Teisėjai švenčia pergalę, pagaliau uždarę „Laisvą laikraštį”

Aurimas Drižius

Po 20 metų trukusio persekiojimo Lietuvos „teisinė sistema” pagaliau gali švęsti pergalę – „Laisvas laikraštis” uždarytas, jį pasiekia tik prenumeratoriai, bet koks laikraščio platinimas yra uždraustas „teismų sprendimu”.

Beje, net ir valdiškas „Lietuvos paštas” kategoriškai atsisako jį platinti, nors kitus leidinius parduoda.

Beje, bylą išnagrinėjusi teisėja Navickytė dar ir priteisė tūkstantines sumas tiems, kurie padarė žalą savaitraščiui „Laisvas laikraštis” – „Norfos” didmena”. Teisėja Navickytė nusprendė, kad „Laisvas laikraštis” nebegali būti platinamas vieninteliame likusiame prekybos tinkle, kurs jis dar buvo platinamas – tai yra „Norfos” tinkle. „Nes „Norfos” šefas  pasakė, kad „jau seniai reikėjo tai padaryti” (išmesti jį iš tinklo – aut pastaba).

Taip ir buvo padaryta – „laisvas laikraštis” buvo tiesiog išmestas iš prekybos, nes kažkam nepatiko, o teismas pasakė, kad taip jam ir reikia. Teisėjos Navickytės nutartį patvirtino ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės (nuotr. viršuje su patrona Grybauskaite) , Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės.

Be to, kad nurodė uždaryti laisvą spaudą, teisėja Navickytė (nuotr. viršuje) dar ir pasityčiojo – priteisė dar papildomai iš įmonės, kuri skundėsi dėl laisvos spaudos terorizavimo, dar papildomai 242 Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Žinoma, kad toks sprendimas neteisėtas, tačiau aš jau niekuo nebesistebiu šioje „teisinėje valstybėje”.

Kreipiausi į teismą, nurodžiau, kad toks sutarties dėl platinimo pažeidimas prieštarauja įstatymams, nes leidinys buvo platinamas „Norfos” tinkle daugiau nei 15 metų ir niekas dėl to pretenzijų mums nekėlė. Kol vieną dieną dunduliai pasakė, kad „jau labai seniai reikėjo išmęsti tą „Laisvą laikraštį” iš prekybos tinklo.

Tokie teismo sprendimai nužudė jau 20 metų leidžiamą savaitraštį „Laisvą laikraštį”, nes teismas nurodė, kad jis negali būti platinamas ir tokiu būdu skaitytojai nebegali jo įsigyti. Neleisdami jo įsigyti, teismai automatiškai uždarė laisvą spaudą. Toks manau buvo ir pirminis sumanymas, nes teismas iš tos, kuris patyrė didelę žalą, priteisė dar pinigų tam, kuris tą žalą sukėlė. Neabejoju, kad teisėjai Navickytei tai bus stimulas padaryti greitą karjerą „teismų sistemoje”.

Primenu, kad teismai šioje byloje pažeidė visus Visuomenės informavimo įstatymo straipsnius. Tai yra atsakovas „Norfos mažmena” nurodė spaudos platintojui UAB „Litpresa” nustoti platinti savaitraštį „Laisvą laikraštį”, nes jis kritikavo vyriausybę ir Lietuvos valdžią. „Jau labai seniai reikėjo tai padaryti” (uždaryti „Laisvą laikraštį”) nurodė „Norfos mažmenos” vadovas.

Leidinys buvo platinamas įvairiose Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse, iki 2022-02-28 įskaitant ir UAB „Norfos mažmena“. Tai, kad „Laisvas laikraštis“ išimtas iš paskutinio didelio prekybos tinklo, kuris 15 metų juo prekiavo, ir jo skaitytojai įprato jį ten pirkti, reiškia faktinį laikraščio uždarymą.

Ieškinyje nurodėme, kad ne verslo atstovai turėtų spręsti apie ką laikraščiai turi rašyti, o ko nerašyti. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis (toliau – LR VIĮ) numato, kad: „Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas”. Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ niekada nepažeidė minėto įstatymo 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų, todėl pagrįstai laikytina, kad „Laisvo laikraščio“ eliminavimas iš rinkos yra jo fizinis sunaikinimas, arba visuomenės informavimo priemonės fizinis sustabdymas.

Teismas visiškai nevertino ir kitų Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ punktų, kuriuos pažeidė atsakovai, atsisakę platinti „Laisvą laikraštį”. Tai yra VII 29 str. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje 1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
Šiuo atveju prekybos tinklai pagal kažkieno komandą uždarė tris spaudos leidinius ir taip apribojo sąžiningą konkurenciją ir pasirinkimą.
Taip pat pažeistas ir VII 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
Pagal LR VĮĮ nuostatas, valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas „visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o UAB „Norfos mažmena“ sprendimas pašalinti minėtus leidinius iš rinkos yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo padėtį minėtoje rinkoje. Uždraudus platinti leidinį „Laisvas laikraštis“ visame UAB „Norfos mažmena“ tinkle, buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis“ veikla, jo skaitytojai nebegali jo įsigyti. Praktiškai tai reiškia visuomenės informavimo priemonės uždarymą, kitaip sakant, spaudos laisvės pabaigą. Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę LR VIĮ nuostatų bei tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatas.
Atsakovai, apribodami konkurenciją ir nuomonių laisvę, pažeidė minėtus įstatymus, tačiau vėlgi – teismas atsisakė jus vertinti, nurodęs, kad jie nėra reikšmingi šiai bylai : „teismas nevertina kitų šioje byloje šalių išsakytų argumentų, nes jie nagrinėjamam ginčui nebeturi teisinės reikšmės”.

Itin ironiška, kad kai paprašiau išdėstyti  laike priteistas sumas iš tų, kurie įmonei padarė žalą, teisėja Navickytė staiga prisiminė, kad „teismas privalo laikytis šalių lygiateisiškumo principo ir nustatyti, ar išdėsčius sprendimo įvykdymą nebus pažeisti kitų šalių interesai”. Visiškai ignoravusi Visuomenės informavimo įstatymą ir faktiškai uždariusi leidinį, ji dar drįsta kalbėti apie „lygiateisiškumą”.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Teismų sistema” yra sudariusi sąmokslą pribaigti laisvą spaudą, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290–291 straipsniais, prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismą ir nustoti terorizuoti spaudą.

