Svyla Lietuvos banko šulų užpakaliai (pildoma)

Svyla storos Lietuvos banko šulų subinės

Aurimas Drižius

Buvęs Palangos kredito unijos vadovas Evaldas Petrauskas (nuotr. viršuje), paleistas iš kalėjimo, kur praleido devynis mėnesius, užkūrė pirtį Lietuvos banko vadovams, tarp jų ir garsiajam Lietuvos banko bankų priežiūros departamento vadovui Vytautui Valvoniui, kuris persekioja žurnalistus už tariamą šmeižtą. Mat žurnalistė Rūta Janutienė buvo paskelbusi neva STT darytus pokalbių įrašus, kuriuose kalbama, kaip reikia V.Valvoniui perduoti 50 tūkst. eurų kyšį, kad centrinės kredito unijos patikrinimas, atliekamas V.Valovio atstovaujamos institucijos,  būtų sėkmingas.

E.Petrauskas 2012 metų sausį buvo suimtas ir apkaltintas pasisavinęs Palangos kredito unijos turtą, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, klastojęs dokumentus.

Per ketverius metus dalis bylų subliūško, neįrodžius kretingiškio kaltės, o galiausiai pradėjo aiškėti, kad dokumentus klastojo ne jis, o atvirkščiai – asmenys, kurie jį sumaniai pakišo po teisėsaugos kirviu.

Tai veikėjai, kurie iki šiol eina aukštas pareigas.

E.Petrauskas šiuos asmenis įvardijo praėjusio mėnesio pabaigoje pateiktuose pareiškimuose Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos banko valdybai.

Tai esą buvo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), kurią aktyviai rėmė Lietuvos bankas, vadovas Fortūnatas Dirginčius, buvę LCKU teisininkas, dabartinis Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Mat garsiai skelbdamas apie kredito unijų sektoriaus stiprinimą Lietuvos bankas jau kuris laikas siekia sutelkti jas po Lietuvos centrinės kredito unijos stogu.

E.Petrauskas prieš septynerius metus kaip vienos kredito unijų atstovas taip pat dalyvavo LCKU valdybos veikloje. Ir čia kretingiškis suprato, kodėl Lietuvos bankas toks palankus šiai kredito įstaigai, rašė laikraštis „Kaišiadorių žinios“.

„Aukštas pareigas einančius Lietuvos banko darbuotojus, kitus valstybės pareigūnus LCKU papirkinėdavo kviesdama į keliones po egzotiškas šalis.

Pats esu keliavęs į Meksiką su tuomečiu Lietuvos banko teisininku Arūnu Budrikiu. Žinau, kad LCKU buvo padovanojusi kelionę į Filipinus tuomečiam Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros vadovui Kazimierui Ramonui, tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis irgi keliavo į Filipinus…

Paklausiau, kodėl taip daroma. LCKU valdyboje man paaiškinta, kad taip reikia, tai įprasta praktika, padedanti išvengti Lietuvos banko priekabių“, – savo nesėkmių pradžią prisiminė verslininkas.

Apie korupciją viešai prabilti pažadėjęs E.Petrauskas sulaukė nedviprasmiško grasinimo: „Tik nebandyk prasižioti!“

Tačiau kretingiškis prasižiojo – ne tik apie bankininkų keliones LCKU sąskaita, bet ir apie kitus įtartinus dalykus kredito finansų rinkoje.

Buvo uždėti antrankiai

Atsakomojo smūgio ilgai laukti nereikėjo. 2012 metų sausio 6 dieną Palangos kredito uniją (PKU) užgriuvo policija, E.Petrauskui buvo uždėti antrankiai, sulaikyti ir kiti PKU nariai.

Kredito įstaigoje ėmė šeimininkauti čia atvykę tuometis LCKU teisininkas V.Tomkus ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas V.Valvonis.

PKU valdyba buvo žaibiškai pakeista, administracijos vadovu paskirtas V.Tomkus – kaip vėliau paaiškėjo, net galimai suklastojus posėdžių protokolus ir kai kurių unijos valdybos narių parašus.

