Šiandien Prancūzija renka prezidentą antrame ture

Šiandien Prancūzija renka prezidentą antrame ture.

Šiaip nuobodūs rinkimai, nes kartojasi praeitų metų schema: globalistų kandidatas E.Macron yra stumiamas visais frontais, o jo alternatyva Marine Le Penn yra demonizuojama visais frontais.

Net Europos Sąjungos dalyvavimas Prancūzijos vidaus rinkimuose prieš nepageidautiną kandidatę vykdomas pagal tą pačią schemą: 2017m. prieš prezidento rinkimus Europos kovos su korupcija agentūra OLAF paskelbė, kad pradeda tyrimą dėl Le Pen ir jos partijos kolegų netinkamo europinių lėšų panaudojimo, kai jie buvo Europos Parlamento nariai. Tai vat tyrimas tęsėsi iki pat 2022m. rinkimų, kai ta pati OLAF perdavė medžiagą Paryžiaus prokurorams, o tie praeitą pirmadienį, balandžio 18d., iškilmingai viešai pranešė, kad „analizuoja gautą medžiagą“ (pats tyrimas dar nepradėtas, kaltinimai nepareikšti). Žr. https://www.france24.com/…/20220419-eu-fraud-agency…

ir lietuviškai https://www.delfi.lt/…/es-kovos-su-sukciavimu-tarnyba…

Neprimena Lietuvos teisėsaugos „antrankių ir TV kamerų“ politikos prieš pat rinkimus?

Didesnė naujiena yra tradicinių Dešinės ir Kairės partijų sunykimas. Prancūzija tampa pirmąja didžiąja Vakarų konstitucinės demokratijos šalimi, kurioje globalizacija sunaikina 20 amžiaus tradicinę partinės sistemos poliarizaciją į Dešinę ir Kairę. Tiek prezidento, tiek parlamento rinkimuose tradicinės partijos dalinosi valdžią. Parlamento rinkimuose Respublikonai ir Socialistai pasikeisdami imdavo 50% (pozicijos dauguma) – 30% (opozicija). Praeituose 2017m. parlamento rinkimuose Respublikonai gavo 19%, Socialistai – tik 5%. Prezidento 2017m. rinkimuose atitinkamai 20% ir 6%. Šiemet kritimas toliau tęsiasi prezidento rinkimuose: Respublikonų kandidatė surinko 4,78%, o Socialistų kandidatė Paryžiaus merė – tragiškus 1,74%. Pažiūrėsime ką parodys birželio mėnesį vyksiantys rinkimai – tendencija turėtų išlikti.

2016m. įkurta globalistinė-populistinė E.Makrono partija En Marche susišluoja „tradicinį“ elektoratą abiejų valdžių rinkimuose. Dalis tradicinės Kairės rinkėjų nuėjo pas komunistą J.L.Melenchoną.

Kitose valstybėse su išreikštu dvipartiniu Dešinės – Kairės akcentu (JAV, Didžioji Britanija, Vokietija) tradicinės partijos patiria lygiai tokį patį globalizacijos spaudimą elektoratui, tačiau priverstos mutuotis iš vidaus, nes nėra naujų pasirinkimų. Gaunasi naujas vynas senuose vynmaišiuose. Tai yra pavadinimai seni, bet partijų vertybės ir vykdoma politika keičiasi iš esmės. Geriausi pavyzdžiai: JAV ir RINO (Republicans in name only), Vokietija ir globalistė A.Merkel, Lietuva ir konservatorių partija (susitapatinimas su radikalia Laisvės globalistų partija).

Tad Prancūzijos šios dienos rinkimuose kaunasi ne Macronas ir Le Pen, o globalizmas su valstybės suverenitetu, naujasis ir senasis pasauliai. Ir iš tikrųjų net nesikauna, o tiksliau būtų sakyti, globalizmo jėgos (Prancūzijos didysis kapitalas ir nepaisanti partinės afiliacijos turtingųjų klasė, Europos Sąjungos technokratija, Prancūzijos ir globalios medijos) „virškina“ savo mažąjį konkurentą. Net jei per stebuklą Le Pen laimės, ji nieko nepasieks ir niekas Prancūzijoje nepasikeis, nepaisant girdimų fatališkų apokaliptinių gąsdinimų, kaip Europos Sąjungos pabaiga. Pirma, Parlamento rinkimuose Le Pen partija pralaimės, o globalistų partija vis vien laimės – tą rodo visa pastarųjų dešimtmečių dinamika. Antra, Le Pen‘ei bus pritaikyta totalaus stabdymo, neigimo, interpeliacijų, sunaikinimo strategija, kurios arsenalą matėme panaudotą prieš D.Trumpą.

Globalizmo pozicijos yra nepajudinamos vien tik naujais Dešinės bandymais. Globalizmas pradės save kompromituoti žaliąja/klimato technokratine diktatūra, kurios ryškiausi požymiai bus: 1) tolesnis darbo klasės smukdymas (gerovės valstybės išmaldos ilgainiui negalės visiškai to kompensuoti); 2) priverstinis migracijos stūmimas; 3) genderizmas ir rasizmas (priverstinis seksualizacijos „teisių“ primetimas ir savasties/istorijos/tradicijos atsisakymo primetimas); 4) informacijos, mokslo, viešo lauko, religijos cenzūra; 5) skaitmenizacijos ir socialinių kreditų sistemos palaipsnis įvedimas.