Turint omenyje, kad www.laisvaslaikrastis.lt jau daugiau nei metus yra užblokuotas „už akių” priimtais teismų sprendimais, mums nedalyvaujant ir nieko apie tai nežinant, nenustebčiau sulaukęs ir šios mafijos „kontrolinio šūvio” į galvą

Žinoma, kad nežadame pasiduoti, ir toliau bandysime leisti „Laisvą laikraštį”, kol užteks jo leidybai surenkamų pinigų.

O kol kas prašome skaitytojų pagalbos ir paramos, leidžiantį savaitraštį „Laisvą laikraštį”. Prašome paremti laikraščio leidybą, kiek įmanoma, nes šimonyčių siautėjimui vis tiek ateis galas.

Įmonės sąskaita nurodytam šiame prenumeratos skelbime. Kviečiame paremti ir prenumeruoti leidinį, nes tai liko vienintelis kelias jį platinti:

Taip pat prašome neparsiduodančių teisininkų pagalbos apskundžiant minėtą nutartį Aukščiausiam teismui.

Taip pat prikabiname ir Vilniaus apygardos teismo nutartį uždaryti „Laisvą laikraštį”:

Civilinė byla Nr. 2A-312-967/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06669-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Litpresa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl negautų pajamų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

⦁ Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau – ieškovė, UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Litpresa“ (toliau – atsakovė, UAB „Litpresa“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ (toliau – atsakovė, UAB „Norfos mažmena“) (toliau kartu – atsakovės), prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2 060 Eur negautas pajamas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
⦁ Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. su UAB „Litpresa“ sudarė leidinio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. T-575 (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Litpresa“ pirko iš ieškovės leidinius, kuriuos pardavinėjo mažmenine prekyba užsiimantiems savo kontrahentams (viena iš kurių – UAB „Norfos mažmena“) ir už juos ieškovei turėjo sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovės teigimu, 2022 m. vasario 28 d. UAB „Litpresa“ informavo ieškovę, kad UAB „Norfos mažmena“ nurodė išimti iš prekybos ieškovės leidinį „Laisvas laikraštis“, nors kovo mėnesiui numatyti leidiniai jau buvo parengti. Taigi, UAB „Norfos mažmena“ nurodymu UAB „Litpresa“ ženkliai sumažinus iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, ieškovė negavo iš anksto planuotų gauti pajamų.
⦁ Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Norfos mažmena“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės leidžiamą laikraštį „Laisvas laikraštis“ platino 2021 m. kovo 1 d. ilgalaikės didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 21/002 (toliau – didmeninė sutartis), pasirašytos su UAB „Litpresa“, pagrindu, sutarčių su ieškove nebuvo pasirašiusi ir neturėjo ieškovei jokių įsipareigojimų dėl prekybos jos leidiniais. Paaiškino, kad UAB „Norfos mažmena“ turi prekių grąžinimo teisę pagal sutarties Nr. 21/002 5.8, 5.10 punktus, ja ir pasinaudojo, todėl elgėsi teisėtai; ji nebuvo įsipareigojusi nupirkti iš UAB „Litpresa“ konkretų ieškovės leidinių kiekį, be to, priėmus sprendimą nebeprekiauti ieškovės leidiniu, UAB „Litpresa“ jai jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl to nepareiškė, o su ieškove, kaip minėta, jos jokie sutartiniai santykiai nesiejo.
⦁ Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Litpresa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Litpresa“ nesutikimą su ieškiniu grindė argumentais, kad ieškovė, reikalaudama negautų pajamų atlyginimo, neįrodė UAB „Litpresa“ civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės ir atsakovės UAB „Litpresa“ sudarytos sutarties 4.3 punktu UAB „Litpresa“ įsipareigojo siekti kuo didesnių leidinio pardavimų, tačiau nei šis punktas, nei kitos sutarties nuostatos neįpareigojo UAB „Litpresa“ pirkti konkretaus kiekio ieškovės leidžiamo leidinio egzempliorių, kaip ir neįpareigojo atsakovės UAB „Norfos mažmena“. Teigė, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl ieškovė turėjo įrodyti savo patirtus nuostolius, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, jog UAB „Litpresa“ ieškovei pagal jų sudarytos sutarties 4.5, 5.2 punktus pateikdavo debetinį aktą neparduotų ir grąžintų leidinių kiekiui ir mokėdavo tik už faktiškai parduotus leidinius, taigi ieškovės nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip jos numatytos ir negautos pajamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę UAB „Litpresa“ siejo sutartiniai santykiai, kilę iš jų sudarytos sutarties, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Litpresa“ nuostolių atlyginimą kildinamas iš šios sutarties, ir jis vertintinas kaip reikalavimas taikyti UAB „Litpresa“ sutartinę atsakomybę.
⦁ Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, laikė, kad ieškovė sutiko su tuo, jog UAB „Litpresa“ prisiimta pareiga nupirkti iš ieškovės leidinius susieta su UAB „Litpresa“ sutartiniais santykiais su kitais asmenimis, veikiančiais mažmeninės prekybos srityje, su kuriais UAB „Litpresa“ turi sudariusi sutartis, t. y. šalys, sudarydamos sutartį, numatė, kad UAB „Litpresa“ ne pati parduoda leidinius, bet perparduoda juos savo kontrahentams, tuo tarpu ieškovę tokia sąlyga tenkino; taip pat, kad UAB „Litpresa“ įsipareigojo sumokėti ieškovei tik už jos kontrahentų faktiškai parduotus ieškovės leidinius, taigi jokių sąlygų, kurios įpareigotų UAB „Litpresa“, pavyzdžiui, nupirkti ne mažesnį kaip nustatytą leidinių kiekį ar nupirkti konkrečiai įvardytą leidinių kiekį, sutartyje nėra; nenustatė ir jokių sankcijų ar kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių UAB „Litpresa“ už tai, kad ieškovės pateikti leidiniai nebuvo parduoti, iš ko būtų galima spręsti apie UAB „Litpresa“ prisiimtą konkrečiai apibrėžtą įsipareigojimą parduoti tam tikrą ieškovės leidinių kiekį, todėl darė išvadą, kad UAB „Litpresa“ sutartimi neprisiėmė pareigos nupirkti konkretų ieškovės leidinių kiekį.
⦁ Teismas pabrėžė, kad ieškovė byloje neteigė, jog sutartis sudaryta dėl suklydimo, apgaulės ar kitų priežasčių, apribojusių ieškovės laisvą valią apsispręsti sudaryti sutartį, pasirinkti sutarties kontrahentą, susitarti dėl sutarties sąlygų; ieškovė nesirėmė tuo, kad sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalių valios ar pažeidžia imperatyviąsias teisės normas.