Pavyzdžiui, iš PKU valdybos nario Arūno Valančiaus vienas parašas buvo išgautas taikant psichologinį spaudimą, o kitas – suklastotas.

Parašą išgavo apgaule

„Tą dieną (2012 metų sausio 6- ąją. – Red.) dirbau Klaipėdoje, netikėtai užgriuvo policija, nuvežė į Palangą. Nesupratau, kas vyksta. Iš nuovados nuvežė tiesiai į kredito unijos patalpas Ganyklų gatvėje, ten sėdėjo V.Tomkus, V.Valvonis ir dar kažkokia moteris. Man V.Tomkus pakišo kažkokio posėdžio protokolą, bet aš jokiame posėdyje nedalyvavau, buvau laikomas nuovadoje.

Mano parašas atsirado ir ant vėlesnio protokolo, pagal kurį į PKU įtraukti Centrinės kredito unijos nariai, bet nei toks posėdis buvo, nei aš pasirašiau protokolą. Kažkas suklastojo mano parašą, tai buvo siaubingos dienos“, – slogiais prisiminimais dalijosi A.Valančius.

Lietuvos banko pareigūnas V.Valvonis jam patarė pasirašyti dokumentą, užsiminęs, kad kitu atveju jam „bus taip, kaip E.Petrauskui“.

Tada per kratą iš dviejų E.Petrausko seifų buvo paimta apie 3 mln. litų (apie milijoną eurų).

Įdomus sutapimas – ikiteisminis tyrimas buvo patikėtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei Linai Peskovienei, kuri tuo pat metu buvo ir Klaipėdos kredito unijos, kuri konkuravo su Palangos kredito unija, paskolų komiteto narė!

Kaip vėliau paaiškėjo, ji nebuvo pranešusi Klaipėdos policijos vadovams, kad turi papildomas pareigas kredito unijoje.

Tai buvo bene pirmas kartas, kai tirti vienai įstaigai pareikštus įtarimus būtų paskirtas pareigūnas, tiesiogiai susijęs su konkuruojančia įstaiga.

Pagal įstatymą už tokius dalykus gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau L.Peskovienė tik tyliai buvo perkelta į žemesnes pareigas – iš viršininkės tapo eiline tyrėja.

Pakeista PKU valdyba buvo užvaldyta LCKU atstovų – norint pavaizduoti, kad jie yra palangiškiai, daugybė žmonių buvo registruoti viename mažame bute Palangoje.

Įrašas liudijo apie sąmokslą

E.Petrauskas buvo kaltinamas, kad klastodamas dokumentus per kitus asmenis pasisavino 5,3 mln. litų (per 1,5 mln. eurų).

Buvęs PKU vadovas neneigė ėmęs paskolas iš unijos, bet esą tai daręs teisėtai, plėtojęs statybų verslą, gautus pinigus investavęs į statybą, ir pastatyti namai buvo pelningai parduoti.

Kaip rašė „Kaišiadorių žinios“, įsisukus tyrimui, teismui buvo pateiktas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų padarytas Palangos kredito unijos nario, teisėsaugai gerai žinomo Arijaus Skopo ir Centrinės kredito unijos valdybos pirmininko F.Dirginčiaus pokalbis telefonu.

Iki E.Petrausko suėmimo likus dviem savaitėms 2011-ųjų pabaigoje F.Dirginčius telefonu kalbėjo, kad „Petrauskas greitai gatvėmis nebevaikščios. Jis bus lokalizuotas, ir mes tvarkysimės unijoje“.

Verslininkas perėjo į kontrpuolimą: 2016 m. kovo pabaigoje jo pastangomis Palangos kredito unijos visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma pareikalavo nušalinti nuo vadovavimo CKU statytinius.

„Dokumentų klastojimo faktas į viešumą iškilo prieš trejus metus, V.Vasiliauskas negalėjo to nežinoti, bet tylėjo. Mane suėmė,  septynis mėnesius išlaikė kalėjime, sužlugdė verslą, atėmė pinigus – apie milijoną eurų.

