Sovietinių pieno mišinėlių įtaka dabartinei kartai.

Sovietinių pieno mišinėlių įtaka dabartinei kartai.

Skiriu  tūkstantiems  kasdienybėje  paliekančių  Lietuvą.

Tarybiniais laikais didžiausias deficitas buvo taip vadinami pieno mišinukai. Tai kūdikiams skirtas maistas, pakeičiantis motinos pieną. Buvo populiaru maitinti kūdikius ne natūraliu maistu, bet pakaitalu, neva tai patogiau ir sveikiau motinai bei kūdikiui. Toks ir daugybė kitų pramanų vyravo pakaitalų karalystėje – sovietinėje visuomenėje. Ištisos kartos išaugo ne tik su pieno, bet ir vertybių pakaitalais bei ideologiniais mišinėliais. 

Kaip gražiai poetai apdainuoja lietuvių motinų perduodamas gražiąsias žmogiškas, tautines, religines vertybes, išreikšdami jas pieno simboliu, jog tas vertybes ir gerąją dvasią gavome su motinų pienu. Nenoriu įžeisti tų motinų, kurios dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo suteikti savo kūdikiams natūralaus ir sveikiausio maisto. Biblija ir gyvenimas pilnas pavyzdžių, kai kūdikius maitino žindyvės vergės ar samdinės, vaduotasi karvės pienu ir tais pačiais pieno pakaitalais, tačiau per šią paprastą temą noriu iškelti gilesnį klausimą: kokia motina, kokiu pienu, kokiu dvasiniu maistu maitina mūsų tautos vaikus, jog jie išauga į siaubingus monstrus ar dvasinius invalidus? 

Dabartinės Nepriklausomybės epocha šokiruoja: motina pasmaugia savo vaikus, tėvas skandino šulinyje,  patėvis uždaužė namuose, išprotėjusios moksleivės sukapojo bendraklasę, narkomanija, alkoholizmas, tūkstančiai vairuojančių kelyje agresyviai ir būvant neblaiviais, lietuviai  pirmauja savižudybėmis ir t.t.  Mes  kaltiname  visuomenės  trūkumus,  globos įstaigas, slaugos namus, ligonines, Seimą, nes nežinome, ką daryti su postsovietine karta, kurią toliau ugdė marksistiniai, leninistiniai, ateistiniai kandidatai, nostrifikuoti Nepriklausomoje Lietuvoje kaipo humanitarinių mokslų daktarai. Su jais nostrifikavome ir tas senąsias idėjas, dvasią bei užprogramavome nepilnavertę  ateities kartą, nuo kurios buvo nuslėpta  Lietuvos istorija, subtiliai šalinant religiją iš gyvenimo, nepasiūlant net tautinės-etnografinės kultūros. 

Vienetai  tų šviesesnių,  kokybiškesnių lietuvių tarp vargstančių, nepilnavertiškumo paliestų individų ( 4 metų berniukas  Kėdainiuose  nužudytas smurto visuomenėje ir Garliavos mergaitės likimas nuspręstas ne motinos meile, bet visuomenės smurtu)mokyklose, politikoje, valdžioje,  netgi  dvasinėse institucijose. ( Paskutinio atsisveikinimo ir  į laidojimo vietą   nepagarbus   mirusiojo nešimas  tarp kojų, ko nerasime kitose religijose, rodo kritusią  tautos kultūrą ) Bet  užtat  turime šimtus stachanoviečių  motinų su  sovietiniais medaliais,  dabar  jau  tapusių  senelėmis,  su jų vaikais  ir anūkais, kuriuos maitino sovietiniais pieno mišinėliais, išlaukusios eilėse kaip didžiausios vertybės. Šiandieną matome jau visai kitokią, persikeitusią kartą, kuri visai kitaip  supranta tautos  dvasines,  moralines vertybes, pakeičiant jas šou  renginiais, pilnais patyčių ir nesusipratimų. Antai laidoje „LRT Patriotai“ buvo parodytas tautinės vėliavos spalvomis su visais savo išoriniais organais nudažytas gyvūnas.  Ir niekas nesusiprato ir nesusigėdo dėl to.

Po  26  Nepriklausomybės metų  Lietuva yra labai   sunkioje  padėtyje, nes sovietinių mišinėlių sumanytojai, gamintojai ir valgytojai negavo natūralaus lietuviško imuniteto iš lietuvės motinos pieno: toliau sėkmingai naikina patriotines vertybes bei struktūras, atsisakė nacionalinės valiutos – Lito – ir pastūmėjo tautą į skurdą, menkino savos  savanoriškos kariuomenės prestižą. 

