Seimas atsistojęs plojo išlydėdamas į pensiją Grybauskaitės parankinę Barauskaitę, apšmeižusią kardinolą V.Sladkevičių, Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį

Seimas atsistojęs plojo išlydėdamas į pensiją Grybauskaitės parankinę Barauskaitę, apšmeižusią kardinolą V.Sladkevičių, Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį

Seimas šiaip ne taip atsikratė Te­re­sės Bi­ru­tės Bu­raus­kai­tės, kuri vakar, pasibaigus kadencijai, atleista iš Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gų.

Kaip žinia, T.Burauskaitė buvo akla Dalios Grybauskaitės marionietė, ir būtent Burauskaitės iniciatyva 2018-01-05 LGGRTC-o interneto svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbti LGGRTC sukurtų dokumentai (2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Alksnis“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Bronius“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Saliutas“), kuriuose teigiama, kad mirusieji kardinolas Vincentas Sladkevičius, Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis slapta bendradarbiavo su TSRS KGB.

Į tai sureagavo tik signataras Zigmas Vaišvila ir Audrius Nakas, paskelbę pareiškimą :

„Didelį rezonansą sukėlusių šių nepagrįstų dokumentų skelbimas LGGRTC-o interneto svetainėje www.kgbveikla.lt tęsiamas, ignoruojant „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos“ išvadas, kad nėra duomenų, jog D. Banionis ir S. Sondeckis slapta bendradarbiavo su TSRS KGB, taip pat šiuos tikrovės neatitinkančius LGGRTC dokumentus sukūrusio LGGRTC darbuotojo Mariaus Ėmužio patvirtinimą LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupei, kad nėra pagrindo teigti, jog kardinolas V. Sladkevičius bendradarbiavo su TSRS KGB.

LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupės Ataskaitoje nurodyta, kad paskelbus šiuos LGGRTC sukurtus dokumentus buvo padaryta didžiulė moralinė žala ne tik V. Sladkevičiui, D. Banoniui, S. Sondeckiui, bet ir jų artimiesiems, pagrįstai manome, ir Lietuvos valstybei, jos autoritetui. Tai buvo padaryta 2018 m., t.y. minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų, pasitinkant Popiežių Pranciškų Lietuvoje.

Todėl pagrįstai manome, kad Jūs ir Jūsų vadovaujamas LGGRTC tai darote sąmoningai arba ne savo valia. Jūs asmeniškai raštu LGGRTC vardu ir LGGRTC darbuotojai LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupei patvirtinote, kad tai padaryta Jūsų nenurodytų politikų ar kitų asmenų spaudimu, įtaka ar pan.

Tai diskredituoja ne tik mūsų valstybės institucijų veiklą ir jose dirbančių darbuotojų kompetenciją, bet ir pačią Lietuvos valstybę. Todėl prašome Jus nedelsiant:

1. Pašalinti iš kgbveikla.ltjoje skelbiamus LGGRTC sukurtus dokumentus(2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Alksnis“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Bronius“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenų apie KGB agentą „Saliutas“), kuriuose teigiama, kad mirusieji kardinolas Vincentas Sladkevičius, Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis slapta bendradarbiavo su TSRS KGB.
2. Viešai atsiprašyti mirusiųjų ir jų artimųjų, atlyginti jų artimiesiems dėl to padarytą žalą.

Tačiau birželio 25 Seime Burauskaitei liejosi diritampai. Ypač jai komplimentų negailėjo konservatorius A.Anušauskas, balsavęs už tai, kad KGB-istai niekada nebūtų išviešinti :

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad kiek­vie­ną nu­ta­ri­mą gali­ma pri­im­ti ir for­ma­liai, ta­čiau aš ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti B. Bu­raus­kai­tės dar­bo, dar­bo nuo 1988 me­tų, pra­de­dant J. Ju­ze­liū­no va­do­vau­ta ko­mi­si­ja, jo­je ti­riant sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mus Lie­tu­vo­je.