Teismai mano kaltės nesurado, bet gyvenimas sugadintas, negaunu paskolų, negaliu atnaujinti verslo“, – karčiai kalbėjo E.Petrauskas.

 „Kol Lietuvos bankui vadovaus V.Vasiliauskas, tol nepriklausomos kredito unijos bus smaugiamos. Juk Lietuvos valdžiai buvo puikiai žinoma, ką išdarinėjo Centrinės unijos valdyba Palangoje, kaip buvo klastojami dokumentai ir psichologiškai terorizuojami žmonės. Ir ne tik žinoma, bet, manau, ir komandos iš ten ateidavo“, – kalbėjo E.Petrauskas.

Evaldas Petrauskas atsakė į LL klausimus:

– Kaip sekasi, išėjus iš lietuviško kalėjimo?
– Duodamės jau aštunti metai. Aukščiausias teismas panaikino nuosprendį man, nors mane buvo uždarę į Kybartų pataisos namus ir išlaikė devynis mėnesius. Aukščiausias teismas panaikino šį nuosprendį ir gražino bylą į Klaipėdą. Visi šio miesto teismo teisėjai nusišalino nuo mano bylos nagrinėjimo, ir apeliacinis teismas permetė mano bylą į Šiaulių apygardos teismą. O šiame teisme panašu, kad vyksta teisingumo paieška, nes ką aš prašau, tą teismas tenkina. Kadangi mano byloje atnaujintas įrodymų tyrimas, tai dabar į teismą kviesime tą tyrėją Peskovienę, ją apklausime kaip liudytoją. Užduosiu jau visokių klausimų, tai rengiuosi rugsėjo 12 d. teismo posėdžiui. Sausio 6 d. bus aštuoni metai, kai ši istorija prasidėjo.
– Koks buvo jūsų arešto tikslas – ar reikėjo atimti Palangos kredito unijos turtą?
Taip, atėmė iš mūsų tą uniją, ir tame dalyvavo ir Kaišiadorių meras Tomkus, ir ta pati tyrėjo Peskovienė, kuri dirbo konkuruojančioje kredito unijoje, ir buvo jos paskolų komiteto narė. Jie visi su policija laužė unijos seifus, grobė pinigus, ką norėjo, tą ir darė. Mano draugas Arūnas Valančius, kuris buvo Palangos kredito unijos valdybos narys, ir kurį policija daug metų neteisėtai tampė, Lietuvoje teisybės nerado, ir kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Strasbūras priėmė nagrinėti tą jo skundą, ir pasiūlė Lietuvos vyriausybei sumokėti jam 10 tūkst. eurų kompensaciją. Žodžiu, kovojame ir nepasiduodame.
Tokiais tempais viso gyvenimo neužteks tam, kad įrodytum, kad valstybė elgiasi kaip plėšikas?
Na tai, tačiau vien tai, kad teismas tenkina mūsų prašymus kviesti liudininkus į teismą. Kvies ir specialistę, kuri parašė išvadą, kad viskas mūsų unijoje buvo gerai. Dar tiesa, kovo 5 d. baigėsi Aukščiausiame teisme byla dėl Pajūrio kredito unijos. Visus žmonės iš šios unijos , tiek kredito komiteto narius, tiek ir paskolų gavėjus, visus teismas nuteisė. Tai tuos sprendimus irgi apskundėme Strasbūro teismui, nes niekas Lietuvoje teisybės neranda. Nors tos unijos valdybos pirmininką Klaipėdos apygardos ir apeliacinis teismas buvo nuteisę už išvaistymą, tai aukščiausias teismas dėl to išteisino, tik paliko BK straipsnį „pareigų neatlikimas“. O