greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos“, jokie kiti veiksmai šio prisijungimo metu fiksuoti nebuvo (4 t., b. l. 86–88). Pažymėtina, jog tikrintu laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., tai buvo vienintelis V. P. prisijungimas prie šios baudžiamosios bylos.
Teismo Y teisėjas V. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog prie minėtos bylos duomenų prisijungė ne domėdamasis konkrečiai šia baudžiamąja byla, o ieškodamas dokumento pavyzdžio dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina. Tokio pavyzdžio jam reikėjo, kadangi pats turėjo didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jos pripažinimo greičiau nagrinėtina, jei gerai pamena, vienas iš kaltinamųjų (ar keli) šioje byloje buvo pavarde R.(i). Prokurorės teigimu, V. P. parodymai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patikimi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu aplinkybę dėl domėjimosi V. V. atžvilgiu nagrinėta baudžiamąja byla V. P. nurodė tik tada, kai jam buvo pateikti duomenys dėl jo prisijungimo prie šios baudžiamosios bylos informacinėje sistemoje „Liteko“.
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog „Liteko“ informacinė sistema yra viena pagrindinių darbo priemonių Lietuvos teismų sistemoje. Šioje sistemoje įvairūs veiksmai atliekami kiekvieną darbo dieną, į ją ne tik keliami procesiniai dokumentai, nurodomos posėdžių datos, bet ir neretai sistema naudojama kaip paieškos priemonė teismų praktikos pavyzdžiams, kurių poreikis iškyla atliekant kasdienes darbo funkcijas. Taigi aplinkybė, jog asmuo, kuris kasdien naudojasi šia sistema darbo metu, negali tiksliai identifikuoti ir prisiminti visų sistemoje atliktų veiksmų, yra visiškai suprantama.
Antra, prokurorė skunde akcentuoja tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie, beje, taip pat nepaneigia V. P. nurodytų aplinkybių. 2020 m. spalio 5 d. apžiūrėjus Nacionalinės teismų administracijos pateiktą informaciją apie V. P. veiksmus informacinėje sistemoje „Liteko“, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., atidarant įvairius dokumentus, jų tarpe buvo vienintelis dokumentas pavadinimu „Dėl greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos“ (minėtas teisėjo A. U. raštas), kitų tokio pobūdžio dokumentų nerasta (4 t., b. l. 99, 100). Ši aplinkybė, anot valstybinio kaltintojo, rodo, jog V. P. nebuvo jokio poreikio ieškoti sistemoje dokumentų dėl greičiau nagrinėtinų bylų, kadangi teisėjas atidarė tokio pobūdžio dokumentą tik V. V. atžvilgiu nagrinėtoje byloje, tačiau pats analogiško turinio dokumento per artimiausią mėnesį po šių veiksmų atlikimo neruošė. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinti būtent V. P. veiksmai sistemoje, tačiau dokumentą dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina į informacinę sistemą „Liteko“ gali įkelti ne tik pats teisėjas, bet ir kitas teismo darbuotojas (pavyzdžiui, padėjėjas ar sekretorius (kas ir buvo padaryta šiuo atveju (37.3 pastraipa)).
Galiausiai, prokurorė skunde visiškai ignoruoja dar pirmosios instancijos teismui V. P. pateiktus dokumentus, kurie paneigia prokurorės dėstomus argumentus dėl pastarojo priežasčių „Liteko“ sistemoje jungiantis prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos. Iš šio liudytojo pateiktų dokumentų matyti, kad V. P. 2016 m. kovo 15 d. (tai yra kitą dieną po prisijungimo prie V. V. (ir kitų kaltinamųjų) atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos) raštu kreipėsi į Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo greičiau nagrinėtina. Kaltinamieji šioje byloje, be kita ko, buvo K. R. ir J. R. (R. liudytojas V. P. nurodė kaip asmenį, dėl kurio nagrinėjamos bylos jam buvo reikalingas pavyzdys). Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016 m. kovo 16 d. potvarkiu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta greičiau nagrinėtina, apie šią aplinkybę informuota Nacionalinė teismų administracija, teismai (11 t., b. l. 138–142). Tą pačią dieną Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja šį dokumentą įkėlė į „Liteko“ informacinę sistemą.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, Teisme Y nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tarp kaltinamųjų buvo ir K. R. bei J. R., 2016 m. kovo 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjas V. P. informavo proceso dalyvius, kad prašys priskirti šią bylą prie greičiau nagrinėtinų.
Aptartos aplinkybės patvirtina, jog V. P. 2016 m. kovo 14 d. prisijungimas informacinėje sistemoje „Liteko“ prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos buvo susijęs su jo paties darbinių funkcijų atlikimu. Baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu, be kitų asmenų, buvo kaltinamas V. V., buvo pripažinta greičiau nagrinėtina. V. P. ir pats (jau gan ilgą laiką) nagrinėjo didelės apimties baudžiamąją bylą, kurios pripažinimas greičiau nagrinėtina būtų leidęs efektyviau planuoti teisiamuosius posėdžius, paspartinti bylos nagrinėjimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – kitą dieną po minėto prisijungimo ir nurodyto dokumento pavyzdžio atsidarymo, analogišku raštu į Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką kreipėsi ir pats teisėjas V. P.. Nors valstybinis kaltintojas minėtą V. P. prisijungimą prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos viso proceso metu siejo būtent su V. B. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį inkriminuotais veiksmais, tai yra, jog V. B. kreipėsi į V. P. kaip į tarpininką tarp papirkėjo ir reikiamus įgaliojimus BK 226 straipsnio 1 dalies prasme turinčio asmens (A. U.), todėl minėtas tarpininkas (V. P.) ir jungėsi ne prie savo, o prie kito teisėjo (A. U.) nagrinėtos bylos informacinėje sistemoje „Liteko“, tokia minėto prisijungimo interpretacija yra nepagrįsta. Teismo vertinimu valstybinis kaltintojas nenurodė jokių aiškių argumentų, kodėl negalima tikėti minėtais liudytojo V. P. paaiškinimais ir juos patvirtinančiais duomenimis iš K. R. bei J. R. bylos bei informacinės sistemos, taigi minėtų duomenų vertinimas kaip išteisintųjų kaltę patvirtinantis įrodymas yra negalimas.
Aplinkybę, jog V. B. visgi pasiūlė ir pažadėjo duoti teisėjui V. P. tam tikro dydžio kyšį, anot prokurorės, taip pat patvirtina V. B. ir V. V. 2018 m. spalio 25 d. užfiksuotas susitikimas kavinėje „Ad Astrum“, Vilniuje bei šio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys (2 t., b. l. 62–72, 97–112). Iš 2018 m. lapkričio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-66 matyti, jog vykdant V. B. sekimą 2018 m. spalio 25 d. užfiksuota, kad jis, išėjęs iš savo darbovietės Teisme X ((duomenys neskelbtini)) apie 11.52 val. Vasario 16-osios gatvėje, prie kavinės „Ad Astrum“, susitiko su V. V., jie kalbėdami nuėjo Vasario 16-osios gatve, po to pasuko į Kaštonų gatvę, vėliau apsisukę grįžo prie kavinės „Ad Astrum” ir 11.56 val. užėjo į šią kavinę (2 t., b. l. 60, 61). Kaip matyti, V. B. ir V. V. apie 4 minutes kalbėjo dar prieš užeidami į kavinę „Ad Astrum“ (ši pokalbio dalis nefiksuota), toliau pokalbį pratęsė kavinėje „Ad Astrum“ (kur jų pokalbis užfiksuotas taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus). Šis pokalbis truko kiek daugiau nei pusvalandį.
Pokalbio pradžioje V. B. ir V. V. kalbėjo apie jų susitarimą (pasiūlymą ir pažadą duoti kyšį Teismo Y teisėjui V. P., kad šis už atlygį paveiktų kitą šio teismo teisėją – A. U.) kuris, kaip galima suprasti iš pokalbio turinio, nebuvo įgyvendintas, vėliau jie aptarė V. P. ir V. B. pokalbį telefonu, įvykusį 2018 m. spalio 12 d., kurį pastarasis teigė supratęs kaip atsisakymą įgyvendinti minėtą susitarimą, o V. V. teigė buvęs įsitikinęs, kad susitarimas bus įvykdytas. V. B. pokalbio metu kelis kartus taip pat akcentavo, jog tokiais atvejais veiksmų reikia imtis prieš sprendimo priėmimą (tai yra prieš nuosprendžio V. V. atžvilgiu paskelbimą), pažymėjo besijaučiantis nepatogiai prieš V. P.. Vėliau pokalbio metu V. V. paprašė V. B., jog šis paskaitytų Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir akcentuotų vietas, kurios yra svarbios rašant apeliacinį skundą, o pastarasis nurodė, jog advokatė jau dabar turėtų pradėti apeliacinį skundą rašyti. Galiausiai pokalbio metu buvo kalbama apie Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką (A. K.). V. B. išdėstė savo nuomonę apie šį asmenį, galimybę su juo pakalbėti (sutarti dėl baudžiamosios bylos paskyrimo norimam teisėjui). Tam tikros minėto pokalbio metu išsakytos frazės, teisėjų kolegijos vertinimu, išties leidžia daryti išvadą apie tai, kad V. B. patvirtino V. V. aplinkybę, jog buvo kalbėjęs su V. P. apie jo baudžiamąją bylą (čia ir toliau šiame nuosprendyje cituojama patikslinta garso įrašo stenograma, kurioje V. B. (B) ir V. V. (V), 2 t., b. l. 97–112):
V – Tu supranti, aš tai dėl šito buvau garantuotas.

B – Tai pala…

V – Aš galvojau sutarėm su tavim, o jeigu kaip sutarėm, /taip tegul būna/… nieko šiaip.

B – Nu, jo, jo, jo, jo, jo, jo…

V – Ne, nu tai <…> aš nežinojau, žinai, nu <…>, kaip… visur yra… visur yra savi, savi…

B – Ką reiškia savi? Nu ką savi? /Nu savi/…

V – Savi įstatymai.

B – Nu-u vienintelių tų įstatymų, čia, jeigu taip jau šnekant, nėra, kad iš anksto nedavei kur, tai jau viskas – amen. Ne… net kalbų nebazarina. /…/ paskui lauki nu… Tai čia jau vienareikšmiškai. Tai ką tau nežinomi, <…>, tokie dalykai? Ką čia apsimeti? Žiūrėk, aš susitvarkiausi pas saves tenai, galėjai į darbą, gražiai, nu viską. /…/ nu, <…>.

V – Taip, teisingai, prieš vakarą žinojau, prieš vakarą, prieš sprendimą, taip… /buvau/ sudėliojus, bet tai aš čia…

B – Nu tai va, nu tai čia, žinai, biškį nefainai. Su P. dabar <…>, negerai čia gavosi. Teisingai? Taip nereikėjo. Ė-ė… Reikėjo pasakyt /už/ kelis mėnesius – ne, tai ne, <…>. Dabar gaunasi paskutinę minutę…
V – Aš atsiprašau, tai draugas tavo buvo sušnekėjęs su šituo žmogum….

B – Kad apie dešimt tų tūkstančių /…/?

V – Taip. Nu.

B – Taip. Tu matai vat. Bet, nu ir sakiau, kad už tai bus tau dešimt.

V – Taip.

B – Šitie dalykai sprendžiasi prieš… po… prieš sprendimo priėmimą. Tai čia geras laiko tarpas turi praeit, kad žmogus spėtų tau sudėliot.

V – Nu ne paskutinį vakarą, taip.

B – Nu tai paskutinį niekas nedaro. Paskutinį, tai ką tu? Nu ir… Nu ir va, /matai/ /…/ nieko, nieko, <…>, ir tam, matyt, kaip durnius atrodo prieš tą… /pats/ V. prieš tą, nu P., turiu omeny, prieš tą savo kolegą. Nu, aš prieš P. kvailai atrodau. Nu ir taip ir gavosi. Gerai, jeigu /…/…

V – V., nu aš, <…> tuoj, neatsimeni, tada kur pas… /ėjom/… ė-ė… G. šnekėjom, kad yra… yra aptarta, kad tu nuvažiavai pas savo pažįstamą /…/…

B – /Mhm. Gaila./

V – <…> aš ir /tokį/… to tokio, kad daryti ar per kitą…

B – Tai aišku aptarta. Aišku aptarta. Bet viską šitą jis turi daryt /…/ iki… iki… iki nuosprendžio priėmimo. Kad čia jau… kad čia jau arkliui, kūdikiui aišku, <…>. Nieks ačiū nebetiki, /…/ garbės žodžiu. Čia sakykim taip, tas P. manim tiki, bet aš <…>, taigi aš nenešiu savais pinigais. Nu ką aš…

Kaip matyti iš pokalbio turinio, V. B. net kelis kartus nurodė V. V., kad jaučiasi nepatogiai prieš V. P., tai yra prieš asmenį, kuris, kaip nurodoma pateiktame V. B. ir V. V. kaltinime, turėjo būti papirktas („Su P. dabar <…>, negerai čia gavosi“; „ir tam, matyt, kaip durnius atrodo prieš tą… /pats/ V. prieš tą, nu P., turiu omeny, prieš tą savo kolegą. Nu, aš prieš P. kvailai atrodau“), taip pat patvirtino V. V., jog su V. P. buvo pakalbėjęs („Žiūrėk, aš susitvarkiausi pas savęs tenai“; „Tai aišku aptarta. Aišku aptarta“).
V. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino bendraudavęs su V. P., ilgą laiką dirbęs su juo prokuratūroje, vėliau teisme Lazdijuose, visą laiką palaikė tam tikrus ryšius, tačiau dėl V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos tvirtino su juo nei karto nekalbėjęs. Komentuodamas 2018 m. spalio 25 d. pokalbio turinį paaiškino, jog šio pokalbio metu bandė sudaryti įspūdį V. V., neva kalbėjo su V. P., nors iš tikrųjų to nebuvo. Duomenų, paneigiančių tokius šio išteisintojo parodymus, byloje nėra. Priešingai, V. B. parodymus, jog apie V. V. atžvilgiu nagrinėjamą bylą su V. P. nekalbėjo, patvirtina ir paties V. P. nurodytos aplinkybės. Šis liudytojas, kaip jau minėta, neigė bet kokį neteisėtą poveikį jam – paaiškino žinojęs apie A. U. nagrinėjamą Kauno įstaigos baudžiamąją bylą, tačiau tvirtino jokių prašymų dėl šios bylos nei iš V. B., nei iš kitų asmenų negavęs.
2020 m. liepos 20 d. apžiūrėjus telekomunikacinių įvykių išklotinę, matyti, kad (tikrintu) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio vidurio iki 2019 m. sausio mėnesio pradžios V. B. du kartus kalbėjo su V. P. telefonu: 2018 m. rugpjūčio 3 d. jie kalbėjo beveik tris minutes, 2018 m. rugpjūčio 9 d. jų pokalbis truko beveik penkias minutes (3 t., b. l. 121–123). Šių pokalbių metu V. B. atžvilgiu dar nebuvo taikomi neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai (kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai jo atžvilgiu sankcionuoti nuo 2018 m. spalio 11 d.), taigi pokalbių turinys teismui nėra žinomas. V. B. jau daug metų pažinojo V. P. ir tvirtino palaikęs su juo draugiškus santykius, tokią aplinkybę patvirtino ir V. P.. Taigi pagrindo išvadai, jog minėtų pokalbių metu pastarieji kalbėjo būtent apie V. V. atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą, juo labiau, kad šių pokalbių metu V. P. buvo pasiūlytas (pažadėtas) kyšis, šiuo atveju nėra. Šių asmenų draugiškus santykius, įvairaus pobūdžio bendravimą patvirtina ir V. B. elektroninio pašto dėžutėje rastas neformalaus turinio elektroninis laiškas, 2018 m. spalio 2 d. siųstas V. P., kuriame pastarasis yra pridėjęs failą pavadinimu „10 siaubo tiltu Zemeje.ppsx“ (5 t., b. l. 12–14). Jokių kitų šių asmenų kontaktų, susitikimų kaltinime nurodytu laikotarpiu nėra užfiksuota.
Kaip pasiūlymą (pažadą) duoti kyšį patvirtinančią aplinkybę prokurorė skunde taip pat įvardina V. B. ir V. P. pokalbį telefonu, vykusį 2018 m. spalio 12 d. Valstybinis kaltintojas šį pokalbį traktuoja kaip V. V. bandymą per kitą asmenį, tai yra per V. P., iš V. B. sužinoti dėl planuojamų veiksmų – pinigų perdavimo.
V. B. ir V. V. patvirtino, jog V. P. yra jų vaikystės draugas. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos vidurio iki 2019 m. pradžios V. P. telefonu pakankamai intensyviai bendravo su V. V. (užfiksuoti 127 jų telefoniniai kontaktai), 15 telefoninių kontaktų šis asmuo turėjo ir su V. B. (3 t., b. l. 126–133). Prieš prokurorės akcentuojamą V. B. ir V. P. 2018 m. spalio 12 d. pokalbį, pastarasis 11.33 val. skambino V. V., kalbėjo su juo daugiau nei dešimt minučių (kadangi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai tuo metu sankcionuoti tik V. B. atžvilgio, šio pokalbio turinys teismui nėra žinomas). Tos pačios dienos 12.31 val. V. P. paskambino V. B.. Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-123RN matyti, kad 2018 m. spalio 12 d., nuo 12.31 val. iki 12.33 val., užfiksuotas tokio turinio V. B. (B) ir V. P. (P) telefoninis pokalbis:

B – Klausau.

