Teisėja Mateikienė paskelbė nuosprendį Aurimui Drižiui dėl straipsnio „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams”

Baudžiamoji bylaNr. 1-1725-961/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00568-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2; 1.2.31.3.2

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,

nukentėjusiesiems Tatjanai Stankūnienei, Stasiui Stankūnui, jų ir nukentėjusiosios Laimutės Stankūnaitės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, kaltinamajam Aurimui Drižiui, jo gynėjai advokatei Elenai Sajaukaitei, neviešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

AURIMAS DRIŽIUS, asmens kodas 36808110026, gimęs 1968 m. rugpjūčio 11 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis Moliakalnio g. 86, Vilniuje, dirbantis UAB „Patikimas verslas“ savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, teistas:

• 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda;
• 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams;
• 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;
• 2011-09-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda;
• 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį – galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams;
• 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
• 2014-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (8 epiz.) 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams.
• 2017-01-11 Vilniaus apygardos teismo (apeliacinė instancija) nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
• 2018-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

Aurimas Drižius, būdamas UAB „Patikimas verslas“, kurios adresas yra Konstitucijos pr. 23b, Vilniuje, direktoriumi bei internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018-09-29 išspausdino straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, kuriame paskleidė apie Laimutę Stankūnaitę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kad Laimutė Stankūnaitė ir jos mirusi sesuo Violeta Naruševičienė pardavinėjo savo dukras pedofilams, t. y. teigdamas: „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, aiškindamas, kad Laimutė Stankūnaitė, žinodama, kad jos dukra Deimantė prievartaujama, siūlė jai pakentėti, t. y. teigdamas: „Laima Stankūnaitė – nelaiminga moteris, nepatyrusi tėvų meilės, o tik smurtą, panašiai elgiasi ir pati – prievartaujamai dukrai siūlė „pakentėti“, nes ir pati kentėjo nuo vaikystės“, aiškindamas, kad Laimutės Stankūnaitės dukra buvo prievartaujama, bei, kad dukra pasakojo apie dėmę, t. y. teigdamas: „Kaip tik apie šią dėmę pasakojo ir prievartaujama Laimos Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra Deimantė, kuri buvo pagrobta iš savo namų ir S. Skvernelio nurodymu nežinia kur pradanginta“, aiškindamas, kad Laimutė Stankūnaitė ir jos mirusi sesuo Violeta Naruševičienė pardavinėjo savo dukras pedofilams, kad Laimutės Stankūnaitės dukra papasakojo, kad ji ir jos mirusios sesers Violetos Naruševičienės dukros buvo prievartaujamos mamos namuose, kad dėl prievartavimo Violetos Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, t. y. teigdamas: „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“, t. y. šmeižė Laimutę Stankūnaitę.

Taip pat Aurimas Drižius, būdamas UAB „Patikimas verslas“, kurios adresas yra Konstitucijos pr. 23b, Vilniuje, direktoriumi bei internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018-09-29 išspausdindamas straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2009-10-05 mirusios Violetos Naruševičienės atminimui, teigdamas: „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“ įvardindamas mirusiųjų Violetų Naruševičienę pardavinėjus savo dukrų pedofilams.

 

 

 

 

 

 

Nuotr. – Violetos Stankūnaitės pareiškimas Kauno vaikų teisių tarnybai apie tai, kad „tėvelis” Stasys Stankūnas dažnai mušdavęs savo dukras – dėl to pastarosios pabėgo iš namų

 

Teisiamojo posėdžio metu Aurimas Drižius savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dvi mergaitės 4 ir 8 metų buvo prievartaujamos pačiu brutaliausiu būdu. D. Kedys ir L. Stankūnaitė kai išsiskyrė, anūkė papasakojo viską močiutei. Viskas, kas parašyta jo straipsnyje, yra tiesa. Mergaitės papasakojo savo tėvui, savo močiutei ir tetai. Po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atlikta mažametės liudytojos D. Kedytės parodymų turinio analizė, kurią atliko vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lisinskienė, tos analizės tikslas buvo nustatyti, ar ji sako tiesą. Yra aiški išvada, kad ji nemelavo. Abi dukros (L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė) kreipėsi į vaikų teises, kad atimtų. Jos papasakojo, kad S. Stankūnas mušdavo ir liepdavo eiti „vodkės“ pirkti ir dėl to jis (kaltinamasis) ir pagalvojo, kad matyt toks elgesys ir išaugino tokius veiksmus. Savo teiginius apie pardavinėjimą pedofilams grindžia tokiu S. Stankūno elgesiu su savo dukromis. Tėvų meilės nepatyrusios merginos panašiai elgiasi ir su savo dukromis, t. y. pardavinėja jas pedofilams už pinigus. Tai žino, nes papasakojo D. Kedytė, kuri nemelavo. Su ta garsiąja, didžiąja byla yra susipažinęs jau seniai, stebėjo įvykius Garliavoje, žinojo apie juos. Teismų sprendimai jam įrodo, kad pedofilija buvo, jis žino tuos teismų sprendimus. Žino, kad teismų sprendimai yra įsiteisėję ir bus atnaujinti. Jis turi duomenų dėl atnaujinimo, yra kreiptasi į prokuratūrą. Kol kas nėra sprendimo dėl atnaujinimo, bet bus. Teismas turėtų juo tikėti vadovaudamasis įrodymais. Smurto ir prievartavimo bylose pagrindinis įrodymas yra nukentėjusiosios parodymai ir visos kitos aplinkybės. Šiuo atveju nukentėjusioji D. Kedytė pasakojo apie prievartavimą ir trys ekspertizės pasako, kad ji nemeluoja, tai nėra kaltinamojo išgalvojimas. Yra Jasinskienės parodymai, ekspertizė. Teismas, kuris nagrinėjo tą bylą, jos net neapklausė, o parašė, kad ji šneka nesąmones. Jos atmintis ištrinta. Iš kur jie tai žino. Jis ikiteisminio tyrimo metu švelnino savo teiginius į „galėjo būti“, kad prokuratūra neprisikabintų. Jis 100 procentų įsitikinęs, kad viskas taip ir buvo (kaip jis paskelbė straipsnyje). Blaževičiaus išvadoje parašyta, yra išplatėjusi storoji žarna. Taip, įsivėlė techninė klaida, turėjo būti „matyt“. Tai, kad pardavinėjo, ir matyt. Jis įsitikinęs, kad pedofilija tikrai buvo, kad tas mergaites prievartavo, ir pateikia visus įrodymus, teismų darbo analizę. Toks jo darbas (savo įsitikinimus teigti viešai).

Jis įsitikinęs, kad buvo prievartaujama. Abejotų, jei neturėtų įrodymų. Kokių dar reikia įrodymų, yra Kauno klinikų vaikų psichiatro daktaro Blaževičiaus išvada, kurioje aiškiai parašyta, kad storoji žarna buvo veikta kietu buku daiktu. Viskas sutampa su nukentėjusiųjų parodymais. Jis pats kreipėsi dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, birželio mėnesį. Kreipėsi dėl pedofilijos bylos, tos pagrindinės, kurią nagrinėjo A. Cininas. Dėl nužudymų, dėl visų tų aplinkybių, kad D. Kedys paspringo, kad A. Ūsas nuskendo. Tai buvo bendro pobūdžio kreipimasis. Kadangi šita byla susijusi su ta byla, todėl mano, kad jis (kaltinamasis) yra (tos bylos) proceso šalis. Dar nežino, ar yra priimtas sprendimas dėl jo prašymo. Apygardos teismas dar nedavė atsakymo.

Jis nenorėjo nukentėjusiesiems pakenkti, visas šis tyrimas yra apie teismų darbą. Si byla yra geriausias pavyzdys vadinamos teisėtvarkos darbo. Pateikti visi įrodymai, tačiau galiausiai žmonės pradedami žudyti, nors prokuratūra viską nuleidžia į nelaimingus atsitikimus. Jis supranta, kad prokuratūra turi stogą, ir jo kaip žurnalisto darbas yra apie tai rašyti ir viešinti. Visi įrodymai yra patvirtinti ekspertizės aktais. Jeigu nebūtų visų įrodymų, ir taip teismai ir prokuratūra juos dengia visus šiuos nusikaltimus, tai jis suabejotų, kad jos nebuvo ir viskas išgalvota, tačiau yra ekspertizės išvados. Tas pats A. Cininas neapklausęs nukentėjusiosios parašo, kad jai yra ištrinta atmintis, nes nesugalvojo jokių kitokiif įrodymų, todėl parašė, kad atmintis ištrinta. Po to, praėjus 5 metams po atminties ištrynimo, D. Kedytė kartu su mamyte pasakoja viską. Įrašuose viskas pateikta, kad L. Stankūnaitė liepė savo dukrai pakentėti. Tuos įrašus įkėlė tą pusė, kuri nori tiesos. Jis tų įrašų neįkėlė. D. Kedytės parodymai yra patvirtinti psichiatrinės ekspertizės aktais, kad ji nemeluoja. Jis norėjo parodyti teisėsaugos darbą, o ne pakenkti ar paniekinti nukentėjusiuosius. Norėjo atkreipti dėmesį, kad tai yra tėvų atsakomybė.

1. Naruševičienės kreipimasis į vaikų teises kaip tik ir sudėliojo pagrindinius akcentus, nuo ko viskas prasidėjo. Tėveliai muša dukras, varo jas iš namų, tuomet jos pabėga, kreipiasi į vaikų teises, žodžiu, jos nepatyrė tėvų meilės. Ir jis (kaltinamasis) tuomet daro išvadą, kad jeigu jos nepatyrė tėvų meilės, tai jos matyt savo dukrų nemylėjo. Todėl joms gal liepdavo pakentėti ir sakydavo, kad viskas bus gerai. Jis tiki įrodymais, yra įsitikinęs, kad taip buvo. Jis žino, kuo skiriasi nuomonė nuo fakto, nuomonė, kurią galima laisvai reikšti, turi būti pagrįsta faktais, ir jis dabar visus tuos faktus dėlioja. Iš faktų turi įsitikinimą ir rašo.