žemesni teismai buvo tuos žmones nuteisę už „išvaistymą“. Nors jie davė paskolas, sau naudos iš to jokios neturėjo. Aišku, liūdna, kad toks teisėjas Arvydas Daugėla, kuris teisė šiuos žmones, tai jį dabar Grybauskaitė paskyrė į aukščiausiąjį teismą. Todėl man liūdna, kad jis ten prasmuko, ir dabar, jeigu Šiauliuose pralaimėsim, tai žinome, kad aukščiausiame teisme jau sėdi vienas jų kadras. Manau, kad apie tą istoriją reikės parašyti ir knygą.
O ten jūsų istorijoje minimas toks V.Valvonis?
Taip, jis į mūsų kredito uniją įsiveržė kartu su policijos tyrėja, ir viskam vadovavo. Nes Centrinė kredito unija su Peskuviene kreipėsi į LB, gavo jo palaiminimą, ir todėl Palangos kredito unijoje taip drąsiai elgėsi. Nes įsiveržę į pvz., ‚Snorą“, jie nesielgė taip drąsiai. O Palangoje jis darė ką norėjo. Tas mano kolega Valančius parašė pareiškimą prokuratūrai, kad V.Valvonis jam darė spaudimą, tai tyrėjai jį apklausė. Jį ir dar vieną moteriškę. Valvonis aiškino, kad neva mūsų kredito unijoje bloga situacija, ir mes ten važiavome. Palaukite, palaukite – ko jūs čia kišatės į kooperatyvo reikalus?
Atrodo panaši į tą istoriją, kai Valvonis buvo apkaltinas reikalaujantis kyšio už „teisingą“ inspektavimą?
Ne paslaptis, kaip aš manau, kad per centrinę kredito uniją taip yra reketuojamos visos kredito unijos. Jeigu jos nesusimoka arba LCKU neturi kokio intereso, tai jas paima ir uždaro. Panašiai kaip Pajūrio kredito uniją – unija puikiausiai veikė, o 2017 m. buvo iškeltas bankrotas Valvonio iniciatyva. Nes LB tada padarė patikrinimą ir pasakė, kad „tos paskolos pagal mūsų naujas tvarkas – joms yra per mažai atidėjimų, ir kad reikia jas pergrupuoti“. Kaip paskolos buvo pergrupuotos, LB pasakė, kad unija nevykdo rodiklių, ir iškelia jai bankroto bylą. Taip gerai veikiančia Pajūrio kredito unija Valvonis ir realiai sužlugdė.
Bankrotina kredito uniją, ir atima visą jos turtą?
Pajūrio unijoje apie 30 proc. pinigų buvo pajai – apie vieną milijoną aurų. Ir žmonės kai ėmė paskolas, tai buvo ir jų pajai. O kai unija subankrotinama, tai valstybė jokios žalos nepatiria, o žmonių pinigais, arba pajais, ir dengiami šios unijos nuostoliai. O dabar bankroto administratorius padavė teismui ieškinį, ir areštavo žmonių, kurie buvo šios unijos valdymo organuose, turtą, neva skoloms padengti. Negana to, kad valstybė atėmė pajus, dar nori atimti ir turtą. Būdamas kredito unijsų asociacijos pirmininku, bandau įsiprašyti į šią bylą, ir sužinoti, kokiu pagrindu tą Pajūrio kredito uniją sužlugdė. Nes LB sako, kad neva ši unija dar 2011 m. davė kažkokias blogas paskolas, tačiau poto LB dar keturis metus tyrėlo, ir bankroto bylą inicijavo tik 2017 m. tai aš manau, kad tokie LB veiksmai yra nusikalstami. Kodėl bankrotas nebuvo anksčiau inicijuotas?