P – Sveikas, gyvas.

B – Sveikas, V.. Tu užsieny ar vietoj?

P – Vietoj.

B – Ai, vietoj. Nu, va, niekaip neprisiskambinu. Čia tu man skambini, aš paskui, nu, nesvarbu. Klausyk…

P – A galiu… a galiu patrukdyt?

B – Ga… gali, gali. Klau… Nu, klausau, V.. Biški išvažiuoju, nu.

P – Nu, kap tu laikas? Kap tu laikas?

B – Ai, nieko. Nu, va, taip ir laikausi. Vidutiniškai. Nu, normaliai. O kaip tu?

P – Nu, nieko irgi taip vidutiniškai.

B – Aišku.

P – Žiūrėk, ten supranti dvidešimt untrą deiną bus, bus klasiokų susitikims.

B – Nu.

P – A tu ten dalyvausi?

B – Nu…

P – Jo, pagalvok.

B – O kur, kap čia, nelabai? Ar čia realiai, ar čia biški apie?

P – Re… re… nerealiai.

B – Ai, nu, aš žinau.

P – Žinai, a ne? Nu…

B – Nu, bet a jis ne… ne… nežada tie klasiokai atvažiuot, ar ką nors, nieko?

P – Ne, jisai yra, jisai yra dabar išvažiavęs Italijoj.

B – Ir kada grįš?

P – Grįš, grįš devyniolikto, aštuoniolikto musėt. Ar reikėtų ten privaž… ten susitikt?

B – Nu, ką aš žinau, nu, ką jeigu jau čia kelionė…

P – Ne, nieko nereikia, nieko, aš galvočiau, nereikia. Žinai, tiktai tiek, kad, kad…

B – Nu, supratau, gerai. Gerai.

P – Kad, kad, kad žinotum. Nu, viską gi studentų…

B – Nu, supra…

P – Studentų susitikims, i viskas.

B – Nu, aišku, aišku.

P – A supratai?

B – Supratau, nu, gerai tada.

P – Nu.

B – Nu, gerai, kaip išein, tada jau taip.

P – Nu, i viskas, ko ten dar.

B – Nu, mh, mh.

P – Gera, V..

B – Nu, gerai, davai.

P – Geros tau dienelės, iki.

B – Iki (2 t., b. l. 139-141).

Kaip matyti, pats pokalbis nėra pakankamai informatyvus – šio pokalbio dalyviai kalbasi apie (tariamą) klasiokų susitikimą spalio 22 d. (2018 m. spalio 22 d. buvo numatytas nuosprendžio V. V. ir kitų asmenų atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskelbimas), V. B. teiraujasi, ar klasiokai nežada atvažiuoti, į ką V. P. atsako neigiamai, aiškina, kad V. V. šiuo metu yra išvykęs į Italiją. Vėliau pokalbio metu V. P. dar pasiteirauja, ar reikėtų susitikti, o V. B. išreiškus dėl to abejonę („Nu, ką aš žinau, nu, ką jeigu jau čia kelionė“), V. P. pats atsako į prieš tai savo užduotą klausimą, kad, jo manymu, susitikimo nebereikia („Ne, nieko nereikia, nieko, aš galvočiau, nereikia“). Apklausiamas liudytojas V. P. nei paties pokalbio fakto, nei jo metu aptarinėjamų klausimų neprisiminė. V. B. tvirtino šį pokalbį supratęs kaip žinią nuo V. V., jog jokių veiksmų dėl V. V. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos jam imtis nebereikia. Tokius V. B. parodymus patvirtina ir 2018 m. spalio 25 d. pokalbio su V. V. turinys, kurio metu jie aptarinėjo ir 2018 m. spalio 12 d. pokalbį. V. B. 2018 m. spalio 25 d. pokalbio metu kelis kartus akcentavo, jog pokalbį su V. P. suprato būtent kaip žinią nuo V. V. nesiimti jokių veiksmų („čia nieko maždaug nebereikia“, „aš supratau taip, kad čia nieko niekur nebereikia ir viskas. Ir paliekam savieigai“).
V. V. apklausiamas tvirtino, jog V. P. V. B. skambino būtent jo prašymu, kadangi iš pastarojo V. V. nebuvo gavęs jokių žinių dėl jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, buvo dėl to nusivylęs ir norėjo, kad V. P. perduotų V. B., jog nieko daryti (jokių veiksmų atlikti) dėl jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos nebereikia. Tokius atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ne tik 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys, bet ir šio susitikimo aplinkybės.
Pažymėtina, jog V. V. susitikimą su V. B. inicijavo iš karto po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio paskelbimo – Teismo Y nuosprendis V. V. atžvilgiu paskelbtas 2018 m. spalio 22 d., G. U. dėl pastarojo susitikimo su V. B. susisiekė jau kitą dieną, 2018 m. spalio 23 d. Jei prieš nuosprendžio paskelbimą tarp V. B. ir V. P. įvykusio pokalbio tikslas išties būtų buvęs pranešimas V. B., jog šiam nebereikia imtis jokių veiksmų, V. V., tik sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir apie jam atitinkamai paskirtą bausmę, nebūtų iš karto organizavęs susitikimo su V. B..
V. V., prašydamas V. P. paskambinti V. B., norėjo sužinoti, kokių konkrečių veiksmų jam reikia imtis. Būtent tokį šio skambučio tikslą patvirtina 2018 m. spalio 25 d. pokalbio turinys. V. B. šio pokalbio metu paminėjus 2018 m. spalio 12 d. V. P. skambutį (B – Prieš keletą savaičių, prieš tris, keturias, paskambino V. ir pasakė, nieko… ar kažką ten sumykė, nieko nieks nebevažiuoja, čia nieko maždaug nebereikia ir viskas. <…> Ir dar kažką, ir niekur nieks nebevažiuos, kažką tai, paklausk tu jo, <…>. Nu jūs gi geriau žinot, geriau ką jūs šnekėjot. Nu tai, kitaip tariant, jeigu būtų aktualu, būtum domėjęsis, nu.“), V. V. pažymėjo šio skambučio pagalba domėjęs, kokių veiksmų ir kada jis turėtų imtis (V – Aš atsiprašau, palauk, kaip aš tau nesidomėsiu? V. skambina, kad dvidešimt antro laukia iš tavęs, kad tu pasakysi. B – Nu ką aš pasakysiu? /…/ /čia/… V – Aš dvidešimt antrą, kad sprendimas, nu… B – <…>, nu tai ką, tai aš… V – Nu kada…“). Vėliau pokalbio metu V. V. dar kartą akcentavo, jog V. P. V. B. turėjo paskambinti siekiant sužinoti iš jo tolimesnius veiksmus bei šių veiksmų laiką (V – Dabar… dabar dar kartą /tai prie/.. su V…. Pats Kretingoj dabar išvažiavęs yra į tą… Paskambink, sakau, <…>, V., paklausk kaip, ar atlėkt, ar kaip“).
Apeliaciniame skunde 2018 m. spalio 12 d. pakalbis interpretuojamas kaip V. V. bandymas per kitą asmenį (V. P.) sužinoti dėl planuojamų veiksmų – pinigų perdavimo. Su tokia interpretacija galima sutikti iš dalies. Aptarinėjant V. B. ir V. P. pokalbį telefonu, 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu V. V. kelis kartus akcentavo, jog šio skambučio tikslas būtent ir buvo sužinoti, kokių veiksmų ir kada jam reikėtų imtis. Kalbėdamas su V. P. 2018 m. spalio 12 d., V. B. šį pokalbį suprato kitaip – kaip žinią nuo V. V., jog jokių neteisėtų veiksmų dėl jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos imtis nebereikia. Taigi tarp susitarimo dalyvių – V. B. ir V. V., išties įvyko nesusipratimas dėl neteisėto atlygio perdavimo. Aplinkybė, jog toks nesusipratimas kilo, viena vertus rodo, kad asmenys nebuvo detaliai aptarę savo veiksmų, kita vertus, ji jokia apimtimi nepatvirtina svarbiausios kaltinimui pagal BK 226 straipsnio 3 dalį aplinkybės, tai yra, jog V. B. išties buvo pasiūlęs ar pažadėjęs kyšį V. P. už neteisėtą poveikį V. V. baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina tik aplinkybę, jog V. B. nurodė V. V. kalbėjęs su V. P. dėl kyšio pastarajam davimo (tokią išvadą, kaip minėta, leidžia daryti 2018 m. spalio 25 d. pokalbio tarp V. V. ir V. B. turinys). Būtent šia aplinkybe yra grindžiama kaltinimo (ir apeliacinio skundo) dalis dėl to, jog V. B. neva tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui V. P. 10 000 Eur kyšį, (siekdamas, jog šis paveiktų teisėją A. U., kad pastarasis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų kaltinamajam V. V. palankų sprendimą), taigi ji privalo būti konstatuota nepalikus dėl to jokių abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam korupciniam prekybos poveikiu elementui nustatyti bylos duomenų nepakanka – V. V. pokalbio metu V. B. nurodytos aplinkybės, jog pastarasis dėl kyšio buvo pakalbėjęs su V. P. ir viską suderinęs, nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai. Kaip minėta, byloje nenustatytas draugiškus santykius palaikiusių V. B. ir V. P. pokalbių turinys, byloje nenustatyti ir jokie V. P. veiksmais, leidžiantys spręsti apie buvusį susitarimą, o patys išteisintieji tokias aplinkybe neigia. Baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjęs teisėjas A. U. irgi paneigė buvus kokį nors V. P. domėjimąsi nagrinėjama byla, poveikio jam darymą, siūlymą atlygio už palankų V. V. sprendimą. V. B. ir V. P. pokalbis, galintis patvirtinti tokią aplinkybę, neužfiksuotas ir taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti bent kokius veiksmus, siekiant įgyvendinti valstybinio kaltintojo deklaruojamą pasiūlymą (pažadą) duoti kyšį, byloje taip pat nenustatytos – nesurinkta įrodymų apie tai, kad V. V. ar kiti asmenys būtų bandę perduoti V. B. kokias nors pinigų sumas, skirtas V. P.. Pasiūlymo ir pažado duoti kyšį realumas prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti nustatyta vien prielaidomis, o tokių nusikalstamų veikų latentiškumas ir to sąlygotas įrodinėjimo sudėtingumas neatleidžia baudžiamojo persekiojimo institucijų nuo pareigos įrodyti asmenų kaltę patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje neužfiksavus duomenų apie veiksmus, kuriais būtų bent kaip nors realizuotas susitarimas dėl finansinio atlygio perdavimo V. P., ar apie šio Teismo Y teisėjo veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie realiai buvusį V. B. ir V. P. susitarimą dėl poveikio V. V. baudžiamojoje byloje, ar bent tokias aplinkybes rodančių bei detalizuojančių pokalbių tarp V. B. ir V. P., neįmanoma daryti patikimos išvados, kad V. B. išties pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį V. P. už poveikį V. V. baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui A. U.. Taigi, neįrodžius esminio BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (objektyviojo) požymio – pasiūlymo (pažado) duoti kyšį, V. B. ir V. V. negali būti pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Kita vertus, spręstina, ar išteisintųjų veiksmai nelaikytini nutrūkusiais parengtinės nusikalstamos veikos (rengimosi ar pasikėsinimo) stadijoje. Kaip nurodyta kaltinime V. B. ir V. V. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, be kita ko, šie asmenys nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d., susitikimų, vykusių Lietuvos Respublikos teritorijoje, metu, sudarė sunkaus nusikaltimo veikimo planą, tai yra susitarė, kad V. B., veikdamas V. V. interesais ir siekdamas neteisėtai padėti sušvelninti jo teisinę padėtį, tiesiogiai pasiūlys, pažadės, susitars duoti ir iki galutinio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duos Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui V. P. didesnės negu 250 MGL vertės – 10 000 Eur, kyšį, kad jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba Teisme Y, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Teismo Y Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. U., paveiks teisėją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų kaltinamajam V. V. palankų sprendimą, skirtų jam kuo švelnesnę bausmę.
Pačioje BK 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymiai.
Objektyvieji rengimosi požymiai yra: 1) nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas; 2)nusikaltimo priemonių ir įrankių pritaikymas; 3) veikimo plano sudarymas; 4) bendrininkų telkimas; 5) kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. BK 21 straipsnio 1 dalyje nenustatytas baigtinis rengimosi veiksmų sąrašas – šių veiksmų pobūdis priklauso nuo ketinamo įvykdyti nusikaltimo ypatumų; dėl konkrečių veiksmų pripažinimo rengimusi sprendžiama įvertinus, ar jie sudaro nusikaltimo padarymą lengvinančias sąlygas. Kiekvienas nurodytas rengimosi požymis turi alternatyvią savarankišką reikšmę, t. y. bet kurio iš jų nustatymas kaltininko veikoje gali būti vertinamas kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Veikimo plano sudarymas – nusikaltimo padarymo priemonių, įrankių įgijimo, pritaikymo, bendrininkų telkimo būdų ar kitų rengimosi veiksmų numatymas, nusikaltimo padarymo eigos, laiko, būdų, bendrininkų vaidmenų numatymas ir pan.; numatymas, suplanavimas veiksmų, būtinų likviduojant galimus nusikaltimo pėdsakus, realizuojant nusikalstamai įgytą turtą ir pan. Konstatuojant objektyvaus rengimosi stadijos požymio „veiksmo plano sudarymas“ buvimą, pakanka, kad kaltininkas siekiamo padaryti nusikaltimo eigą numato bendrais, esminiais bruožais. Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją.
Subjektyvioji parengtinės nusikalstamos veikos pusė pirmiausia apibūdinama siekiu sudaryti būtinas sąlygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytą nusikalstamą veiką ar palengvinti jos padarymą. Rengimuisi būdinga tik tiesioginė tyčia. Apibūdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltimą požymius, pažymėtina, kad šiai stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota, konkreti ar alternatyvi tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: 1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobūdį, jo sudėties požymius; 2) įsitikinęs, kad sumanytam nusikaltimui būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus (neveikimą); 3) suvokia numatytų rengimosi veiksmų pobūdį, jų svarbą tolesnei nusikalstamai veikai; 4) numato priežastinį ryšį ir jo vystymąsi tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų; 5) įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiklą, padarys sumanytą nusikaltimą. Rengimosi motyvas, tikslas, tyčia susiformuoja iki rengimosi veiksmų (neveikimo) pradžios.
Padarytus veiksmus vertinant kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą svarbu nustatyti tris dalykus: 1) šie veiksmai nėra numatyti BK specialiosios dalies straipsnyje kaip atskiros nusikalstamos veikos požymiai arba nusikaltimo, kuris inkriminuojamas kaltininkui, veikos požymis; 2) padaryta veika objektyviai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymius; 3) padarytos veikos palengvina baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos darymą, padarinių kilimą.
Ne bet kokie asmens veiksmai, padaryti iki nusikaltimo pradžios, jau reiškia rengimosi daryti nusikaltimą stadiją. Baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi užtraukia tik tokie veiksmai, kurie palengvina ateityje daryti nusikaltimą, t. y. padaryti įstatyme numatytą pavojingą veiką ar sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Baudžiamosios teisės teorijoje greta rengimosi padaryti nusikaltimą išskiriamas ir „tyčios iškėlimas aikštėn“ kaip savarankiškas etapas, kurio metu asmuo manifestuoja savo nusikalstamas intencijas, tačiau už tai nėra ir negali būti baudžiamas. „Tyčios iškėlimu aikštėn“ įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu, kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą. Tyčios iškėlimas aikštėn – tai veiksmai, atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau tie veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami ir baudžiami. Ketinimo ar apsisprendimo viešas atskleidimas dar nepalengvina nusikalstamos veikos darymo, padarinių kilimo, todėl tyčios iškėlimas aikštėn neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Žmogaus pažiūros, įsitikinimai, mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti, nors jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami ir tais atvejais, kai apie ketinimą padaryti nusikaltimą tampa žinoma – asmuo tai išsako, parašo ar kitaip išreiškia, baudžiamosios atsakomybės negali būti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti šį sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-677/2016, 2K-7-162-303/2019).
Vertinant V. B. ir V. V. veiksmus aktuali ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019 baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų (R. A. ir A. C.) veiksmus, atsižvelgusi į jų pobūdį ir intensyvumą, įvertino kaip rengimąsi padaryti prekybos poveikiu nusikaltimą. Teismas pripažino, jog R. A. su A. C. BK 226 straipsnio 4 dalies prasme veikė kaip tarpininkai: vienas jų turėjo derinti veiksmus su galimu kyšio davėju, o kitas – atitinkamai veikti surandant ryšį su asmeniu, kuris galėtų paveikti sprendimą priimančius teisėjus, siekiant palankaus kyšio davėjui sprendimo priėmimo. Keleto susitikimų metu (pagal bylos duomenis, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) vykęs galimo nusikaltimo plano aptarinėjimas, nuolatinis kiekvieno atsakomybėn patraukto asmens veiksmų krypties derinimas, reikalaujamo kyšio dydžio nustatymas, pasiskirstymas užduotimis ir po to sekę konkretūs veiksmai (skambinimas asmeniui, kurį buvo planuojama papirkti, susitikimai su juo ir domėjimasis aktualiais veiksmais, ryšių su asmeniu, iš kurio turėjo būti paimtas kyšis, ieškojimas), po šių veiksmų vykęs informacijos apie pasiektus ar tariamus veiksmų rezultatus teikimas vienas kitam šioje byloje įvertinti kaip pakankamai aktyvūs, nukreipti į nusikalstamo sumanymo realizavimą, nuolat tarpusavyje derinti, todėl kvalifikuoti kaip rengimasis padaryti BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaip teigiama pateiktame kaltinime, V. B. ir V. V. sunkaus nusikaltimo veikimo planą sudarė laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. (teisėjo V. V. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskyrimas) iki 2016 m. kovo 14 d. (V. P. prisijungimas prie V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos informacinėje sistemoje „Liteko“, kuris, kaip teisėjų kolegija pripažino anksčiau, nebuvo susijęs su inkriminuojamais veiksmais). Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai KŽĮ nustatyta tvarka V. B. atžvilgiu sankcionuoti nuo 2018 m. spalio 11 d., taigi laikotarpiu, kuriuo, kaip teigiama kaltinime, buvo sudarytas sunkaus nusikaltimo veikimo planas, V. B. sekamas nebuvo. Todėl apie galimą nusikaltimo veikimo plano sudarymą bei šio plano apimtį, jo realumą, kitokių nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymą galima spręsti tik iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų parodymų, taip pat jau daug vėliau neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų metu užfiksuotų pokalbių ir susitikimų turinio.
V. B. žinojo, jog baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas V. V., nagrinėjo Teismo Y teisėjas A. U.. Šios aplinkybės neginčija ir pats išteisintasis, patvirtina ją ir tai, kad atliekant kratą V. B. darbovietėje, jo darbo kabinete buvo rasta automobilių gamintojo „Mercedes-Benz“ vizitinė kortelė su rekvizitais, kurios antrojoje pusėje buvo rankraštiniai įrašai: „U.“, žemiau „(duomenys neskelbtini) apyg.“ (7 t., b. l. 108–119). Remiantis V. B. ir V. V. parodymais, kuriuos paneigiančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra surinkta, prieš A. U. paskelbiant 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį, dėl V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos per trejų metų laikotarpį V. B. ir V. V. buvo susitikę ne daugiau kaip tris kartus – 2016 m. vasarą, 2017 m. vasarą bei 2018 m. pavasarį, kuomet susitikime dalyvavo ir V. V. gynėja R. M.. V. B. ir V. V. susitikimai, kaip patvirtino ir pats išteisintasis V. V., buvo organizuojami tarpininkaujant kitam asmeniui. Kaip nustatyta, šis asmuo buvo G. U. – V. B. sutuoktinės sesers vyras, su kuriuo V. V. susipažino per V. B.. Taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuota, kad 2018 m. spalio 25 d. susitikimas (kuris nors ir įvyko jau po inkriminuojamų pagal BK 226 straipsnio 3 dalį veiksmų, jame visgi buvo aptarinėjami atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai aktualiu laikotarpiu) irgi buvo organizuotas būtent šio asmens pagalba. Iš 2018 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-72 matyti, jog 2018 m. spalio 23 d., 13.07 val. G. U. V. B. telefonu pranešė: „Norėtų susibėgt. Ten vakar kažkas buvo kažkur“. V. B. atsakė: „Tai reiktų ryt ar poryt prieš dvyliktą valandą ten pat, jisai žino kur“, paklausė: „O sakė kada čia bus jau?“. G. U. atsakė: „Už dvidešimt dienų, kiek supratau, ten laikotarpis“. V. B. paprašė, kad vėliau G. U. patikslintų susitikimo laiką. 2018 m. spalio 24 d. 11.27 val. G. U. pranešė V. B.: „Tai rytoj planuotų. Tuo pačiu metu“. V. B. atsakė, kad jam tinka (2 t., b. l. 57–59). G. U. ir V. B. pokalbių turinys patvirtina, jog pokalbio dalyviai aktualiais jiems klausimais kalbėjo užuominomis, stengdamiesi neatskleisti realaus pokalbio turinio: apie 2018 m. spalio 22 d. paskelbtą nuosprendį V. V. atžvilgiu G. U. nurodo „Ten vakar kažkas buvo kažkur“, asmuo, su kuriuo planuojamas sutikimas, tai yra V. V., pokalbių metu apskritai neįvardijamas. Taigi V. B. ir V. V. bandė nuslėpti savo bendravimą, tiesiogiai vienas kitam neskambino (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. sausio 6 d. nei vieno V. V. ir V. B. kontakto telefonu neužfiksuota, 3 t., b. l. 121–123), susitikimus planavo pasitelkdami trečiojo asmens pagalbą. Kaip asmenį, galintį perduoti informaciją, V. B. ir V. V., kaip jau minėta, taip pat pasitelkė V. P..
Nors šią aplinkybę ir neigia, V. B. ir V. V. buvo aptarę ir kyšio V. P. sumą, tai yra 10 000 Eur. Tokią išvadą patvirtina 2018 m. spalio 25 d. pokalbio turinys. Šio pokalbio metu jo dalyviai apie 10 000 Eur sumą kalbėjo ne kartą, kelis kartus ji nurodyta kaip baudos, kuri turėjo būti skiriama V. V., dydis:
B – Bet būtum ne/g/avęs trisdešimt penkių, būtum /g/avęs dešimt tūkstančių, aš tau garantuoju.
V – Aš atsiprašau, tai draugas tavo buvo sušnekėjęs su šituo žmogum….