Su civiliniais ieškiniais nesutinka, kadangi jis, tarkime, vykdė savo pareigą. Nemano, kad padarė neturtinę žalą savo straipsniais. Nesutinka absoliučiai su civiliniais ieškiniais, o ne tik dėl jų sumos. Stankūnai nureketavo vargšę profesorę Bloznelytę, kuri papasakojo, kad pas juos atėjo Stankūnaitė, Naruševičienė ir Ūsas ir paprašė pašalinti dėmę nuo Ūso lytinių organų. O D. Kedytė minėjo apie dėmę ant Ūso lytinių organų. Ir tokia profesorė, kurios reputacija niekas nesuabejojo, ją teisė ir nuteisė. Tai yra gauja, kurioje dalyvauja ir teismas, tai yra organizuota nusikalstama grupuotė. Norėtų gauti teismo sprendimo kopiją, nežino, koks buvo sprendimas, ten turbūt viską užglaistė. Jam (kaltinamajam) yra faktas jau paties pareiškimo padavimas ir jame nurodytos aplinkybės, net jeigu jos neištirtos. Jis yra susipažinęs su Bloznelytės nuosprendžiu. Ji teisme patvirtino visas šias aplinkybes. Ją teisė teisėjas Lemežis, kuris girtas sudaužė automobilį, o teismai jį išsuko. Jeigu Bloznelytę nuteisė, reiškia, kad ji patvirtino visas aplinkybes. Ji neišsižadėjo savo žodžių, ji sakė, kad toks įvykis tikrai pas ją buvo. O po to ji pamatė, su kokia mafija susidūrė, ir bandė gal išsiginti. Prieš šią valstybę veikia organizuota teismų ir prokuratūros grupuotė. Ši sistema remiasi tuo, kad teismas sąžiningai atliks savo pareigą, tačiau nėra nei vieno saugiklio, kuris priverstų juos tai daryti.

Jis gali papasakoti apie teismų darbus, gali papasakoti, kodėl įsitikinęs, kad pedofilija tikrai buvo. Be jau paminėtų aplinkybių, yra byloje liudytojos N. Venckienės parodymai, ji nurodo, kad Deimantė jai pasakojo, kaip jos pusseserę prievartavo.

Jo cituojami parodymai nėra niekaip įvertinti. Vienintelės nukentėjusiosios Orintos apklausa vyko kartu su motina, tos apklausos metu vargšė mergaitė „apsikakojo“. Tai buvo prievartavimo pasekmė. Prokurorė apklausinėjo kartu su mamyte, kuri ją pardavinėjo, todėl apskritai kiekvienas prokuratūros veiksmas yra nusikalstamas. Panevėžio apygardos teismo kolegija teisėjai E. Gladutis, B. Vidzėnienė ir A. Šukaitis 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodė, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A. Ūso, V. Naruševičienė, L. Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu. Tai yra klastojimas, kadangi pats prokuroras Šileika pasakė, kad jokių telefoninių pokalbių jis nėra perdavęs. Šie teisėjai išsigalvoja, kad neva jie kažką analizavo, nors to nebuvo. Kuomet dėlioji tokią mozaiką, labai aiškiai matosi, kad buvo vykdoma organizuota nusikalstama veika. Teisėjas B. Varsackis, kuris priėmė nutartį grąžinti Deimantę jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama sąvadavimu, nurodė, kad nutraukdamas civilinę bylą teismas netiria ir nenagrinėja įrodymų. Tačiau nutartyje nieko nepasisakė apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Teisėjas sakė, kad įrodymus tyrė keletą kartų, tačiau apie juos nieko nepasisakė.

Iš išvados, kad storoji žarna buvo veikiama kietu buku daiktu, o R. Šileika rašo, kad storoji žarna išplatėjusi dėl ligos, nors jokių duomenų apie ligą nebuvo. Po to rodo nukentėjusiajai atpažinti įtariamąjį Ūsą ir pripiešia jam ūsus. Visa tai veikia kaip organizuota grupuotė. Byloje buvo apklaustas liudytojas G. Čereškevičius, R. Bagdzevičius. Nesupranta, kodėl tokie parodymai nebuvo vertinami. Taip pat remiasi 2009 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. G4534/09(01). Žodžiu, tas įrodymas, kad išplatėjusi storoji žarna veikta kietu buku daiktu, ji atmeta bet kokias abejones, kad mergaitė nebuvo prievartaujama. Kad prokurorai sąmoningai slėpė tai, apklausė vienintelį kartą kartu su mama Naruševičiene, kas yra bet koks BPK pažeidimas, tai dar kartą patvirtina, kad veikia labai gera organizuota nusikalstama grupuotė. Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai apibrėžia, kad nuomonė remiasi faktais. Ji gali būti reiškiama, tačiau ji turi būti pagrįsta faktais, todėl jis ir rašo, kad matyt pardavinėjo tas vargšes mergaites mamytės, kurios nepajuto tėvų meilės.

Jis straipsnį paskelbė „matyt pardavinėjo.“ Ten buvo korektūros klaida. Į klausimą, kuris straipsnis yra teisingas, su žodžiu „matyt“ ar bėjo, kaltinamasis atsakė, kad teisingi visi straipsniai. Turėjo tokią merginą, kuri darė korektūrą, bet ji jau nebedirba. Šiame straipsnyje matyt, kad darė korektūrą. Tai buvo labai senai, jis neatsimena, ar tikrai darė. Šiaip, tuos straipsnius skaito ir redaguoja, jeigu spėja perskaityti. Taip, darė korektūrą, nes jis atsimena, kad rašė su žodžiu „matyt“. Negali įvardinti asmens, kuris darė korektūrą, nes ta mergaitė jau pas juos nebedirba. Šiuo konkrečiu atveju neatsakys, ar mergaitė darė korektūrą. Gali pasakyti, kad žodis „matyt“ iškrito iš konteksto originale. Negali prisiminti tos mergaitės pavardės. Mergaitė į darbą buvo priimta nelegaliai. Apie ją niekur nėra jokių žinių.

Nukentėjusysis Stasys Stankūnas parodė, kad perskaitė straipsnį ir kas automatiškai skaudžiausia buvo, kad žmogus pareiškė garantuotai, jis nepareiškė, kad „galbūt“, „manau“ ar pan. Toks protingas žmogus, turintis tiek metų praktikos ir nesužiūrėjo ką parašė, tai yra absurdas, niekuomet nepatikės tuo melu. Taip pat kaltinamasis daug kartų pakartojo, kad jis yra įsitikinęs, kad taip buvo, kad tai įvyko. Ir puikiai matoma, kad viskas buvo daroma tam, kad pakenkti žmonėms, o ne kad išaiškintų kokią nors teisybę. Kalbėdamas apie dukros nužudymą, jis tyčiojasi toliau ir rašo panašius straipsnius papildomai. Gali paaiškinti su raštu, kurį parašė vyresnioji dukra. Viskas įvyko todėl, kad jie (tėvai) kategoriškai draudė savo nepilnametei dukrai, jai dukrai nebuvo 16 metų, kai Kedys ją ištvirkino. Jie kategoriškai draudė ir reikalavo, kad dukra Laimutė grįžtų į namus. Jie reikalavo to kategoriškai, jis grasino, kad kreipsis į teismą, į policiją. Tačiau žmona vis ramindavo, kad patys viską išsiaiškins. Dukra kreipėsi į Kedį – „ką daryti? mano tėvai varo mane namo“. Kedys pateikėjai tą (kreipimąsi į teismą) raštą ir tada jis liepė vyresniajai dukrai perrašyti, kad ji pasiimtų jaunesniąją gyventi pas save ir tada ji būtų nepriklausoma nuo tėvų. Ji taip ir padarė, tačiau po to ji atsikvošėjo ir sekančią dieną nubėgo ir atsiėmė tą raštą. Vaikų teisės į juos nei karto nesikreipė, nebuvo nei policijos, per visus metus nebuvo jokio nusikaltimo iš jų pusės. Vaikų teisės išdavė pažymą, kad per visą tą laikotarpį jokių pretenzijų nebuvo. Jeigu vieną dieną kreipėsi į vaikų teises, sekančią dieną dokumentai jau buvo teisme. Visa tai jau išgyvenus tiek kartų ir vėl žmogus nesiliauja, vėl kartoja, vėl tą žaizdą judina. Jis ir teismo metu apšmeižė, kad jie išreketavo profesorę. Kaip suprasti žodį reketas, tai reiškia brutaliu būdu atiminėjo iš profesorės pinigus. Tai yra šmeižtas. Ką jam reiškia parašyti kažką laikraštyje, jeigu jis gali teisme visokiais žodžiais kalbėti. Matosi, kad tam pabaigos nebus, todėl ir kreipėsi į teismą, ne savo malonumui, o tam, kad sustabdyti tokį žmogų. Stebint kaip kaltinamasis elgiasi teisme, jam, kaip eiliniam žmogui, yra šokas, kokią jis nepagarbą rodo teismui ir visiems dalyvaujantiems, tai yra retas atvejis, neteko tokio matyti.