Bent jau Vilniuje visų bankrutavusių kredito unijų turtą superka toks Tomas Svitinskas, prezidento G.Nausėdos patarėjos broils. Nežinote, kas ten per kadras?
Neteko susidurti, tačiau suprantu, kad ten jau matyt yra prisidėjęs LB, nes jie vykdo bankorto procedūras, ir matyt, jie savo kadrą pasistato, kad tas paskolas pigiai nusipirkti. Aš ir Pajūro unijos adminisstratoriaus norėsiu paparšyti, kad pateiktų informaciją, kam ir už kiek pardavė unijos paskolas.
– Taip, nes tas turtas parduodamas už kelis procentus vertės?
– O paskui visa unijai padaryta žala „pakabinama“ ant jos narių. Panašiai buvo daroma ir su „Snoro“ paskolomis – viskas buvo labai pigiai parduota su LB žinia. Vyksta baisūs dalykai, ir niekaip nepavyksta sustabdyti šių nusikaltimų ir šių gaujų.
– Keista, bet ar nebandėte skųstis prezidentui G.Nausėdai, juk jis bankininkas, puikiai supranta, kas vyksta?
– Kai surinksime visą informaciją, būtinai kreipsimės.
– O su valstybe nebandėte bylinėtis dėl padarytos žalos?
– Kai buvau Kybartų pataisos namuose devynis mėnesius, tai su manimi kartu sėdėjo toks mano pažįstamas Audrius Gasiūnas. Jis yra laimėjęs prieš Lietuvą 22 bylas. Būtent jis pasiekė, kad apeliaciniame teisme galima sau pačiam atstovauti, nereikia advokato. Nors dėl sulaikymo sąlygos jis parašo net 60 psl. skundus. Jis jau atsėdėjo 8 metus, ir lapkričio 1 d. jį turi paleisti. Atsėdėjo aštuonis metus už 3 ct. Pavedimą.
– Kaip tai suprasti?
– Gasiūnas nusipirko sąskaitas iš žmonių, ir iš jų pervedė po 1 ct. Į greitųjų kreditų bendroves. Žmonės patvirtino, kad jam leido naudotis savo sąskaitomis, tačiau nebuvo sutarta, kad jis leis imti greituosius kreditus. Ir taip jis už tuos 3 ct. Jis gavo 8 metus kalėjimo, ir yra labai piktas ant Lietuvos, nori atsisakyti Lietuvos pilietybės. Jis mane išmokino rašyti skundus EŽTT. Jis buvo man padėjęs parašyti skundą ir dėl Teisingumo ministro Jankevičiaus įsakymo, kuriuo per savaitę buvo uždrausta per savaitę nusipirkti daugiau nei 2 kg. Vaisių ir daržovių. Jeigu turi daugiau daiktų, tai juos atima, ir jeigu per mėnesį neatsiima artimieji, tai jį sunaikina. Greitai administracinis teismas paskelbs, ar šis ministro įsakymas yra teisėtas, ar vėl jį reikės skųsti į EŽTT. Bandome kabintis dėl žmogaus teisių, kad net kalėjime negalima taip atvirai iš žmonių tyčiotis ir juos kankinti. Nes kalėjimo administracija laisvai atiminėja čiužinius, nors tos įsakymas ir buvo panaikintas. Įvesta ministro įsakymo tvarka, kad jeigu žmogus nusižengia, tai iš jo atima čiužinį, patalynę, ir viską išneša į koridorių, atiduoda tik vakare. Nors tokia tvarka buvo panaikinta, tačiau ministras Jankevičius ją gražino atgal – „reikia atimti, tegul nuteistieji užsiima kažkuo naudingu“. O kuo naudingu kalėjime gali užsiimti? Tokiu būdu daromas spaudimas tiems, kurie skundžiasi. Taip teisingumo ministerija ir sugalvojo žmones kankinti. Jeigu su žmonėmis taip elgiamasi, tai išėjęs į laisvę jis irgi atitinkamai elgiasi. Sukurta tokia sistema, nors dabar žiūrime, kaip pasibaigs procesas Šiaulių apygardos teisme.