Nuo 1988 me­tų lie­pos. Sim­bo­liš­ka, kad pra­ėjus 32 me­tams ji iš­ei­na iš ši­tų pa­rei­gų, iš šio dar­bo, ku­ris bu­vo su­si­jęs su te­ro­ro, ge­no­ci­do au­kų re­gist­ra­vi­mu, ar­chy­vi­nių duo­me­nų su­rin­ki­mu. Dar Sta­li­niz­mo au­kų ko­mi­si­ja bu­vo ga­vu­si 150 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų už­pil­dy­tas an­ke­tas, ku­rio­se jie da­li­no­si pri­si­mi­ni­mais apie sa­vo ar­ti­muo­sius. Tos an­ke­tos ta­po pa­grin­du tos in­for­ma­ci­jos, ku­rią pa­vy­ko su­rink­ti ir ar­chy­vuo­se apie te­ro­ro ir ge­no­ci­do au­kas, nes daug šei­mų iš­ny­ko be pėd­sa­ko. Iš­ny­ko be pėd­sa­kų ir jų ar­ti­mų­jų pa­var­dės ir var­dai. To­dėl tas dar­bas, is­to­ri­nės at­min­ties dar­bas, bu­vo ne­pa­pras­tai svar­bus. Jis ne ma­žiau svar­bus ir da­bar. Svar­bus bu­vo ir prieš 32 me­tus, bet ne ma­žiau svar­bus ir da­bar. Nuo bir­že­lio 1 die­nos vei­kian­čio­je „Si­bi­ro lie­tu­viai“ pa­sky­ro­je jau da­bar yra po pa­tiks­li­ni­mo 209 tūkst. pa­var­džių. 209 tūkst., ir tai, ko ge­ro, ne vi­sos, nes tų au­kų bu­vo ge­ro­kai dau­giau.

Dirb­da­mas tą dar­bą, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras per­gy­ve­no ke­lis eta­pus. B. Bu­raus­kai­tė bu­vo tas žmo­gus, ku­ris ma­tė vis­ką, vi­sus po­li­ti­nius niu­an­sus, ku­rie su­si­ję su šios te­mos nag­ri­nė­ji­mu, vi­sus is­to­ri­nius, ar­chy­vi­nius niu­an­sus. Bu­vo lai­kas, kai cen­tras ko­man­di­ruo­da­vo žmo­nes vyk­ti rink­ti duo­me­nų į Ru­si­jos ar­chy­vus. Da­bar to­kio lai­ko nė­ra ir į Ru­si­jos ar­chy­vus cen­tras ne­ga­li siųs­ti žmo­nių, nes tie ar­chy­vai, ku­riais te­ko nau­do­tis prieš du de­šimt­me­čius, di­dži­ą­ja sa­vo da­li­mi yra už­ver­ti. Tai­gi per tą treč­da­lį am­žiaus, aš ma­nau, tas žmo­gus, ku­ris va­do­va­vo ir da­bar pa­lie­ka šias pa­rei­gas, nu­si­pel­no bent jau jū­sų plo­ji­mų. (Plo­ji­mai)

Jam antrino valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Gumuliauskas : „per šią ka­den­ci­ją iš tik­rų­jų mū­sų ko­mi­si­jai te­ko la­bai ar­ti­mai ben­drau­ti su ger­bia­ma Bi­ru­te ir ma­ty­ti jos ne­pa­pras­tai aukš­tą kom­pe­ten­ci­ją, su­pra­ti­mą bū­tent apie sa­vo dar­bą, ku­rį ji dir­ba, kaip jau mi­nė­jo, 32 me­tus. Ma­no kal­ba bus šiek tiek ne­stan­dar­ti­nė. Aš no­rė­čiau jums… Ger­bia­mas Ma­jaus­kai, gal ga­li­ma ty­liau. Aš no­rė­čiau per­skai­ty­ti B. T. Bu­raus­kai­tei mū­sų ko­mi­si­jos pa­dė­ką:

„Jū­sų in­dė­lis įpras­mi­nant pra­ei­tį da­bar­ty­je ir da­bar­tį pra­ei­ty­je yra mil­ži­niš­kas. Il­gus me­tus daug jė­gų ir lai­ko sky­rė­te la­bai spe­ci­fi­nės ins­ti­tu­ci­jos va­do­va­vi­mui, at­li­ko­te šven­tą pa­rei­gą, spren­dė­te lais­vės ko­vų da­ly­vių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių pro­ble­mas, gy­nė­te jų tei­ses, or­ga­ni­za­vo­te daug ir įvai­rių moks­li­nių ty­ri­mų. Veik­la bu­vo pras­min­ga, sim­bo­li­zuo­jan­ti ti­kė­ji­mą Lie­tu­va. Lin­kiu, kad švie­sios jū­sų idė­jos ir to­liau bū­tų re­a­li­zuo­ja­mos. Ačiū už šią kil­nią mi­si­ją Lie­tu­vos la­bui.“ (Plo­ji­mai)

1. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ(TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Aš už­si­ra­šiau už su­vok­da­ma, kad ne­iš­ven­gia­ma tai, kas da­bar vyks­ta. Ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad ši ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri va­di­na­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras, sa­vo gi­li­ą­ja pras­me yra tau­tos sa­vi­gar­bos ty­ri­mo cen­tras ir iš­lai­ky­mo. Tau­tos sa­vi­gar­bos. De­ja, daug žen­klų ro­do, kad tos sa­vi­gar­bos sto­ko­ja­ma. Pa­vyz­džiai vi­siems prieš akis, už­ten­ka iš­ei­ti į vie­ną Vil­niaus gat­vę. To­dėl aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad bū­ti šios ins­ti­tu­ci­jos di­rek­to­riu­mi, tai reiš­kia pa­tir­ti nuo­la­ti­nį spau­di­mą, pa­tir­ti gal­būt net šan­ta­žą ir to­dėl aš lin­kiu nau­ja­jam di­rek­to­riui tai su­pran­tant ne­pa­si­duo­ti nei spau­di­mams, nei šan­ta­žui. Nes tai, ką at­lai­kė po­nia Bi­ru­tė, yra ver­ta net tik pa­dė­kos raš­to, bet ir pa­min­klo.

De­ja, kaip ra­šė Mai­ro­nis, mes die­nos did­vy­riams pa­min­klus sta­to­me, ta­čiau tiems, ku­rie yra tik­rie­ji tau­tos did­vy­riai, kar­tais pa­mirš­ta­me ir ak­me­nį ant ka­po už­ri­den­ti. Aš gal­būt iš vi­so ne­da­ly­vau­siu bal­sa­vi­me, ne­ži­nau, bet lin­kiu, kad tau­tos sa­vi­gar­ba mu­my­se at­gim­tų. Ačiū.

1. B. BURAUSKAITĖ.Ger­bia­mie­ji, aš su­jau­din­ta. Ne­kas­die­nis man čia yra įvy­kis. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pa­ti esu tarp dvie­jų prieš­ta­rin­gų emo­ci­jų. Esu to­kio am­žiaus, kad vi­sai nor­ma­lu to­kio di­de­lio krū­vio ne­be­neš­ti, ma­žin­ti ar iš vi­so at­si­sa­ky­ti.

Ki­ta ver­tus, per tuos me­tus mes tu­rė­jo­me ne­pa­pras­tai ge­rų žmo­nių, įdo­mių žmo­nių, darbš­čių, pro­fe­sio­na­lių. Aš no­riu vi­siems ir čia sto­vė­da­ma, ne­ži­nau, kiek aš čia iš jū­sų tu­riu drau­gų, bet ir tiems, ku­rie klau­so, ku­rie man ge­ro lin­ki, kar­tu dir­bo­me ir taip to­liau, iš vi­sos šir­dies pa­dė­ko­ti. Kuo nuo­šir­džiau­siai pa­dė­ko­ti. Dar­niai ir pro­duk­ty­viai dirb­ti su nau­ju va­do­vu iš vi­sos šir­dies lin­kiu. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me.