B – Kad apie dešimt tų tūkstančių /…/?

V – Taip. Nu.

B – Taip. Tu matai vat. Bet, nu ir sakiau, kad už tai bus tau dešimt.

B – Kiek aš pas jį kartų lėkiau kaip durnius ir dar, <…>, pareisiu dabar kaip melagis, <…>. Nu o pats, sakykim, ką nors kažką kažkam padedi <…>, tai ką, atsiskaito po to kai jau kažką padarai? Taip nebūna. <…> Bet tikrai būtų padaręs tau apie dešimt būtų tau, plius minus ten keli. Tai nu, čia jau pinigai nemaži (2 t., b. l. 97–112).
Pirmosios instancijos teisme tiek atsakomybėn patraukti asmenys, tiek jų gynėjai akcentavo, jog šiuo atveju asmenims nepagrįstai inkriminuojamas susitarimas duoti 10 000 Eur kyšį, kadangi ši suma 2018 m. spalio 25 d. pokalbio metu neva buvo įvardijama tik kaip baudos dydis. Visgi dvejose pokalbio dalyse, teisėjų kolegijos vertinimu, 10 000 Eur suma įvardijama būtent kaip kyšio suma:
V – Nes, V., aš tau dar, atsimeni, buvom net ne tokias sumas sakiau, <…>, dvadcokas (žargoninis žodis, reiškiantis dvidešimt) /tai/, <…> Jeigu dešimt metu tai dešimt, <…>. Bet aš jau ne iš tų žmonių /…/

B – Nu matai nu kaip /ir supranti/ /…/…

V – Aš ne, ne, ne iš tokių…

B – Aš ne tau…

V – Ne iš tokių žmonių, <…>, kad aš…

B – /…/ kad per galvą, reiškias /dėjom/ /ir vot visai/ /…/ . Paskui niekur nieko, nu <…>. Gal, sakau, tu ten pats kur nors susitarei ten gal per kažką…

V – Eik tu, <…>, V., /nu prašiau/… čia penkiais keliai tokių dalykų…

B – Nu žodžiu.

V – Nu tu <…>. Šventai… Kap tiktais išvažiavau, aš dar grįžau <…>, ketvirtadienį grįžau, išvažiavau, prieš tai dar žmonai padovanojau kelionę į Iskijos salą į Italiją, žinai. <…>, jau prieš važiuodamas galvoju, V., sakau, skambink, V. pasakyk, kad dvidešimt antro. Nes grįžau aš, turbūt, aštuoniolikto, o dvidešimt antro, pirmadienį, skelbimas. Kaip čia, galvoju, yra. <…> ar, ar važiuot tartis, ir tokią mintį galvojau… jo, nu bet…

B – Čia jau kai išėjo rašyt sprendimą, tą pačią dieną turi reikt, kai išėjo rašyt, paskutinis žodis kai buvo.

V – V., nu aš, <…> tuoj, neatsimeni, tada kur pas… /ėjom/… ė-ė… G. šnekėjom, kad yra… yra aptarta, kad tu nuvažiavai pas savo pažįstamą /…/…

B – /Mhm. Gaila./

V – <…> aš ir /tokį/… to tokio, kad daryti ar per kitą…

B – Tai aišku aptarta. Aišku aptarta. Bet viską šitą jis turi daryt /…/ iki… iki… iki nuosprendžio priėmimo. Kad čia jau… kad čia jau arkliui, kūdikiui aišku, <…> Nieks ačiū nebetiki, /…/ garbės žodžiu. Čia sakykim taip, tas P. manim tiki, bet aš <…>, taigi aš nenešiu savais pinigais. Nu ką aš…

V – Ne, nu, V., <…>, nu, nu, nu, apie ką tu kalbi? Aš tai žinau.

B – Tai vat, tai vat.

V – Tai, V., <…> aš, aš net nežinau už ką, tik vat dešimt aš <…> atiduok tu <…>.

B – Ne nu dabar ką jau, baik tu. <…> nu galėjo/ /…/ (2 t., b. l. 97–112).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmajame pokalbio fragmente V. V. nurodo V. B., jog jie yra kalbėję apie kyšio sumas, kad V. V. yra siūlęs ir didesnę sumą – 20 000 Eur. Kadangi sutarė dėl 10 000 Eur, V. V. buvo užtikrintas dėl tokios sumos. Antrajame pokalbio fragmente aptariamas V. B. ir V. P. 2018 m. spalio 12 d. pokalbis, V. V. patvirtina prašęs V. P., kad šis paskambintų V. B., pasakytų jam, jog nuosprendžio paskelbimas yra numatytas 2018 m. spalio 22 d., į ką V. B. atsako, jog veiksmų reikėjo imtis anksčiau (tik teismui V. V. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje išėjus rašyti nuosprendžio). Galiausiai V. V., jausdamas kaltę dėl kyšio sumos neperdavimo laiku, nurodo V. B., jog 10 000 Eur sumą yra pasiruošęs perduoti dabar.
Kaip matyti, atsakomybėn patraukti asmenys ne tik slėpė savo bendravimą (2018 m. spalio mėn. susitikimus derino konspiratyviai, per trečiuosius asmenis), bet ir buvo aptarę kyšio V. P. sumą. Tačiau nors kyšio suma ir buvo aptarta, jokių duomenų (išskyrus minėtą 2018 m. spalio 25 d. pokalbį), apie tai, kad V. B. ir V. V. būtų suderinę tolesnius savo veiksmus siekiant pasirengti prekybos poveikiu nusikalstamai veikai (be konspiracinio bendravimo), o juo labiau, kad patys būtų atlikę kokius nors (konkrečius) aktyvius ir į nusikalstamo sumanymo realizavimą nukreiptus tarpusavyje suderintus veiksmus, byloje nėra. Priešingai, V. V. 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu kaip tik pažymėjo, jog veiksmų planas jam nebuvo žinomas („Kad dvidešimt antrą, galvoju ką daryt. Dvidešimt antrą išeina sprendimas – juda, nejuda čia kas nors, aš tokioj nežinioj“). Be to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad V. B. ir V. V. apskritai buvo susitikę kaltinime nurodytu nusikaltimo plano sudarymo laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Nepaneigta išteisintųjų nurodyta aplinkybė, jog per trejų metų laikotarpį (nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki nuosprendžio priėmimo V. V. atžvilgiu) jie kalbėjosi tik kelis kartus (V. B. ir V. V. abu nurodė buvus tris susitikimus), pirmas kurių įvyko 2016 metų vasarą ir kurio metu išteisintieji teigia apie Teisme Y V. V. atžvilgiu nagrinėjamą bylą pasikalbėję tik bendrais bruožais, kad V. V. tik paprašė V. B. pasidomėti jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamąja byla (kokia gresia bausmė, kokia teisėjo nuomonė apie šią bylą, apie joje surinktus įrodymus). Tačiau ir šiuo atveju nėra surinkta jokių įrodymų, kad toks V. V. prašymas kokiu nors būdu buvo realizuotas (bent pradėtas vykdyti). Kaip minėta, nei laikotarpiu, kuomet neva buvo rengiamas BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo veikimo planas, nei vėliau, iki 2018 metų spalio 11 d., neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai V. B. ir V. V. atžvilgiu taikomi nebuvo, pradėjus taikyti šiuos veiksmus, iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. spalio 22 d., šie asmenys taip pat nesusitiko, vienas kitam neskambino, priešingai, V. V., nors ir turėjo būti suinteresuotas kyšio perdavimu, išvyko atostogauti į užsienį. Kaip nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje, taip pat nėra surinkta įrodymų, jog V. B. ne tik pasiūlė, pažadėjo V. P. kyšį ar bent planavo tai padaryti, bet ir apskritai kalbėjo su pastaruoju apie V. V. (ir kitų asmenų) atžvilgiu V. P. kolegos – Teismo Y teisėjo A. U., nagrinėjamą baudžiamąją bylą, domėjosi jos eiga, baigtimi. Nėra įrodyta ir tai, kad V. V. bandė surinkti sutartą kyšio sumą ar, tuo labiau, perduoti ją V. B.. Taigi vien tik pats susitarimas dėl kyšio sumos, nei vienam iš susitarimo dalyvių nesiėmus jokių konkrečių aktyvių veiksmų įgyvendinant šį susitarimą, sudarant nusikaltimo padarymą lengvinančias sąlygas, negali būti pripažįstamas veikimo plano sudarymu siekiant prekiauti poveikiu, todėl nelaikytinas nusikalstamu ir negali būti kvalifikuojamas kaip rengimasis padaryti BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021, 2K-187-495/2022). Prekybos poveikiu nusikalstamų veikų sudėčių turinys yra pakankamai platus ir sudėtingas, dėl ko kyla rizika šias veikas aiškinti pernelyg formalizuotai bei taip netinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuotų pokalbių tarp suinteresuotų asmenų interpretaciją. Tokio pobūdžio bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).
Taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus šioje byloje buvo užfiksuotas 2018 m. spalio 25 d. pokalbis tarp V. V. ir V. B., kurio metu pastarieji aptarinėjo V. V. atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą ir joje priimtą nuosprendį. Nors šio pokalbio metu V. B. ir tvirtino V. V., jog buvo kalbėjęs su jo bylą nagrinėjusį teisėją turėjusiu paveikti tarpininku – V. P., ši aplinkybė, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, nebuvo įrodyta. Pats V. B. kategoriškai neigė kalbėjęs su V. P. dėl V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išteisintojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos būdą ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia išteisintojo (nuteistojo) nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu aplinkybė, jog V. B. išties kalbėjo su V. P. ir pasiūlė (pažadėjo) jam kyšį už poveikį A. U., kaip jau buvo minėta, nėra įrodyta. V. B. ir V. V. veiksmų, kuomet pastarieji, pasitelkdami trečiuosius asmenis, bendravo ir susitikimus planavo tik per juos, buvo sutarę dėl kyšio V. P. sumos, atsižvelgiant į šių veiksmų apimtį, jų bendravimo intensyvumą (kuris, remiantis byloje surinktais įrodymais, nebuvo itin dažnas, kaip minėta, per trejus metus dėl V. V. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos jie susitiko ne daugiau kaip tris kartus), negalima vertinti ir kaip iš esmės palengvinančių BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos darymą. Tokie pastarųjų veiksmai galėtų būti įvertinti kaip anksčiau aptartas „tyčios iškėlimas aikštėn“, už kurį negali būti baudžiama. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti V. B. ir V. V. dėl šios nusikalstamos veikos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti šioje dalyje prokurorės skundą ir priimti jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nėra.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo

Apkaltinamasis nuosprendis V. V. (ir kitų asmenų) atžvilgiu nagrinėtoje byloje, kaip minėta, priimtas 2018 m. spalio 22 d. Po nuosprendžio paskelbimo, taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, buvo užfiksuoti trys šio asmens ir V. B. susitikimai: 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 7 d. bei 2018 m. gruodžio 18 d. Remiantis šių susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turiniu V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, o V. V. – padėjęs šią veiką padaryti. Kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį esmė – neteisėta (piktnaudžiaujant tarnyba ir viršijant įgaliojimus) V. B. pagalba vaikystės draugui V. V., kuomet jis planavo skųsti ir apskundė Teismui X Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog esminė kaltinimo dalis nebuvo įrodyta, tai yra, kad V. B. išties kreipėsi į Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., jog šis paskirtų baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą nagrinėti V. B. pageidaujamam teisėjui-pranešėjui. Kiti kaltinime nurodyti V. B. veiksmai – aptarė su V. V. pastarojo baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus; nurodė apeliacinį skundą paduoti paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną; paaiškino, jog esant poreikiui V. V. kyšį privalės perduoti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; susitiko su šio asmens gynėja ir gavo iš jos informaciją apie byloje numatytus teismo posėdžius; paaiškino, jog byla V. V. atžvilgiu yra priskirta greičiau nagrinėtinoms (kaltinime – prioritetinėms); galiausiai, priėmė iš V. V. jo apeliacinį skundą, anot pirmosios instancijos teismo, nesukėlė tokio pobūdžio ir tokio masto žalos, jog šioje situacijoje reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Šie veiksmai, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, gali būti vertinami nebent kaip teisėjų etikos taisyklių pažeidimas. Priėmęs sprendimą išteisinti V. B. dėl inkriminuojamų veiksmų, analogišką sprendimą teismas priėmė ir V. V. atžvilgiu.
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį V. B. paaiškino, kad su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku A. K. bendraudavo tik darbo reikalais, yra prašęs išlyginti teisėjų krūvius rankiniu būdu, kad vienam teisėjui nebūtų skiriamos kelios didelės apimties baudžiamosios bylos iš eilės. Tvirtino su skyriaus pirmininku apie V. V. baudžiamąją bylą nekalbėjęs. Dėl susitikimų su V. V. paaiškino, jog 2018 m. spalio 23 d. paskambino G. U. ir pasakė, jog draugas (V. V.) nori susitikti. Buvo sutaręs (su V. V.), jog skambins ne jis pats, o G. U. arba V. P.. Pokalbis su V. V. įvyko 2018 m. spalio 25 d., kurio metu šis asmuo priekaištavo dėl Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (jog buvo paskirta didesnė bauda, nei prognozavo V. B.). Šio susitikimo metu taip pat nurodė gavęs iš V. V. 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį, su kuriuo bendravimo metu šiek tiek susipažino. Taip pat patvirtino ne kartą akcentavęs pinigų perdavimo laiką, nurodęs pinigų davimo teisėjams tvarką, kadangi pats yra išnagrinėjęs ne vieną baudžiamąją bylą ir iš praktikos gali pasakyti, jog pinigai duodami iš anksto. Tokiais teiginiais norėjo padaryti įspūdį V. V., neva gali jam padėti. Dėl pakalbio metu minėto Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paaiškino, jog A. K. apkalbėjo, teigdamas neva jis paima pinigus už bylos paskyrimą ir jų negrąžina, akcentavo tai, kad V. V. nesugalvotų paprašyti ko nors neteisėto. Pokalbio metu būtent ir siūlė V. V., jog reikia eiti procesiniu keliu ir baigti kalbas apie neteisėtus paskyrimus, pažeidžiant informacinės sistemos „Liteko“ tvarką ir automatinę skirstymo sistemą. Susitikus 2018 m. lapkričio 7 d. buvo kalbama apie apeliacinio skundo surašymą, V. V. klausė dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų jo atžvilgiu teisėtumo (dėl per ilgo kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo termino), dėl bausmių bendrinimo, dėl atskirų jam inkriminuojamų epizodų. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu, anot V. B., reikšmingi klausimai nebuvo aptarinėjami, tik konsultacijos, patarimai. Su advokate R. M. buvo du susitikimai: 2018 m. pavasarį ir 2018 m. lapkričio 17 d. ar gruodžio 18 d. Paskutinio susitikimo metu gavo apeliacinio skundo projektą, kadangi buvo prašoma jį pataisyti. Kam buvo paskirta baudžiamoji byla pagal V. V. apeliacinį skundą nurodė nesidomėjęs, apie tai sužinojo kažkurio susitikimo metu iš V. V. arba R. M., galbūt buvo girdėjęs tiesiog iš kalbų. Informacinėje sistemoje „Liteko“ nurodė šios informacijos nežiūrėjęs, su teisėjais, nagrinėjusiais bylą, tvirtino nekalbėjęs.
Nors išteisintieji kėlė versiją, jog V. V. apeliacinis skundas V. B. perduotas siekiant jį pataisyti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo perdavimo V. B. laiką – 2018 m. gruodžio 18 d., tokia versija atmetama kaip nepagrįsta. V. V. apeliacinis skundas dėl Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio teisme buvo gautas 2018 m. lapkričio 12 d. (6 t., b. l. 118–133). Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas BPK VI dalyje, kurioje nėra nuostatų, suteikiančių teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui šį skundą vėliau papildyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021). Šios nuostatos V. B., kaip buvusiam ilgamečiui Teismo X teisėjui, neabejotinai buvo žinomos, taigi perduodant V. B. apeliacinį skundą 2018 m. gruodžio 18 d., kuomet jis anksčiau, tai yra 2018 m. lapkričio 12 d., buvo pateiktas teismui, jokių galimybių šį skundą koreguoti, kaip teigė išteisintieji, jau nebebuvo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad tokiais veiksmais 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu V. B. galėjo konsultuoti savo draugą ir jo gynėją ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 9, 10 dalių nuostatomis, teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa. Bylas, naudojantis moduliu, skirsto teismų ar teismų skyrių pirmininkai ar jų įgalioti asmenys (Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2.) patvirtinto bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo 4 punktas, 4 t., b. l. 133–142). Ši tvarka atitinkamai detalizuota Teismo X pirmininko įsakymu (tuo metu 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. T-89 red.) patvirtintose bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Teisme X taisyklėse, pagal kurias teisme teisėjų kolegijos sudaromos, bylos skiriamos teisėjams ar teisėjų kolegijoms nagrinėti, bylai nagrinėti paskirti teisėjai keičiami naudojantis informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo moduliu, tai yra, automatizuotu atrankos būdu; naudodamiesi šiuo moduliu bylas skirsto teismo pirmininko įgalioti asmenys. Kaip matyti iš Teismo X pirmininko 2018 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. T-41 „Dėl bylas skirstančių asmenų paskyrimo“, baudžiamąsias bylas skirstyti buvo įgaliota teismo raštinės skyriaus vedėja A. A. (4 t., b. l. 118, 119). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ši liudytoja patvirtino, jog bylų skirstymas teisėjams yra viena iš jos funkcijų. Gavus bylą, iš pradžių tikrindavo duomenis apie tai, kurie teisėjai negali nagrinėti konkrečios bylos (nes, pavyzdžiui, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nagrinėjo skundus toje byloje). Patikrinus bylą, į informacinę sistemą „Liteko“ suvesdavo priežastis, kodėl tam tikras teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos, po to byla buvo skiriama „Liteko“ skirstymo modulio pagalba.
V. B. šiame bylų skirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procese jokie įgaliojimai suteikti nebuvo, tačiau pati bylų skirstymo tvarka jam, kaip Teismo X teisėjui, buvo neabejotinai žinoma (tai įrodo ir 2018 m. spalio 25 d. šio teisėjo susitikimo su V. V. metu pasakytos frazės). Nepaisydamas aiškiai reglamentuotos bylų skirstymo tvarkos, žinodamas, kad baudžiamosios bylos skirstomos automatizuotu atrankos būdu, naudojant informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo modulį, V. B. 2018 m. spalio 25 d. pokalbio metu V. V. tvirtino, jog bylų skirstymo Teisme X tvarka gali būti neteisėtai koreguojama, o tokia neteisėta veikla, imdamas už tai atlygį (kyšius), užsiima Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. K., su kuriuo pažadėjo pakalbėti ir dėl V. V. apeliacinį skundą nagrinėsiančio teisėjo paskyrimo:
B – Bet dabar, supranti, čia man prašyt, jau nu dabar nieks čia tų… man čia jau beliko, supranti, pusantrų metų. Tai čia man tą bylą… kažin… čia pas mus nu, kad skirtų jau ten parinkt neišeina. Galiu paprašyt, kad biškį parinktų… Gal bandyt, žinai, kad kokiam tai normalesniam žmogui.
B – <…> Man čia darbinės veiklos daug nebeliko, čia yra pusantrų metų, čia didžiulė byla, gali jau man ir nebeduot, nu šiaip, nu nežinau. Toliau, aš biškį bijau <…>, čia tų telefonų jeigu visi klauso, <…> čia maklinėt. Dabar /…/ turbūt čia laiko nėra. /…/ toks yra /…/, jis paima pinigą už tai, dalina kiekvienam žmogui ir paskui <…> palieka savieigai, ir jeigu gerai papuola – gerai, o jeigu, reiškia, negerai jis pasako – nu kitaip neišėjo <…> bet pinigų jau negrąžina. Bet aš nežinau ką čia daryt, bet mūsų nebe toks atvejis.
B – Nu, <…>, aš su šituo veikėju man baisu šnekėt. Jis… paprašai, paskui – tai aš savo daviau geram žmogui. Reiškias, tau neišėjo, tai aš dabar daviau geram žmogui ir pinigų – va, <…>, /negrąžina/. Nu žodžiu toks žulikėlis, žinai.

V – Vadas?

B – Teismo /…/ skyriaus pirmininkas yra toks, labai mėgsta… šitie labai žulikavoja. Nežinau, ar čia… aš bijau jam ką nors sakyt, čia prašyt jo yra… rizikingai. Nu vat tokia situacija – skirsto kompiuteris, jis ten kažką gali biškį pamakliavot, bet labai nežymiai. Kaip papuls… Paskui papulsi pas kokį /babuiną/… Nu su juo aš pašnekėsiu gal, <…>.

B – <…> Tą datą jie nu paskirs, čia didelė byla, tai čia gali būt net po Naujų metų, kad gali paskirt. Nu… nu pasišnekėsiu aš su /juo/ /…/ Pašnekėsiu kaip čia geriau padaryt, ar jis gali. Nu, kad <…>, kad jis ne vieną kartą jau daręs yra.

V – Yra padėjęs tau?

B – Nu kartais, supranti, yra paskyręs. Bet gali būt čia ir /…/ /nuo mūsų/, ne čia nesu… nesu… nesuprasi. Paskui, jeigu nepakliuvo, sakykim, man ar kitam, <…>, žmogui, sakai kaip alternatyvą, sako – daviau kitam geram. O tas gerumas toks, žinai… Čia atėjusių naujų dabar, idėjinių, čia žinai, kaip pasakyt <…> (2 t., b. l. 97–112).

Kaip matyti, V. B. nurodė V. V., jog Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (kurio pareigas inkriminuojamų veiksmų metu ėjo teisėjas A. K.) už teisėjų paskyrimą konkrečiose bylose imdavo kyšius, tačiau net jei konkretaus teisėjo paskirti ir nepavykdavo, už tai gautų pinigų negrąžindavo. Pažadas pakalbėti su šiuo asmeniu pokalbio pradžioje nebuvo konkretus („Nu su juo aš pašnekėsiu gal“), tačiau pokalbio pabaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. aiškiai patvirtino galėsiantis pakalbėti su A. K. dėl baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą nagrinėsiančio teisėjo („nu pasišnekėsiu aš su /juo/ /…/ Pašnekėsiu kaip čia geriau padaryt, ar jis gali“). Aplinkybė, ar toks pažadas buvo įvykdytas, yra įrodinėtina atskirai, tačiau 2018 m. spalio 25 d. pokalbio turinys neabejotinai patvirtina, jog tokius veiksmus atlikti V. B. V. V. pažadėjo.
2018 m. spalio 25 d. pokalbio metu V. B. taip pat ne kartą akcentavo aplinkybę, jog kyšis teisėjui, priimančiam sprendimą konkrečioje byloje, turi būti perduodamas dar prieš sprendimo priėmimą, pripažino, jog yra buvę atvejų, kuomet ne vienas (teisėjas), taip pat ir jis pats, priėmęs atitinkamo asmens atžvilgiu palankų sprendimą, sutarto piniginio atlygio nėra gavęs:
B – Čia arkliui aišku, jeigu dvidešimt antrą sprendimas, tai turi, <…>, prieš dvi – tris, nu bent jau prieš kelias savaites ar savaitę, reiškia, jau kažką daryti tokio, nes žmogus rašo. Tai jeigu jis, <…>, paskutinę dieną nuneš, bus jau parašęs, sakys – <…>, nebeperrašysiu. Žinai, viskas turi vykt laiku. Nu <…> negi tai niekas tokių dalykų nežino? Nu taigi visi čia žino. Dabar gaunasi, kad aš kažkoks rek… re-re-reketyras. Nei aš tavęs prašiau…
B – O paskui, reiškia, jeigu gerai – atiduosi, a ne?