⦁ Teismas konstatavo, kad ieškovė, susitarusi su UAB „Litpresa“ dėl savo leidinių platinimo tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos šalių sudarytoje sutartyje, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad UAB „Litpresa“ ieškovės leidiniais prekiaus (perparduos kitiems pardavėjams), t. y. sutartį vykdys, bet kitomis sąlygomis, nei šalys susitarė, pvz., nupirks iš ieškovės konkretų kiekį ar ne mažesnį nei nustatytą kiekį leidinių ir pan., nes tokių prievolių UAB „Litpresa“ sutartimi neprisiėmė, o ieškovė pagal sutartį neįgijo tokios reikalavimo teisės į UAB „Litpresa“.
⦁ Teismas laikė, kad sutarties 4.3 punkto sąlyga, kurioje nustatyta, kad UAB „Litpresa“ įsipareigojo siekti kuo didesnių leidinio pardavimų, nenumatė UAB „Litpresa“ konkrečiai apibrėžtų įpareigojimų, todėl pati savaime negali lemti sutartinės atsakomybės UAB „Litpresa“ taikymo, šią sąlygą teismas vertino kaip nustatančią UAB „Litpresa“ pareigą elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi, kurią UAB „Litpresa“ įvykdė tinkamai informuodama laiku ieškovę, todėl pagrindo konstatuoti UAB „Litpresa“ neteisėtus veiksmus, kaip jos sutartinės atsakomybės sąlygą, teismas nenustatė.
⦁ Teismas sprendė, kad deliktinės atsakomybės taikymas UAB „Norfos mažmena“, su kuria ieškovė nėra sudariusi sutarties dėl leidinių platinimo, paneigtų ieškovės ir UAB „Litpresa“ sudarytos sutarties bei atsakovių sutarties uždarumo principą, todėl paaiškino, kad reikalavimus dėl savo teisių, kylančių iš sutartinių santykių, pažeidimo ieškovė gali reikšti tik savo kontrahentei UAB „Litpresa“, o ne siekti deliktinės atsakomybės taikymo už prievolės, kurios prigimtis yra išimtinai sutartinė, pažeidimą asmeniui (UAB „Norfos mažmena“), su kuriuo jos sutartiniai santykiai nesieja, taigi, nurodęs, kad UAB „Norfos mažmena“ neturėjo prievolės pirkti iš ieškovės jos leidinių, nes šalių sutartiniai santykiai nesiejo, teismas UAB „Norfos mažmena“ neteisėtų veiksmų nenustatė.
⦁ Teismas nevertino ieškovės teiginių dėl laisvos spaudos žlugdymo, dėl konkurencijos visuomenės informavimo srityje ribojimo, taip pat dėl to, kad atsakovės veikė ne savo valia, bet valdžios institucijų ar saugumo tarnybų nurodymu ar dėl jų įtakos, kadangi juos laikė ne kaip teisiniais argumentais, bet kaip deklaratyviais pareiškimais, kuriems ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, be to, jie peržengė nagrinėjamoje byloje sprendžiamo civilinio ginčo tarp privačių juridinių asmenų ribas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
⦁ Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
⦁ Nurodė, kad nors atsakovė UAB „Norfos mažmena“ laikėsi pozicijos, jog „Laisvas laikraštis“ neva yra „prorusiškas“, ir teigė, kad tokius teiginius patvirtino ir 2015 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) parengta „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ ataskaita, ieškovė pažymėjo, kad Jungtinių tautų Žmogus teisių komitetas nurodė, kad atsakovės UAB „Norfos mažmena“ minėta VSD ataskaita, kuria atsakovas rėmėsi išmesdamas ieškovę iš prekybos tinklo, yra visiškai neteisėta, tuo tarpu Jungtinių Tautų ir jos komitetų sprendimai yra privalomi Lietuvos Respublikai.
⦁ Paaiškino, kad uždraudus platinti leidinį „Laisvas laikraštis“ visame UAB „Norfos mažmena“ tinkle, buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis“ veikla, jo skaitytojai nebegali jo įsigyti, o tai reiškia spaudos laisvės pabaigą, neatsižvelgiant į tai, kad „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, tuo tarpu šis sprendimas buvo priimtas staiga, pažeidžiant eilę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) nuostatų bei su UAB „Litpresa“ pasirašytos sutarties nuostatas.
⦁ Pažymėjo, jog tai, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pati sprendžia, kada jai uždaryti spaudos leidinius nemotyvuojant tokio sprendimo, ir, dar daugiau, tai yra numačiusi savo sutartyje su leidinių platintoju UAB „Litpresa“, pažeidžia minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, be to, mano, kad tai yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę ir leidinio turinį.
⦁ Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Norfos mažmena“ tiesiogiai su kiekvienu spaudos leidiniu sutarčių nesudarinėja, t. y. šią funkciją atlieka spaudos platintojas UAB „Litpresa“, todėl bet kokie ieškovės lūkesčiai, taikomi UAB „Litpresa“, automatiškai taikomi ir UAB „Norfos mažmena“. Iš viso to seka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarties uždarumo principą, kuris lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisėtų lūkesčių ir toliau platinti didelį kiekį leidinių per atsakovės UAB „Norfos mažmena“ tinklą, nes nebuvo pažeidusi jokių sutarties su UAB „Litpresa“ sąlygų.
⦁ Paaiškino, kad pagal sutarties 4.3 punktą atsakovė UAB „Litpresa“ turėjo pareigą išplatinti kuo didesnį leidinių kiekį, tačiau visiškai be pagrindo sumažino šį užsakymą beveik šešis kartus, ir taip pažeidė minėtą sutarties punktą, t. y. pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad sutarties 4.3 punktą atsakovė UAB „Litpresa“ pažeidė sumažindama užsakomų leidinių skaičių nuo 2 600 iki 600 egzempliorių.
⦁ Nurodė, kad jeigu nebūtų neteisėtų atsakovių veiksmų – atsisakymo platinti „Laisvas laikraštis“, visos šalys dirbtų ir toliau gautų naudą – UAB „Norfos mažmena“ papildomai per mėnesį ateitų virš 6 000 „Laisvas laikraštis“ skaitytojų, kurie jį pirktų, ir leidinys galėtų būti leidžiamas toliau, t. y. naudą gautų visos pusės – skaitytojai, pirkėjai, leidėjai.
⦁ Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
⦁ Nurodė, kad UAB „Norfos mažmena“ teisę bet kada ir nenurodant jokių priežasčių nutraukti prekybą UAB „Litpresa“ tiekiamais gaminiais numato didmeninės sutarties 5.8 ir 5.10 punktai, t. y. UAB „Norfos mažmena“ pasirašytos sutarties rėmuose elgėsi teisėtai, ir tokie veiksmai neteisėtais negali būti pripažįstami. Tuo tarpu sutartinių santykių tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ nebuvimas rodo ir tai, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ negali būti atsakinga už ieškovės lūkesčius prekiauti UAB „Norfos mažmena“ prekybos centruose neapibrėžtą laiką, kadangi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pati sprendžia dėl savo prekybos centrų prekių asortimento, ir tokia apsisprendimo laisvė negali būti ribojama, išskyrus tuos atvejus, jei priešingai būtų įsipareigota pasirašytomis sutartimis, tačiau, kaip minėta, tokių įsipareigojimų UAB „Norfos mažmena“ nėra prisiėmusi. Taigi, laikė, kad ieškovė (apeliantė) neįrodo būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neteisėtų atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmų.