– O kaip baigėsi istorija su Palangos kredito unija?
– Ją užvaldė Kaišiadorių meras Tomkus, ir jie 5-7metus tą kredito uniją melžė ir švaistė pinigus, visas gerąsias paskolas perkėlė kitoms kredito unijoms. Tačiau esmė ta, kad Centrinė kredito unija su Peskuviene priešakyje, kai užėmė Palangos kredito uniją, į ją iš stabilizavimo fondo pervedė apie 4 mln. eurų neva ją gelbėti. Nors už tuos pinigus tik samdė advokatus gintis nuo mano prašymų. Kai paaiškėjo, kas ten darosi su stabilizavimo fondo pinigais, , buvo atstatydinti visi šios unijos valdybos nariai dar 2016 m. Kad nors ir buvo blogiausia unija, kuri kelis metus negavo jokių pajamų, tačiau Valvonis ją dengė ir neinicijavo bankroto. Nes būtume juos patraukę atsakovais. O pernai visus virš 50 kredito unijų susitarė, kad viena už kitą garantuoja. Taip kredito unija jau negali bankrutuoti, nes tada jos visos turi bankrutuoti.
– Siaubingi dalykai darosi, o kodėl teismai nieko nemato?
– Ta pati sistema. Pvz., Tauragės teisme sėdi tokia teisėja Greičiūtė, buvusio Aukščiausiojo teismo pirmininko V.Greičiaus brolio dukra Žebelienė, o jos vyras – vyriausias Tauragės prokuratūros prokuroras. Tai įsivaizduokite situaciją – vyras teikia kaltinimus žmonėms, o žmona pagal jo skundus teisia. Manau, kad tie, kas neduoda kyšių, tą ir nuteisia. Nes Tauragėje klesti kontrabanda. Tai ta Žėbelienė mane teisė dėl „poveikio liudininkui“. Nes aš iš areštinės rašiau laiškus žmonėms, ir kviečiau juos nebijoti sakyti tiesą. Tada Klaipėdos prokurorai man iškėlė dar bene šešias bylas dėl tariamo „poveikio“ – dėl tų laiškų rašymo. Reiškia, kodėl aš raginau žmones sakyti teisybę. Tai ta teisėja Žebelienė pripažino, kad aš „dariau poveikį“ liudininkams, ir už tai mane nuteisė. Apskundžiau Klaipėdos apygardos teismui, tačiau kadangi šį teismą taip pat kontroliuoja organizuoti Klaipėdos prokurorai, tai jie atmetė mano skundą. Ir tik Aukščiausias teismas iš tų keturių laiškų tris kaltinimus atmetė, paliko tik vieną laišką – neva kam aš bendravau. Tai gavosi šioks toks teisingumas, o visur kitur, kadangi visur čia sėdi Greičius, ir jis matyt visur turi įtaka, tai visi kiti teismai mano skundus atmetinėja. Nes „dėdė“ sėdi aukštai, ir taip susiformavusi visa feodalizmo sistema – visur vieni kolegos, draugai, kursiokai. Arba Klaipėdos apygardos teisme ten dirba teisėjas Daugėla, kuris yra baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, o jo žmona – prokuroro pavaduotoja. Vyras teisia, o žmona su kolegomis rezgia man kaltinimus. Tai apie kokį teisingumą gali šnekėti?