Žmona su abiem dukromis buvo pas generalinį prokurorą Valantiną, ir jos paprašė padaryti ekspertizę dėl tokių kalbų, kad mergaitė sirgo. Valantinas liepė duoti siuntimą, tą pačią dieną jos nuvažiavo, padarė tyrimus, tačiau jai į rankas nedavė, pasakė, kad bus išduota teismui. Jie buvo pas tyrėją ir ji pasakė, kad yra ši pažyma, yra padaryta. Todėl jie tikėjosi, kad jokių problemų dėl šio klausimo nebus. Bet dabar vėl kito teksto nėra, tik „buku daiktu“. Jiems labai skaudu 10 metų pastoviai, dienai iš dienos girdėti. Kalinamasis turėtų žinoti, kad yra nuosprendžiai, kuriuose abi dukros buvo išteisintos. Kaltinamasis turbūt nežino, kad D. Kedytė buvo paveikta senelės, kaimynės, kurioms yra pareikšti kaltinimai ir kurios yra nuteistos galutiniais sprendimais. Jos darė poveikį mergaitei, liepė nekęsti motinos, mokė šlykščiausių žodžių. Nukentėjusiojo šeimoje tokie žodžiai niekuomet nebuvo vartojami. Buvo įrodyta, kad Kedys filmavo, ten buvo surežisuota, bet kuris sveikas žmogus pasiklausęs to vaiko įrašo, ji šokinėdama, džiaugdamasi pasakoja, kaip ją prievartavo. Tokio amžiaus vaikas, jeigu jis būtų prievartaujamas, jis verktų, nekalbėtų, o čia psichologė pareiškė, kad mergaitė kalbėjo teisybę. O dar ir paliudijo tokia liudytoja kaip N. Venckienė, kuri buvo suinteresuota apšmeižti juos, jų vaikus ir anūkus.

Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad tiek metų žmogus žinodamas, puikiai suprasdamas, kad tai yra išspręsta ir išteisinta, jis vis tiek toliau dar stengiasi kankinti ir tyčiotis iš žmonių. Tai tęsiasi jau 10 metų. Pabaigos tam nematyti. Jie ir nori sustabdyti, galbūt piniginė išraiška sustabdys tokį žmogų, nes jam kitokių būdų nėra. Jis nepripažįsta nei teismų, nei įstatymų, jis tik vienas viską žino, o kiti žmonės yra niekas. Kai bus galutinis sprendimas, tuomet ir galvos, ar ieškinio suma galėtų būti mažinama, jeigu kaltinamasis būtų nuteistas realia arešto ar laisvės atėmimo bausme.

Mirusi duktė neapsigins nuo tokio šmeižto, jos dukra, Orinta, buvo priversta išvykti iš Lietuvos, kaip ir kita dukra su anūke. Kaip joms reikėtų čia gyventi, apie anūkę kalbėtų, kad ji buvo prievartaujama per visus galus ir apie tai kalbėtų ir jos mylima teta, močiutė, kurios viską garsina visiems. Tai čia artimi žmonės taip kalba, o dar kaltinamasis prideda savo straipsnius, kad viskas būtų kuo skaudžiau ir kuo ilgiau tęstųsi. Tai ir yra jų skausmas – vien dėl to, nes tai nesustoja. Dabar va dar naujas straipsnis pasirodė. Kur jis buvo, kai vyko pedofilijos teismai, kodėl jis nėjo ten liudyti. Jaučia išgyvenimus, kuomet skaito tokius straipsnius apie savo vaikus. Ką reikia išgyventi anūkei Orintai, kuomet apie jos motiną net po mirties rašoma, viskas tęsiasi, niekas nesikeičia. Labai skaudu, kuomet kaltinamasis apsimeta ir kalba tą, ką jam reikia. Dažniausiai apie straipsnius kaltinamojo laikraštyje pasako aplinkiniai, jie atsiverčia tą laikraštį tik tuomet, kai jau išgirsta. Vieni aplinkiniai pateikia su šypsenėle, kiti su patyčia, treti žmonės būna nuoširdžiai pasako. Bet kiekvieną kartą yra „pjaustomas“ žmogus, kiekvieną kartą vis tas pats kartojasi.

Kai parveš N. Venckienę, jos tegu ir paklausia, kodėl ji juos šmeižė ir kokį interesą ji turėjo. Neprisimena, kuriais metais L. Stankūnaitė apsigyveno pas D. Kedį, ji dar buvo nepilnametė. Jos reikėtų ir klausti. Prievartavo ar neprievartavo, bet Kedys tvirkino nepilnametę mergaitę.

Sumažinti ar net atsisakyti civilinio ieškinio galima matant žmogaus elgesį. Tačiau kaltinamasis sako, kad jis yra įsitikinęs. Jeigu žmogus parodytų bent kažkokią pagarbą, atsiprašytų, nusileistų, kažkaip mandagiau kalbėtų. Tačiau šiuo atveju jo elgesys neleidžia to daryti iš principo. Jam per prievartą nereikia atsiprašymo. Kaltinamasis yra sąmoningas žmogus, labai protingas žmogus, jis turėtų taip padaryti pats, savo protu.

Nukentėjusioji Tatjana Stankūnienė parodė, kad palaiko savo vyro parodymus. Ką kaltinamasis dabar kalbėjo, ją tai labai paveikė. Civilinį ieškinį palaiko visapusiškai, pilnai. Kaltinamasis savo nuomonės visiškai nekeičia ir tokį žmogų reikia nubausti. Ji dirba tokiame darbe, kuriame reikia aptarnauti žmones. Ir ateina klientai ir klausia, ar ji skaitė, ar matė tame laikraštyje straipsnį, tai įsivaizduokite jos, kaip motinos, reakciją. Kelis kartus buvo gatvėje, parduotuvėje žmonės priėję ir pareiškė replikų. Replikų padaugėjo po kaltinamojo straipsnių.

„Laisvame laikraštyje“ toks straipsnis buvo ne pirmas. Jie neskaitė to laikraščio, bet kai iš šono žmonės pradėjo sakyti ir straipsniai vis dažnėjo ir jų daugėjo. O tas straipsnis, dėl kurio jie kreipėsi, tinklalapyje kabėjo 3 mėnesius, pačiame viršuje. Nesupranta, kur yra bent vienas įrodymas, kad jie mušė, kad girtuokliavo. Jeigu tokie dalykai vyko, tai ar kaimynai, ar mokyklos pedagogai, niekas nieko nematė. Jos vyras vairavimo instruktorius, ji dirba už prekystalio, tai negi jie gali būti kiekvieną dieną gerti. Vyras turi 40 metų vairavimo stažą, nei karto nebuvo pagautas girtas už vairo, o kaltinamasis juos vadina girtuokliais. Reikia remtis faktais, o ne tuo, ką kas kalba.

Po tokių straipsnių ji jaučiasi baisiai. Ji net dabar negali ramiai kalbėti, negali net ramiai pasirašyti priesaikos. Negali sėdėti ir klausyti tokių nesąmonių, matosi, kad kaltinamasis tenkinasi tuo, ką jis šneka. Kaip galima tokiam žmogui atleisti. Mirusi dukra būdama gyva tikrai už save pastovėtų ir už savo dukrą, neleistų jų šmeižti, tegul kaltinamasis savo fantazijas pasilieka savo dukrai. Tas ir yra skaudžiausia, kad jeigu dukra būtų gyva, ji pati apsigintų. Dukrai svarbiausias rūpestis buvo vaikas. Labai skaudu ir gaila, kad dukra negali savęs dabar apginti. Bloznelytė jos dukros nematė gyvai. Kaimynai nesiskųsdavo triukšmu, to niekada nebuvo. Informaciją (apie straipsnius) jie gaudavo iš visur, ir iš laikraščių, ir iš kaimynų. Su kaimynais nebendraudavo, kadangi yra dirbantys žmonės. Nesididžiuodavo, kuomet apie juos rašydavo laikraščiai. Reaguodavo į tai skaudžiai. Ji žurnalisto pareigą vertins ir gerbs, tačiau tik tą, kuris remiasi faktais, o ne kažkokiais pasakojimais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-20 Aurimas Drižius parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, į psichikos ligų įskaitas neįrašytas. Susipažino su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Pripažįsta, jog pranešime nurodytą_#dieną (2018-09-29) savaitraštyje laisvaslaikrastis.lt parašė straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, vydavo iš namų, ir šios mergaitės vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Šiame straipsnyje jo nurodyti teiginiai, kurie nurodyti ir pranešime apie įtarimą, pagrįsti Deimantės Kedytės parodymais, kuriuos įrašė į laikmenas D. Kedytės tėvas ir teta Neringa Venckienė. Šie įrašai yra viešai prieinami internete „Youtube“, nuorodą atsiųs elektroniniu paštu susipažinti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat turi įrašą iš teismo posėdžio, kuriame D. Kedytė yra apklausta dalyvaujant psichologui. Ji patvirtino tai, kas parašyta šiame jo straipsnyje, o būtent tai, kad ji buvo prievartaujama ir dėl to skundėsi savo motinai, kuri jai sakė pakentėti. Savo straipsnyje parašė tai, ką tėvui, močiutei ir kitiems šeimos nariams, taip pat teisme pasakojo pati D. Kedytė. Jis pats susipažinęs su šiais D. Kedytės parodymais tiek, kiek jie buvo pacituoti internete ir per kitas visuomenės informavimo priemones (televizijos bei radijo laidas). Jo pasakymu „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“ – išsakė savo asmeninę nuomonę, kuri paremta profesoriaus Bagdzevičiaus išvada, kurią N. Venckienė minėjo savo skunduose pedofilijos byloje. Su pačia išvada nėra susipažinęs, jos nematė (3 t., b. 1. 5).