V – Nu, <…>, nu /../

B – Nu ne /…/

B – /Ir/ /…/ vien… ne vienas yra sudegęs šitaip, žinai, kuris jau tuos pinigėlius ima… teisėjas ir… ir… ė-ė… ne vienas, net ir /…/ sakė, taip ir daro… Nu yra kaip yra, viskas, nu.
B – Šitie dalykai sprendžiasi prieš… po… prieš sprendimo priėmimą. Tai čia geras laiko tarpas turi praeit, kad žmogus spėtų tau sudėliot.
B – Paklausk, tu pažįsti advokatų… Tai kiekvienas tau… tau pasakys kas gali, ar pažadas atsiskaityt po to, ar gali nulemti geresnį sprendimą. Tai jeigu viskas gerai, tada duosiu. Nu baik tu. Taip nebūna.
B – <…> Bet faktas toks, kad nu pasakyti, o paskui – gal palauk, gal atsiskaitysim po to, kai priims gerą sprendimą – nu ne, taip nedaroma. Tai čia šitą senai, senai sakiau.
B – Čia jau kai išėjo rašyt sprendimą, tą pačią dieną turi reikt, kai išėjo rašyt, paskutinis žodis kai buvo.
B – Tai aišku aptarta. Aišku aptarta. Bet viską šitą jis turi daryt /…/ iki… iki… iki nuosprendžio priėmimo. Kad čia jau… kad čia jau arkliui, kūdikiui aišku, <…>. Nieks ačiū nebetiki, /…/ garbės žodžiu. Čia sakykim taip, tas P. manim tiki, bet aš <…>, taigi aš nenešiu savais pinigais. Nu ką aš…
B – <..> Nu o pats, sakykim, ką nors kažką kažkam padedi <…>, tai ką, atsiskaito po to kai jau kažką padarai? Taip nebūna. <…>.
B – <…> Aš irgi /yra kažkas manęs yra/ apgavęs ten, sakykim, iš tų tokių advokatų <…>, nu mane apgavo klientas <…>, o prieš tai rodo, kad jau viskas gerai, jau viskas gerai, va dabar jau viską, viską. Nu <…> lauki, lauki, lauki, paskui pasako, kad viskas. Padarai ten vieną kitą kartą, paskui pasako – <…> apgavo, nedavė pinigų. Nu vat ir daugiau gyvenime su tokiu žmogum reikalų nebeturi. O o o… o jau čia daugybę metų /…/ viskas turi būt iš anksto (2 t., b. l. 97–112).
Pažymėtina, jog tiek minėtas 2018 m. spalio 25 d. susitikimas, tiek vėliau įvykęs 2018 m. lapkričio 7 d. susitikimas, buvo suplanuoti pasitelkiant tarpininkų (trečiųjų asmenų) pagalbą, susitikimų dalyviams tiesiogiai nebendraujant ir dėl šių susitikimų nesitariant – 2018 m. spalio 25 d. susitikimo data ir vieta buvo suderinta G. U. pagalba (2 t., b. l. 57–59), su šiuo asmeniu V. V. susitiko ir prieš antrąjį jo ir V. B. susitikimą (2 t., b. l. 123–125).
Antras V. B. ir V. V. susitikimas užfiksuotas 2018 m. lapkričio 7 d. Iš 2018 m. gruodžio 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, jog 2018 m. lapkričio 7 d. pokalbis kavinėje „Ad Astrum“ truko beveik pusvalandį (nuo 17.27 val. iki 17.50 val.) (2 t., b. l. 73–82). Pokalbio dalyviai, visų pirma, aptarė kilusį nesusipratimą dėl jų susitikimo vietos, vėliau pokalbio metu pagrinde aptarinėjo V. V. atžvilgiu priimtą nuosprendį – byloje surinktus įrodymus, taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, paskirtos baudos dydį. Šio pokalbio metu V. B. aktyviai analizavo ir patarinėjo kokiais aspektais galima ginčyti teismo nuosprendį, kur „būtinai reikia atkreipti dėmesį“ ir pan., be to, išteisintasis V. B. nurodė, jog apeliacinį skundą reikėtų paduoti kuo vėliau, kad gavęs skundo kopiją, prokuroras nuosprendžio taip pat neapskųstų, galiausiai, V. V. pasiteiravo dėl jam 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo neišvykti, V. B. paaiškino šio įpareigojimo esmę:
B – Gerai, dabar kas liečia tą pirmą tavo tą krepšį, ten (neaiškiai) tikėtina, kad čia jo nebus ir to piktnaudžiavimo ten ir, ir viens aštuoni du straipsnio;
B – Ai nu palauk, dabar su ta valtim, kodėl tu rėki ten, įrašei, kad nusipirkai valtį? Vat tu nusipirkai. Tu meluoji. Jau čia jau blogai;
B – Dabar žiūrėk – šitaip nieks nevertina <…>. Čia jau, nu, nežinau, iš šimto atvejų gal, bet ir tai nesu matęs. Nuo keturiolikos vat aštuoni (neaiškiai) viens aštuoni trys tau to nebeliks jau, sakykim, greičiausiai. Viens aštuoni trys tas čia kur dėl krepšio yra tas kur. <…> Čia nu kad ir tegul būna, sakykim tas, tas nu, tegul, sakykim, trys šimtai, sakykim, grubiai. Toliau reiškia, du šimtai, šimtas aštuonis, nu, čia visokių tokių dar, dar (neaiškiai) trys šimtai nu tiek jau trys šimtai MGL‘ų. Bet supranti, kai visą bendrini dalinio sudėjimo būdu, tai prideda <…> nu kokį šimtą MGL‘ų prie didžiausio, žinai. Sakykim trys šimtai didžiausia. <…> Tai prideda po šimtą MGL‘ų. Nu, nu, du šimtus maksimum <…> taip. Ir galutinę bausmę – penki šimtai MGL‘ų. O čia <…> tūkstantį įvarė. <…> Bet čia šito, šito sudėjimo, (neaiškiai) sudėjimo būdu ir galutinio rezultatu, nu, yra disproporcija ir į šitą dalyką reikia atkreipt dėmesį būtinai.
B – <…> Ai, dabar irgi taip, kad tęsiasi ta visa, reiškia, va tas kriminalinės žvalgybos tie veiksmai <…> Žodžiu, va šitas dalykas tai formaliai nėra per ilgai. Bet žinai, kada tęsiam, tęsiam, va dabar, sakykim, organizuota grupė susivienijus, siekiant išaiškinti tuos bendrininkus, tarptautinius elementus, jeigu yra ten (neaiškiai) šaly, nu kokius dar kažkurtais ten narkotikus, nu gali tęst. Čia <…>, užfiksuoji vieną epizodą. Nu kur jau kur (neaiškiai) ten tą kur babkės. Nu, o ką toliau darom? Vėl šitas (neaiškiai). Toliau, reiškia, tęsiam – antras atsirado. Tęsiant nu čia kaip toks (neaiškiai) gaunasi, supranti, va čia. Nieko naujo jie neišaiškino, sakykim, dėl to, dėl ko sankcionuota, tęsiant šitą, dėl šito nieko nebeišaiškino. Išaiškino kitą. Taip išeina.

V – Taip ir trečią, ir ketvirtą.

B – Nu vat, nu va čia ir blogai;

B – Bet čia šito, šito sudėjimo, (neaiškiai) sudėjimo būdu ir galutinio rezultatu, nu, yra disproporcija ir į šitą dalyką reikia atkreipt dėmesį būtinai.

B – Žiūrėk, ten čia toks jau strateginis dalykas – tau dvidešimt antrą, spalio dvidešimt antrą. <…> Paduokit kuo galim vėliau. Nu gal ten ne paskutinę, gal priešpaskutinę dieną.
B – Ai, tai du metai. Per du metus. Dviejų metų laikotarpy, reiškia, probacija vykdoma. Nu, žodžiu, neišvykti, nieko. Tu turi informuot, nes pažeidimų nedaryt reikia, paskui prasideda problemos, žinai.
V – Nes ten ekspertizės tos paimtos dėl to pirmo, <…>, ten toks silpnas epizodas.

B – Aš mat… ten silpniausias, jo yra tas silpnas vieta tikrai.

V – Silpna tu sakai? Man pati baisiausia <…>.

B – Nu silpna, jo. Šitą tai tikrai iš… išnaikins, šimtu procentų, tau (2 t., b. l. 73–82).

