Seimo NSGK pirmininkas : „Seimas negali kištis į prokuratūros nusikaltimus dengiant nužudymus ir vaikų prievartavimą“

Seimo NSGK nežinojo, kad Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikai įslaptinti, prokuratūra juos toliau slepia

 Aurimas Drižius

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas raštu pranešė redakcijai, kad šis komitetas neturi duomenų apie informacijos, susijusios su Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso nužudymu, įslaptinimą.

 „Valstietis“ D.Gaižauskas man pranešė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (toliau – Komitetas) gautas mano kreipimasis, kuriuo prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikų įslaptinimo, siekiant išsiaiškinti kas ir kokiu pagrindu įslaptino šiuos žudikus, atnaujinti vadinamąją „Garliavos pedofilijos“ bylą bei nušalinti nuo šios bylos tyrimo Generalinę prokuratūrą kaip šių nusikaltėlių „stogą“.

 „Pažymime, kad Komitetas neturi duomenų apie informacijos, susijusios su Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso nužudymu, įslaptinimą, – praneša Gaižauskas, – atkreipiame Jūsų dėmesį, kad susipažinimas su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, vykdomas vadovaujantis principu ..Būtina žinoti“. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Jūsų keliamų klausimų sprendimas nepriklauso Komiteto kompetencijai. Komitetas neturi teisės kištis į konkrečių bylų nagrinėjimą ir daryti poveikį prokurorams ar teismams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalimi, „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo“. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį „Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“. Seimo narių, kitų pareigūnų kišimasis į prokuroro veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę“.

Prašiau NSGK  pirmininko, kad komitete būtų pradėtas šios nusikalstamos organizacijos, pasivadinusios generaline prokuratūra, veikos tyrimas.

 Mat prokuratūra į prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą, kas įslaptino Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikus, man ir toliau atrašinėja „rašteliais“, kurių negalima skųsti teismui.

Iš pradžių „rašteliu“ atrašė toks prokuroras Verenius, o po to, kai paprašiau iškeltti jam bylą dėl tarnybos pareigų neatlikimo, lygiai tokį patį „neskundžiamą“ raštelį parašė ir PG Baudžiamojo persekiojimo vyr. prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, asmeniškai pridengęs ne vieną sunkų nusikaltimą

Žudikai įslaptinti – tai bent valstybėlė

Lapkričio 14 d. gavau generalinės prokuratūros prokuroro Arūno Vereniaus laiškelį dėl savo prašymo išslaptinti Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikus.

Apie tai, kad šie du žmonės nužudyti, o ne, kaip aiškina prokuratūra, mirė natūralia mirtimi, Šiaulių apygardos teismo posėdyje viešai papasakojo buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, neabejotinai turėjęs teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiais dokumentais.

A.Matulevičius paliudijo, kad informacija apie tai, kas nužudė Lietuvos Respublikos piliečius Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą, yra įslaptinta valstybės tarnybų.

 Tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta. Informacija apie žudikus, kurie veikė valstybės vardu, negali būti įslaptinta – priešingai – žmonių nužudymas yra labai sunki veikla, o prokuratūra, kuri žino, kas tai padarė, ir sąmoningai slepia, pati daro labai sunkų nusikaltimą.

Prokuroras A.Verenius, beje, palaikęs kaltinimą policijos vadovams V. Račkauskui ir kitiems pagal melagingus „slapto“ liudininko Mindaugo Žalimo parodymus neva dėl to, kad jie neužkirto kelio tariamoms D.Kedžio žudynėms, todėl labai gerai susipažinęs su šia byla, man atrašė ne nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, o paprasta laiškelį „dėl prašymo“.

Beje, prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų – rašo „laiškelius“, kurių negalima skųsti teismui, kai mato, kad negali paneigti skunde nurodytų argumentų.

Prokuroras A.Verenius man nurodė, kad aš neturiu teisės prašyti atnaujinti A.Ūso ir D.Kedžio nužudymo bylos, nes nesu šios bylos dalyvis.

„Taip pat nepagrįsti nagrinėjamo prašymo reikalavimai atnaujinti ikiteisminius tyrimus Nr.65-1-1-00459-10 (dėl D. Kedžio) ir Nr. 52-1-000629-10 (dėl A. Ūso) mirties aplinkybių nustatymo), nes pagal BPK 217 straipsnio nuostatas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas pagal proceso dalyvių skundus, kuomet paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o Jūs tokio procesinio statuso neturite“, – praneša man prokuroras A.Verenius.

Tokiu savo laiškeliu prokuroras A.Verenius (nuotr.), mano galva, daro labai sunkų nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą. BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas nurodo, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas…“.

Šiuo atveju buvo tyčia nužudyti du žmonės, t.y. padarytas labai sunkus nusikaltimas sunkinančiomis aplinkybėmis, o prokuroras Verenius man atrašo, kad tai ne mano reikalas.

Žinodamas, kad A.Ūsas ir D.Kedys yra nužudyti, o jų žudikai įslaptinti, aš turėjau pareigą pranešti apie šį labai sunkų nusikaltimą. Nes nepranešdamas apie jį, aš taip pat padaryčiau  nusikaltimą – BK 238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą nurodo, kad 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dabar, pranešęs apie žmonių nužudymą, sulaukiau prokuroro A.Vereniaus laiškelio, kad nelįsčiau ne į savo reikalus.

Akivaizdu, kad prokuroras Verenius veikė sąmoninga tyčia, nenorėdamas atskleisti, t.y. tyčia nuslėpdamas šiuos labai sunkius nusikaltimus.