 Kaip buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dabar atsargoje, bet ir toliau tęsiantis savo tarnystę dvasios fronte, apgailestauju dėl padėties mūsų kariuomenėje, matant kaip akivaizdžiai žeminama individuali  šventa kario priesaika Tėvynei. Vietoj to, kad būtų stiprinamas savos kariuomenės prestižas ir tarnavimo šaliai garbė per pilietiškumo ugdymą, gausinant savo paties kariuomenę, ėmė kviesti svetimas kariuomenes. Kur tie vadai ir kodėl jie neatsistatydina, jei mūsų  kariuomenė  skaičiuojama  tik  „dėžutėmis“  kitų  šalių  kariuomenių  sudėtyje?  

Esu  karininkas –  krikščionis  ir  turiu  visai kitokias  Lietuvos  kariui  būdingas  tradicijas, moralines  vertybes  nei  rytų  kraštų  ar  vakarų  kraštų  kariai. Esu tarnavęs  įvairiose  kariuomenėse  ir ne  vienerius  metus, pradedant nuo eilinio  kario  iki  karininko  kaip gerai  pažinęs  kario  gyvenimą tiek  mūsų  Lietuvos, tiek Rusijos, tiek  NATO  šalių  kariuomenėse.   Ar  toms  svetimų  kraštų  karių  moralinėms  „vertybėms“  yra   pasiruošusi  Lietuva? Visi žinome, kad  kario  jėga  ir  ginklas – tai  jo  dvasinės  ir  moralinės  savybės. 

Ar  užmiršote  kas atsitiko  Šiauliuose,  vos tik  keletas  svetimšalių  kariškių užsuko, atrodo, į  svetingą  Šiaulių  miesto  kavinę?  Ar reikia  priminti  jums, kariuomenių  specialistams,  kas  vyksta pasaulyje? Su  Afrikos juodaodėmis, Okinavoje (Japonijoje) nuolat kyla seksualinės prievartos skandalai, kuriuos sukelia JAV kariai, bet Japonijos  teisėsauga  jiems nieko negali  padaryti: amerikonams  negalioja  Japonijos  įstatymai.  Panašūs dalykai vyksta prie  NATO  karinių  bazių   Europoje: automobilių  stovėjimo aikštelės,  gretimais  esančios  kavinės ir atvažiuojantys automobiliai skubiai  būna aplipdyti reklaminiais  sekso  pasiūlų lankstinukais. Ar  taip  pasiruošusi  Lietuvos  kariuomenė sutikti  svetimšalius  karius?  Jie čia  pasiliks  ne vienai  parai, ne  dviem, bet ilgesniam  laikui.  

Lietuvės patriotės motinos užaugintam kariui  krikščioniui turėtų rūpėti ne  naktiniai pramogų  centrai, bet ir dvasinės vertybės. Vienos NATO valstybės kariuomenės  vadas, stebėdamas lietuviško bataliono karių elgesį,  manęs paklausė:  „ Kodėl  su  jūsų  kariais  kartu nebūna  kariuomenės  kapelionas?“. Juk karys, kuris su kapelionu žengia sekmadienį prie altoriaus į šv.Mišias, liudija, jog nėra maitintas surogatiniais vertybių mišinukais. 

Ar tikrai Jonava, Rūkla, Pabradė  turi  pakankamos keliems  šimtams  karių  erdvės  „kultūriniam pramogavimui? Juk karas  Lietuvoje  dar  nevyksta . O jie jau atvykę kaip pasirengtinos grėsmės atvejui? Tai ką veiks  jauni  sveiki  kariai? 

Skiriami į  atsakingas  valstybės  valdymo  institucijas politikai viešai  gyrėsi savo  sugebėjimais  kuriant  gerą  Lietuvą  ir  piliečiams užtikrino, kad jie mąstys  tai dešiniu, tai kairiu  smegenų  pusrutuliu.  Įsitikinome, kas gavosi. Nors  kaitaliojo  smegenų  pusrutulius,  bet  pridarė bėdų sau ir kietiems. Manau,  bėda,  kad  nebuvo  paklausta mamos: ar jie  kūdikystėje  buvo  maitinami  lietuvės krikščionės  motinos  pienu, ar sovietiniu mišinuku? Kas iš to, jog jie dėjo rankas ant konstitucijos ir prisiekinėjo Lietuvai šaukdamiesi Dievo?  Todėl esame pasmerkti kęsti atsakomybės neturinčių prezidentų, ministrų, Seimo narių valdymo žalą  Lietuvai, likę  bailiais kaip  kolonija, be savo valiutos, vietos laiko, kariuomenės, įstatymų viršenybės, su tais  pačiais „dėdulių“, „fermerių,“ „brugerių“ „linelių“, „kazimierų“, „šatrijų“,“magnolijų“ „voveruškų“… voratinkliais.  

Pagarbiai    Sąjūdžio  tarybos  narys  kun. A. Bulotas.