2018 m. lapkričio 7 d. susitikimo metu V. B. taip pat nurodė V. V., jog, esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo, o V. V. sutiko atlikti šiuos veiksmus. Šio pokalbio metu užfiksuota tokia V. B. išsakyta frazė: „B – <…> Ir paklausk jų, sakyk – ar kada nors, kuriam nors teisme, kas nors padarė už… pasakęs, kad po viso šito atsiskaitysim. Nu paklausk. Ar pinigai iš anksto. Paklausk advokato ar tokia praktika yra bent vienas atvejis buvęs, kad jų suvestų reikaluose, gal taip. V– <…> Aš net nebesiginčiju, nesiginčiju absoliučiai.“
Tokią pasakytą Teismo X teisėjo V. B. frazę (ir V. V. reakciją į ją) reikia vertinti ne tik šio pokalbio, bet ir ankstesnio, tai yra, 2018 m. spalio 25 d. užfiksuoto išteisintųjų pokalbio kontekste. Kaip jau minėta, ankstesnio šių asmenų susitikimo metu V. B. ne kartą pabrėžė, jog norint (teigiamo sprendimo) pinigai turi būti perduoti prieš galutinio teismo sprendimo priėmimą (67.1., 67.2., 67.4.–67.9. pastraipos), o ne po tokio sprendimo paskelbimo. Be to, turi būti vertinamos ir V. B. bei V. V. bendravimo aplinkybės bei šio bendravimo priežastys – asmenys tiek bylą nagrinėjant Teisme Y, tiek apskundus V. V. atžvilgiu priimtą nuosprendį Teismui X, bendravo svarstydami kaip palengvinti V. V. teisinę padėtį, tai yra, jog šiam asmeniui baudžiamojoje byloje būtų paskirta kuo švelnesnė bausmė. Natūralu, jog siekiant tokio tikslo Teisme X (švelnesnės bausmės V. V. paskyrimo), V. V., įvertinęs V. B. jam išsakytas, netgi ne vieną kartą pabrėžtas, pastabas, neabejotinai suprato, jog pinigus turės perduoti iki galutinio sprendimo Teisme X priėmimo. Tokią išvadą patvirtina ir jau cituota išteisintojo V. V. frazė, pasakyta 2018 m. lapkričio 7 d. susitikimo metu atsakant į V. B. teiginius dėl pinigų perdavimo laiko („Aš net nebesiginčiju, nesiginčiju absoliučiai“) bei 2018 m. spalio 25 d. pasakyta frazė („V – Tu pasakyk – dieną, naktį, kur, <…> man tai jokio skirtumo kur man atsirasti ir kam…“). Tačiau išteisintiesiems svarstant apie galimybes padėti V. V. nagrinėjant šio asmens skundą Teisme X ir V. V. pasiūlius bet kada atvežti reikiamą pinigų sumą, V. B. pažymėjo, jog kalbėti apie pinigus šiuo metu yra per anksti, paaiškino norintis visų pirma pažiūrėti, ar jam pavyks atlikti V. V. naudingus veiksmus („B – /…/ Pala, pala, dabar jau vėlu. Dabar taip neišeina, o reik žiūrėt pirma kas čia /ką/ /gaunas/“). O toks pokalbio turinys suponuoja išvadą, jog pinigai (kyšis) turės būti perduoti tik atsižvelgiant, kaip vėliau klostysis įvykių eiga – V. B. pavykus atlikti tam tikrus, naudingus V. V., veiksmus.
Trečiasis V. B. ir V. V. susitikimas įvyko 2018 m. gruodžio 18 d. Šią dieną taikant procesines prievartos priemones buvo užfiksuoti du pokalbiai – V. B., V. V. ir R. M. pokalbis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Gedimino pr. 33/Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, kieme, trukęs kiek mažiau nei dvi minutes (2 t., b. l. 83, 84), bei V. V. ir R. M. pokalbis kavinėje „Ad Astrum“ (anksčiau nuosprendyje teisėjų kolegija pripažino, jog šis pokalbis buvo fiksuotas pažeidžiant advokato ir jo kliento konfidencialumą ir neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 4 dalis)). Šiais dviem pokalbiais, vienas kurių negali būti vertinamas kaip įrodymas, yra grindžiama kaltinimo dalis, aprašyta šio nuosprendžio 2.3., 2.4. pastraipose, tai yra, jog V. B. Teisme X rinko informaciją apie baudžiamosios bylos pagal V. V. apeliacinį skundą eigą, kreipėsi į Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., apie šį kreipimąsi informavo V. V. bei pažadėjo pastarajam neteisėtai paveikti šio teismo teisėją E. M., kad ši priimtų V. V. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje palankų sprendimą ir paskirtų švelnesnę bausmę, taip pat iš V. V. gynėjos R. M. gavo informaciją apie byloje numatytus teismo posėdžius bei informavo V. V. apie informacijos, susijusios su bylos eiga, rezultatus, paaiškino, jog byla priskirta greičiau nagrinėtinoms („prioritetinėms“) byloms. Atitinkamai V. V. inkriminuojamas apeliacinio skundo V. B. perdavimas tam, kad pastarasis įvertintų apeliacinio skundo argumentus bei motyvus ir padarytų neteisėtą poveikį teisėjai E. M..
Nagrinėjamu atveju kiek mažiau nei dvi minutes trukęs pokalbis tarp V. B., V. V. ir R. M., teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog V. B. išties domėjosi posėdžiais V. V. atžvilgiu nagrinėtoje byloje („B – O dabar grafikų dar nesudarė?“), klausė V. V. gynėjos R. M., ar ji į bylą pateikė savo užimtumo grafiką („B – O tu pateikei savo?“), prognozavo pokalbio dalyviams, kada byla pagal V. V. apeliacinį skundą galėtų būti pradėta nagrinėti („B – Nebus, nebus sausio pirmas dviem savaitėm, čia nusikels dar į kovą tikrai“). Galiausiai pažymėjo, jog byla turėtų būti priskirta greičiau nagrinėtinoms („B – Čia prioritetinę girdėjau padarys, tai čia galit paskui nusiimti nuo tų kitų“) (2 t., b. l. 83, 84). Po šio pokalbio V. B. ir V. V. nuėjo prie pastarojo automobilio, kur V. B. buvo perduota apeliacinio skundo kopija (2018 m. gruodžio 20 d. slapto sekimo protokolo duomenys, 2 t., b. l. 130–137). Šios aplinkybės išteisintieji neginčija.
Kitų inkriminuojamų aplinkybių, tai yra, jog V. B. kreipėsi į šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., pažadėjo V. V. neteisėtai paveikti šio teismo teisėją E. M., priėmė iš V. V. jo apeliacinį skundą, jog galėtų padaryti neteisėtą poveikį šiai teisėjai, teisėjų kolegijos vertinimu, surinkti bylos duomenys visgi nepatvirtina. Kaip minėta anksčiau, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Teisėjų kolegija jau padarė išvadą, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog V. B. pažadėjo V. V. kreiptis į tuometinį Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., tačiau V. B. buvo kaltinamas ne tik pažadu neteisėtai paveikti šį asmenį jam skirstant baudžiamąsias bylas, bet ir tuo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. jis išties kreipėsi į A. K., siekdamas, kad baudžiamoji byla pagal V. V. ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus būtų paskirta nagrinėti V. B. pasirinktam teisėjui-pranešėjui (veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 2.3. pastraipoje).
Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai, kaip minėta anksčiau nuosprendyje, V. B. atžvilgiu sankcionuoti nuo 2018 m. spalio 11 d. Iš pradžių jie buvo taikomi KŽĮ nustatyta tvarka, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, sankcionuoti BPK nustatyta tvarka. Taigi laikotarpiu, kuomet, kaip teigiama kaltinime, atliko inkriminuojamus veiksmus, V. B. buvo visą laiką sekamas, tačiau nei vienas pastarojo kontaktas su A. K., įrodantis inkriminuojamus veiksmus, fiksuotas nebuvo. Pats V. B. neigė kreipęsis į A. K. dėl baudžiamosios bylos su V. V. apeliaciniu skundu paskyrimo nagrinėti jo prašomam teisėjui-pranešėjui, apklaustas tuometinis Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. K. taip pat nurodė, jog V. B. nei šioje, nei kitose bylose nėra prašęs koreguoti bylos skyrimą norimam teisėjui (teisėjų kolegijai). Liudytoja A. A., Teismo X raštinės skyriaus vedėja, kurios viena iš darbo funkcijų – bylų skirstymas teisėjams, taip pat patvirtino, jog baudžiamosios bylos pagal V. V. apeliacinį skundą paskyrimo procesas nuo kitų nesiskyrė, niekas iš teisėjų ar teismo darbuotojų nesidomėjo, kokiam teisėjui (pranešėjui) ši byla bus paskirta, neprašė pakoreguoti minėtos bylos skyrimo.
Kaip jau nustatyta, 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu V. B. ne kartą akcentavo V. V., jog pinigai turi būti perduoti prieš konkretaus sprendimo priėmimą. Kaip matyti iš V. B. pateiktų kaltinimų, kreipimasis į A. K. dėl baudžiamosios bylos paskyrimo pasirinktam teisėjui-pranešėjui inkriminuotas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. Tačiau nei šiuo laikotarpiu, nei konkrečiai iki 2018 m. lapkričio 16 d. (kuomet buvo sudaryta teisėjų kolegija V. V. baudžiamojoje byloje), jokie veiksmai, susiję su neteisėto atlygio perdavimu, nei atliekant KŽĮ, nei baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus, fiksuoti nebuvo – pinigai, kurie, anot V. B. pagal susiklosčiusią kyšių davimo praktiką turėtų būti perduoti iki konkretaus sprendimo, šiuo atveju, iki pasirinkto teisėjo-pranešėjo paskyrimo, nebuvo perduoti nei V. B., nei juo labiau A. K. (tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra surinkta).
Iš Teismo X 2020 m. spalio 6 d. rašto Nr. 1.20-(03)-271 matyti, jog Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėja buvo paskirta teisėja E. M., taip pat sudaryta teisėjų kolegija – E. M., R. P., A. V., kolegijos pirmininke patvirtinta teisėja E. M.. Teisėjų kolegija sudaryta remiantis Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. spalio 3 d. potvarkiu Nr. PT-27 „Dėl nuolatinių baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2019 metais patvirtinimo“. Iš 2018 m. lapkričio 16 d. teisėjo skyrimo protokolo matyti, kad teisėja E. M. informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo modulio sudarytoje eilėje (teisėjų sąraše) buvo pirma. Teisėjų kolegijos nariai nurodytoje byloje keičiami nebuvo. Teismo X „Liteko“ naudotojai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. neatliko jokių „Liteko“ bylų skirstymo modulio skiltyje „Priežasčių šablonai“ esančių duomenų tvarkymo (koregavimo) veiksmų (4 t., b. l. 118, 119).
Aptarti įrodymai patvirtina, jog teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje pagal V. V. apeliacinį skundą buvo paskirta skaidriai, teisėtai ir laikantis Teisme X nustatytos bylų skirstymo tvarkos, užtikrinančios ir bylos paskyrimo atsitiktinumo principą. Duomenų apie tai, jog šį procesą neteisėtai įtakojo A. K. ar kitas asmuo, taip pat apie tai, kad V. B. kreipėsi į tuometinį Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką prašydamas neteisėtais veiksmais paskirti šiam apeliaciniam skundui nagrinėti jo pageidaujamą teisėją, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, V. B. nepagrįstai inkriminuojamas konkrečių teisės aktų, susijusių su bylų skirstymu, pažeidimas. Tuo pačiu ir aplinkybė, jog V. B. išties kreipėsi į A. K., siekdamas, kad šis baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti V. B. pageidaujamam/pasirinktam teisėjui-pranešėjui, pastarajam inkriminuota nepagrįstai. Pažymėtina, jog tokios išvados faktiškai neginčija ir valstybinis kaltintojas – prokurorė skunde kaip piktnaudžiavimą tarnyba prašo pripažinti kitus V. B. veiksmus, nesusijusius su įtaka Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.
Taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotų V. V. ir V. B. pokalbių turinys, kontekstas, konspiratyvus susitikimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tokių susitikimų tikslas – siekis geresnės V. V. teisinės padėties jo baudžiamojoje byloje, jog pastarajam būtų paskirta kuo švelnesnė bausmė. Pažymėtina, jog bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, baudžiamojoje byloje pagal V. V. ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus pranešėja buvo paskirta teisėja E. M., nagrinėti šią baudžiamąją bylą 2018 m. lapkričio 16 d. sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija – E. M., R. P. ir A. V., kolegijos pirmininke patvirtinta E. M. (4 t., b. l. 118, 119). Nors bylą rengiant nagrinėjimui, pirmasis su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir pačia baudžiamąja byla susipažįsta teisėjas pranešėjas (BPK 323 straipsnio 3 dalis), galutinį sprendimą konkrečioje baudžiamojoje byloje priima teisėjų kolegija (BPK 302 straipsnio 2 dalis, 324 straipsnio 10 dalis).
Bet kokį neteisėtą kitų (pašalinių) asmenų susidomėjimą nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą neigė visi trys apklausti teisėjų kolegijos nariai. Teisėjai E. M., R. P. ir A. V. nurodė, jog neteisėto poveikio jiems nedarė nei V. B., nei kiti asmenys (tarpininkai). Nei vienas šių liudytojų taip pat nepatvirtino ir aplinkybės, jog V. B. apskritai būtų domėjęsis šia baudžiamąja byla.
Byloje inkriminuotas poveikis konkrečiai teisėjai – E. M., galėjo būti aptarinėjamas nebent 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu, kadangi ankstesnių susitikimų metu (2018 m. spalio 25 d. bei 2018 m. lapkričio 7 d.) Teismo Y 2018 m. gruodžio 22 d. nuosprendis dar nebuvo apskųstas (V. V. apeliacinis skundas Teisme Y gautas 2018 m. lapkričio 12 d., 6 t., b. l. 118–133), juolab nesudaryta ir teisėjų kolegija, nagrinėsianti šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Išteisintųjų susitikimas paskyrus V. V. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą nagrinėti konkrečios sudėties teisėjų kolegijai fiksuotas tik 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau šios dienos pokalbio tarp V. B., V. V. ir R. M. metu būtent teisėja E. M. minima nebuvo, pokalbio metu apskritai neaptarinėti nei apeliacinį skundą paskirti nagrinėti teisėjų kolegijos nariai, nei šios teisėjų kolegijos pirmininkė-pranešėja. Šiame kontekste pažymėtina, jog ne visi 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu įvykę pokalbiai buvo fiksuoti taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, pavyzdžiui, iki R. M., V. V. ir V. B. pokalbio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Gedimino per. 33/Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, kieme, V. B. ir V. V. tam tikrą laiką, tai yra, nuo 11.57 val. iki 12.06 val., kalbėjo dviese ir šis pokalbis nėra fiksuotas (2 t., b. l. 130–137). Nežinodama šio pokalbio turinio, teisėjų kolegija gali vadovautis tik išteisintųjų parodymais, o jie abu šiuo konkrečiu atveju neigia kalbėję apie neteisėtą poveikį teisėjai E. M..
2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu V. B., kalbėdamas apie poveikį Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, akcentavo vieną teisėją, kuris turėtų būti parenkamas V. V. apeliacinio skundo nagrinėjimui („B – <…> Galiu paprašyt, kad biškį parinktų… Gal bandyt, žinai, kad kokiam tai normalesniam žmogui.“). Šio pokalbio metu V. B. pasisakė ir apie tai, kad jam, o kartu ir V. V. nebūtų parankus bylos paskyrimas neseniai į teismą paskirtiems „naujiems“ ir „idėjiniams“ teisėjams (nuosprendžio 65.4 pastraipa), o teisėja E. M. Teisme X dirbo nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog V. B. nors ir žadėjo paveikti bylos skyrimo procesą ir būtent teisėjų kolegijos pirmininką-pranešėją, visgi vėlesnių susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turinys bei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog buvo pažadėta neteisėtai paveikti Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją E. M.. Įvertinus BPK įtvirtintą bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarką (jog apeliacinius skundus nagrinėja trijų teisėjų kolegija), taip pat atsižvelgus į vėlesnių susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turinį (nei 2018 m. lapkričio 7 d., nei 2018 m. gruodžio 18 d. pokalbių metu neteisėtas poveikis būtent teisėjų kolegijos pirmininkei-pranešėjai aptarinėjamas nebuvo, paskyrus teisėjų kolegiją V. V. atžvilgiu nagrinėtoje byloje 2018 m. lapkričio 16 d., nei šios kolegijos nariai, nei šios kolegijos pirmininkė-pranešėja 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu apskritai nepaminėti), šiuo atveju negalima daryti išvados, kad V. B. pažadėjo paveikti būtent teisėją E. M.. Atvirkščiai, byloje užfiksuoti pokalbiai leidžia manyti, kad V. B. naujus šio teismo teisėjus, kokia pagal paskyrimo laiką buvo teisėja E. M., bent jau pokalbio su V. V. metu, vertino kaip „idėjinius“ ir netgi neketino bandyti jų kaip nors paveikti.
Kaip teigiama kaltinime, V. B. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu V. V. perdavė savo apeliacinį skundą, jog šis teisėjas, įvertinęs skundo argumentus ir motyvus, padarytų neteisėtą poveikį vėlgi teisėjai E. M.. Kaip minėta, aplinkybės, jog apeliacinis skundas buvo perduotas V. B., išteisintieji neginčija. Visgi, padarius išvadą, jog šiuo atveju nepagrįsta kaltinimo dalis dėl V. B. pažado paveikti būtent teisėją E. M., neįrodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ir apeliacinio skundo perdavimo priežastis – siekiant padaryti neteisėtą poveikį būtent teisėjai E. M..
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini. Tuo tarpu tarnybos įgaliojimų viršijimas – tai įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.
BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai.
BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ nustatyta atsakomybė už veikas, kurių vykdytojai – specialaus subjekto požymius turintys asmenys – valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys. Vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, prie valstybės tarnautojų, be kita ko, priskiriami ir teisėjai.
Kaip minėta, BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju, konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Taip pat didelės žalos požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-226-976/2020). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018).
Remiantis kasacinio teismo praktika kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas jų darbas, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba daromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-7-64-139/2016, 2K-87-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-248-648/2020, 2K-P-59-495/2021). Didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).
V. B., būdamas Teismo X teisėju, pasitelkdamas trečiųjų asmenų (tarpininkų) pagalbą, planavo susitikimus ir ne kartą susitiko su vaikystės draugu V. V., kuris už nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nuteistas Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kurį planavo skųsti ir apskundė Teismui X, tai yra teismui, kuriame V. B. tuo metu ėjo teisėjo pareigas. Išnagrinėjus prokurorės skundą, ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaip jau minėta, nustatyta, jog:
V. B. 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu pažadėjo savo vaikystės draugui V. V. neteisėtai paveikti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., kad šis neteisėtais veiksmais paskirtų Teisme X gautą baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą V. B. pageidaujamam teisėjui-pranešėjui, taip sudarydamas sąlygas tam, kad jis galėtų šiam teisėjui-pranešėjui padaryti neteisėtą poveikį, kad V. V. būtų paskirta švelnesnė bausmė. Taip pat paaiškino, anot jo egzistavusį, kyšių davimo teisėjams mechanizmą, nurodydamas, jog kyšiai turi būti perduodami prieš teismo procesinių sprendimų priėmimą, pažymėjo, jog pats praeityje po susitarimų su advokatais priimti kyšius buvo pastarųjų apgautas (negavo pažadėtų pinigų). Įrodyta šiuo atveju ir aplinkybė, jog V. B. pažadėjo rinkti informaciją apie V. V. apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos eigą, padaryti neteisėtą poveikį šią bylą paskirtam nagrinėti teisėjui-pranešėjui. Nors atskirai toks neteisėtas poveikis būtent teisėjui-pranešėjui 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu aptartas ir nebuvo, neturint tikslo neteisėtai paveikti šį teisėją, prarastų prasmę pats pokalbis su Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, kuris buvo atsakingas už baudžiamųjų bylų skirstymą Teisme X ir kurį V. B. įvardino kaip užsiimantį neteisėta veikla skirstant šias bylas.
Kito susitikimo, kuris įvyko 2018 m. lapkričio 7 d., metu V. B. aptarė su V. V. jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, paskirtos bausmės aspektus, teikė konsultacijas ir patarimus, kokiais aspektais nuosprendis turėtų būti ginčijamas, pabrėžė, jog V. V. apeliacinis skundas turėtų būti paduotas paskutinę skundo padavimo termino dieną, kad apeliacinio skundo nespėtų paduoti prokuroras, taip pat nurodė V. V., jog esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo.
Laikotarpiu tarp 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimų V. B. Teisme X rinko informaciją apie baudžiamosios bylos eigą, ko pasėkoje sužinojo aplinkybę, jog byla turėtų būti pripažinta greičiau nagrinėtina.
Galiausiai, susitikus trečiąjį kartą, 2018 m. gruodžio 18 d., V. B. gavo iš V. V. gynėjos R. M. informaciją apie byloje numatytus teismo posėdžius, taip pat pateikė tam tikros informacijos apie šią baudžiamąją bylą – jog V. V. baudžiamoji byla bus priskirta greičiau nagrinėtinoms, gavo iš V. V. jo apeliacinį skundą tam, kad galėtų įvertinti šio skundo argumentus ir motyvus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato, kad Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Šis, o taip pat teisėjų ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumo principas įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (jos 109 straipsnyje), bet ir kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (2 straipsnyje, 3 straipsnio 2, 3 dalyse, 5 straipsnyje), Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse (9 straipsnio 1, 2 punktuose). Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnis). Draudimas daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, tiesiogiai įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas nepriklausomumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Pažymėtina ir tai, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas – tai yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga: teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1997 m. spalio 1 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).
Teisėjams atitinkamai keliami itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Teisėjų elgesio principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse. Kiekvienas teisėjas, ne tik vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, bet ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, privalo laikytis duotos teisėjo priesaikos, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą, būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnio 2 punktas, 12 straipsnio 1, 2, 4, 5 punktai, 13 straipsnio 1, 3, 7 punktai, 14 straipsnio 2, 11 punktai, 15 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. B. veiksmai, pažeidžiantys Konstitucijoje įtvirtintus teisėjų ir teismų veiklos principus, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytas pareigas, Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatas, buvo itin aktyvūs ir pasireiškė daugybe su teisėjo veikla ir jo tarnybine padėtimi bei įgaliojimais nesuderinamų veiksmų – jis, aiškiai suprasdamas apie savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir siekdamas neteisėtu būdu padėti savo vaikystės draugui, konspiratyviai susitikinėdamas su nuteistuoju V. V. bei jo gynėja, aptarinėjo V. V. (ir kitų asmenų) atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos eigą, konsultavo ir patarinėjo dėl apeliacinio skundo turinio ir jo bei kyšio davimo laiko, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi žadėjo padėti apeiti bylų skirstymo teisme taisykles ir už atlygį paveikti savo kolegą, Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, įvardindamas jį kaip neteisėtus veiksmus skirstant bylas atliekantį asmenį, kad ši byla būtų paskirta V. B. pageidaujamam teisėjui, taip pat žadėjo paveikti aptariamą bylą nagrinėsiantį teisėją-pranešėją, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi rinko ir pateikė V. V. ir jo gynėjai advokatei R. M. informaciją apie proceso šioje byloje organizavimą, tai yra, jog byla turėtų būti priskirta „prioritetinėms“ („Čia prioritetinę girdėjau padarys“). Iš tiesų, kiek vėliau ši baudžiamoji byla Teismo X Baudžiamųjų bylų pirmininko potvarkiu ir buvo pripažinta greičiau nagrinėtina. Tokiu būdu V. B. piktnaudžiavo savo kaip teisėjo tarnybine padėtimi ir veikė viršydamas suteiktus įgaliojimus.
V. B., bendraudamas su savo vaikystės draugu V. V., kuris, kaip baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, turėjo neginčijamą teisę turėti nešališką jo baudžiamąją bylą ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjantį arbitrą, šiam asmeniui visiškai paneigė ne tik teismų, bet ir konkrečių teisėjų nepriklausomumo, taip pat, kad teisėjai klauso tik įstatymo, principų egzistavimą. Pokalbių metu teismų sistema V. V. buvo įvardinta kaip korumpuota, teisėjai, turintys vykdyti teisingumą, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, bylas nagrinėti laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principų, apibūdinti kaip veikiantys vedami finansinių paskatų, o konkretūs sprendimai baudžiamosiose bylose neva priimami vadovaujantis ne konkrečiais teisės aktais, užtikrinant teisės viršenybės principo įgyvendinimą, bet tenkinant asmenų, suteikiančių neteisėtą finansinę paramą bylą nagrinėjančiam teisėjui, interesus, tokią neteisėtą veiklą, be kita ko, apibūdinant kaip visiškai įprastą ir vykdomą nuolat („B – /Ir/ /…/ vien… ne vienas yra sudegęs šitaip, žinai, kuris jau tuos pinigėlius ima… teisėjas ir… ir… ė-ė… ne vienas, net ir /…/ sakė, taip ir daro”, „Aš nu niekad gyvenime nei vieno žmogaus nesu raginęs – <…> atvežk, <…> duok, čia ne mano natūroj. Nori – prašau“, „B – Teisėjas jeigu nepadaro ką pažadėjęs – bijodamas skandalo tą pačią dieną lekia grąžint pinigus“). Ir atvirkščiai, pokalbio su V. V. metu sąžiningai savo pareigas atliekantys teisėjai pastarajam buvo įvardinti neigiamai („Paskui papuls pas kokį /babuiną/“, „Čia atėjusių naujų dabar, idėjinių“), o tie, kuriems neva galima padaryti neteisėtą poveikį, priešingai, įvardinti teigiamai („Gal bandyt, žinai, kad kokiam tai normalesniam žmogui“). Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas įvardintas kaip užsiimantis neteisėta, netgi nusikalstama veikla skirstant baudžiamąsias bylas, jo asmuo apibūdinamas neigiamai („Jis… paprašai, paskui – tai aš savo daviau geram žmogui. Reiškias, tau neišėjo, tai aš dabar daviau geram žmogui ir pinigų <… negrąžina. Nu žodžiu toks žulikėlis, žinai“, Teismo /…/ skyriaus pirmininkas yra toks, labai mėgsta… šitie labai žulikavoja“). Apibūdindamas teisėjus tokiais orumą žeminančiais epitetais V. B. pažemino ne tik savo, kaip teisėjo, bet ir visos teismų sistemos bei ją sudarančių atskirų teisėjų vardą. Nurodydamas, jog teismų sistema ir atskiri joje dirbantys teisėjai yra iš esmės korumpuoti (tokį vaizdą jis sudarė ir apie save, pasakodamas, kad pažadėjęs priimti palankų advokatams (jų klientams) sprendimą, pastarųjų buvo apgautas), o jis pats, kaip Teismo X teisėjas, kitiems teisėjams taip pat neva gali daryti neteisėtą poveikį, teisėjas V. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, veikė priešingai teisėjo tarnybos interesams, taip sudarė sąlygas baudžiamojon atsakomybėn patrauktam V. V., jo gynėjai advokatei R. M. susidaryti nuomonę, kad, neoficialiai bendraujant su teisėjais ir teikiant jiems materialinę naudą (kyšį), galima įtakoti baudžiamosios bylos baigtį, užsitikrinti palankaus sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje visus jau minėtus V. B. išsakytus žodžius ir epitetus, jų kartojimą ne viename pokalbyje, jų detalizavimą ir intensyvumą kategoriškai atmeta išteisintojo V. B. argumentus, kad tokiais žodžiais jis tariamai melavo, blefavo ir taip elgdamasis neturėjo jokios kitos, anot jo, tinkamos išeities. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie išteisintojo teiginiai yra deklaratyvūs, neįtikinami ir, be kita ko, paneigti jo realiai atliktais veiksmais – patarimais, konsultacijomis ir pažadais.
Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Nors nebuvo paskirtas nagrinėti baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą, V. B. susipažino ne tik su Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio turiniu, bet ir išsamiai aptarė šioje veikų, kurių padarymu V. V. pripažintas kaltu, pagrįstumą, byloje surinktus įrodymus, netgi atliko tam tikrą jų vertinimą, taip pat atliko ir V. V. paskirtos bausmės teisingumo, pagrįstumo vertinimą. V. B., savo nuomonę grįsdamas V. V. ir kitų asmenų atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos duomenimis, teikė patarimus, kodėl vienos ar kitos nusikalstamos veikos V. V. inkriminuotos nepagrįstai, nurodė, kad dėl šių veikų jį išteisinus, V. V. paskirta bausmė tikrai sumažės („Tai šituos išmetus ta bausmė, nu tikrai pamažės. Ir aš jau nu tą tau garantuoju be jokių atlygių čia ir panašiai“). Būdamas Teismo X teisėju ir bendraudamas su baudžiamojoje byloje kaltu pripažintu V. V. klausimais, susijusiais su šio asmens baudžiamąja byla, apie priimto nuosprendžio pagrįstumą, byloje kuri apeliacine tvarka turėjo būti nagrinėjama tame pačiame teisme, V. B. pažeidė nešališkumo, skaidrumo principus, neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tokiu būdu sukėlė abejonių priimto teismo nuosprendžio pagrįstumu, faktiškai neformaliai atliko bylą nagrinėjančio arbitro funkciją, tokios teisės susidariusioje situacijoje, akivaizdu, neturėdamas ir taip viršydamas jam, kaip teisėjui suteiktus įgaliojimus. Duodamas patarimus V. V. dėl jo gynybos taktikos (akcentuodamas jo duotų parodymų nuoseklumo svarbą, nurodydamas, jog apeliacinis skundas turėtų būti paduotas paskutinę skundo padavimo termino dieną) V. B. veikė ir kaip pastarojo gynėjas, tokios teisės taip pat neturėdamas ir savo veiksmais vėlgi viršydamas jam suteiktus įgaliojimus.