Ramybės kaina – 50 tūkstančių eurų

• Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neseniai padėjo paslėpti šantažo ir prekybos poveikiu gijas, galimai vedusias į Lietuvos banko valdybą.
• „Lietuvos rytas“ praėjusią savaitę rašė, kad pažintimis su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriumi Vytautu Valvoniu ir jo draugu Andriumi Labunsku prisidengęs vilnietis Valdemaras Aleksiukas iš Lietuvos banko komisijos tikrinamos problemų turinčios kredito unijos Centro taupomosios kasos (CTK) reikalavo 50 tūkst. eurų.
• Jie esą būtų buvę perduoti V.Valvoniui, o už tai kredito unija nebūtų uždaryta, net pakeistos neigiamos išvados, kurias surašė Lietuvos banko komisija, ir atšaukti kredito įstaigai pritaikyti apribojimai.
• Apie tai kredito įstaigos vadovai pranešė STT, buvo parengtas nusikalstamos veiklos imitavimo modelis. Kredito unijos atstovas, žinant STT, vedė derybas su V.Aleksiuku. Buvo bandoma išsiaiškinti, kam iš tiesų skirti pinigai.
• Juos CTK turėjo pervesti į V.Aleksiuko banko kortelę, kurią jis paliko unijoje.
• Pokalbių metu V.Aleksiukas ne kartą minėjo V.Valvonio ir jo draugo A.Labunsko, kaip pinigų perdavimo tarpininko, pavardes. Visi pokalbiai buvo įrašyti.
• Valvonis, atsakydamas į „Lietuvos ryto“ klausimus, griežtai neigė pažinojęs V.Aleksiuką, neigė ir artimą draugystę su A.Labunsku.
• Kredito unijos atstovas jau buvo tariamai sutikęs mokėti kyšį, bet STT staiga nutraukė nusikalstamos veiklos modelį.
• Kovo 18 dieną pasirodė STT pranešimas žiniasklaidai, kad V.A. pareikšti įtarimai prekyba poveikiu – asmuo siekė neteisėtai pasipelnyti, gauti 50 tūkst. eurų iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje.
• Pabrėžta, kad įtariamasis prekyba poveikiu jokių ryšių su Lietuvos banku neturėjo.
• Tačiau kredito unijos Centro taupomosios kasos administracijos direktorius, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Kazys Ratkevičius pastebėjo, kad po V.Aleksiuko raginimų greičiau duoti kyšį iš karto padidėdavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos spaudimas unijai.
• Iš pokalbių buvo matyti, kad kyšio tarpininkas žino apie Lietuvos banko atliekamą unijos tikrinimą ir to tikrinimo detales.
• „Lietuvos bankui nereikia kredito unijų, o prezidentei D.Grybauskatei trūks plyš reikia V.Vasiliausko kaip Lietuvos banko pirmininko. Tai ir visa paslaptis, kodėl STT staiga sustabdyta pusiaukelėje“, – tikino K.Ratkevičius, kalbėdamas apie tai, kodėl STT liovėsi sekusi prievartaujamo kyšio pėdsakais.

Tiesa, vėliau Lietuvos rytas nesugebėjo pateikti garso įrašų originalų, todėl buvo priverstas paneigti šią informaciją, nors žurnalsitai įsitikikę, kad tokie garso įrašai tikrai buvo, tik STT juos sunaikino, norėdama apsaugoti Valvonį ir Vasiliuską – red. nuomonė.

Centralizuotos kredito unijos – stipresnės?

• Paklaustas apie veiksmus Palangos kredito unijoje Lietuvos bankas pareiškė, kad inspektavimus planuoja atsižvelgdamas į unijų rizikingumą ir siekdamas užkardyti galimas rizikas finansų sektoriuje. Bandymai teigti priešingai esą yra laužti iš piršto.
• Šiuo metu Seime yra pateikti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvoje galėtų veikti ne viena, kaip dabar, bet daugiau centrinių kredito unijų. Kredito unijos, susijungusios į centrines kredito unijas, būtų finansiškai stabilesnės ir saugesnės.
• Kertiniai pertvarkos elementai – kredito unijų kapitalo stiprinimas, veiksminga kredito unijų savireguliacija ir kooperacija.
• Tai būtų realizuota per tarpusavio mokumo užtikrinimo (kryžminių garantijų) sistemą, kuri sustiprintų tiek pavienių unijų, tiek viso sektoriaus stabilumą.
• Siūloma leisti veikti ne vienai centrinei kredito unijai. Kredito unijos būtų laisvos pasirinkti, kurioje centrinėje kredito unijoje joms būti.
• Be to, mažiausią privalomą centrinės kredito unijos narių skaičių siūloma sumažinti nuo 20 iki 10. Šie siūlymai yra skirti, kad būtų sukurtos kooperacijos principus atitinkančios kredito unijų – finansinių kooperatyvų – veiklos paskatos ir užkardytos neefektyvios ar neatsakingos veiklos grėsmės.
• Tokiu būdu būtų minimalizuota tiek pati kredito unijų nemokumo rizika, tiek neigiamas poveikis visuomenei bei valstybei. Tokia tarpusavio garantijų sistema sėkmingai veikia ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje bei Suomijoje.