⦁ Pažymėjo, kad ginčo atveju nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie prekybos ieškovės laikraščiu nutraukimą UAB „Litpresa“ ieškovę informavo 2022 m. vasario 28 d., t. y. pirmadienį, o leidinius prekybai ieškovė turėjo pateikti tik tos pačios savaitės ketvirtadienį, t. y. visą ankstesnį laikraščių tiražą ieškovė užsakė jau žinodama, kad prekybos centras „Norfa“ nutraukia prekybą šiuo laikraščiu – veikė savo rizika ir yra išimtinai pati atsakinga už atsiradusius nuostolius, pasireiškusius dėl per didelio tiražo pagaminimo (išspausdinimo), t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovei atsiradusių pasekmių.
⦁ Ieškovės reikalavimas atlyginti negautas pajamas negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi neatitinka visų tam keliamų kriterijų – gavusi pranešimą apie teisėtą atsisakymą prekiauti jos leidiniu, ieškovė negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio gauti analogiškas anksčiau gautoms pajamas, nes turėjo suprasti, kad sumažėjus prekybos vietų skaičiui, ji negalės realizuoti tokio paties tiražo, kaip anksčiau, be to, nei viena iš atsakovių neatliko neteisėtų veiksmų, nes prekiauti ieškovės laikraščiu atsisakė esant sutartyse numatytiems teisėtiems pagrindams, kurių ieškovė byloje neginčijo. Kita vertus, net jeigu ir būtų pagrindas priteisti ieškovei jos negautas pajamas, ieškovės byloje pateiktas skaičiavimas yra netikslus, t. y. ieškovė skaičiuoja negautas pajamas darydama prielaidą, kad kiekvieną savaitę būtų realizuojama po 2 600 vnt. laikraščių, kas per mėnesį sudarytų 10 400 vnt. (2 600 vnt. x 4), tačiau, kaip matyti iš UAB „Norfos mažmena“ pateiktų paskutinių dviejų mėnesių „Laisvas laikraštis“ pardavimų apimčių, šių metų sausio mėn. buvo realizuota 6 216 vnt., vasario mėn. – 6 101 vnt., t. y. vidutiniškai 1 554 vnt. / sav. sausio mėn. ir 1525 vnt. / sav. vasario mėn. Tokiu būdu, UAB „Norfos mažmena“ darė išvadą, kad net jei ir toliau būtų realizuojamas ieškovės laikraštis atsakovės UAB „Norfos mažmena“ prekybos centre, ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad visi išleisti laikraščio egzemplioriai bus parduoti, kadangi jų paklausa buvo kur kas mažesnė.
⦁ Paaiškino, kad UAB „Norfos mažmena“ niekuomet ir jokia forma nenurodinėjo ieškovei (apeliantei) kokio turinio straipsnius talpinti savo leidžiamame laikraštyje, taip pat niekuomet nevertino ir nekomentavo šio laikraščio turinio bei niekur neteigė, kad jis yra ar nėra prorusiškas, o sprendimas nebeplatinti jo savo tinkle buvo priimtas išimtinai reaguojant į pirkėjų nusiskundimus.
⦁ Nurodė, jog VSD ataskaita pateikta ne 2015 m., o 2022 m., ir tai patvirtina 2022 m. balandžio 29 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacija.
⦁ Teigė, kad be „Norfos“ prekybos centro Lietuvoje veikia daug kitų prekybos centrų bei spaudos platinimo vietų, todėl UAB „Norfos mažmena“ atsisakymas prekiauti ieškovės leidiniu, savaime nereiškia nei jo uždarymo, nei prekybos suvaržymo, kadangi ieškovė turi galimybę juo prekiauti kitose prekybos vietose.
⦁ Taip pat paaiškino, kad šioje byloje aptariamas ginčas nėra susijęs su ieškovės leidinio turinio vertinimu (per VIĮ), ginčo esmė – ar teisėtai atsakovės nutraukė prekybą ieškovės leidiniu, kas buvo vertinama per sutartinių įsipareigojimų prizmę (sutarčių, pasirašytų tarp ieškovės ir UAB „Litpresa“ bei tarp UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ sąlygas).
⦁ Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Litpresa“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
⦁ Apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, ieškovė akcentavo atsakovių, tariamai, įvykdytą „pasikėsinimą į spaudos laisvę“, „sustabdytą visuomenės informavimo priemonės veiklą“, „leidinio uždarymą“ ir pan., tačiau pažymėjo, kad abi atsakovės yra privatūs juridiniai asmenys, neturintys įgaliojimų leisti/nutraukti kitų ūkio subjektų veiklą, daryti įtaką jų leidinių turiniui, todėl minėti apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Tuo tarpu iš pačios ieškovės pateiktų į bylą procesinių dokumentų matyti, jog UAB „Litpresa“ nenutraukė ieškovės leidinio „Laisvas laikraštis“ pirkimų, o tik sumažino perkamų leidinių kiekį; ieškovė vis dar turi veikiančios bendrovės teisinį statusą – nėra bankrutuojanti, likviduojama.
⦁ Paaiškino, kad jau bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ne kartą buvo atkreiptas ieškovės dėmesys į tai, kad bylos dalykas yra civilinis ginčas dėl ieškovės leidinio „Laisvas laikraštis“ platinimo apimčių ir dėl to ieškovės, neva, patirtų nuostolių, tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovių neteisėtus veiksmus, tariamai kėsinantis į laisvą spaudą, yra ne tik deklaratyvaus pobūdžio, bet ir nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
⦁ Nurodė, kad nei sutarties 4.3 punkte, nei kitos sutarties nuostatos neįpareigojo UAB „Litpresa“ pirkti konkretaus kiekio ieškovės leidžiamo leidinio. Natūralu, kad UAB „Litpresa“ užsakomų ir perkamų leidinių kiekis priklausė nuo prekybos vietų užsakomo leidinio kiekio, todėl, UAB „Norfos mažmena“ nusprendus nutraukti „Laisvo laikraščio“ pirkimą, UAB „Litpresa“ atitinkamai sumažino iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, tačiau visiškai pirkimų nenutraukė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir UAB „Norfos mažmena“ neįsipareigojo iš UAB „Litpresa“ pirkti konkretaus leidinių kiekio ir yra laisva pasirinkti kuo prekiauti, o kuo – ne. Taigi, akivaizdu, kad UAB „Litpresa“ negalėjo ir negali „priversti“ UAB „Norfos mažmena“ pirkti ieškovės pageidaujamą leidinių kiekį, juolab kad sutarties 4.7 punkte įtvirtino UAB „Litpresa“ teisę pačiai nustatyti leidinių pardavimo būdą ir tvarką.