Savo pareiškime nurodžiau, kad viešame teismo posėdyje, prisiekęs sakyti tiesą, buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Matulevičius pranešė, kad informacija apie tai, kad A.Ūsas ir D.Kedys yra nužudyti, yra įslaptinta.

Nurodžiau, kad tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta:

Mat . Valstybės paslaptį gali sudaryti: įvairūs duomenis apie gynybos priemones, valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai,  informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę, įvairūs žvalgybiniai duomenis.

Šiame sąraše nėra nurodyta, kad galima įslaptinti valstybės vardu padarytus nužudymus. Priešingai – įslaptinus šią informaciją, valstybės vardu buvo padaryta labai daug sunkių nusikaltimų – apkaltinus teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymu, buvo nuteistas kalėti nekaltas žmogus Raimondas Ivanauskas, kuris iki šiol laikomas kalėjime. Taip pat nuteista didelė grupė žmonių vadinamojoje Garliavos „patvorinių“ byloje.

Faktas, kad valstybės įstaigos žinojo, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą, tačiau šią informaciją nuslėpė ir įslaptino, reiškia, kad jos padarė labai sunkią nusikalstamą veiklą – tarnybos pareigų neatlikimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir kitus nusikaltimus.

O prokuroras A.Verenius toliau dengia šiuos nusikaltimus ir man nurodo, kad : „Pateikti prie nagrinėjamo prašymo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01240-11 (Nr. 1-4-332/2019) teismo posėdžio protokolo fragmentai su liudytojo A. Matulevičiaus parodymų dalimi, nevertintinos kaip naujos aplinkybės, dėl kurių nutrauktas procesas baudžiamosiose bylose Nr.65-1-1-00459-10 ir Nr. 52-1-000629-10 turėtų būti atnaujintas. Liudytojo A. Matulevičius teiginiai pagrįsti spėjimais, o ne faktais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo žinomos priimant minėtose bylose procesinius sprendimus“.

Prokuroras Verenius niekaip nepatikrino mano gautos informacijos ir tiesiog „iš lubų“ nusprendė, kad tai tėra spėlionės. Nors ta informacija, pateikta teismo posėdyje buvusio Seimo NSGK pirmininko, neabejotinai turėjo būti patikrinta, ir motyvuotai man atsakyta – ar iš tikrųjų nužudymai buvo „įslaptinti“. Bet kuriuo atveju turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes prokuratūra turėjo apklausti liudininką A.Matulevičių ir sužinoti, kokie nusikaltimai yra įslaptinti ir kas tai padarė.

Būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D.Kedžio ir A.Ūso žudikus.

Bet kuriuo atveju įslaptinti valstybės vardu veikiančius žudikus yra labai sunkus nusikaltimas, prilygstantis valstybės išdavimui. Todėl būtina nedelsiant pradėti tyrimą, kas įslaptino šiuos žudikus, juos nedelsiant nustatyti ir sulaikyti. Turint omenyje, kad generalinė prokuratūra jau daug metų slepia labai sunkius nusikaltimus, būtina šią įstaigą nušalinti nuo tyrimo, ir tyrimą pavesti visai kitai žinybai.

Kita vertus, V.Matulevičius teisme nurodė, kad „prieš mergaites buvo piktnaudžiaujama“. Turima omenyje D.Kedžio dukra Deimantė Kedytė ir Orinta Naruševičiūtė, dėl kurių galimo prievartavimo buvo kreiptasi į prokuratūrą. Tačiau prokuratūra nuslėpė įrodymus šioje byloje, ir taip pat atliko labai sunkią nusikalstamą veiklą.

Tai, kad aš daug kartų buvau nuteistas už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, teisėjams klastojat savo nutartis, tik dar kartą įrodo, kokia banditiška yra visa taip vadinama „teisinė sistema“. Tačiau pedofilijos byloje ši mafija pranoko pati save.

Pateikiu teismui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Matulevičiaus parodymus Šiaulių apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama vadinama „Garliavos patvorinių byla“. Teismo apklausiamas A.Matuleviičius sako, kad jis yra įsitikinęs, kad „prieš abi mergaites buvo piktnaudžiaujama, o Ūsas ir Kedys yra nužudyti, tačiau tai įslaptinta informacija“.

Kita vertus, įstatymai nurodo, kad aš turiu remtis faktais, ir pagal šiuos faktus galiu daryti išvadas arba nuomonę. Tų faktų, įrodančių, kad pedofilija tikrai buvo, yra milijonas. Paminėsiu tik svarbiausius.

Aš esu įsitikinęs, kad pedofilija tikrai buvo, ir šį mano įsitikinimą pagrindžia nesuskaičiuojamas kiekis nusikaltimų, kuriuos tirdami šią bylą padarė prokuratūra ir vadinamieji teisėjai:

Remdamasis išdėstytu, prašau:

• Pradėti ikiteisminį tyrimą GP prokuroro Vereniaus atžvilgiu pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos).

Šiuo atveju prokuroras Verenius neatliko savo tarnybos pareigų, nes žinodamas, kad yra padarytas sunkus nusikaltimas – nužudyti du žmonės, tai nuslėpė, ir neišaiškino šio nusikaltimo, tuo padarė didelę žalą valstybei ir prokuratūros reputacijai.

• Išslaptinti D.Kedžio ir A.Ūso žudikus, nustatyti, kokie valstybės pareigūnai įslaptino šią informaciją, pradėti tyrimą jų atžvilgiu.
• Nustatyti, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą, ir kodėl ši informacija buvo įslaptinta.

Aurimas Drižius