2018-11-14 Laimutė Stankūnaitė kreipėsi su pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-09-28 internetiniame „Laisvo laikraščio“ puslapyje buvo patalpintas straipsnis „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Šiame straipsnyje ir jo pavadinime yra pateikta ją ir jos mirusią seserį Violetą Naruševičienę šmeižianti informacija, o būtent: straipsnio pavadinime „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, vardydavo iš namų ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ yra pateikiama ją ir jos mirusią seserį Violetą Naruševičienę šmeižianti informacija, kad jos pardavinėjo savo dukteris pedofilams. „Laima Stankūnaitė – nelaiminga moteris, nepatyrusi tėvų meilės, o tik smurtą, panašiai elgėsi ir pati – prievartaujamai dukrai siūlė „pakentėti“, nes ir pati kentėjo nuo vaikystės“. Pateiktoje citatoje skelbiamąją šmeižianti informacija, kad ji, žinodama, kad jos duktė Deimantė prievartaujama, liepė jai pakentėti. „Kaip tik apie šią dėmę pasakojo ir prievartaujama Laimos Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra Deimantė, kuri buvo pagrobta iš savo namų ir S.Skvernelio nurodymu nežinia kur pradanginta.“ Šioje citatoje pateikiama šmeižianti informacija, kad jos duktė buvo prievartaujama, be to, pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad jos duktė pasakojo apie dėmę, kadangi jos duktė Deimantė niekada nebuvo L. Bloznelytės – Plėšnienės kabinete ir niekada nepasakojo jai apie šią dėmę. Pažymėjo, kad viešai yra skelbiami tiek teismo nuosprendis, tiek civilinėje byloje priimtas sprendimas L. Bloznelytės – Plėšnienės atžvilgiu, iš kurio matyti, kad pati L. Bloznelytė – Plėšnienė nepatvirtino televizijos laidoje išsakytų teiginių, kad pas ją lankėsi A. Ūsas, ji ir jos sesuo, t. y. ji savo žodžių atsižadėjo, tačiau straipsnyje apie tai sąmoningai nutylima, pateikiant melagingą, tikrovės neatitinkančią ir ją šmeižiančią informaciją (nors viešai skelbiami teismų sprendimai yra nuasmeninti, tačiau teismų sprendimuose (nuosprendžiuose) pateiktos aplinkybės yra aiškiai įvardijamos, be to, kaip matyti iš straipsnio turinio, jo autoriui šių dokumentų turinys yra žinomas). „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados.“ pateiktoje citatoje skelbiama ją ir jos seserį šmeižianti informacija, kad jos pardavinėjo savo nepilnametes dukteris pedofilams. Nors pirmasis citatos sakinys pateikiamas klausimo forma, tačiau sekančiame sakinyje į klausimą atsakoma pateikiant informaciją, kad jos duktė papasakojo, kad ji ir V. Naruševičienės duktė buvo prievartautojams jos namuose. Nurodomame „Laisvo laikraščio“ straipsnyje tikrovės neatitinkanti informacija skelbiama po to, kai įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra įrodyta, kad pedofilijos faktas buvo išgalvotas, kad L. Bloznelytės – Plėšnienės vieši liudijimai yra melagingi ir šmeižiantys ją ir jos mirusią seserį V. Naruševičienę. Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, vardydavo iš namų ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ parašęs asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informacija spaudinyje, todėl mano, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Pagal suformuotą teismų praktiką „melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami“. Be to, nėra svarbu, ar šią melagingą informaciją sukūrė pats kaltinamasis, ar jis tik perdavė kažkieno sukurtą informaciją. Kitaip tariant, šmeižimo subjektu (kaltininku) yra ne melagingos informacijos autorius, bet jos skleidėjas. Kaip matyti iš pateikto straipsnio kopijos, šis straipsnis nėra pasirašytas, todėl už šį straipsnį yra atsakingas „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, kuris ją ir jos seserį šmeižiančią informaciją paskleidė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos ir jos mirusios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, bei patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. 1. 8-19).

2018-12-04 Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas kreipėsi su pareiškimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 straipsnio 2 dalyje, dėl nusikalstamos veikos, padarytos Laimutės Stankūnaitės atžvilgiu. Tame pačiame straipsnyje viešai buvo paskleisti melagingi prasimanymai apie mirusią jų dukrą Violetą Naruševičienę, prašo šį pareiškimą prijungti prie šio tyrimo ir tirti kartu su L. Stankūnaitės pareiškimu. 2018-09-29 internetiniame „Laisvo laikraščio“ puslapyje buvo patalpintas straipsnis „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Siame straipsnyje ir jo pavadinime yra pateikta jų mirusią dukterį Violetą Naruševičienę šmeižianti informacija. Laimutė Stankūnaitė dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tuo tarpu jų mirusi duktė, apie kurią yra skleidžiami melagingi prasimanymai, pati to padaryti negali, todėl kreipiasi jie, jos tėvai, prašydami nubausti asmenis, skleidžiančius tikrovės neatitinkančią informacija apie jų dukterį Violetą Naruševičienę. Straipsnio pavadinime „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, vardydavo iš namų ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ yra pateikiama mirusią dukterį Violetą Naruševičienę šmeižianti informacija, kad ji pardavinėjo savo dukterį pedofilams. Be to, straipsnyje teigiama, kad L. Bloznelytė TV laidoje papasakojo, kad pas ją lankėsi pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, abi Stankūnaitės ir vyresniosios sesers dukra. L. Bloznelytė papasakojo, kad šios kompanijos akivaizdoje A. Ūsas išsitraukė savo lyties organą ir paklausė, ar galima pašalinti ant jo esančią dėmę. Be to, šis išgalvotas prasimanymas įtvirtinamas straipsnyje, teigiant, kad „Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados.“ Pateiktoje citatoje patvirtinamas straipsnio antraštėje skelbiamas melagingas prasimanymas, kuriuo paniekinamas jų mirusios dukters atminimas, melagingai nurodant, kad ji pardavinėjo savo nepilnametę dukterį pedofilams, bei, kad jos ir jos dukters akivaizdoje pas profesorę L. Bloznelytę A. Ūsas išsitraukė savo lytinį organą. Nurodoma „Laisvo laikraščio“ straipsnyje tikrovės neatitinkanti melaginga informacija skelbiama po to, kai įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra įrodyta, kad pedofilijos faktas buvo išgalvotas, kad L. Bloznelytės-Plėšnienės vieši liudijimai yra melagingi ir šmeižiantys jų mirusią dukterį V. Naruševičiene. Šie melagingi prasimanymai yra skelbiami iki šios dienos „Laisvo laikraščio“ pagrindinio puslapio viršuje, ką patvirtina padaryta „Laisvo laikraščio“ kopija. Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui. Tai yra straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, vardydavo iš namų ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ parašęs asmuo viešai paskleidė apie mifUsiąją V. Naruševičienę melagingus prasimanymus, kurie yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir yra privalomi visiems asmenims ir institucijoms, todėl mano, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 313 straipsnio 2 dalyje. Skleidžiant melagingus prasimanymus yra sukeliama panieka jų mirusiai dukrai ir pakertama žmonių pagarba jos atminimui. Pagal suformuotą teismų praktiką „melagingos žinios ar melagingi prasimanymai yra tie, kurie neatitinka tikrovės, yra prasimanyti, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami“. Be to, nėra svarbu, ar šią melagingą informaciją sukūrė pats kaltinamasis, ar jis tik perdavė kažkieno sukurtą informacija. Kitaip tariant, melagingų prasimanymų subjektu (kaltininku) yra ne melagingos informacijos autorius, bet jos skleidėjas. Kaip matyti iš pateikto straipsnio kopijos, šis straipsnis nėra pasirašytas, todėl už šį straipsnį yra atsakingas „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, kuris paskleidė melagingus prasimanymus apie mirusią dukterį V. Naruševičienę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirusios dukters V. Naruševičienės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 313 straipsnio 2 dalyje, bei patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. 1. 20-40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-13 Stasys Stankūnas parodė, kad 2018-09-29 internetiniame leidinyje laisvaslaikrastis.lt, kurio redaktorius yra Aurimas Drižius, buvo patalpintas straipsnis „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Šiame straipsnyje paviešinti melagingi ir tikrovės neatitinkantys teiginiai jį labai sujaudino ir sukrėtė. Dėl to jis ir žmona Tatjana Stankūnienė negalėjo tylėti ir, siekdami apginti mirusios dukters Violetos Naruševičienės garbę ir išsaugoti pagarbą jos atminimui, jis su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 313 straipsnio 2 dalį. Jau pačiame šio straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje yra pateikta jo mirusią dukrą Violetą Naruševičienę bei dukrą Laimutę Stankūnaitę tikrovės neatitinkanti, šmeižianti informacija. Pastaroji dėl galimai padaryto nusikaltimo – šmeižimo jos atžvilgiu su atskiru pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Šiame straipsnyje tikrovės neatitinkanti informacija buvo viešai paskelbta po to, kai įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra įrodyta, jog pedofilijos faktas buvo išgalvotas. Jau pačiame minėto straipsnio pavadinime yra pateikti melagingi prasimanymai, kad abi jo dukros neva pardavinėjo savo dukras pedofilams. Taip pat straipsnyje pateikti melagingi prasimanymai, kad: „<…> onkologė Laima Bloznelytė Plėšnienė TV laidoje papasakojo, kad pas ją lankėsi pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, abi Stankūnaitės ir vyresniosios sesers dukra. L. Bloznelytė papasakojo, kad šios kompanijos akivaizdoje A. Ūsas išsitraukė savo lyties organą ir paklausė, ar galima pašalinti ant jo esančią dėmę“. Yra priimti ir įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais įrodyta, kad L. Bloznelytės – Plešnienės vieši liudijimai yra melagingi ir šmeižiantys jo dukras. Be to straipsnyje pateiktas melagingas prasimanymas teigiant, kad: „Juk Deimantė Kedytė papasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“. 2010 m. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą abiejų jo dukrų atžvilgiu dėl seksualinio prievartavimo bei vaiko tvirkinimo. T. y. šiuo nutarimu taip pat buvo paneigtas pedofilijos faktas. Be tojam yra žinoma, kad jo mirusios dukters V. Naruševičienės prašymu 2009 m. jo anūkei Oriniai Naruševičiūtei buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė siekiant nustatyti lytinių santykių turėjimą/neturėjimą. Šios ekspertizė išvadų pakomentuoti negali, nes jo mirusiai dukrai prokuratūros buvo pasiūlyta kreiptis į teismą norint gauti specialisto išvados kopiją. Dėl to jis su specialisto išvada nėra susipažinęs. Šie minėtame straipsnyje nurodyti teiginiai yra paneigti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais (1 t., b. 1. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-11 Tatjana Stankūnienė parodė, kad 2018-09-29 internetiniame leidinyje laisvaslaikrastis.lt, kurio redaktorius yra Aurimas Drižius, buvo patalpintas straipsnis „Pedofilijos bylos šaknys – Stasy Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Perskaičiusi šį straipsnį, pamatė, kad jame paviešinti melagingi ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie ją labai sujaudino ir sukrėtė. Dėl to ji ir jos vyras Stasys Stankūnas negalėjo tylėti ir, siekdami apginti jų mirusios dukters Violetos Naruševičienės garbę bei išsaugoti pagarbą jos atminimui, su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 313 straipsnio 2 dalį. Jau pačiame šio straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje yra pateikta jos mirusią dukrą V. Naruševičienę bei dukrą L. Stankūnaitę tikrovės neatitinkanti, šmeižianti informacija. Ši tikrovės neatitinkanti informacija buvo viešai paskelbta po to, kai įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra įrodyta, jog pedofilijos faktas buvo išgalvotas. Jau pačiame minėto straipsnio pavadinime yra pateikti melagingi prasimanymai, kad abi jos dukros neva pardavinėjo savo dukras pedofilams. Taip pat straipsnyje pateikti melagingi prasimanymai, kad: „<…> onkologė Laima Bloznelytė – Plėšnienė TV laidoje papasakojo, kad pas ją lankėsi pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas, abi Stankūnaitės ir vyresniosios sesers dukra. L. Bloznelytė papasakojo, kad šios kompanijos akivaizdoje A. Ūsas išsitraukė savo lyties organą ir paklausė, ar galima pašalinti ant jo esančią dėmę“. Nori paaiškinti, kad yra priimti ir įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais įrodyta, kad L. Bloznelytės – Plešnienės vieši liudijimai yra melagingi ir šmeižiantys jos dukras. Be to straipsnyje pateiktas melagingas prasimanymas teigiant, kad: „Juk Deimantė Kedytė papasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“. 2010 m. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą abiejų jo dukrų atžvilgiu dėl seksualinio prievartavimo bei vaiko tvirkinimo. T. y. šiuo nutarimu taip pat buvo paneigtas pedofilijos faktas (11., b. 1. 76-77).