Kaip minėta, teisėjas, ne tik atlikdamas tiesiogines funkcijas, bet ir laisvu nuo šių funkcijų atlikimo metu, negali siekti naudos sau, artimiesiems ar draugams naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teisėjas taip pat privalo vengti bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Nors šioje byloje ir neįrodytas neteisėtas poveikis Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, taip pat teisėjų kolegijos, nagrinėjusios V. V. ir kitų asmenų šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus, nariams ar šios kolegijos pirmininkei-pranešėjai, žadėjimas duoti kyšį savo kolegai teisėjui, diskreditavimas jų kaip asmenų, nagrinėjančių bylas už kyšius, nevienkartinis bendravimas su kaltinamuoju, o vėliau ir nuteistuoju V. V. bei jo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o taip pat priimto nuosprendžio (ne)pagrįstumo vertinimas, pokalbiai (netgi konsultacijos) klausimais, susijusiais su baudžiamąja byla, kuri tuo metu turėjo būti pradėta nagrinėti Teisme X, apeliacinio skundo priėmimas, siekiant įvertinti šio skundo argumentus ir motyvus, pasinaudoti šiuo skundu teikiant tolesnę pagalbą savo draugui, pats savaime buvo ne tik neetiškas, tokiu elgesiu teisėjas, kaip minėta, taip pat pažeidė eilę kaltinime nurodytų, tarp jų ir aukščiausią teisinę galią teisės aktų sistemoje turinčių, teisės aktų reikalavimų, tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo gynėjai sudarydamas pakankamą pagrindą abejoti teismų apskritai ir atskirų teisėjų objektyvumu, nešališkumu, nepriklausomumu.
Nors V. B. veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nesukėlusius didelės neturtinės žalos valstybei ir pripažino, jog jie gali būti vertinami tik kaip teisėjų etikos taisyklių pažeidimas, už ką V. B. buvo atleistas iš teisėjo pareigų, tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta. Drausminis nusižengimas, dėl kurio teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, nuo BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo, kaip minėta, atribojamas pagal nusikalstamus padarinius. Drausminė atsakomybė V. B. buvo realizuota prieš baudžiamąją atsakomybę (7 t., b. l. 12–16), tačiau asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Neteisėti V. B. veiksmai šioje situacijoje vertintini ne tik kaip teisėjų etikos taisyklių pažeidimas, bet ir savo pavojingumu peržengiantys tokios atsakomybės ribas, pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti drausminiu (tarnybiniu) nusižengimu.
Teismai, būdami viena iš valstybės valdžių – teisminę valdžią, įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimas teismais yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės elementas, reikšminga teisminės valdžios veiksmingos veiklos sąlyga. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia (be kita ko) teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims, racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas), baigiamųjų teismo aktų aiškumas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Teisėjams, kaip minėta, keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Visuomenės pasitikėjimą teismais gali užtikrinti tik kvalifikuoti, profesionaliai savo pareigas atliekantys teisėjai, pasižymintys nepriekaištinga reputacija ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Bet kokie teisingumą vykdančio asmens neteisėti veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją. Juk apie visos teismų sistemos, taip pat ir šią sistemą sudarančių teisėjų elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms vertybėms visuomenė dažniausiai sprendžia pagal atskirų teisėjų elgesį, o neteisėti net ir vieno teisėjo veiksmai pakerta visuomenės pasitikėjimą Lietuvos Respublikos teismais, kaip teisingumą vykdančia institucija, tuo pačiu diskredituoja ir Lietuvos valstybę, kaip teisinę.
Šiame kontekste pažymėtina, kad jau pats faktas, jog teisėjas, kurio tiesioginė paskirtis vykdyti teisingumą, atlikdamas pareigas, slapta bendrauja su asmeniu, siekiančiu (norinčiu) neteisėtos, netgi nusikalstamos pagalbos, ieškančiu galimybės neteisėtu būdu paveikti bylą nagrinėjančius teisėjus, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, dargi patarinėja šiam asmeniui – V. V., kaip elgtis, kaip ir kada duoti kyšį, kokius kitus veiksmus atlikti, bendrauja ir su šio asmens gynėja, žada kaip teisėjas už atlygį paveikti savo kolegas teisėjus, suponuoja didelės žalos padarymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, teismų įstatymo, teisėjų etikos kodekso nuostatomis, išteisintasis V. B. privalėjo V. V. paaiškinti tokio savo vaikystės draugo elgesio (veiksmų) neteisėtumą, nusikalstamą pobūdį. Tačiau to V. B. nepadarė. Atvirkščiai, jis pritarė V. V. norui elgtis priešingai teisės aktų reikalavimams, nuosekliai aptarinėjo priimto nuosprendžio pagrįstumą, svarstė kaip palengvinti savo vaikystės draugo teisinę padėtį, galimybes pirmiausia paveikti bylas skirstantį asmenį, kad baudžiamoji byla su V. V. apeliaciniu skundu būtų paskirta V. B. pageidaujamam teisėjui-pranešėjui, o po to ir – tokį teisėją-pranešėją. Dar daugiau, baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. V., išteisintasis V. B. ne tik nurodė pats imdavęs kyšius už konkrečių sprendimų priėmimą, bet ir teismų sistemą apibūdino kaip iš esmės korumpuotą. Dėl V. B. pokalbių metu išsakytų teiginių šiame ikiteisminiame tyrime kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas jau minėtas A. K. (4 t., b. l. 106–110), kuris šią aplinkybę nurodė kaip vieną iš priežasčių savo noru palikdamas teisėjo pareigas. Ir nors konkretūs V. B. veiksmai bandant padaryti neteisėtą poveikį Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui šioje byloje nebuvo įrodyti (kaip ir kyšio siūlymas Teismo Y teisėjui V. P.), ši aplinkybė jokiu būdu nešalina jo veiksmų pavojingumo, didelės žalos atsiradimo. Pažymėtina ir tai, kad po V. B. sulaikymo ir atleidimo iš pareigų, A. K. teisėjo pareigų palikimo, buvo ilgam laikui sutrikdytas viso Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus darbas – buvo keičiamos, performuojamos teisėjų kolegijos sudėtys, perskirstomos ir pradėtos iš naujo nagrinėti visos baudžiamosios bylos, kurių kolegijos nariais buvo šie teisėjai, ženkliai padidėjo kitų šio skyriaus teisėjų darbo krūvis, iš naujo į teismo posėdžius turėjo vykti proceso dalyviai.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką piktnaudžiavimo bylose, kuo aukštesnės einamos pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma, nes nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro aukšto rango pareigūnai, o tai negali nediskredituoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17/2014, 2K-297/2014). Taigi priklausomai nuo valdžios institucijos jurisdikcijos, kompetencijos, hierarchinės padėties valdžios sistemoje, taip pat – atitinkamos valdžios institucijos pareigūno ar tarnautojo įgyvendinamų funkcijų reikšmingumo, veikos pobūdžio ir turinio, keliami reikalavimai tai veiklai, atsakomybės lygmuo nėra vienodas. Teisėjai, kaip vienos iš trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų atstovai minėtų reikalavimų privalo laikytis ypač preciziškai. Tuo tarpu V. B., atstovaudamas vieną iš valstybės valdžią vykdančių institucijų – teismus, dar daugiau, būdamas vienu iš aukščiausios grandies teismų – Teismo X teisėju, kuriuos skiria aukščiausios šalies valdžios – Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu, V. V. teismų sistemą apibūdino visiškai paneigdamas teismų ir atskirų teisėjų veiklos principus ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik liudija didesnį V. B. veiksmų pavojingumo laipsnį, bet ir neabejotinai mažina visuomenės pasitikėjimą ne tik asmeniškai jo, kaip teisėjo, tačiau ir kitų teisėjų veiklos objektyvumu, skaidrumu, sąžiningumu, taip pat sukelia didelių abejonių visa teismų sistema ir valstybe. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokie išteisintojo V. B. veiksmai sukėlė didelę žalą visai teismų sistemai, teisėjų bendruomenei, o kartu ir Lietuvos valstybei.
Nors toks neigiamas teismų sistemos apibūdinimas buvo adresuotas konkrečiam asmeniui – V. V., išteisintojo V. B. teiginiai tapo žinomi visuomenei ir jie reikšmingai prisidėjo prie visuomenės pasitikėjimo teismais sumažėjimo, padarė sunkiai pataisomą, ilgalaikę žalą teismų sistemai, sugriovė taip sunkiai atkuriamą pasitikėjimą teismais. Žiniasklaidoje (įvairiuose straipsniuose, TV reportažuose) buvo pateikiama informacija apie ikiteisminį tyrimą teisėjų, tarp jų ir V. B., atžvilgiu (portalo „Delfi“ straipsnis: „Dar neregėta korupcija teismuose: net 8 aukščiausio rango teisėjai įtariami kyšininkavimu“, portalo „15min“ straipsnis: „Korupcijos skandalas: sulaikyti 8 teisėjai ir 5 advokatai, sutartų kyšių suma siekė 400 tūkst. eurų“, portalo lrt.lt straipsnis: „A. Valantinas: metų metais augintas pasitikėjimas teismais sugriautas per sekundę“), didelis visuomenės susidomėjimas šia baudžiamąja byla, jos baigtimi išlieka iki šiol.
Šiaulių apygardos teismas, darydamas išvadą, neva V. B. neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei, nevertino šio asmens išskirtinio statuso ir pareigų bei jo veiksmų pavojingumo ir sukeltų padarinių ne tik Teismo X, bet ir visų kitų Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų bei Lietuvos, kaip teisinės valstybės, prestižui ir autoritetui. Šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo ir įgaliojimus viršijo, kaip jau minėta, vieno iš aukščiausios teismų grandies teisėjas, tai yra asmuo, kuriam ne tik keliami itin aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai, bet ir kuris pats turi būti sektinu pavyzdžiu, autoritetu kitiems teisėjams. V. B. savo veiksmais iškraipė teisingumą Lietuvos Respublikoje turinčios vykdyti institucijos – teismų, veiklos principus, sulaužė teisėjo priesaiką, diskreditavo teisėjo vardą, sumenkino teisėjų ir teismų autoritetą, sumažino visuomenės pasitikėjimą visa teismų sistema, ir dėl to padarė didelės žalos teismų reputacijai, didelės žalos patyrė valstybė.
Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019). Aiškinant įstatyme įtvirtintus kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymius, būtina pabrėžti svarbią aplinkybę, kad neturtinio pobūdžio naudos (kitokios asmeninės naudos) siekimas, visų pirma, siejamas ne su kitų asmenų neturtine nauda, o su pačiam piktnaudžiaujančiam kaltininkui, jo artimiems asmenims suteikiama gerove. Pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja manymą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra šio nusikaltimo subjektas. Atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio neapibrėžtumą įstatyme, šios neturtinės vertybės sąvokos abstraktumą, tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022). Kaip siekimą asmeninės naudos padedant kitam asmeniui kai dominavo daug didesni, negu nekvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pavojingumą atspindintys asmeniniai interesai kasacinis teismas yra pripažinęs atvejus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2009, 2K-200-495/2020), kai kaltininkus su asmenimis kurių interesais buvo veikiama, siejo ne vien pažintis, o išties artimi ryšiai (savo neteisėtais veiksmais buvo siekiama padėti geram pažįstamui, taip pat giminaičiui; siekiama padėti kolegai, policijos pareigūnui, su kuriuo kaltininkė dirbo tame pačiame policijos komisariate).
Nagrinėjamu atveju V. B. inkriminuojamas kitokios asmeninės naudos siekimas kitam asmeniui, tai yra, jog savo neteisėtais veiksmais jis siekė padėti vaikystės draugui V. V., kad pastarajam, nurodytoje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, būtų paskirta švelnesnė bausmė. Kaip matyti iš pačių išteisintųjų parodymų, V. B. ir V. V. ryšys buvo artimas – jie bendravo daugybę metų (buvo klasiokai, mokyklą baigus draugiški santykiai buvo puoselėjami ir toliau), susitikdavo pastoviai, bent kartą per metus, taip pat ir atostogų metu. Artimą ryšį taip pat patvirtina ir užfiksuotų pokalbių turinys, kalbėjimo maniera – asmenys bendravo neoficialiai, pokalbio metu nevengdami ir asmeninių temų. V. B., būdamas teisėju, V. V. pripažino užsiimdavęs neteisėta veikla, o V. V. taip pat patvirtino, jog tokio pobūdžio neteisėta veikla (papirkimai) jam nėra svetima („V – <…> nu aš esu, <…> kyšių davęs <…>“ (2 t., 97-112 b. l.)), kas rodo pakankamai didelį pokalbio dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, atvirumą vienas kitam. Nagrinėjamu atveju pagrindinė V. B. ir V. V. susitikimų ir pokalbių priežastis buvo siekis palengvinti V. V. teisinę padėtį. Akivaizdu, jog V. B. su V. V. tokio pobūdžio klausimais bendravo tik dėl to, kad pastarasis buvo artimas V. B. draugas ir jie vienas kitu pasitikėjo. Aplinkybė, jog V. B., eidamas teisėjo pareigas, paprašytas ilgamečio artimo draugo, buvo pasiruošęs pažeisti pagrindinius tarnybos veiklos principus, neabejotinai didina jo veiksmų pavojingumą ir leidžia vertinti piktnaudžiavimą tarnyba kaip kvalifikuotą nusikalstamą veiką, atliktą siekiant naudos artimam draugui – V. V..
BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė. Kvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnyba, tai yra, piktnaudžiavimas tarnyba ar įgaliojimų viršijimas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
V. B. pirmosios instancijos teisme savo bendravimą su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu asmeniu nurodė vertinąs tik kaip etikos taisyklių pažeidimą. Aiškų suvokimą, jog atliekami veiksmai yra ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami, visų pirma patvirtina aplinkybė, jog visi susitikimai su V. V. buvo organizuojami konspiratyviai, per trečiuosius asmenis. Kaip minėta anksčiau nuosprendyje, aktualiu laikotarpiu nebuvo užfiksuotas nei vienas V. B. skambutis V. V., nors per mažiau nei dviejų mėnesių laikotarpį šie asmenys susitiko bent tris kartus. Antra, susitikimų su V. V. metu, aptarinėdami itin jautrius klausimus (dėl kyšio sumos, pinigų perdavimo), pokalbio dalyviai kalbėjo tyliau nei įprastai, aiškiai slėpdami pokalbio turinį nuo bet kokių pašalinių asmenų. Trečia, 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusio susitikimo metu V. B., atkreipęs dėmesį į pokalbį fiksavusius pareigūnus, nedelsiant pasišalina iš susitikimo vietos („Ką čia mes dabar, kas čia, kažkoks stovi ko čia? O, Jėzau…“). Taigi V. B., turėjęs ilgametę teisėjo darbo patirtį, pats nagrinėjęs baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau nepaisydamas duotos teisėjo priesaikos, V. V. tvirtino ir aiškiai leido suprasti dėl savo, kaip teisėjo tarnybinės padėties, galintis atlikti eilę neteisėtų veiksmų, galėsiančių sušvelninti jo teisinę padėtį (visų pirma, pakalbėti su Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, vėliau – su skundą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos pirmininku-pranešėju). Pažymėtina, jog pokalbių kontekstas, maniera, šių pokalbių turinys, kaip jau minėta (89 pastraipa), neleidžia vertinti V. B. išsakytų teiginių tik kaip asmens siekio „bravūriškai“ pasireikšti vaikystės draugo V. V. akivaizdoje), kaip nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. Juolab, kad tam tikrus veiksmus išteisintasis V. B. ir atliko – 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu gavęs iš V. V. Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio kopiją (o prieš tai, 2017 m. vasarą, ir kaltinamojo akto kopiją), su šiais dokumentais ne tik susipažino, bet ir aptarė kaltinimų, paskirtos (subendrintos) bausmės pagrįstumą, apeliacinio skundo argumentus, šio skundo padavimo laiką, rinko ir pateikė informaciją apie šios, apeliacine tvarka paskirtos nagrinėti, baudžiamosios bylos eigą – kad ši byla bus priskirta „prioritetinėms“, o tai kiek vėliau ir buvo padaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui priėmus potvarkį dėl šios bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina. Taigi V. B. aiškiai suvokė, jog bendraudamas su V. V. piktnaudžiauja tarnyba bei viršija jam, kaip teisėjui, suteiktus įgaliojimus, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų siekiant padėti vaikystės draugui gali būti padaryta didelė žala valstybei ir tokių padarinių norėjo. Šiame nuosprendyje aptarti V. B. kaltės įrodymai neabejotinai įrodo ir priežastinį ryšį tarp jo nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.
Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-976/2015, 2K-599-976/2015, 2K-36/2013, 2K-201-1073/2018).
Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, šių nusikalstamų veikų subjektais, atliekančiais vykdytojo vaidmenį, gali būti tik BK 230 straipsnyje išvardinti asmenys – valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys, tačiau kitais bendrininkais, pvz., padėjėjais, kurstytojais – ir kiti asmenys, bendrai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką, kuriuos su vykdytoju sieja veikos bendrumas, tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju V. V. buvo kaltinamas tuo, jog padėjo V. B. piktnaudžiauti tarnyba bei viršyti įgaliojimus. Prokurorė skunde nurodo, jog V. V. veiksmai teikiant procesinius dokumentus bei informaciją apie skundo padavimo eigą, kad V. B. nereikėtų šios informacijos ieškoti informacinėje sistemoje „Liteko“ ir niekas nesužinotų, kad pastarasis domisi šios bylos eiga, pažadas esant reikalui iškart atvežti neteisėtam atlygiui skirtus pinigus, šiame epizode turėtų būti kvalifikuoti kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnyba.
Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasis įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, tai yra neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.
Nagrinėjamoje byloje V. V. kaip padėjėjui inkriminuoti tokie veiksmai:
2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu jis kaltinamas pažadėjęs V. B. pateikti apeliacinį skundą, teikti informaciją apie apeliacinio skundo padavimo eigą;
2018 m. lapkričio 7 d. susitikimo metu jam inkriminuojamas sutikimas, esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, atlikti šiuos veiksmus iki galutinio teismo sprendimo;
Galiausiai, 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu jis kaltinamas perdavęs V. B. apeliacinį skundą, kad šis, susipažinęs su skundo argumentais ir motyvais, padarytų neteisėtą poveikį teisėjai E. M., kad V. V. būtų paskirta švelnesnė bausmė.
Pažymėtina, kad visi V. B. inkriminuoti veiksmai, kuriuos teismas šiuo nuosprendžiu pripažino kaip įrodytus, buvo atlikti dar iki apeliacinio skundo jam perdavimo 2018 m. gruodžio 18 d., V. B. nežinant V. V. baudžiamojoje byloje surašyto skundo turinio. Dar daugiau, kaip minėta anksčiau (102 pastraipa), V. B. dar 2017 m. vasarą buvo perduotas V. V. baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu jam perduotas Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendis, taigi baudžiamosios bylos medžiaga V. B. ir taip buvo žinoma. Piktnaudžiavimas tarnyba kaip nusikalstama veika baigta paskutinio susitikimo dieną, tai yra 2018 m. gruodžio 18 d., kadangi tolesni V. B. veiksmai – bandymas daryti neteisėtą poveikį V. V. apeliacinį skundą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijos pirmininkei-pranešėjai ar kitiems kolegijoms nariams (ką galėtų tam tikra apimtimi palengvinti turima apeliacinio skundo šioje byloje kopija), šiuo atveju nustatytas nebuvo. Taigi pažadas pateikti V. B. apeliacinį skundą ar šio skundo pateikimas, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnyba, neatitinka nei vieno iš BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktų padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų ir niekaip nepalengvino V. B. padaryto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba.
Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad V. V. teikė kokią nors konkretesnę informaciją V. B. apie apeliacinio skundo padavimo eigą (kas V. V. ir inkriminuojama kaip padėjimas padaryti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą). Tokios aplinkybės nepatvirtina nei užfiksuotų pokalbių tarp šių asmenų turinys, nei pačių išteisintųjų parodymai.
V. V. kaip padėjimo piktnaudžiauti veiksmai inkriminuojamas ir sutikimas, iškilus tokiam poreikiui, perduoti teisėjui kyšį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sutikimas perduoti kyšį yra išdava V. V. prašymo (už atlygį) padėti sušvelninti jo teisinę padėtį ir galėtų būti, nustačius kitas inkriminavimui pagal BK 227 straipsnį reikšmingas aplinkybes, vertinamas per papirkimo normą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Taigi pats sutikimas perduoti kyšį, jei toks poreikis atsirastų, negali būti vertinamas kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnyba.
Taigi atsižvelgus į V. V. veiksmų apimtį bei jų reikšmę BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kontekste nėra pagrindo tokius jo veiksmus vertinti kaip padėjimą piktnaudžiauti tarnyba. Sprendimas išteisinti V. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjant prokurorės apeliacinį skundą šioje byloje buvo papildomai įvertinti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažinti įrodymais – neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymo metu užfiksuoti susitikimai 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. bei šių susitikimų metu įvykusių pokalbių turinys (išskyrus aptartą išimtį dėl pokalbio tarp advokatės ir jos kliento). Kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pasitvirtino iš dalies. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tam tikros V. B. inkriminuojamos aplinkybės nėra įrodytos, tai yra, jog jis neteisėtai kreipėsi į Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, pranešė V. V. apie šį kreipimąsi bei pažadėjo jam neteisėtai paveikti būtent teisėją E. M., kuri buvo paskirta baudžiamosios bylos pagal V. V. ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus teisėjų kolegijos pirmininke-pranešėja. Teisėjų kolegija taip pat pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo vertinti V. V. veiksmus kaip padėjimą piktnaudžiauti tarnyba. Kitas V. B. inkriminuojamas aplinkybes patvirtina bendravimo su V. V. aplinkybės bei šio bendravimo metu užfiksuotų pokalbių turinys. Pažymėtina, jog dalis kaltinime nurodytų teisės aktų, kuriuos savo veiksmais neva pažeidė V. B., yra pertekliniai – kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje pagal V. V. ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus Teisme X buvo sudaryta teisėtai, vadovaujantis atitinkamomis bylų skirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, pagrindo konstatuoti šių teisės aktų pažeidimą šiuo atveju nėra (teisės aktai, nurodyti 2.5.5., 2.5.6. pastraipose, be to, 2.5.6. pastraipoje cituojama Teismo X pirmininko 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. T-89 patvirtintų bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Teisme X taisyklių redakcija, kuri netgi negaliojo inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu, 4 t., b. l. 143–148). Pažymėtina ir tai, kad V. B., kaip minėta, jokie įgaliojimai bylų skirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procese suteikti nebuvo, taigi jis pats šių taisyklių pažeisti negalėjo. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, patvirtinančius atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija kaip įrodytas pripažįsta tokias aplinkybes:
V. B., būdamas valstybės tarnautojas, siekdamas kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:
2018 m. spalio 25 d., apie 11.56 val., susitikimo, vykusio kavinėje „Ad Astrum“, esančioje Gedimino pr. 33, Vilniuje, metu, po to, kai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo Y 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. V. buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, ir 1 000 MGL (37 660 Eur) bauda, V. B., būdamas valstybės tarnautojas – Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, siekdamas kitokios asmeninės naudos – neteisėtais veiksmais padėti savo vaikystės draugui V. V., kad pastarajam nurodytoje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka Teisme X, būtų paskirta švelnesnė bausmė, nebūdamas įgaliotas Teisme X skirstyti bylas teisėjams ir sudaryti teisėjų kolegijas, veikdamas priešingais teismui ir teisingumui interesais, pažadėjo V. V. viršydamas įgaliojimus, neteisėtai paveikti Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. K., kad šis, turėdamas pareigą tvarkyti Teisme X baudžiamųjų bylų paskirstymą teisėjams ir teisėjų kolegijoms automatizuotu kompiuterinės programos atrankos būdu, Teisme X gautą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal V. V. apeliacinį skundą neteisėtais veiksmais, pažeisdamas bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles ir nesilaikydamas nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų, paskirtų nagrinėti V. B. pageidaujamam Teismo X Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui – pranešėjui, taip sudarydamas sąlygas tam, kad V. B., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir pažintimis, paskirtam teisėjui – pranešėjui – padarytų neteisėtą poveikį, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje apeliacine tvarka, V. V. būtų paskirta švelnesnė bausmė. Tomis pačiomis aplinkybėmis V. B. paaiškino V. V. apie, jo teigimu esamą, A. K. neteisėtą veiklą paskirstant baudžiamąsias bylas, neteisėtų atlygių už bylų paskyrimą nagrinėti pageidaujamam teisėjui davimo mechanizmą, taip pat V. B. paaiškino V. V. apie, jo teigimu esamą, kyšių davimo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų teisėjams mechanizmą, nurodydamas, kad kyšiai turi būti perduodami prieš teismo procesinių sprendimų priėmimą, paaiškindamas, kad praeityje pats po susitarimų su advokatais priimti kyšius buvo apgautas advokatų, kurie sutartų kyšių neperdavė, taip pat V. B. pažadėjo rinkti informaciją apie V. V. apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos eigą, padaryti neteisėtą poveikį paskirtam teisėjui – pranešėjui, kad šis priimtų V. V. nurodytoje byloje palankų sprendimą, o taip pat V. B. nurodytų neteisėtų veiksmų tikslais susitarė su V. V. laikytis konspiracijos tam, kad šie veiksmai nebūtų užfiksuoti taikant telefoninių pokalbių kontrolę bei kitus slaptus tyrimo veiksmus.
Vėliau, 2018 m. lapkričio 7 d., apie 17.27 val., kavinėje „Ad Astrum“, esančioje Gedimino pr. 33, Vilniuje, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nusikalstamų tikslų, V. B., suvokdamas, kad tokiu būdu kenkia baudžiamojo proceso objektyvumui, aptarė su V. V. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus, V. V. bei kitų proceso dalyvių parodymus, taip pat V. B. nurodė V. V. apeliacinį Teismui X per Teismą Y paduoti paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną tam, kad apeliacinio skundo nespėtų paduoti prokuroras, be to, V. B. nurodė V. V., kad esant poreikiui perduoti teisėjui kyšį, pinigus V. V. turės perduoti iki galutinio teismo sprendimo, o V. V. sutiko atlikti šiuos veiksmus.
Vėliau, nuo 2018 m. lapkričio 7 d., 17.50 val., iki 2018 m. gruodžio 18 d., 11.35 val., Teisme X, esančiame (duomenys neskelbtini), V. B., veikdamas priešingais teismui interesais, atlikdamas veiksmus, nesuderinamus su tarnybos teisme interesais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, rinko informaciją apie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eigą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 18 d., nuo 11.57 val. iki 12.15 val., susitikimo Vasario 16-osios gatvėje, Vilniuje, metu V. B., nusikaltimo darymo tikslais susitiko su V. V. gynėja R. M., iš kurios gavo informaciją apie byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus teismo posėdžius bei informavo V. V. apie informacijos, susijusios su bylos eiga, rezultatus, paaiškino, jog byla priskirta prioritetinėms byloms, taip pat gavo iš V. V. jo apeliacinį skundą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad įvertintų apeliacinio skundo argumentus bei motyvus.
Šiais savo veiksmais V. B., būdamas Teismo X teisėjas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui, sulaužė šią priesaiką ir pažeidė šių norminių aktų reikalavimus:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