⦁ Ieškovės tariamos žalos skaičiavimas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių – pirma, iš UAB „Norfos mažmena“ į bylą pateiktų duomenų apie ieškovės leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis“ pardavimus, matyti, kad per 2022 m. vasario mėn. minėto dienraščio buvo parduotas ne visas ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytas dienraščio egzempliorių kiekis (2 600 vnt. x 4 = 10 400 vnt.), o tik 6 101 vnt. Pagal Kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Taigi, iš byloje esančios ieškovės Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2021 m., matyti, kad 2020 m. ieškovė turėjo 2 049 Eur, o 2021 m. – 4 118 Eur nuostolio, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės veikla yra nuostolinga, todėl prašomi priteisti 2 060 Eur negali būti laikomi negautu grynuoju pelnu, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas.
⦁ Laikė, jog ieškovė neįrodė UAB „Litpresa“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl naikinti/keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
⦁ Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
⦁ Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
⦁ Remiantis bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir atsakovė UAB „Litpresa“ 2020 m. kovo 18 d. sudarė Leidinio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. T-575 (toliau ir – sutartis), kurios 1.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas (UAB „Litpresa“) perka iš pardavėjo (ieškovės) leidinius, priima juos, perparduoda juos mažmenininkams, su kuriais pirkėjas turi sudaręs sutartis, ir už juos sumoka sutartyje nustatytą kainą ir nustatyta tvarka. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas (UAB „Litpresa“) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovei) už parduotus leidinius 5.2 punkte numatytais terminais. Pagal sutarties sąlygas, nustatančias atsiskaitymo tvarką, pardavėjas visam pirkėjui parduotų leidinių kiekiui kas mėnesį išrašo sąskaitą faktūrą (5.1 punktas), o pirkėjas įsipareigoja apmokėti per einamąjį mėnesį nupirktų ir grąžintų leidinių (laikraščių) skirtumą per 50 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (5.2 punktas). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja siekti kuo didesnio leidinio pardavimų.
⦁ Taip pat iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ į bylą pateiktos 2021 m. kovo 1 d. UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytos ilgalaikės didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 21/002 (toliau ir – didmeninė sutartis) nustatyta, kad pardavėjas (UAB „Litpresa“) įsipareigoja perduoti savo pagamintas ar įgytas prekes (-ę) pirkėjui (UAB „Norfos mažmena“) nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams, o pirkėjas – priimti užsakytas prekes ir sumokėti už jas sutartą prekių kainą šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis (didmeninės sutarties 1.1 punktas). Pagal atsakovių didmeninės sutarties 5.8 punktą pirkėjas turi teisę grąžinti prekes pardavėjui, o pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita ir transportu pirkėjo nurodytu laiku, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie grąžinimą gavimo, pasiimti grąžinamas prekes iš nurodytos vietos, pasirašydamas grąžinimo dokumentus. Jei per 3 darbo dienas pardavėjas nepateikia pretenzijos, laikoma, kad jis pritarė grąžinimui ir pirkėjas turi teisę išskaičiuoti grąžinamų prekių kainą iš priklausančių mokėjimų. Pagal atsakovių sudarytos didmeninės sutarties 5.10 punktą pirkėjas taip pat turi teisę bet kada (kai prekės nepaklausios, pasibaigus sezonui ar akcijai, pasikeitus jų kainai mažmeninėje ir didmeninėje rinkoje, kai prekės nerealizuojamos daugiau kaip du mėnesius ir kt.), grąžinti prekes pardavėjui.
⦁ Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimo el. paštu duomenų, matyti, kad 2022 m. kovo 1 d. ieškovei buvo išsiųstas UAB „Litpresa“ atstovo el. laiškas, kuriame nurodyta, jog UAB „Litpresa“ gavo žodinį UAB „Norfos mažmena“ reikalavimą nebetiekti ieškovės leidinio. Laiške taip pat nurodyta, kad, UAB „Norfos mažmena“ nuomone, tai reikėjo padaryti seniai. Tuo tarpu UAB „Litpresa“ ieškovę informavo, kad kol kas dar ima jos leidinį, tačiau ir iš kai kurių kitų prekybininkų atstovų sulaukė reikalavimų netiekti ieškovės leidinio. UAB „Litpresa“ pastebėjo, kad ribojančių ieškovės leidinio patekimą į prekybos vietas gali atsirasti ir daugiau, nes informacija kinta labai greitai, taip pat nurodė, kad priežasčių ieškovė gali teirautis pati susiradusi kontaktus internete; UAB „Litpresa“ raštiškų nurodymų neturi ir jų nereikalaus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
⦁ Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
⦁ Ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog draudimas platinti leidinį „Laisvas laikraštis“ visame UAB „Norfos mažmena“ tinkle, buvo priimtas staiga, pažeidžiant su UAB „Litpresa“ pasirašytos sutarties nuostatas. O tai, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pati sprendžia, kada jai uždaryti spaudos leidinius nemotyvuojant tokio sprendimo, ir, dar daugiau, tai yra numačiusi savo sutartyje su leidinių platintoju UAB „Litpresa“, pažeidžia minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ vertinimu, ji nebuvo pažeidusi jokių sutarties su UAB „Litpresa“ sąlygų, todėl turėjo teisėtų lūkesčių ir toliau platinti didelį kiekį leidinių per atsakovės UAB „Norfos mažmena“ tinklą. Paaiškino, kad pagal sutarties 4.3 punktą atsakovė UAB „Litpresa“ turėjo pareigą išplatinti kuo didesnį leidinių kiekį, tačiau visiškai be pagrindo sumažino šį užsakymą beveik šešis kartus, ir taip pažeidė minėtą sutarties punktą, t. y. pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad sutarties 4.3 punktą atsakovė UAB „Litpresa“ pažeidė sumažindama užsakomų leidinių skaičių nuo 2 600 iki 600 egzempliorių.