2018-12-12 VĮ „Registrų centras“ pateikė dokumentus, susijusius su UAB „Patikimas verslas“:

1. UAB „Patikimas verslas“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad Aurimui Drižiui, gim. 1968-08-11, priklauso 100 paprastųjų bendrovės nematerialių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Akcijos įgytos 2013-09-06 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.
2. UAB „Patikimas verslas“ įstatai.
3. Prašymai registruoti juridinių asmenų registre.
4. UAB „Patikimas verslas“ vienintelio akcininko sprendimas 2013-03-06 Nr. 01 Vilnius, kuriame nurodyta, kad nuspręsta nuo 2013-09-06 išrinkti bendrovės direktoriumi Aurimą Drižių.
5. UAB „Patikimas verslas“ steigimo aktas (1 t., b. 1. 91-92, 93-110).

• 12-06 UAB „Interneto vizija“ informavo, kad svetainė lt talpinama serveryje, kurio nuomos paslaugos valdytojas yra Aurimas Drižius, Konstitucijos pr. 23B, Vilniuje, ei. paštas ll@centras.lt. Už serverio nuomos paslaugos pratęsimą apmokėta tiesioginiu pavedimu UAB „Patikimas verslas“ (LT754010051001776086) (1 t., b. 1. 120-121.).
• 03-04 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas internetiniame puslapyje https://www.laisvaslaikrastis.lt straipsnis pavadinimu: „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, kurio nuoroda https://www.laisvaslaikrastis.lt/ php? option=com_content&view=article&id=7309&catid=l l&Itemid=272. Apžiūrėjus internetiniame puslapyje https://www.laisvaslaikrastis.lt straipsnis pavadinimu: „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“, kurio nuoroda https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_ content&view=article&id=7309&catid=T l&Itemid=272 nustatyta, kad atidarius nuorodą https:// www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7309&catid=l l&Itemid =272 matyti straipsnis, pavadinimu „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“. Straipsnio autorius nenurodytas, šaltinis taip pat nėra nurodytas, straipsnio įkėlimo data: 2018-09- 29. Straipsnio eigoje įkeltos nuotraukos, po kuriomis nėra nurodyti nuotraukų autoriai.

Tekstas, pavadinimu „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ atspausdintas ir pridėtas prie apžiūros protokolo (1 t., b. 1. 125-147).

2019-03-06 – 2019-03-07 kitų dbjektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektai:

L 2010-01-26 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą

dalyje

2. 2010-02-23 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti panaikinti nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje
3. 2012-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-41- 369/2012)
4. 2013-04-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji bylaNr. 1 A-158-626/2013)
5. 2015-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji bylaNr. 1-1140- 119/2015).
6. 2016-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji bylaNr. 1A-68- 209/2016)
7. 2018-10-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (baudžiamoji byla Nr. 2K-149- 697/2018)
8. 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji bylaNr. 1A-336-870/2018)
9. 2017-11-09 (turi būti 2018-11-09) Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji byla Nr. 1A-336-870/2015)

Apžiūrėjus minėtus nutarimus, nuosprendžius, nutartis, nustatyta:

1. 2010-01-26 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, kuriame nutarta:

• nutraukti ikiteisminį tyrimą Jono Furmanavičiaus (Dariaus Kedžio kaltinamas dėl jo mažametės dukros D. Stankūnaitės tvirkinimo) atžvilgiu, nepadarius jam nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnyje, 150 straipsnio 4 dalyje, požymių.
• nutraukti ikiteisminį tyrimą Violetos Naruševičienės (Dariaus Kedžio kaltinama dėl jo mažametės dukros D. Stankūnaitės tvirkinimo) atžvilgiu, nepadarius jai nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 153 straipsnyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, požymių.
• nutraukti ikiteisminį tyrimą Laimutės Stankūnaitės (Dariaus Kedžio kaltinama dėl jo mažametės dukros D. Stankūnaitės tvirkinimo) atžvilgiu, nepadarius jai nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 153 straipsnyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, požymių.
• nutraukti ikiteisminį tyrimą Andriaus Ūso (Dariaus Kedžio kaltinamas dėl jo mažametės dukros D. Stankūnaitės tvirkinimo) atžvilgiu, nepadarius jam nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, požymių.

2. 2010-02-23 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti panaikinti nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, kuriame nutarta:

• atmesti mažametės nukentėjusiosios Deimantės Kedytės atstovo advokato Aido Venckaus ir įstatyminės atstovės Neringos Venckienės prašymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos 2010-01-26 nutarimo dalį, kuria prokuroras, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 214 str., nutraukė ikiteisminį tyrimą L. Stankūnaitės, ir A. Ūso atžvilgiu, nepadarius jiems nusikaltimų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d., 153 str., 24 str.6 d. ir BK 150 str. 4 d. požymių.
• atmesti mažametės nukentėjusiosios Deimantės Kedytės atstovo advokato Aido Venckaus ir įstatyminės atstovės Neringos Venckienės prašymą pakeisti minėto nutarimo dalį, kuria prokuroras, vadovaudamasis BK 3 str. 1 d. 1 p., 214 str., nutraukė ikiteisminį tyrimą J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės atžvilgiu, nepadarius jiems nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 153 str., 150 str. 4 d., 24 str. 6 d., 153 str. 24 str. 6 d., požymių ir ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu nutraukti BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. jiems mirus.

3. 2012-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-41- 369/2012), kuriame vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., nuspręsta Andrių Ūsą išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje, padarymo.
4. 2013-04-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji bylaNr. 1 A-158-626/2013), kurioje nutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžio, kuriuo A. Ūsas buvo išteisintas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje, padarymo, atmesti.
5. 2015-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji bylaNr. 1-1140- 119/2015), kuriame nuspręsta:

 

• Laimą Plėšnienę (dirbančią nacionalinio vėžio institute onkologe – chirurge), kuri nurodė, kad neva laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. sausio – vasario mėn. jos kabinete, įvykusį Andriaus ūso, Violetos Naruševičienės, Laimutės Stankūnaitės ir Orintos Naruševičiūtės apsilankymą, kurio metu A, Ūsas rodė lyties organą bei prašė pašalinti nuo jo „vyno“ dėmę – preudohemangiomą, pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 313 str. 2 d., ir paskirti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
• Laimą Plėšnienę pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., ir paskirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.
• Laimą Plėšnienę pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., ir paskirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

6. 2016-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1A-68- 209/2016), kuriame nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendį pakeisti:

• Laimai Plėšnienei, pripažintai kaltai ir nuteistai pagal BK 154 str. 2 d., paskirti 40 MGL (1506 eurų) dydžio baudą.
• nuosprendį dalyje dėl L. Plėšnienės pripažinimo kalta pagal BK 313 str. 2 d. (dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo per televizijos laidas) panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.)
• nuosprendį dalyje dėl L. Plėšnienės pripažinimo kalta pagal BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d. (dėl melagingų prasimanymų paskleidimo viešame teismo posėdyje 2012-09-27) panaikinti ir ją išteisinti nepadarius veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d. (BPK 329 str. 1 d.).

7. 2018-10-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (baudžiamoji byla Nr. 2K-149- 697/2018), kurioje nutarta:

• nuteistosios Olgos Girdauskienės (nuteistos už tęstinį nesunkų nusikaltimą, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00834-08 metu bei šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00073-09 (dėl poveikio nukentėjusiajai) savo namuose ir namo prieigose sistemingai klausinėdama, aptarinėdama su mažamete nukentėjusiąją D. Stankūnaite detales apie tariamai prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusiąją dėl A. Ūso, J. Furmanavičiaus ir Aido tariamai prieš ją padarytų seksualinės prievartos veiksmų) gynėjo advokato Dariaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.