109 straipsnio nuostatas, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymų;
114 straipsnio nuostatas, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę;

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo:

1 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka;
2 straipsnio nuostatas, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų;
3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų, teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams;
5 straipsnio nuostatas, numatančias teismų veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir operatyvumo principus;
34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų;
36 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, kad teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis;
46 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai;

Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso:

7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą – laikytis duotos teisėjo priesaikos;
9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintą nepriklausomumo principą;
11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą – vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;
12 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą – elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;
14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą – saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija;
15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą – nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
Tokiu būdu V. B. sulaužė teisėjo priesaiką, diskreditavo teisėjo vardą, savo veiksmais iškreipė teisėjo tarnybos veiklos principus, sumenkino visuomenės pasitikėjimą teismu, padarė didelės žalos teismų reputacijai ir valstybei, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad nors V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog jis išteisinamas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl V. B. išteisinimo, vertino jo veiksmų atitiktį BK 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms, taigi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas.

Dėl bausmės V. B.

Pripažinus, kad V. B. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo, išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018, 2K-16-942/2022). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).‏‏‎
V. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padaryta V. B. einant teisėjo pareigas, kaip jau minėta, nusikalstami šio asmens veiksmai padarė ilgalaikę, sunkiai pataisomą žalą ne tik visai teismų sistemai, bet ir valstybei. V. B. prieš inkriminuojamo nusikaltimo padarymą daugiau nei dvidešimt metų ėjo teisėjo pareigas Teisme X (8 t., b. l. 187–189), prieš tai Lazdijų rajono apylinkės teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, neteistas (8 t., b. l. 194, 195), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (8 t., b. l. 190–193). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo V. B. nesilaikė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių baudžiamojoje byloje nėra.
Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Įvertinus tai, jog prokuroro apeliaciniame skunde prašoma, pripažinus kaltu, V. B. skirti bausmę – baudą, taip pat atsižvelgus, jog šis asmuo teisiamas pirmą kartą, jo asmenybę, amžių (pensininkas), padarytos veikos pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. B. skiriama bauda, atitinkamai nustatant jos dydį.
Ikiteisminis tyrimas V. B. ir V. V. atžvilgiu pradėtas atitinkamai 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. spalio 31 d. Kaip matyti, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko pakankamai sklandžiai. Nepagrįsto tyrimo bei bylos nagrinėjimo vilkinimo organizuojant procesą nebuvo nustatyta. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvios proceso trukmę nulėmusios priežastys – didelės apimties ikiteisminis tyrimas ne tik V. B., V. V., bet ir kitų asmenų atžvilgiu (iš kurios šis tyrimas buvo išskirtas), teisėjų ir gynėjų užimtumas kitose bylose, kas turėjo įtakos planuojant posėdžius – neleidžia konstatuoti bylos vilkinimo, tačiau visgi neatleidžia valstybės institucijų nuo pareigos organizuoti procesą taip, kad jis neužtruktų nepagrįstai ilgai. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje bendrą proceso trukmę (ketveri metai ir kiek daugiau nei trys mėnesiai) nagrinėjamų nusikalstamų veikų sudėtingumo kontekste – bylos negalima laikyti nei išskirtinai sudėtinga, nei labai didelės apimties (buvo tiriamos dvi nusikalstamos veikos, kaltinimai pareikšti dviem asmenims), darytina išvada, jog procesas buvo pernelyg ilgas ir ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta nustatant V. B. skiriamos baudos dydį.
Spręsdama klausimą dėl V. B. skirtinos baudos dydžio teisėjų kolegija įvertino ir aplinkybes dėl jau priimto sprendimo atleisti V. B. iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą ir su tuo susijusių pakankamai reikšmingų teisinių padarinių – visų su teisėjo valstybine pensija susijusių socialinių garantijų praradimo (Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnis).
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkų nusikaltimą galima skirti baudą nuo 150 iki 6 000 MGL. Prokurorės apeliaciniame skunde prašomas skirti baudos dydis (700 MGL), įvertinus aptartas aplinkybes dėl proceso trukmės, atsižvelgiant į anksčiau nuosprendyje pateiktą V. B. asmenybės ir veikos vertinimą, jau patirtas pasekmes dėl socialinių garantijų praradimo, į būtinumą užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, yra per didelis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog V. B. už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą turi būti skiriama 400 MGL dydžio bauda. Į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.
Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, taip pat turtinę padėtį (nuosavybės teise registruoti du nedidelės vertės žemės sklypai), įvertinus aplinkybę, jog V. B. pajamas šiuo metu sudaro tik gaunama senatvės pensija, teisėjų kolegija nustato, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog jis išteisinamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 400 MGL (20000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį V. B. išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d., kas atitinka 20 MGL, ir nustatyti, jog V. B. skiriama 380 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, jog paskirta 380 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas Gražys

Jūratė Jakubonienė

Ernestas Rimšelis