⦁ Tuo tarpu atsakovė UAB „Norfos mažmena“ nurodė, jog UAB „Norfos mažmena“ teisę bet kada ir nenurodant jokių priežasčių nutraukti prekybą UAB „Litpresa“ tiekiamais gaminiais numato didmeninės sutarties 5.8 ir 5.10 punktai, t. y. UAB „Norfos mažmena“ pasirašytos sutarties rėmuose elgėsi teisėtai, ir tokie veiksmai neteisėtais negali būti pripažįstami. Sutartinių santykių tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ nebuvimas rodo ir tai, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ negali būti atsakinga už ieškovės lūkesčius prekiauti UAB „Norfos mažmena“ prekybos centruose neapibrėžtą laiką, kadangi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pati sprendžia dėl savo prekybos centrų prekių asortimento, ir tokia apsisprendimo laisvė negali būti ribojama, išskyrus tuos atvejus, jei priešingai būtų įsipareigota pasirašytomis sutartimis, tačiau, kaip minėta, tokių įsipareigojimų UAB „Norfos mažmena“ nėra prisiėmusi. Taigi, laikė, kad ieškovė (apeliantė) neįrodo būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neteisėtų atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmų. Taip pat, kad ginčo atveju nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės, kadangi apie prekybos ieškovės laikraščiu nutraukimą UAB „Litpresa“ ieškovę informavo 2022 m. vasario 28 d., t. y. pirmadienį, o leidinius prekybai ieškovė turėjo pateikti tik tos pačios savaitės ketvirtadienį, t. y. visą ankstesnį laikraščių tiražą ieškovė užsakė jau žinodama, kad prekybos centras „Norfa“ nutraukia prekybą šiuo laikraščiu – veikė savo rizika ir yra išimtinai pati atsakinga už atsiradusius nuostolius, pasireiškusius dėl per didelio tiražo pagaminimo (išspausdinimo), t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovei atsiradusių pasekmių. Taip pat laikė, kad šioje byloje aptariamas ginčas nėra susijęs su ieškovės leidinio turinio vertinimu (per VIĮ), ginčo esmė – ar teisėtai atsakovės nutraukė prekybą ieškovės leidiniu, kas buvo vertinama per sutartinių įsipareigojimų prizmę (sutarčių, pasirašytų tarp ieškovės ir UAB „Litpresa“ bei tarp UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ sąlygas).
⦁ Atsakovė UAB „Litpresa“ taip pat nurodė, jog ieškovė akcentavo atsakovių, tariamai, įvykdytą „pasikėsinimą į spaudos laisvę“, „sustabdytą visuomenės informavimo priemonės veiklą“, „leidinio uždarymą“ ir pan., tačiau pažymėjo, kad abi atsakovės yra privatūs juridiniai asmenys, neturintys įgaliojimų leisti/nutraukti kitų ūkio subjektų veiklą, daryti įtaką jų leidinių turiniui, todėl minėti apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės, tuo tarpu iš pačios ieškovės pateiktų į bylą procesinių dokumentų matyti, jog UAB „Litpresa“ nenutraukė ieškovės leidinio „Laisvas laikraštis“ pirkimų, o tik sumažino perkamų leidinių kiekį; ieškovė vis dar turi veikiančios bendrovės teisinį statusą – nėra bankrutuojanti, likviduojama. Paaiškino, kad jau bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ne kartą buvo atkreiptas ieškovės dėmesys į tai, kad bylos dalykas yra civilinis ginčas dėl ieškovės leidinio „Laisvas laikraštis“ platinimo apimčių ir dėl to ieškovės, neva, patirtų nuostolių, tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovių neteisėtus veiksmus, tariamai kėsinantis į laisvą spaudą, yra ne tik deklaratyvaus pobūdžio, bet ir nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Tuo tarpu nei sutarties 4.3 punkte, nei kitos sutarties nuostatos neįpareigojo UAB „Litpresa“ pirkti konkretaus kiekio ieškovės leidžiamo leidinio, be to, laikė, jog ieškovės tariamos žalos skaičiavimas yra nepagrįstas, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas; ieškovė neįrodė UAB „Litpresa“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl naikinti/keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
⦁ Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ apeliacinio skundo ir atsakovių atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl ginčo esmės
⦁ Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovių įvykdyto pasikėsinimo į spaudos laisvę, konkurencijos visuomenės informavimo srityje ribojimo, leidinio uždarymo bei tai, kad atsakovės veikė ne savo valia, bet valdžios institucijų ar saugumo tarnybų nurodymu ar dėl jų įtakos, teisėjų kolegijos vertintini ne kaip teisiniai argumentai, bet kaip deklaratyvūs pareiškimai, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti, be to, jie peržengia nagrinėjamoje byloje sprendžiamo civilinio ginčo tarp privačių juridinių asmenų ribas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino ieškovei, jog civilinėje byloje buvo sprendžiamas privačių juridinių asmenų civilinis ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Taip pat pasisakytina ir dėl VIĮ nuostatų pažeidimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės kišosi į ieškovės leidinio turinį ar kitais veiksmais ribojo jos saviraiškos, informacijos laisvę, o atsakovių sutartinių pareigų pažeidimo nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija byloje nenustatė, t. y. sutiktina su atsakove UAB „Norfos mažmena“, kad ji niekuomet ir jokia forma nenurodinėjo ieškovei (apeliantei) kokio turinio straipsnius talpinti savo leidžiamame laikraštyje, taip pat niekuomet nevertino ir nekomentavo šio laikraščio turinio bei niekur neteigė, kad jis yra ar nėra prorusiškas; tokių aplinkybių ieškovė taip pat neįrodinėjo. Tokiu būdu, teisėjų kolegija šių ieškovės teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako.
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.
⦁ Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
⦁ Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis (specialusis įstatymas) bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to nustatant galimai už žalą atsakingo asmens veiksmų teisėtumą (net ir nukentėjusiajam pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiškiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (išskyrus atvejus, jei būtų nustatyta, kad šios pažeidžia ar prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
⦁ Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
⦁ Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-313/2021).
⦁ Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti aiškų faktinį žalos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo, t. y. atsakovei UAB „Litpresa“ taikant sutartinę civilinę atsakomybę, kadangi šalis siejo ir sieja sutartiniai santykiai, tuo tarpu solidariai atsakingai UAB „Norfos mažmena“ taikant deliktinę atsakomybę, motyvuojant tuo, kad UAB „Norfos mažmena“ be jokių priežasčių atsisakiusi prekiauti ieškovės leidiniu, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl ieškinio reikalavimų UAB „Litpresa“