8. 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji byla Nr. 1A-336-870/2018), kurioje nutarta:

• nuteistosios Laimutės Kedienės (nuteistos už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16, gyvenamuosiuose namuose ir šių namų aplinkoje, vartodama vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius „pimpalas“, „sysalas“, vartodama žmogaus seksualinę orientaciją apibūdinantį žodį „pyderas“ ir seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija“, „pedofilas“, sistemingai amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai mažametei Deimantei Stankūnaitei, klausinėjo jos ir jos akivaizdoje kalbėjo apie vyriškus lytinius organus, vyriškų organų kišimą į burną ir kitas kūno vietas, „skysčio išbėgimą“ iš vyriškų lytinių organų, „pedofilų“ veiksmus, nukentėjusiosios nuvedimą pas „pedofilus“, „prievartavimą“, tuo būdu, žinodama, kad nukentėjusioji yra mažametė, atliko veiksmus, galinčius sukelti šios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametį asmenį t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str.), nuteistosios Olgos Girdauskienės gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios D. Stankūnaitės, veikiančios per jos įstatyminę atstovę L. Stankūnaitę, atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
• Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2018-02-15 nuosprendį dalyje O. Girdauskienės nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
• priteisti iš L. Kedienės 5000 eurų D. Stanūnaitei neturtinei žalai atlyginti.
• kitą nuosprendžio dalį dėl L. Kedienės nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą.

 

9. 2017-11-09 (turi būti 2018-11-09) Vilniaus apygardos teismo nutartis (baudžiamoji byla Nr. 1A-336-870/2015), kurioje nurodyta:

– ištaisyti rašymo apsirikimą 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, ir nutarties rezoliucinę dalį, susijusią su baudžiamosios bylos O. Girdauskienei nutraukimu, išdėstyti taip: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2018-02-15 nuosprendį dalyje O. Girdauskienės nuteisimo pagal BK 153 straipsnį panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Priteisti iš L. Kedienės 550 eurų sumą advokatės N. Grubliauskienės išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (1 t., b. 1. 148-203; 2 t., b. 1. 1-15, 16-44, 45-55, 56-77, 78-91, 92-102, 103-118, 119, 120-124).

2019-03-12 apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įtariamojo Aurimo Drižiaus ei. paštu atsiųsta internetinė nuoroda https://www.youtube.com/watch7vMd53XyXwyEk. Apžiūrėjus nuorodą nustatyta, kad į internetinį tinklapį www.youtube.com įkeltas video failas, kurio nuoroda https://www.yotube.com/watch7vMd53XyXwyEk. Failo trukmė 8.43 min., kurio nurodytas pavadinimas „Deimantės Kedytės parodymai II dalis.mp4“. Video faile matyti kambaryje ant kėdės sėdinti mergaitė su uždengtu veidu, vyksta pokalbis su vyriškos lyties asmeniu iki 6.28 min. Vėliau, nuo 6.28 min., mergaitė iš jai pateiktų nuotraukų parodo vieną nuotrauką vyriškos lyties asmens, kurį įvardija kaip Jonas, Andriaus Ūso draugas. Pokalbis sudarytas iš kelių atskirų skirtingų laikotarpių padarytų filmavimo epizodų. (Minėtas video failas (kartu su kitais failais) Drąsiaus Kedžio buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Apie šį failą pasisakyta Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-01-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Laimutės Stankūnaitės, Andriaus Ūso atžvilgiu) (3 t., b. 1. 6, 7-8).

Įrodymų vertinimas ir veikiį kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Aurimo Drižiaus kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. BK 313 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti.

Aurimas Drižius savo kaltės nepripažino, teigė esąs įsitikinęs, jog minėta pedofilijos istorija nebuvo išgalvota, o iš tiesų buvo, todėl straipsnyje išdėstyta informacija yra tiesa. Posėdžių metu, tiek duodamas parodymus, tiek reikšdamas prašymus, gausiai citavo, jo manymu, teisingus kitose baudžiamosiose bylose apklaustų asmenų parodymus, teiktas išvadas, teigė, kad yra įrodyta, jog Laimutės Stankūnaitės dukra buvo prievartaujama, kad Laimutė Stankūnaitė tai žinodama liepė savo dukrai pakentėti, kad Laimutė Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė pardavinėjo savo dukras

 

pedofilams, kad Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės dukros buvo prievartaujamos Laimutės Stankūnaitės namuose, o Violetos Naruševičienės dukrai dėl prievartavimo buvo išplatėjusi storoji žarna, kritikavo teismų procesinius sprendimus bei tvirtino, kad savo teiginius grindžia jo padaryta kitų baudžiamųjų bylų apžvalga ir S. Stankūno elgesiu su savo dukromis, kuris aprašytas Violetos Stankūnaitės (Naruševičienės) 2002 m. liepos 29 d. prašyme, adresuotame Vaiko teisių apsaugos tarnybai (4 t., b. 1. 31). Be to teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad dar prokuratūrai buvo nurodęs, kad originalus straipsnio pavadinimas buvo kitoks – „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras matyt pardavinėjo pedofilams“. Tvirtino, jog nežinia dėl kokių priežasčių, ar dėl korektūros klaidos, ar dėl trečių asmenų redagavimo interneto portale vėliau šiame pavadinime buvo ištrintas žodelis „matyt“. Kai tik kaltinamasis sužinojo šią klaidą, ji buvo ištaisyta. Todėl teigti, kad tai kategoriškas teiginys, negalima. Nors jis ir yra įsitikinęs, kad pedofilija tikrai buvo, apie šią bylą prirašyta šimtai straipsnių, kelios knygos, sukurta dešimtys TV laidų, iki šiol youtube.com yra daug vaizdo įrašų, kuriuose Deimantė Kedytė savo tėvui pasakoja, kai ji buvo prievartaujama pedofilų. Todėl teigti, kad jis tyčia ir sąmoningai tai išsigalvojo, yra nepagrįsta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad palaiko tiek straipsnio pavadinimą be „matyt“, tiek ir su „matyt“, nes abu pavadinimai yra teisingi, nepaisant to, kad galimai įsivėlė korektūros klaida, kurią galimai padarė nenustatytos tapatybės mergina, dirbusi nelegaliai „Laisvame laikraštyje“ minimo straipsnio paskelbimo metu. Kadangi, kaltinamojo teigimu, jo išanalizuoti kitose bylose duoti asmenų parodymai, specialistų išvados yra teisingi, vadinasi, jis straipsnyje pasirėmė faktais, o dėl tojam negali kilti baudžiamoji atsakomybė, nes jo veiksmuose nėra tyčios.

Su tokiais kaltinamojo Aurimo Drižiaus teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaltinamasis teismui nuosekliai tvirtino esąs gerai susipažinęs su vadinamąja pedofilijos byla, stebėjo Garliavos įvykius, žinojo ir žino teismų sprendimus. Viso nagrinėjamos bylos proceso metu kaltinamasis kritikavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos 2010 m. sausio 26 d. nutarimą (taigi, neabejotinai žino ne tik šio nutarimo turinį, motyvus, tai, kad nutarimas yra įsiteisėjęs), kuriuo konstatuota, kad Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas, kaltinti mažamečių tvirkinimu ir seksualiniu prievartavimu, nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nutarime padaryta išvada, jog apibendrinant visus surinktus duomenis dėl galimo įtarimo, kad Violeta Naruševičienė suteikė savo dukrą Orintą Naruševičiūtę seksualiniam išnaudojimui kitiems asmenims ir iš to pelnėsi, galima teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų; byloje gauti duomenys leidžia teigti, kad D. Kedytės žodžiai apie O. Naruševičiūtės seksualinį išnaudojimą neatitinka nustatytų realių aplinkybių ir yra išvestiniai iš kitų asmenų gautų duomenų arba sukurti jų pačių. Taip pat nutarime konstatuota, kad baudžiamojoje byloje viso ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus iš viso nebuvo gauta jokių duomenų, kurie suteiktų duomenų apie galimą O. Naruševičiūtės išnaudojimą. Taip pat nurodoma, jog byloje negauta jokių konkrečių duomenų, kad L. Stankūnaitė pelnėsi iš savo dukters D. Kedytės seksualinio išnaudojimo ar tyčia sudarė sąlygas seksualiai išnaudoti savo dukterį kitiems asmenims. Kaltinamajam neabejotinai žinomas, proceso metu kaltinamojo nuolat kritikuotas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (kolegijos pirmininkas teisėjas A. Cininas) 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriuo Andrius Ūsas, kaltintas mažametės tvirkinimu, išteisintas. Nuosprendžiu konstatuota, kad vaizdo įrašas negali būti pripažintas įrodymu, nes padarytas pažeidžiant įstatymus, ginančius vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, garbę ir orumą, nufilmuoti vaiko parodymai išgauti panaudojant psichologinę prievartą, užduodant nei apklausos metodikos požiūriu, nei įstatymo leidžiamus, deklaratyvius, uždarus, atsakymą menančius klausimus, tarpuose filmavimų mokant, kokų atsakymų iš vaiko tikimasi, tiek filmavimų metu, tiek tarp filmavimų vaikui darant įtaigą, mokant pasakoti apie tariamą savo seksualinį išnaudojimą. Nuosprendžiu D. Kedytės parodymai vertinti kaip nepatikimi, nes suformuoti ilgalaikio, kryptingo, įkyraus, nekvalifikuoto ir neteisėto klausinėjimo pasėkoje. Įvertintos ir specialistų išvados, kad D. Kedytės parodymuose yra realia patirtimi pagrįstų seksualinio pobūdžio veiksmų apibūdinimo, nurodoma, kad vertinant tokią išvadą būtina atsižvelgti ir į jos kontekstą, t. y. kad vaiko reali patirtis nebūtinai susijusi su jos tiesioginiu patyrimu; kad abiejose išvadose ypatingai pabrėžiama, kad reali vaiko seksualinio pobūdžio patirtis gali būti įgyta ne tik jam asmeniškai pergyvenant kaltinime nurodytus tvirkinimo veiksmus, bet ir nekvalifikuoto klausinėjimo metu. Neabejotinai kaltinamajam žinomas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis, kuriuo Laima Plėšnienė pripažinta kalta šmeižusi Laimutę Stankūnaitę per visuomenės informavimo priemonę paskleisdama apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinusią ir pažeminusią, pakirtusią pasitikėjimą ja, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, kuriuo Olga Girdauskienė pripažinta kalta dėl poveikio mažametei nukentėjusiajai dėl tariamai prieš ją padarytų seksualinės prievartos veiksmų; ir kitos su Garliavos įvykiais susijusios bylos bei jų baigtis, kuriose priimti baigiamieji procesiniai sprendimai kaltinamojo apibūdinami kaip priimti korumpuotų prokurorų ir teisėjų.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vertinant, ar tekste, kuris buvo paviešintas 2018 m. rugsėjo 29 d. internetiniame tinklalapyje w\vw.laisvaslaikrastis.lt leidinyje „Laisvas laikraštis“, buvo skleidžiama Aurimo Drižiaus nuomonė ar dėstomi neteisingi faktai, svarbi aplinkybė ta, kad, kaip minėta, Aurimas Drižius žino aptartus procesinius sprendimus, žino, kad jie yra įsiteisėję, jokių argumentų, įrodymų, kurie nebūtų buvę įvertinti minėtais sprendimais, nepateikė, o teismo nuomone, kaltinamasis jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginių teisingumą, ir neturi. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad tiesiog yra įsitikinęs savo teisumu, nes yra vaizdo įrašas, buvo prirašyta knygų ir straipsnių, ir tai, pasak jo, patvirtina jo nekaltumą. Čia pažymėtina, kad Aurimas Drižius, kaip ir kiekvienas asmuo, turi teisę turėti savo įsitikinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Be to, pagal Konstitucijos 27 straipsnį žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas. Aurimas Drižius turi aukštąjį išsilavinimą, dirba visuomenės informavimo priemonėje, ne kartą teistas už analogišką nagrinėjamai veiką, t. y. puikiai žino šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymius, ir, kaip minėta, yra susipažinęs su prokuratūros ir teismų sprendimais, todėl akivaizdu, kad straipsnyje išdėstytus jo teiginius laikyti nuomone ar kad Aurimas Drižius minėtame straipsnyje sąžiningai klydo, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaip matyti iš kaltinamojo pasisakymų teisme, kaltinamasis, ignoruodamas nustatytus faktus, kartodamas neva neteisėtą prokuroro R. Šileikos sprendimą, to paties prokuroro pasisakymais remiasi kritikuodamas Panevėžio apygardos teismo nutarties motyvus; cituodamas neva neabejotinai nustatytus bylose duomenis, tendencingai atsirenka specialistų išvadų ištraukas, pateikdamas jas kaip galutines konstatuojamąsias išvadas; deklaratyviai tvirtindamas, kad visi teismai yra korumpuoti, pamiršta paminėti, kad yra buvę atvejų, kai tie patys teismai buvo A. Drižių išteisinę, ir pan. Toks aiškiai deklaratyvus kaltinamojo argumentavimas, posėdžių metu vartotas paniekinantis nukentėjusiosios Laimutės Stankūnaitės pavardės iškraipymas, minimo straipsnio „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ pavadinimo kaip išvados konstravimas, niekuo nepagrįstas kategoriškų išvadų darymas, taip pat ir straipsnyje dėstomų teiginių „Laima Stankūnaitė – nelaiminga moteris, nepatyrusi tėvų meilės, o tik smurtą, panašiai elgiasi ir pati – prievartaujamai dukrai siūlė „pakentėti“, nes ir pati kentėjo nuo vaikystės“, „Kaip tik apie šią dėmę pasakojo ir prievartaujama Laimos Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra Deimantė, kuri buvo pagrobta iš savo namų ir S. Skvemelio nurodymu nežinia kur pradanginta“, „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis — jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Kedytė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V. Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“ turinys nesudaro pagrindo abejoti, kad Aurimas Drižius pateikė ne nuomonę, o melagingus prasimanymus, puikiai suvokdamas šią aplinkybę, kaip ir tai, jog tokiais savo pasisakymais gali paniekinti, pažeminti Laimutę Stankūnaitę bei nulemti žmonių panieką mirusios Violetos Naruševičienės atminimui, ir to siekdamas. Kaltinamojo kaip savo teiginių pagrindimui cituotas Violetos Stankūnaitės (Naruševičienės) 2002 m. liepos 29 d. prašymas apriboti tėvų valdžią taipogi tik patvirtina, kad realūs įvykiai kaltinamojo nedomina. Teisiamojo posėdžio metu Aurimas Drižius nurodė, jog nežino, koks buvo šio prašymo išnagrinėjimo rezultatas, ar buvo priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų buvę konstatuoti netinkami Stasio Stankūno ar Tatjanos Stankūnienės tėvų valdžios panaudojimo atvejai, ir ar iš viso šis prašymas buvo nagrinėtas. Nukentėjusiajam Stasiui Stankūnui paaiškinus, jog prašymą dukra jau kitą dieną atsiėmė, tik po nukentėjusiojo duotų parodytų kaltinamasis iškėlė naują versiją, jog yra liudytojų, galinčių patvirtinti tėvų girtuokliavimą, taip pat versiją, jog Tatjana Stankūnienė neva pati patvirtino mušusi savo dukras. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, jog Aurimas Drižius tendencingai kišasi į nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo detales ir jas iškraipo, pateikdamas kaip neva pasitvirtinusius faktus, todėl kritiškai vertintini Aurimo Drižiaus argumentai, esą jis nenorėjo įžeisti nukentėjusiųjų, o norėjo tik parodyti neva korumpuotos teisėsaugos darbo broką. Teismas pažymi, kaip ne kartą buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, buvo ar nebuvo mažamečių atžvilgiu padaryta kokia nors nusikalstama veika. Dėl šių aplinkybių yra priimti ir įsiteisėję, taigi nekvestionuojami, prokuratūros ir teismų procesiniai sprendimai. Todėl teismas nenustatė pagrindo reikalauti duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių minėtame Violetos Stankūnaitės 2002 metų prašyme nurodytas aplinkybes, apklausinėti dėl buvusių įvykių Laimutę Stankūnaitę (kuomet Aurimas Drižius net negalėjo įvardinti, dėl kokių nagrinėjamoje byloje nustatinėtinų aplinkybių ji turėtų būti apklausiama ir kokius klausimus norėtų jai užduoti, į kuriuos negalėtų atsakyti jos įgaliota atstovė), juolab kai dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų Laimutė Stankūnaitė išdėstė savo požiūrį rašytiniame pareiškime. Be to šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos Laimutės Stankūnaitės akivaizdoje, taigi ji neliudijo ir negali paliudyti apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ji parodymų nedavė ir jos parodymais Aurimo Drižiaus kaltė nėra grindžiama; kaltinamajam neturint argumentų, kokius klausimus jis norėtų jai užduoti, teismo nuomone, Laimutės Stankūnaitės apklausa būtų perteklinis veiksmas procese, o kaltinamojo reikalavimas apklausti Laimutę Stankūnaitę, peržiūrėti minėtą D. Kedžio ir kitų asmenų darytą jo mažametės dukros apklausos vaizdo įrašą, išreikalauti baudžiamąsias bylas, kuriose jau priimti įsiteisėję sprendimai, išreikalauti duomenis apie Violetos Stankūnaitės prašymo apriboti tėvų valdžią baigtį, apklausti Stasio ir Tatjanos Stankūnų kaimynus ar šiaip žmones, kurie paliudys jų amoralaus elgesio faktus, yra sąlygoti vien siekio vėl sukelti ažiotažą pasinaudojant jautria visuomenei tema ir taip gauti peno iš naujo interpretuoti išnagrinėtas vadinamųjų Garliavos įvykių aplinkybes.

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis ciniškai, prisidengdamas kovotojo su nusikaltimais misija, žinodamas ne tik tai, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis), bet dar daugiau – kad įsiteisėjusiais prokuratūros ir teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog mažamečiu vaikų atžvilgiu nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, viešai, per visuomenės informavimo priemonę internete padarydamas informaciją prieinama neribotoje teritorijoje ir neribotam skaičiui skaitytojų, internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018-09-29 straipsnyje „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ paskleidė apie Laimutę Stankūnaitę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją ir pakirsti pasitikėjimą ja, bei melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2009-10-05 mirusios Violetos Naruševičienės atminimui. Todėl darytina išvada, kad

 

kaltinamojo Aurimo Drižiaus veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 313 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamasis Aurimas Drižius padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą; nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Jis anksčiau 9 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (3 t., b. 1. 17-142), administracine tvarka baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2019 m. kovo 8 d. duomenimis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. 1. 13-16), dirba (3 t., b. 1. 12). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, apie gydymąsi Psichikos sveikatos centre ar gydymą psichiatrijos ligoninėse. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 33 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad ankstesnės bausmės kaltinamajam poveikio nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta Aurimui Drižiui paskyrus griežčiausios rūšies bausmes: už BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą, o už BK 313 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – areštą, bausmių trukmę nustatant artimą bausmių vidurkiui (BK 49, 50 straipsniai). Kadangi nusikalstamos veikos padarytos vienu veiksmu, jas siejo bendra kaltinamojo tyčia, už šias nusikalstamas veikas skiriama bausmė bendrintina apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalies a) papunktis).

