Šiemet žmonių mirė daugiau negu pernai, tačiau jų mirti galėjo dar daugiau, jei ne valdžios pasiaukojimas ir ryžtas
simboliai-1
Šiemet žmonių mirė daugiau negu pernai, tačiau jų mirti galėjo dar daugiau, jei ne valdžios pasiaukojimas ir ryžtas
| Paskelbta: 2020-12-08 08:05 | Autorius: ekspertai.eu |
Palyginti su praėjusiais metais šiemet jau mirė 3000 žmonių daugiau. Greičiausiai tai pasekmės negautų paslaugų ar baimės vykti į gydymo įstaigas, kad neužsikrėstų COVID-19, skelbia valstybinis transliuotojas.
„Įrodymais pagrįstos medicinos grupės“ nariai Santaros klinikų profesorius Laimonas Griškevičius, Švedijoje gyvenantis dr. Jonas Bačelis, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas ir Vyriausybės COVID-19 vyriausiasis analitikas dr. Aistis Šimaitis, atlikę skaičiavimus, pasiekė išvadą, kad per septynias pastarąsias savaites apskritai mirusių žmonių skaičius beveik pustrečio karto didesnis už mirusiųjų nuo COVID-19. Jų skaičiavimu, per pastaruosius 20 metų 48-ąją savaitę numirdavo maždaug po 700 žmonių, šiemet per 48 savaitę, t. y. lapkričio 23-29 dienomis, mirė 399-iais daugiau – 1107 žmonės. Matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad maždaug pusė nustatytų koronaviruso atvejų lieka neištirti, nežinia, kiek gyvybių iš tiesų galėjo nusinešti COVID-19“, – informuojama straipsnyje „Per tą patį laikotarpį šiemet mirė 3 tūkst. žmonių daugiau – įžvelgia negautų paslaugų ir baimės gydytis pasekmes“.
(Šiame straipsnyje teigiama, kad per tą patį laikotarpį šiemet mirė 3 tūkst. žmonių daugiau – įžvelgia negautų paslaugų ir baimės gydytis pasekmes
Palyginti su praėjusiais metais šiemet jau mirė 3000 žmonių daugiau. Greičiausiai tai pasekmės negautų paslaugų ar baimės vykti į gydymo įstaigas, kad neužsikrėstų COVID-19.
„Įrodymais pagrįstos medicinos grupės“ nariai Santaros klinikų profesorius Laimonas Griškevičius, Švedijoje gyvenantis dr. Jonas Bačelis, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas ir Vyriausybės COVID-19 vyriausiasis analitikas dr. Aistis Šimaitis, atlikę skaičiavimus, pasiekė išvadą, kad per septynias pastarąsias savaites apskritai mirusių žmonių skaičius beveik pustrečio karto didesnis už mirusiųjų nuo COVID-19.
Jų skaičiavimu, per pastaruosius 20 metų 48-ąją savaitę numirdavo maždaug po 700 žmonių, šiemet per 48 savaitę, t. y. lapkričio 23-29 dienomis, mirė 399-iais daugiau – 1107 žmonės. Matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad maždaug pusė nustatytų koronaviruso atvejų lieka neištirti, nežinia, kiek gyvybių iš tiesų galėjo nusinešti COVID-19.
„Tai reiškia, mes turime mirtis, kurios nėra tiesiogiai nuo covido, reiškia, kad žmogus tikriausiai nesirgo covidu arba žmogus mirė ir tiesiog nieks netyrė dėl covido“, – aiškino prezidentūros sveikatos ekspertų tarybos narys V. Zemlys-Balevičius.
R. Buivydas dalį savo skaičiavimų paskelbė viešai dar gegužės 28-ąją. Seimo opozicija atkreipė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėmesį į tokius skaičius, tačiau šis nukirto, kad šie duomenys nepatikimi ir ragino neskleisti „melagienos“. Dabar jau bebaigiantis kadenciją A. Veryga svarsto, kad tarp mirusiųjų, kurie oficialiai nepriskirti COVID-19, gali būti ir neatpažintų koronaviruso aukų.
„Mes taip pat turime tą prielaidą, kurios, deja, patikrinti nelabai yra galimybės. Gali būti, kad po dalimi tų mirčių, kurios šiuo metu konstatuotos kaip mirtys širdies kraujagyslių ar kvėpavimo ligų, gali būti, kad po jomis gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių“, – kalbėjo laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Prof. L. Griškevičius sako, kad per pandemiją gali būti nediagnozuotų nuo COVID-19 ligos mirusių žmonių, kurie nesikreipė ir nesulaukė medikų pagalbos. Kita priežastis – nuo kitų ligų mirštama daugiau dėl to, kad pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą, buvo beveik visai sustabdytas sveikatos įstaigų darbas, o dabar trūksta medikų, kurie gali teikti planines paslaugas. Ligoniai bijo kreiptis skubios pagalbos, vengia dalyvauti prevencinėse programose, persirgusiems COVID-19 dažnai komplikuojasi gretutinės ligos ir tai gali priartinti lemtingą baigtį. Pasak profesoriaus, deja, sveikatos sistema nepajėgia aprėpti visko.
Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad nors šiemet ir mirė daugiau žmonių, tačiau mirusių būtų dar kur kas daugiau, jei ne didžiulės Vyriausybės pastangos ir ryžtas kovojant su pasauline koronaviruso pandemija. Apie savo pasiekimus kovojant su šia neganada ne kartą yra kalbėję Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų atstovai su žaliųjų valstiečių premjeru bei Sauliumi Skverneliu bei Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga priešakyje.
Tiems kritikuojanties, esą per tą mūšį su koronavirusu šiais metais nukentėjo kitos medicinos sritis ir dėl to mirė daugiau žmonių, galima priminti, kad Vyriausybė visas pastangas skyrė būtent kovai su koronavirusu, pandemijos suvaldymu, o ne su kitomis ligomis. Jei Vyriausybė būtų skyrusi pastangas kovoje su širdies kraujagyslių, vėžinėmis ligomis ar tuberkulioze, ta kova taip pat būtų pažymėta sėkmės ženklu.
Tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija paskatino jėgas sutelkti būtent prieš koronavirusą, kur Lietuva ir pasiekė ypač aukštų rezultatų, ypač pirmosios pandemijos bangos akivaizdoje, kurią sėkmingai suvaldė.
Su antrąja banga dabar kovoti sekasi prasčiau, tačiau yra visos prielaidos, kad trečioji koronaviruso banga jau naujos Vyriausybės pastangomis bus suvaldyta ir paguldyta ant menčių. O ketvirtos ir penktos bangos lauks toks pat likimas kokios sulaukė pirmoji banga ir sulauks trečioji banga.