⦁ Nustatyta, kad sudarytos ieškovės ir atsakovės UAB „Litpresa“ sutarties pagrindu atsakovė UAB „Litpresa“ prisiėmė pareigą pirkti iš ieškovės leidinius ir perparduoti juos mažmenininkams, su kuriais UAB „Litpresa“ turi sudariusi sutartis, už leidinius sumokėti sutartyje nustatytą kainą ir nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Taigi, spręstina, kad ieškovė sutiko su tuo, jog šalys, sudarydamos sutartį, numatė, kad atsakovė UAB „Litpresa“ ne pati parduoda leidinius, bet perparduoda juos savo kontrahentams; ieškovę tokia sąlyga tenkino. Iš sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo (5.1, 5.2 punktai) matyti, kad atsakovė UAB „Litpresa“ įsipareigojo sumokėti ieškovei tik už jos kontrahentų faktiškai parduotus ieškovės leidinius, tuo tarpu sąlygų, kurios įpareigotų atsakovę UAB „Litpresa“, pavyzdžiui, nupirkti ne mažesnį kaip nustatytą leidinių kiekį ar nupirkti konkrečiai įvardytą leidinių kiekį, sutartyje nėra, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat sutartyje nenustatyta jokių sankcijų ar kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių atsakovei UAB „Litpresa“ už tai, kad ieškovės pateikti leidiniai nebuvo parduoti, iš ko būtų galima spręsti apie atsakovės UAB „Litpresa“ prisiimtą konkrečiai apibrėžtą įsipareigojimą parduoti tam tikrą ieškovės leidinių kiekį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, nesirėmė aplinkybe, jog sutartis sudaryta dėl suklydimo, apgaulės ar kitų priežasčių, apribojusių ieškovės laisvą valią apsispręsti sudaryti sutartį, pasirinkti sutarties kontrahentą, susitarti dėl sutarties sąlygų, kaip ir tuo, kad sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalių valios ar pažeidžia imperatyviąsias teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties ar pavienių jos sąlygų teisėtumo ir privalomumo jos šalims ieškovė neginčijo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovė UAB „Litpresa“ ieškovės leidiniais prekiaus (perparduos kitiems pardavėjams) kitokiomis sąlygomis nei šalys susitarė, pvz. nupirks iš ieškovės konkretų kiekį ar ne mažesnį nei nustatytą kiekį leidinių ir pan., nes tokių prievolių atsakovė UAB „Litpresa“ sutartimi neprisiėmė, o ieškovė pagal sutartį neįgijo tokios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Litpresa“.
⦁ Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties 4.3 punktas, kuriame nustatyta, kad atsakovė UAB „Litpresa“ įsipareigoja siekti kuo didesnio leidinio pardavimų, nenustato atsakovei UAB „Litpresa“ konkrečiai apibrėžtų įpareigojimų, todėl ši sąlyga pati savaime negali lemti sutartinės atsakomybės atsakovei UAB „Litpresa“ taikymo, ši sąlyga vertintina kaip nustatanti atsakovei UAB „Litpresa“ pareigą elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaujantis pirmiau išdėstytu, sutinka su atsakove UAB „Litpresa“, kad nei sutarties 4.3 punktas, nei kitos sutarties nuostatos neįpareigojo UAB „Litpresa“ pirkti konkretaus kiekio ieškovės leidžiamo leidinio, tuo tarpu UAB „Litpresa“ užsakomų ir perkamų leidinių kiekis priklausė nuo prekybos vietų užsakomo leidinio kiekio, todėl, atsakovei UAB „Norfos mažmena“ nusprendus nutraukti „Laisvo laikraščio“ pirkimą, UAB „Litpresa“ atitinkamai sumažino iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, tačiau visiškai pirkimų nenutraukė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija ieškovės teiginius, jog atsakovė UAB „Litpresa“ visiškai be pagrindo sumažino užsakomų leidinių skaičių nuo 2 600 iki 600 egzempliorių, ir taip pažeidė sutarties 4.3 punktą, atmeta kaip nepagrįstus.
⦁ Sutarčių teisėje ypatingą vaidmenį atlieka sąžiningumo principas. Viena iš svarbiausių šio principo išraiškos formų yra šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga sutartinių santykių metu. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
⦁ Vertinant byloje esantį šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, nustatyta, kad atsakovė UAB „Litpresa“ pranešimą apie tai, jog UAB „Norfos mažmena“ atsisakė prekiauti ieškovės leidiniais, ieškovei išsiuntė 2022 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad apie sumažinamas leidinio prekybos apimtis atsakovė UAB „Litpresa“ ieškovę informavo pirmadienį, o leidinius ieškovė turėjo pateikti ketvirtadienį, tačiau nepatikėjusi atsakovės UAB „Litpresa“ pateikta informacija ir galvodama, kad atsakovė UAB „Litpresa“ pajuokavo, ieškovė atidavė leidinį spausdinti nesumažinusi jo tiražo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad visą ankstesnį laikraščių tiražą ieškovė užsakė jau žinodama, kad prekybos centras „Norfa“, t. y. atsakovė UAB „Norfos mažmena“, nutraukia prekybą šiuo laikraščiu, tačiau ieškovė nesumažino leidinio tiražo ir veikė savo rizika, ir tokiu būdu, yra išimtinai pati atsakinga už atsiradusius nuostolius, pasireiškusius dėl per didelio tiražo pagaminimo (išspausdinimo).
⦁ Taigi, nors ieškovė ir rėmėsi aplinkybėmis, kad jos leidiniais neteisėtai atsisakė prekiauti atsakovė UAB „Norfos mažmena“ ir atitinkamai jų dalies atsisakė ir atsakovė UAB „Litpresa“, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kadangi iš išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė UAB „Litpresa“ elgėsi nesąžiningai ir dėl nebendradarbiavimo su ieškove sukėlė jai nuostolių. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė UAB „Litpresa“ sutartimi nebuvo prisiėmusi prievolės parduoti konkretų ieškovės leidinių kiekį, todėl akivaizdu, kad ji tokios prievolės ir negalėjo pažeisti, o bendrųjų sutarties šalies sąžiningo elgesio reikalavimų pažeidimo nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija, atsakovės UAB „Litpresa“ veiksmuose nenustatė. Taigi, ieškovės argumentai, jog UAB „Litpresa“ pažeidė eilę pasirašytos sutarties nuostatų, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio reikalavimų UAB „Norfos mažmena“
⦁ Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo UAB „Norfos mažmena“, kaip už žalą solidariai atsakingo asmens, neteisėtus veiksmus, ir teigė, kad UAB „Norfos mažmena“ civilinė atsakomybė kilo delikto pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės dėstoma pozicija.