Taip pat, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (kuris savo ruožtu taip pat buvo subendrintas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme), iš esmės beveik nesiskiria savo pobūdžiu ir pavojingumu, šios bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant pusę šiuo nuosprendžiu skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

Kita vertus, skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nukentėjusiųjų praradimai labiau bus kompensuoti kaltinamajam būnant laisvėje ir atlyginant savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtinas, nustatant apribojimus, kurie padėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, o pagal šio straipsnio 3 dalį teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžta saviraiškos laisvė ir nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija ir gali būti ribojama įstatymo nustatytais pagrindais. Saviraiškos laisvė ir jos apribojimo sąlygos taip pat įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Taigi, net ir tais atvejais, kai asmuo įgyvendina savo saviraiškos laisvę, ši laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką Aurimas Drižius padarė naudodamasis savo verslu bei profesija, netgi vykstant teismo posėdžiams ir toliau viešai skelbė savo teiginius, jog „dvi mergaitės, 8 ir 14 metų, buvo prievartaujamos pačiu brutaliausiu būdu taip, kad vyresnei aukai nuo „poveikio kietu buku daiktu“ buvo net išplatėjusi storoji žarna ir auka nuolat tuštinosi“ (4 t., b. 1. 57). Teismas pažymi, kad kaltinamasis, sistemingai, tyčia ir tendencingai iškraipydamas objektyvią tiesą, savo veiksmais niekindamas ir žemindamas ne tik Laimutę Stankūnaitę, bet ir nužudytąją, negalinčią apsiginti, Violetą Naruševičienę, taip pat, viešai aptarinėdamas jųdviejų dukras ir joms prieš 10 metų nustatytus tikrus ar menamus sveikatos sutrikimus, privataus gyvenimo aplinkybes, savo veiksmais peržengė Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamos saviraiškos laisvės ribas, todėl ši jo laisvė turi būti apribota. Įvertinus tai, kad teisė skelbti informaciją, t. y., kaip nagrinėjamu atveju – rašyti straipsnius apie kitus žmones, skelbti jų atvaizdus – kaltinamajam nebuvo suteikta, nes tai nėra specialioji teisė BK 68 straipsnio prasme, o uždraudus jam užsiimti žurnalistine veikla, jis neteks pajamų ir negalės kompensuoti nukentėjusiesiems padarytos žalos, taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Aurimui Drižiui nustatytinas draudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skelbti informaciją apie Laimutę Stankūnaitę, Deimantę Stankūnaitę, Violetą Naruševičienę ir Orintą Naruševičiūtę, siejančią jas su pedofilijos skandalu, bei draudimas naudoti jų atvaizdus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltininko 10 000 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad kaltinamasis žino, kad jo straipsnyje nurodytos aplinkybės yra paneigtos teismų įsiteisėjusiais sprendimais, t. y. įrodyta, kad jos ir jos mirusios sesers dukros nebuvo tvirkinamos, o pats pedofilijos faktas yra išgalvotas, žino, kad jos sesuo yra mirusi ir pati apsiginti negali. Ignoruojant teismų sprendimus, straipsnyje ir toliau skleidžiama melaginga informacija, cituojant melagingais pripažintus L. Bloznelytės teiginius. Straipsnyje teigiama, kad ji neva žinojo apie dukters tvirkinimą, kad liepė jai pakentėti, daromos neteisingos išvados apie jos asmeninį gyvenimą, apie kurį ji nėra teikusi informacijos, jos sesers vaiko turėti sveikatos sutrikimai susieti su tariamu tvirkinimu, t. y. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuria ji ir jos mirusi sesuo yra šmeižiamos, ir šie melagingi prasimanymai skelbiami iki šiol „Laisvame laikraštyje“. Dėl jos ir mirusios sesers šmeižimo ji patiria emocinius išgyvenimus, kadangi teismams jau įrodžius, kad pedofilijos istorija buvo išgalvota, yra paminama jos garbė ir orumas, jai atgyja su praėjusiais įvykiais patirti išgyvenimai, kurių pasėkoje ji jaučia nerimą, skausmą dėl šių įvykių atsiradusių pasekmių – sesers Violetos Naruševičienės žūties, priverstinės emigracijos, prievartinės dukters izoliacijos šio išgalvoto fakto tyrimo metu. Nuolat skleidžiamas melas trukdo jai išsivaduoti iš patirtų išgyvenimų, juo labiau, kad akivaizdu, kad šis melas skleidžiamas tendencingai, turint tikslą pasipelnyti iš šios istorijos, sukelti priešiškus jausmus jai ir jos šeimai (4 t., b. 1. 20-21).

Nukentėjusieji Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jiems po 5 000 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį motyvuoja tuo, kad kaltinamasis šmeižia jų mirusią dukterį Violetą Naruševičienę, žinodamas, kad ji yra mirusi ir pati apsiginti negali, be to, šmeižiančią informaciją skleidžia po to, kai yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai baudžiamosiose bylose, kur įrodyta, kad jų dukterys ne tik netvirkino savo dukterų, tačiau kad ir pati pedofilijos istorija yra išgalvota. Ignoruojant teismų sprendimus, straipsnyje ir toliau skleidžiama melaginga informacija, cituojant melagingais pripažintus L. Bloznelytės teiginius, paniekinamas mirusios dukters atminimas, melagingai nurodant, kad ji pardavinėjo savo nepilnametę dukterį pedofilams, dėl ko neva Violetos Naruševičienės duktė turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių būtent su vaiko tvirkinimu. Šie prasimanymai „Laisvame laikraštyje“ skelbiami iki šios dienos. Dėl mirusios dukters šmeižimo jie patiria nuolatinę įtampą, jiems skaudu, kad mirusi duktė šmeižiama, tačiau pati apsiginti ir apginti savo dukterį negali, nuolatinis viešas melas kelia nuolatinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir primena aplinkybes, dėl kurių jie neteko dukters (4 t., b. 1. 19).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti j visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismui nekyla abejonių, kad Aurimo Drižiaus nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Jau vien nusikalstamų veikų pobūdis, aprašytas straipsnių dispozicijose, t. y. paskleidimas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti, pažeminti žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo (BK 154 straipsnis), melagingų prasimanymų apie mirusįjį, galinčių nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, paskleidimas (BK 313 straipsnis), juolab tokių duomenų paskleidimas viešai suponuoja psichologinį diskomfortą, išgyvenimus, ypač tokiu atveju, kai dėl prieš ilgą laiką (kaip šioje byloje – prieš 10 metų) reikštų nepagrįstų savanaudiškų kaltinimų niekuo dėti žmonės, jų tarpe du nepilnamečiai vaikai, t. y. Laimutė Stankūnaitė, jos dukra Deimantė Stankūnaitė ir dukterėčia Orinta Naruševičiūtė, buvo priverstos emigruoti, buvo apribota jų galimybė laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo būdą, nevaržomai bendrauti su artimaisiais ir draugais, o kitas žmogus – Violeta Naruševičienė, t. y. mama, dukra, sesuo, teta (teismas nepasisako dėl kitų vadinamojoje Garliavos byloje minėtų asmenų žūties), buvo nužudyta. Svarbi aplinkybė ir ta, jog nagrinėjamu atveju šmeižtas ir mirusiojo atminimo paniekinimas pasireiškė dėl savanaudiškų paskatų, ciniškai nepaisant tragiškų pasekmių, sugadintų gyvenimų, artimiesiems sukeliamo skausmo. Aurimas Drižius nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, manipuliuodamas žmonių jausmais, minėtame straipsnyje savo nuožiūra be jokio pagrindo interpretuodamas jam žinomus prokuratūros ir teismų sprendimus, nors suvokia savo veikų nusikalstamumą (ką patvirtina aplinkybė, jog kaltinamasis visuomet pasirenka tik jam subjektyviai priimtinus paaiškinimus, o kitus duomenis atmeta vien deklaratyviais pareiškimais apie korupciją), tačiau atsisako pripažinti, kad jo suvokimas apie tiesą gali neatitikti objektyvios tiesos. Be to jis abejingas tokioms savo elgesio pasekmėms, kitų žmonių skausmui, aštrinamam jo paties veiksmais, absoliučiai nesigaili dėl ilgą laiką eskaluojamų tragiškai pasibaigusių aplinkybių, to, kad neleidžia žmonėms toliau ramiai gyventi, viešai skleisdamas savo melagingus prasimanymus, jais formuodamas visuomenės nuomonę, niekindamas, žemindamas kitus žmones ir mirusiojo atminimą. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai yra visiškai pagrįsti, todėl turi būti tenkinami. Kita vertus, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, kuri nors ir nėra šiuo atveju lemiamas kriterijus, tačiau vertintina sprendžiant, kiek realiai kaltininkas galėtų atlyginti padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad iš Aurimo Drižiaus vykdomi ir kiti išieškojimai, kas buvo nustatyta taikant jam laikiną nuosavybės teisės apribojimą, yra apribota jo nuosavybės teisė, abiem ieškiniais reikalaujama bendra suma 20 000 eurų palyginus yra didelė fiziniam asmeniui, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi darbą ir gauna nuolatines pajamas, savo veiksmų nevertina kritiškai, neatsiprašė nukentėjusiųjų, o ir toliau lygiai tokiomis pačiomis frazėmis reiškiasi savo tinklalapyje, todėl ženklus ieškinio sumos sumažinimas nebūtų proporcingas jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, o sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Apibendrinant darytina išvada, kad nukentėjusiųjų neturtiniai praradimai bus kompensuoti priteisus pagal kiekvieną civilinį ieškinį po 7000 eurų.

Teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo išieškojimo iš apriboto turto dienos.

g

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301— 302, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

AURIMĄ DRIŽIŲ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

 

AURIMĄ DRIZIŲ pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi. 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę Aurimui Drižiui paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę Aurimui Drižiui paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Aurimui Drižiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be probacijos tarnybos leidimo, bei uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skelbti informaciją apie Laimutę Stankūnaitę, Deimantę Stankūnaitę, Violetą Naruševičienę ir Orintą Naruševičiūtę, siejančią jas su pedofilijos skandalu, bei naudoti jų atvaizdus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios Laimutės Stankūnaitės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo Aurimo Drižiaus 7000 (septynis tūkstančius) eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų Stasio Stankūno ir Tatjanos Stankūnienės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jiems kiekvienam iš kaltinamojo Aurimo Drižiaus po 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi taikytą nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo Aurimo Drižiaus turtui – 1675/31800 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0580-4468, esančio Vilniaus r. sav., Riešės šen., Pašilių k., – palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo išieškojimo iš apriboto turto dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ilona Mateikienė