⦁ Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Norfos mažmena“ sutartiniai santykiai nesiejo, ieškovė nebuvo sudariusi sutarties su atsakove UAB „Norfos mažmena“ dėl savo leidinių platinimo. Tuo tarpu tarp atsakovių sudarytos didmeninės sutarties pagrindu atsakovės UAB „Norfos mažmena“ teisę bet kada ir nenurodant jokių priežasčių nutraukti prekybą atsakovės UAB „Litpresa“ tiekiamais gaminiais numato 5.8 ir 5.10 punktai. Sutiktina su atsakove UAB „Norfos mažmena“, jog sutartinių santykių tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ nebuvimas rodo ir tai, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ negali būti atsakinga už ieškovės lūkesčius prekiauti UAB „Norfos mažmena“ prekybos centruose neapibrėžtą laiką, kadangi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pati sprendžia dėl savo prekybos centrų prekių asortimento, ir tokia apsisprendimo laisvė negali būti ribojama, išskyrus tuos atvejus, jei priešingai būtų įsipareigota pasirašytomis sutartimis, tačiau, kaip minėta, tokių įsipareigojimų UAB „Norfos mažmena“ nėra prisiėmusi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė pasirinko sudaryti sutartį su atsakove UAB „Litpresa“ ir savo leidinius platinti susitarimo su UAB „Litpresa“ pagrindu, taigi tik savo kontrahentei ji ir gali reikšti reikalavimus, jeigu ši sutartines prievoles pažeidė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad sutarties uždarumo principas lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, todėl ieškovės argumentus, kad bet kokie ieškovės lūkesčiai, taikomi UAB „Litpresa“, automatiškai taikomi ir UAB „Norfos mažmena, kadangi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ tiesiogiai su kiekvienu spaudos leidiniu sutarčių nesudarinėja, t. y. šią funkciją atlieka spaudos platintojas UAB „Litpresa“, atmeta kaip nepagrįstus.
⦁ Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktų teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 91; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-44-313/2021). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo, t. y. ji gina savo teisę gauti tai, ką, jos teigimu, ji pagrįstai tikėjosi gauti esant tinkamai vykdomai sutarčiai dėl jos leidinių platinimo, t. y. siekia atsidurti toje padėtyje, kurioje ji būtų, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma, tačiau kaip nustatyta aukščiau, sutartiniai santykiai ieškovės su UAB „Norfos mažmena“ nesiejo, taigi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ nėra ir negali būti atsakinga už ieškovės lūkesčių, kildinamų iš sutartinių santykių, (ne)patenkinimą.
⦁ Nors ieškovė teigė, kad atsakovės UAB „Norfos mažmena“ neteisėti veiksmai pasireiškė bendros atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, tačiau taip pat nurodė, kad ji turėjo teisėtų lūkesčių ir toliau platinti didelį kiekį leidinių per atsakovės UAB „Norfos mažmena“ tinklą, t. y. šiuos neteisėtus veiksmus sieja su pareiga prekiauti ieškovės leidžiamu leidiniu (neatsisakyti juo prekiauti), nes nebuvo pažeidusi jokių sutarties su atsakove UAB „Litpresa“ sąlygų, kas savo ruoštu patvirtina, kad tokia pareiga atsakovei UAB „Norfos mažmena“ gali kilti tik iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją tarp šalių, laikė, jog sutarčių teisėje galiojantis sutarties uždarumo principas nesuteikia teisės ieškovei, nesančiai atsakovių sutarties šalimi, kištis į atsakovių sutartinius santykius ir reikalauti konkrečių veiksmų pagal atsakovių sutartį atlikimo. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarties uždarumo principą, kuris lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, su kuo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
⦁ Atsižvelgiant į aptartą non cumul taisyklę ir kasacinio teismo praktiką, kad sutartinė atsakomybė gali kilti ir dėl bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad toks sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų atribojimas, prioritetą suteikiant sutartinės atsakomybės taikymui itin svarbus ir reikšmingas tampa tais atvejais, kai sutarčiai įvykdyti pasitelkiami tretieji asmenys (CK 6.257 straipsnis). Tokiu atveju deliktinės atsakomybės taikymas pasitelktam trečiajam asmeniui reikštų įstatymo ir sutarčių apibrėžto rizikos paskirstymo tarp sutartinių santykių dalyvių, tuo pačiu ir sutarties uždarumo principo paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).
⦁ Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, iš esmės pritaria ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad priešingu atveju, deliktinės atsakomybės taikymas atsakovei UAB „Norfos mažmena“, su kuria ieškovė nėra sudariusi sutarties dėl leidinių platinimo, paneigtų ieškovės ir atsakovės UAB „Litpresa“ sudarytos sutarties bei atsakovių sutarties uždarumo principą, todėl sprendžia, kad reikalavimus dėl savo teisių, kylančių iš sutartinių santykių, pažeidimo ieškovė gali reikšti tik savo kontrahentei atsakovei UAB „Litpresa“, o ne siekti deliktinės atsakomybės taikymo už prievolės, kurios prigimtis yra išimtinai sutartinė, pažeidimą asmeniui (atsakovei UAB „Norfos mažmena“), su kuriuo jos sutartiniai santykiai nesieja.
⦁ Taigi, kadangi atsakovė UAB „Norfos mažmena“ neturėjo prievolės pirkti iš ieškovės jos leidinių, nes šalių sutartiniai santykiai nesiejo, sutiktina su atsakovės UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neteisėtų atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimai atsakovėms dėl negautų pajamų atlyginimo, pareikšti ieškinyje nurodytu pagrindu, neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų kaip jų civilinės atsakomybės sąlygos, pripažintini nepagrįstais, todėl atmestini; nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio nustatinėjimas nebetenka teisinės reikšmės, todėl laikytina, kad teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė.
Dėl procesinės bylos baigties
⦁ Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
⦁ Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
⦁ Kadangi ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovių turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Litpresa“ prašo priteisti iš ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Roko Kairelio suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
⦁ Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, į. k. 305440939, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litpresa“, į. k. 225430990, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia Trumpulienė

Urmila Valiukienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė